Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo G. A. ieškinį atsakovui R. K. dėl negrąžinto avanso, baudos ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovo G. A. ieškinį atsakovui R. K. Ieškovas G. A. prašo iš atsakovo R. K. priteisti 10 000 Eur negrąžintą avansą, 10 000 Eur baudą ir 1 000 Eur nuostolių atlyginimą, iš viso 21 000 Eur bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad:

1.1. ieškovas ir atsakovas 2020-12-16 sudarė Preliminariąją namo su žemės sklypu pirkimo-pardavimo sutartį, kuria šalys įsipareigojo sudaryti pagrindinę namo su žemės sklypu pirkimo pardavimo sutartį. Atsakovas įsipareigojo parduoti, o ieškovas įsipareigojo už 100 000 Eur nupirkti gyvenamąjį namą ir 0,1005 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2020-12-16 sumokėjo atsakovui 10 000 Eur avansą, kuris turėjo būti įskaitytas į turto pardavimo kainą. Pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2021-05-31. Atsakovas privalėjo gauti galiojančią VĮ Registrų centro išduotą pažymą sandoriui bei visus kitus dokumentus, būtinus sutarčiai patvirtinti notariškai, bei atlaisvinti namą, perduoti raktus ir signalizacijos kodus;

1.2. pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas neįvykdė Preliminariojoje sutartyje numatytų įsipareigojimų, sutartyje nustatytu laiku neužbaigė gyvenamojo namo statybos, jos neįregistravo ir nepateikė dokumentų, reikalingų sudaryti Pagrindinei sutarčiai sudaryti. Vėliau ieškovas pareiškė, kad neparduos namo už sutartą 100 000 Eur kainą;

1.3. ieškovas 2021-08-13 pretenzija prašė grąžinti ieškovui 10 000 Eur avansą, sumokėti avanso dydžio 10 000 Eur baudą ir atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. Atsakovas pretenziją gavo, tačiau avanso negrąžino, baudos nesumokėjo ir neatlygino nuostolių.

2. Ieškovas G. A. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą. Nurodė, kad atsakovas veikė nesąžiningai, nevykdė Preliminariosios sutarties sąlygų ir atsisakė sudaryti Pagrindinę sutartį bei parduoti namą su sklypu už susitartą 100 000 Eur kainą. Atsakovas negrąžina avanso ir nesumoka baudos. Atsakovas neatsakė į ieškovo pretenziją, kas rodo, jog atsakovas neketina geranoriškai atsiskaityti. Tai leidžia manyti, kad atsakovas gali imtis nesąžiningų veiksmų, siekdamas išvengti atsakomybės. Atsakovas gyvenamąjį namą statė pardavimui, todėl sužinojęs apie pareikštą didelės vertės ieškinį, gali skubiai parduoti gyvenamąjį namą ir žemės sklypą. Atsakovo skelbimas nekilnojamojo turto pardavimo tinklalapyje https://www.aruodas.lt patvirtina, kad atsakovas ėmėsi realių veiksmų parduoti gyvenamąjį namą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovui R. K. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, jo nesant ar nepakakus – kilnojamąjį turtą, jo nesant ar nepakakus – turtinės teisės ir pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose, pas kitus trečiuosius asmenis, neviršijant 21 000 Eur sumos, uždraudžiant areštuoto turto perleidimą, įkeitimą ar kitokį nuosavybės teisių suvaržymą, turto vertės mažinimą bei leidžiant atsakovui atsiskaityti su ieškovu G. A., leidžiant atsakovui disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu (ar kito pobūdžio pajamomis), neviršijant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), leidžiant mokėti privalomuosius mokesčius į valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetus. Nurodė, kad:

3.1. ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus. Teismas, įvertinęs ieškovo reikalaujamos priteisti iš atsakovo, kuris yra fizinis asmuo, sumos dydį ir pateiktus argumentus, kuriais ieškovas grindžia atsakovo nesąžiningumą, sprendžia, jog yra pagrindas taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas neįvykdė Preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties, nereagavo į ieškovo rašytines pretenzijas, nebendradarbiauja su ieškovu ir neieško būdo ginčui išspręsti. Atsakovas yra patalpinęs skelbimą dėl šalių Preliminarioje sutartyje nurodyto nekilnojamojo turto pardavimo tinklalapyje https://www.aruodas.lt;

3.2. įvertinus tai, kad piniginių lėšų areštas labiausiai varžo asmenį, visų pirma areštuojamas atsakovo nekilnojamasis turtas, jo nesant (nepakakus) – kilnojamasis turtas, o jo nesant (nepakakus) – atsakovo turtinės teisės ir piniginės lėšos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Atsakovas R. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad:

4.1. teismo sprendimas yra deklaratyvus, nemotyvuotas, neobjektyvus, nepagrįstas ir neteisėtas, prieštarauja teismų praktikai. Priešingos šalies nesąžiningumą privalo įrodyti asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas turi ketinimų turimą turtą slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų. Nutartyje nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo nesąžiningumo;

4.2. ieškovas nepateikė įrodymų, jog pats ieškovas siekė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Deklaratyvūs teiginiai, kad atsakovas turėjo pateikti notarui dokumentus, neturi pagrindo, nes ieškovas nenurodo, kuriam notarui ir kada atsakovas dokumentus turėjo pateikti;

4.3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia.

Atsakovas skelbimą dėl namo pardavimo padavė praėjus daugiau nei 3 mėnesiams po pareigos sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigimo;

4.4. ieškovas suklaidino teismą, teigdamas, kad atsakovas nereagavo į pretenziją. Atsakovas nurodė, kad pretenziją gavo, vėliau atsakovas susisiekė su ieškovu telefonu ir derino ginčo sprendimo būdus. Ieškovas sutiko, kad atsakovas grąžintų 10 000 Eur avansą ir sumokėtų 3 000 Eur baudą. Tačiau šalys nesutarė dėl avanso grąžinimo ir baudos mokėjimo terminų. Atsakovas siūlė nustatyti protingą terminą avansui grąžinti ir baudai sumokėti. Ieškovas nesąžiningai, su tikslu suklaidinti teismą, šias reikšmingas faktines aplinkybes nuslėpė;

4.5. ieškovas pats elgiasi nesąžiningai, klaidina teismą tam, kad teismas nepagrįstai pritaikytų laikinąsias apsaugos priemones;

4.6. teismas be pagrindo nurodė, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė. Iš antstolio Vitalio Milevičiaus 2021-09-20 Turto aprašo akivaizdu, kad atsakovas, netgi pardavęs Preliminariojoje sutartyje nurodytą nekilnojamąjį turtą, turės pakankamai nekilnojamojo turto, jeigu teismas patenkintų visus ieškovo reikalavimus. Reali nekilnojamojo turto vertė yra bent 3 kartus didesnė.

5. Ieškovas G. A. prašo atmesti atsakovo R. K. atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad:

5.1. ieškovas tikėtinai pagrindė byloje pareikštus ieškinio reikalavimus. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovo argumentai, jog sutartis nebuvo įvykdyta dėl atsakovo kaltės, yra deklaratyvūs. Nepagrįsta, kad ieškovas turi įrodinėti, jog Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ne dėl ieškovo kaltės. Tai prieštarauja CPK 178 straipsnyje nurodytoms įrodinėjimo taisyklėms. Ieškovas visiškai įrodė ieškinyje nurodytas aplinkybes, o atsakovas, privalo įrodyti priešingus teiginius;

5.2. atsakovas veikė nesąžiningai: negrąžino didelės sumos avanso; neatsakė į ieškovo pretenziją; neatsiskaitęs su ieškovu, ėmėsi realių veiksmų perleisti savo turtą, patalpindamas nekilnojamojo turto pardavimo tinklalapyje skelbimą dėl gyvenamojo namo pardavimo. Atsakovo nesąžiningi veiksmai patvirtino, kad atsakovas, vengdamas atsiskaityti su ieškovu, ketina perleisti savo turtą ir tokiu būdu apsunkinti galimo teismo sprendimo vykdymą;

5.3. nepagrįsti argumentai, kad atsakovas turi pakankamai turto. Antstolis 2021-09-20 sudarė atsakovo turto apyrašą, iš kurio matyti, kad visas atsakovo turtas yra areštuotas kitų antstolių;

5.4. atsakovas ir toliau elgiasi nesąžiningai, nes atskirajame skunde klaidina teismą, nurodydamas, kad gavęs pretenziją, telefonu susisiekė su ieškovu. Tai yra melas, nes atsakovas neskambino ieškovui. Skambučių išklotinės patvirtina, kad atsakovui skambino ieškovas, kuris matydamas, kad atsakovas nereaguoja į pretenziją, telefonu susisiekė su atsakovu ir geruoju prašė grąžinti avansą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

7. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo R. K. atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reiškiamą reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos esant šių sąlygų visumai: pirma, prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus; antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytų aplinkybių pakanka joms taikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-06-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-809-236/2018 ir kt.).

10. Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014-04-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013-09-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2016-12-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016 ir kt.).

11. Sprendžiant dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procese, teismui reikalinga įsitikinti tuo, kad ieškinys pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, teisiniais argumentais ir pridedamais įrodymais. Šiuo atveju ieškinyje nurodytos tiek faktinės, tiek teisinės aplinkybės, pridėti priedai, pagrindžiantys ieškovo reikalavimą, nėra pagrindo išvadai, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga egzistuoja.

12. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika, kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

13. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017-01-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017; 2017-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017; ir kt.). Asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga jį įrodyti. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą jam nepalankų teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020-06-02 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020).

14. Ieškovas atsakovo nesąžiningumą grindė tuo, kad atsakovas, gavęs 10 000 Eur avanso, nevykdė Preliminariosios sutarties sąlygų ir atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį bei parduoti namą su sklypu už susitartą 100 000 Eur kainą; negrąžino avanso ir nesumokėjo baudos; neatsakė į ieškovo pretenziją; ėmėsi realių veiksmų parduoti gyvenamąjį namą.

15. Ieškovas nurodė, kad atsakovas neatsakė į ieškovo pretenziją, kas reiškia, kad atsakovas neketina geranoriškai atsiskaityti su ieškovu ir yra pagrindas manyti, kad ir ateityje atsakovas gali imtis nesąžiningų veiksmų, siekdamas išvengti atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus. Iš atsakovo pateiktos mobilaus telefono skambučių išklotinės matoma, kad tarp ieškovo ir atsakovo vyko viso 12 telefoninių pokalbių. 2021-08-13, jau įvykus 10 pokalbių tarp šalių, ieškovas atsakovui pateikė pretenziją dėl 23 000 Eur sumos, kurią sudaro 10 000 Eur avansas, 10 000 Eur bauda ir 3 000 Eur techninio projekto ir namo pilnos dalinės apdailos aprašymo parengimo išlaidos. Po pretenzijos pateikimo 2021-08-23 šalys dar 2 kartus buvo susisiekę mobiliuoju telefonu. Kadangi pateikti rašytiniai įrodymai, kad šalys tarpusavyje bendravo tiek iki pretenzijos, tiek ir po jos pateikimo, laikoma, kad į bylą buvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys šalių bandymus taikiai išspręsti kilusį ginčą ir parodantys, kad atsakovas į pretenzijas reagavo. Tai paneigia ieškovo argumentus, kad atsakovas neatsakė į pretenziją bei kad ir ateityje gali imtis veiksmų atsakomybei išvengti.

16. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas į internetinę svetainę patalpino namo pardavimo skelbimą, tai yra ėmėsi realių veiksmų parduoti namą. Ieškovo argumentas yra teisiškai nereikšmingas, nes skelbimo patalpinimas internetinėje svetainėje šiuo atveju nepagrindžia atsakovo nesąžiningumo. Viena vertus, ieškiniu nesiekiama sudaryti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties. Civilinis kodeksas apskritai nenumato galimybės reikalauti įpareigoti sudaryti pagrindinę sutartį, o numato kitas pažeistų teisių gynimo priemones. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia (5 dalis). Tai rodo, jog namas nėra ginčo dalykas. Kita vertus, namo kaina nesietina su ieškinio reikalavimu. Ieškiniu prašoma priteisti suma yra 21 000 Eur, kai skelbime nurodyta namo pardavimo kaina yra 172 000 Eur. Dėl nurodytų priežasčių atsakovas savo turtu gali disponuoti savo nuožiūra. Ieškovas nurodė, kad kadangi atsakovas ėmėsi veiksmų namui parduoti, jis taip pat gali parduoti ir žemės sklypą, ko pasekoje kyla grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymui. Šie ieškovo argumentai nepagrindžia būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškinio suma nėra tokia didelė, kad būtų galima manyti, kad atsakovas gali bandyti perleisti ar kitaip apsunkinti savo turtą, siekdamas išvengti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymo.

17. Ieškovas į bylą pateikė antstolio Vitalio Milevičiaus sudarytą turto aprašą, kurio turinys parodo, jog atsakovui priklauso du butai, pastatas ir žemės sklypas, visas atsakovo turtas yra areštuotas, o butams ir žemės sklypui taip pat taikoma ir hipoteka. Ieškovas nurodė, kad kadangi visas atsakovo turtas yra areštuotas, yra akivaizdi grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymui. Šiame kontekste pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės, pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, yra skirtos teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, o ne sukaupti teismo sprendimo vykdymui reikalingas lėšas, todėl šios ieškovo nurodytos aplinkybės nepagrindžia galimos grėsmės teismo sprendimo vykdymui.

18. Byloje taip pat nepateikta įrodymų apie tai, kad atsakovas, sužinojęs apie ieškovo reikalavimus, perleido kitiems asmenims, įkeitė ar kitokiu būdu apsunkino savo turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, nutraukė vykdomą ūkinę veiklą, siekė nuslėpti ar sumažinti gaunamas pajamas ir pan. Kitų argumentų ir įrodymų, pagrindžiančių atsakovo nesąžiningumą ir grėsmę galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, byloje nėra. Taigi, nesant duomenų, tikėtinai pagrindžiančių atsakovo nesąžiningumą ir jo sąmoningą siekį išvengti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo, antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nėra.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikinosios apsaugos priemonės atsakovui R. K. pritaikytos nepagrįstai, nes nenustatyta būtinų sąlygų jų taikymui pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį. Esant išdėstytoms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas

nutaria:

atsakovo R. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.