Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis V. G. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu neprisipažino bei parodė, kad 2016 m. gegužės 14 d. buvo subraižytas automobilis. Automobilis sugadintas buvo rastas iš po nakties. (duomenys neskelbtini) yra sklypas netoli jo ofiso, kuriame yra laikomi automobiliai. Jei gerai pamena, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sakė, kad yra kažkokie papildomi nusidėvėjimai, o papildomi darbai neapmokestinami. Ką reikia pateikti draudžiant „KASKO“ draudimu, neprisimena. Jei nuotraukos buvo reikalingos, tai turėjo pateikti, nes kitaip nebūtų sudaręs sutarties. Automobilį nuvežė į servisą ir paliko. Serviso pavadinimo, į kurį nuvežė, nežino, bet jis buvo Klaipėdoje. Kokiu būdu gavo draudimo išmoką, nepamena.

Kitas draudiminis įvykis įvyko 2018 m. birželio 11 d. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Tiksliai nepasakys kurioje vietoje yra ši gatvė. Jei gerai pamena, jo metu taip pat buvo subraižytas automobilis. Atrodo, kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“ draudimą dėl žalos atlyginimo. Turėjo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Įbrėžimai buvo panašioje vietoje. Kai rado subraižytą automobilį, berods, apie įvykį pranešė policijai. Policija atvažiavo, fiksavo, pranešė draudimui, nes kai yra didesnė vertė, reikia policijos pranešimo. Procedūras, kurių reikalavo draudimas, stengėsi atlikti tvarkingai. UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam atrodo, buvo draudimo rekomenduotas servisas, nes draudimas su jais turi sutartį, todėl paprastai ir greitai viską sutvarko. UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam atrodo, darė sąmatą. Jei gerai pamena, draudimas dar mažino tą sumą. Nežino, kodėl mažino, gal buvo per brangi remonto sąmata ar darbai, bet tiksliai pasakyti negali. Jam pasakė galutinę sumą, kažkiek reikėjo primokėti. Jo ta suma netenkino, todėl prašė, kad išmoką už patirtą žalą, pervestų į sąskaitą. Automobilį sutvarkė (duomenys neskelbtini), garažo lygio servise. Už remontą sumokėjo grynais, čekio reikėtų paieškoti. Automobilį sutvarkė praėjus mėnesiui ar pusantro po įvykio. Už remontą sumokėjo truputį mažiau nei būtų reikėję sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Automobilio nuotraukų po remonto neturi. Kažkada automobilio nuotraukas yra daręs, nes reikėjo pateikti draudimui. Su „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė sutartį, nes turi tokią teisę, galimai gal tuo metu neturėjo pinigų apmokėti. Kai 2018 m. birželio 11 d. rado sugadintą automobilį, nuotraukas reikėjo daryti.

Dar kartą automobilis buvo subraižytas, jam atrodo, 2019 m. Tada kreipėsi į „(duomenys neskelbtini)“. Pranešė skambučiu, kad rado, jie nurodė, ką daryti toliau. Jei gerai pamena, „Swedbank“ savo internetiniame puslapyje turėjo kažkokią formą, kurią reikėjo užpildyti. Ją užpildė, bet nepamena, ką ten rašė ir kokius papildomus dokumentus pridėjo. Jis pateikė tiek, kiek galėjo, gavo žalos numerį ir jį perdavo servisui. Radęs sugadintą automobilį, nuotraukų nedarė. Nuotraukas draudimui tikriausiai pateikė servisas. Automobilį nuvežė į autoservisą „(duomenys neskelbtini)“. Jie išrašė sąskaitą faktūrą, bet kad priėmė automobilį, išrašyta nebuvo. Žiūrint informaciją, kas buvo pridėta tyrimo medžiagoje, rado sąskaitų, kurios buvo pasirašytos ne jo. Kilo klausimas, kodėl servisas taip elgiasi ir kas ten pasirašė. Pagal draudimą turėjo galimybę nuomotis pakaitinį automobilį, už kurį atlygina draudimas. Automobilį išsinuomojo. Nuomos sumą sumokėjo jis. Jam atrodo, mokėjo grynais, gavo pinigų kvitą, kvitą ir visą kitą draudimo bendrovei pateikė servisas. Iš draudimo bendrovės pinigų sumą į savo sąskaitą gavo, bet tiksliai nepasakys kokią. Suma buvo už pakaitinio automobilio nuomą. Skaitant specialisto išvadą, t. y. kokie buvo užduoti klausimai ir kokie pateikti atsakymai, jam specialisto išvada pasirodė sąlyginė. Rado daug aptakių žodžių, į klausimus neatsakyta. Nėra nurodyta, kokios dalys per visus tris įvykius buvo sugadintos. Specialistui tyrimui atlikti buvo pateiktos tik nuotraukos. Sąmatos, kurios buvo sudarinėjamos, pranešimai apie įvykius ir kiti aktualūs dokumentai, kurie turėjo būti pateikti, pateikti nebuvo. Užsakymo paraiška ir perdavimo-priėmimo aktas yra privalomi dokumentai, bet jie taip pat nebuvo pateikti ekspertui. Kadangi yra kaltinamas tuo, kad tai buvo vienas įvykis, už kurį norėjo tris kartus gauti išmoką, lyginant sąmatas, jų paskutiniame puslapyje parašytas, kad pozicijos, kurios yra įvestos į sąmatą vienoje yra 59, kitoje - 55, visur skiriasi skaičiai, tvarkytinų detalių skaičius skiriasi, darbo valandų skaičius skiriasi, sąmatų sumos taip pat skiriasi. Kyla klausimas, kaip tai gali būti vienas ir tas pats įvykis, bet skirtis detalių kiekis. Specialisto išvadoje buvo naudojama „fotošopo“ programa. Atsidarius failus, kuriuos, kaip supranta, į CD įrašė tyrėja, rado, kad tie failai turėjo „fotošopo“ programos vardą, ką tai reiškia, jis nežino, bet aišku kam yra naudojamas „fotošopas“. Kitos nuotraukos, įrašytos tame CD, neturėjo nei datos, nenurodyta su kokiu fotoaparatu fotografuota, t. y. nei pavadinimo, nei vardo, nei modelio. Kyla klausimas, ar tai tikrai tos nuotraukos, kurios turėjo būti. Prie tyrimo medžiagos buvo pridėta daug nuotraukų, visos jos bet kaip sumaišytos. Kitose nuotraukose matosi nufotografuota kažkokia mėlyna skarda su įbrėžimu, neaišku, ar tai automobilio ir ar to paties automobilio. Mašinos spalva buvo standartinė mėlyna, todėl buvo galima nufotografuoti bet kokią ir sakyti, kad tai ta mašina. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, kurie buvo tyrimo medžiagoje, kaip ir minėjau, dalis sąskaitų buvo be parašų, tiesiog su kompiuteriu padarytas dokumentas, nepasirašytas nė vienos šalies. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita Nr. 0156 yra iš viso nepasirašyta, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. 0157 ne jo ranka įrašytas vardas, pavardė ir parašas. Kaip atrodo jo ranka parašytas vardas, pavardė ir parašas, galima pamatyti dokumente „Žalos numeris (duomenys neskelbtini)“. Sąskaitos turinyje yra neatitikimų, pvz., „(duomenys neskelbtini)“, tokiu adresu jis nėra nei gyvenęs, nei deklaravęs. Kiti dokumentai buvo pasirašyti jo vardu, bet ne jo ranka. Jis minėjo tyrėjai, kai buvo kviečiamas į apklausas policijoje. Pats jokios medžiagos neteikė, nes nelabai ką turi pateikti. Tyrimo eigoje sakė, kad tą dokumentą pasirašė, nes jo gerai nematė, bet dabar, kai gavo detalią informaciją ir visą medžiagą pamatė, kad ten ne jo ranka parašytas vardas, pavardė ir parašas.

Iš teisiamojo posėdžio metu apžiūrėtos 2019 m. rugpjūčio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos-faktūros serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Pardavėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, pardavėjo rekvizitai: įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įmonės adresas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas, Pirkėjas V. G., daugiau jokių rekvizitų nenurodyta. Sąskaita-faktūra išrašyta už remontą pagal žalos numerį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) suma 1 971,30 Eur. Sąskaitos-faktūros apačioje yra įrašyta Direktorius R. R., jokių parašų nėra (1 t., 24 b. l.). Apžiūrėjus minėtą sąskaitą-faktūrą, V. G. nurodė, kad šios sąskaitos ir joje nurodytos sumos apskritai negali komentuoti, nes čia nėra jo parašo. Tos sumos, jis kaip supranta, negavo, nes šitą sumą gavo servisas. Jis pasiėmė automobilį, viskas buvo padaryta, sakė, jei kažkas bus ne taip, galės kreiptis, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiek ir aiškinosi, o kaip viskas dokumentaliai sutvarkyta, pamatė tik dabar.

Iš teisiamojo posėdžio metu apžiūrėtos 2019 m. rugpjūčio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos-faktūros serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Pardavėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, pardavėjo rekvizitai: įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įmonės adresas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas, Pirkėjas V. G., nurodytas adresas (duomenys neskelbtini). Sąskaita-faktūra išrašyta už suteikto pakaitinio automobilio nuomą pagal žalos numerį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 25 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d., suma 900 Eur. (1 t., 25 b. l.). Apžiūrėjus minėtą sąskaitą-faktūrą, V. G. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų sąskaitoje dėl 900 Eur parašas, vardas ir pavardė įrašyti ne jo ranka.

Iš teisiamojo posėdžio metu apžiūrėto 2019 m. rugsėjo 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvito serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad prekes/paslaugas parduodantis ūkio subjektas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), prekių/paslaugų pavadinimas – sumokėti už suteikto pakaitinio automobilio nuomą, sumokėta suma – 900 Eur, prie grafos Sumokėta yra parašas V. G., prie grafos Pinigus gavau direktorius parašas R. R. (I tomas, b. l. 26). Apžiūrėjus minėtą pinigų priėmimo kvitą, V. G. nurodė, kad prie įrašo V. G. - parašas, vardas ir pavardė įrašyti ne jo ranka. Sumokėjo grynais pinigais 900 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ar pinigų priėmimo kvito kopiją gavo, nepasakys. Mano, kad Pinigų priėmimo kvito kopijos negavo.

Iš teisiamojo posėdžio metu apžiūrėto dokumento Žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad yra ranka užpildyta lentelė, kurioje nurodyta: Žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešimas apie transporto priemonės (T/P) žalą – pažymėta kryžiuku Kasko; 1. Autoįvykio data, laikas ir vieta – nurodyta data (duomenys neskelbtini); laiko ir vietos laukeliai lentelėje neužpildyti; 2. Transporto priemonės savininkas (nukentėjęs) – V. G., asmens kodas – neužpildyta, adresas – (duomenys neskelbtini); Telefono Nr. ir El. pašas - laukeliai lentelėje neužpildyti; 3. Transporto priemonės duomeny, markė/modelis – (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. – (duomenys neskelbtini) Kėbulo Nr. (VIN) – (duomenys neskelbtini); Ar TP yra drausta Kasko draudimu – kryželiu pažymėta Taip‘ Jeigu taip. Prašome nurodyti Draudiko pavadinimą – Swedbank. 4. Prašau draudimo išmoką išmokėti, Draudimo išmokos gavėjas - UAB „(duomenys neskelbtini)“, Išmokos gavėjo kodas – (duomenys neskelbtini), Banko sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini); 5. Išsamus autoįvykio aprašymas (Situacija kelyje, kelio paviršiaus būklė, oro sąlygos, avarijos priežastis, transporto priemonės greitis) ranka įrašyta – Radau visą subraižytą automobilį aikštelėje; 6. Transporto priemonės sugadinimai – nieko neįrašyta; 7. Duomenys apie kitą eismo įvykio dalyvį – nieko neįrašyta. Pranešimo draudikui data – (duomenys neskelbtini); Pranešimo gavimo data – (duomenys neskelbtini); Pareiškėjo vardas, pavardė, parašas – ranka įrašyta V. G. ir parašas; atstovo spaudas ir parašas – ranka įrašyta R. R. ir parašas (1 t., 27 b. l.). Apžiūrėjus minėtą dokumentą, V. G. nurodė, kad lentelė užpildytos ne jo ranka. Jo ranka užpildytas išsamus autoįvykio aprašymas „radau visą subraižytą automobilių aikštelėje“, taip pat jo ranka yra įrašytas vardas, pavardė ir parašas. Data įrašyta ne jo ranka. Jis tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini), tai gal skubėdamas nulį palaikė G raide, todėl ir pasirašė. Jis nežino, kiek kartų automobilis dažytas, nes jis nebuvo jo savininkas nuo įsigijimo iš salono. Kiek kartų automobilis buvo dažytas jam esant savininku, irgi nepasakys.

Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo atstovas T. V. paaiškino, kad prieš sudarant sutartį, prašo pateikti automobilio registracijos, identifikavimo duomenis ir automobilio nuotraukas, darytas iš keturių pusių. Ikiteisminiam tyrimui elektroniniu paštu pateikė nuotraukas, kurias gavo iš kaltinamojo. Buvo du elektroniniai laiškai, viename prikabintos keturios nuotraukos, kitame – trys. Tai buvo nuotraukos atsiųstos sudarant sutartį. Jie turėjo septynias V. G. atsiųstas nuotraukas prieš sudarant sutartį. Jose automobilis buvo be apgadinimų. Jei teisingai suprato, kaltinamasis kalbėjo apie nuotraukas, kuriose yra automobilis su apgadinimais, o prieš sudarant draudimo sutartį, elektroniniu paštu buvo atsiųstos nuotraukos, kuriose automobilis nebuvo apgadintas. Įtarė, kad tos nuotraukos buvo darytos ne 2019 m., o ženkliai anksčiau, t. y. prieš patį pirmą įvykį. Apie tai suprato po įvykio ir po draudimo išmokos išmokėjimo. Išmokėjus draudimo išmoką, buvo kreiptasi į kitas draudimo bendroves dėl informacijos apie galimai su tuo pačiu automobiliu susijusius įvykius. Buvo gauta informacija iš „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“. Jie jau buvo išmokėję išmokas dėl tokių pačių apgadinimų. Tada jie paprašė „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti apgadinimų nuotraukas, kurios buvo darytos ankstesnių įvykių metu, t. y. 2016 m. ir 2018 m. Jų nuomone, vizualiai vertinant nuotraukas, apgadinimai sutampa, nes apibraižymai padaryti tose pačiose vietose. Jie, iš kitų draudimo bendrovių gavę duomenis, kad buvo du įvykiai įvykę anksčiau, padarė logišką išvadą, kad nuotraukos darytos ne sutarties sudarymo momentu. Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ gavo žalos bylos administravimo darytas nuotraukas. Nežino, ar gavo visą bylą, jis turi tik nuotraukas, darytas 2016 m. gegužės 18 d. Nuotraukas, greičiausiai, gavo elektroniniu paštu. 2020 m. rugsėjo 8 d. gautame elektroniniame laiške AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nurodė, kad 2016 m. gegužės 14 d. pas juos buvo registruotas įvykis ir nurodė, kad siunčia nuotraukas, kurias jie gavo. Iš „(duomenys neskelbtini)“ taip pat gavo nuotraukas, tik tų nuotraukų kampe nėra nurodytų datų, kada nuotraukos buvo darytos. Nuotraukose pridėta tokia liniuotė, ant kurios užrašyta „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad naudojo kitą liniuotę.

Teisėjui pagarsinus žalos pranešimą ID (duomenys neskelbtini) (kuriame nurodyta – Draudėjas – V. G., Pranešėjas – V. G., kontaktai - (duomenys neskelbtini). Poliso numeris (duomenys neskelbtini), Apdraustas objektas – (duomenys neskelbtini) 2010 (duomenys neskelbtini) Pranešimo registravimo data – 2019 m. birželio 27 d., 15.15 val., pranešimą registravo – P. Z.. Įvykis – 2019 m. birželio 26 d. 00.00 val., Vieta – (duomenys neskelbtini), Trumpas aprašymas – po nakties savo automobilį radau subraižytą, Žala buvo padaryta, Apgadinta transporto priemonė – subraižytas mašinos kėbulas aštriu daiktu. Įvykio metu transporto priemonė nebuvo valdoma. Apie įvykį buvo pranešta policijai. Draudimo išmoką išmokėti remonto įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Susietos žalos Poliso Nr. - (duomenys neskelbtini), Žalos Nr. - (duomenys neskelbtini), Klientas - V. G., Objektas - (duomenys neskelbtini) 2010 (duomenys neskelbtini) Pradžia 2018 m. spalio 5 d., Pabaiga 2019 m. spalio 4 d., Žalos data 2019 m. birželio 26 d., Žalos ekspertas – A. R.), civilinio ieškovo „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo atstovas T. V. nurodė, kad šitas pranešimas buvo pridėtas pranešimas e.policija.lt. Negali atsakyti, ar gavo duomenis apie nusikalstamos veikos tyrimą, bet paprastai, kai pradedamas tyrimas, į juos kreipiasi policija ir prašo pateikti duomenis apie sumokėtą draudimo išmoką. Prie pranešimo neprašo pridėti nuotraukų. Užregistruojamas įvykis, klientui nusiunčiamas servisų sąrašas, kurie jiems yra priimtini, klientas vyksta į servisą. Servise daromos nuotraukos ir toliau sąmatos derinimas vyksta su remonto bendrove. Įprastai iš serviso nuotraukų prašo. Draudimo išmoka yra išmokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Negali atsakyti, ar į bylą pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darytas nuotraukas. Parašų tikrumo jie netikrina. Išplėstinė remonto sąmata TP 20570 sutampa su jų pateikta sąskaita. Sumą pervedė per du kartus. Tikriausiai, skaičiuodami padarė klaidą ir pirmu mokėjimu sumokėjo šiek tiek per mažai. 79 Eur skirtumas – besąlyginės išskaitos suma. Tą sumą servisui turėtų susimokėti klientas. Jei nuotraukos iš serviso buvo, tai jos pas juos ir yra, bet kadangi jis visos žalos bylos medžiagos nematė, nežino ar nuotraukos ten yra. Jam žinoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta remonto sąmata Nr. (duomenys neskelbtini). Nežino, ar sąmata buvo koreguojama. Jie pateikė sąmatą, pagal kurią buvo apskaičiuota ir išmokėta draudimo išmoka. Nuotraukų kiekis, pateiktas tyrėjai, jam nėra žinomas, jų neskaičiavo. Nuotraukų kiekis su sąmatoje nurodytu įvestu remonto pozicijų skaičiumi nėra niekaip susijęs. Nuotraukoje, fotografuojant automobilio šoną gali matytis įvairūs jo defektai, o sąmatoje nurodyta, kokie remonto darbai turi būti atliekami. Nežino, ką reiškia įvesta pozicija „59“. Draudimo bendrovė nuotraukų neredagavo. Negali atsakyti, ar „Swedbank“ draudimo bendrovėje galima drausti tik europinius automobilius. Jei automobiliai iš Amerikos rinkos nedraudžiami, vadinasi V. G. nenurodė informacijos, kad tas automobilis buvo iš Amerikos, draudimo sutarties sudarymo metu. Registracijos liudijime nėra nurodyta pirmoji automobilio registracijos vieta. Automobilis buvo apdraustas todėl, kad V. G. paprašėte jį apdrausti, o jie sutiko.

Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo atstovė I. V. parodė, kad pats įvykis buvo registruotas 2018 m. birželio 12 d., į juos kreipėsi asmuo, prisistatęs V. G., užregistravo eismo įvykį, nurodė, kad automobilis buvo rastas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 2018 m. birželio 11 d. apibraižytas aštriu daiktu. Minėjo, kad automobilis ten buvo paliktas per savaitgalį, nurodė, kad policijos nekvietė. Įvertinus visus byloje pateiktus duomenis, 2018 m. birželio 12 d. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas pranešimas apie žalos bylos užregistravimą, buvo paprašyta pateikti banko sąskaitos rekvizitus, policijos pažymą apie užpildytą eismo įvykio deklaraciją, vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registracijos liudijimo nuotraukas, buvo išsiųstas standartinis pranešimas. Kaip matyti iš pateiktų nuotraukų, V. G. iš to paties elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 14 d. 21.00 val. jų prašymu persiuntė elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. birželio 15 d. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) mums buvo pateiktos šešios automobilio su apibraižymais nuotraukos. 2018 m. birželio 22 d. V. G. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) pateikė papildomas nuotraukas. Sudarius remonto sąmatą, buvo konstatuota padaryta žala ir 2018 m. liepos 18 d. ji buvo išmokėta į V. G. sąskaitą. 2020 m. lapkričio 10 d. į juos kreipėsi tyrėja su prašymu suteikti informaciją apie kaltininko sudarytas draudimo sutartis jų draudimo bendrovėje. 2020 m. lapkričio 18 d. pateikė visą jų turimą informaciją, o 2021 m. gegužės 26 d. ta pati tyrėja kreipėsi į juos raštu nurodydama, kad yra atliekamas ikiteisminis tyrimas ir pateikta informacija, jog 2021 m. balandžio 26 d. atlikta ekspertizė, kurioje nurodyta, kad jų eismo įvykio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti kėbulo dalių įbrėžimai atitinka AB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. pateiktose nuotraukose užfiksuotus įbrėžimus. 2021 m. birželio 1 d. pateikė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Nuotraukos buvo pateiktos ir sutartis sudaryta per draudimo brokerį „(duomenys neskelbtini)“. Nuotraukos buvo pateiktos „(duomenys neskelbtini)“, o jie atitinkamai pateikė jiems. Buvo pateiktos aštuonios nuotraukos. Nuotraukose automobilis atrodo sveikas. Tikslios datos, kada nuotraukos buvo padarytos, jie nustatyti neturi galimybės. Sąmata buvo sudaryta jų žalų eksperto. Jis ją sudarė, remiantis pateiktomis automobilio nuotraukomis. Taip pat buvo pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmata. Šiuo metu jie yra jų partneriai, o kaip buvo 2018 m., ji neatsakys. Ta sąmata buvo pakankamai didelė ir kadangi jų „KASKO“ draudimo taisyklės numato, kad jeigu žala yra didesnė negu 1 500 Eur ir nėra pranešta policijai, viską, kas yra virš tos sumos, turi dengti pats draudėjas. Klientas apie tai buvo informuotas ir 2018 m. liepos 12 d. patvirtino 1 391 Eur sąmatą, kad išmoka tinkama, todėl tokia išmoka buvo patvirtinta. Jų žalų eksperto sąmata buvo sudaryta 2018 m. birželio 26 d., suma be PVM – 1 391 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąmata buvo pateikta, kadangi draudėjas nurodė, kad nesutinka su tokia jų paskaičiuota išmoka. Automobilis buvo nuvežtas į UAB „(duomenys neskelbtini)“, apžiūrėtas ir įvertinta žala autoservise, tačiau, kaip minėjau, draudėjui buvo nurodyta, kad viskas, kas yra virš 1 500 Eur jam reikėtų susimokėti pačiam, kadangi nebuvo iškviesta policija. V. G. tai įvertinęs, sutiko su jų 2018 m. birželio 26 d. sąmata. Automobilio sugadinimų nuotraukas turi. Servisas dažniausiai nuotraukas daro. Automobilis buvo nuvežtas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jie darė sąmatą. Negali atsakyti, kiek kartų po 2018 m. draudiminio įvykio buvo fotografuotas automobilis. Nuotraukų gavo ir iš pačio V. G.. Mano, kad susirašinėjimas tyrimui turėjo būti pateiktas. Nuotraukas, gautas iš V. G., jie „fotošopu“ nekoregavo. Tam net nėra techninių galimybių, kadangi visos nuotraukos gautos elektroniniu paštu yra prisegamos kaip visas paketas.

Teisiamojo posėdžio metu ekspertas K. G. paaiškino, kad jei jie dirbtų su originaliu automobiliu arba su gerai pagal kriminalistinę techniką padarytais atvaizdais, tada galėtų atsakyti, ar įbrėžimai identiški ar ne, o šiuo atveju jis dirbo su tuo, kas jam buvo pateikta, todėl ir atsakymas yra, kad įbrėžimai „atitinka“. Nurodydamas, kad įbrėžimas atitinka, turi galvoje, kad atitinka vietą, piką, kreives, t. y. atitinka viską, bet ar jie identiški, negali pasakyti, nes identiškumą jie supranta kaip dviejų, vienodu būdu užfiksuotų objektų lyginimą. Įbrėžimai, esantys nuotraukose, yra tose pačiose vietose, juose yra tokie pat pikai, tos pačios kreivės. Kadangi užfiksuoti ne visi įbrėžimai, nėra normalių kriminalistinių nuotraukų, jis neturi viso vaizdo, o kas yra nuotraukose, tas atitinka. Išvadoje kalba apie tas kėbulo dalis, kurios užfiksuotos tuose atvaizduose. Jei draudimo bendrovės AB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ pateikė nuotraukas, kuriose užfiksuotas galinis sparnas su įbrėžimais, tai jis ir lygina tik galinį sparną su įbrėžimais. Tai yra tam tikri atvaizdai su tam tikromis užfiksuotomis kėbulo dalimis, kurios turi tam tikrus įbrėžimus. Jo tyrimo objektas buvo mechaniniai pažeidimai, kurie yra pavaizduoti paveikslėlyje Nr. 2, kokiose dalyse jie yra ir kokiose dalyse sutampa. Paveikslėlyje Nr. 2 pažymėti raudoni, žali ir mėlyni taškeliai yra visi atvaizduose užfiksuoti mechaniniai kėbulo dalių pažeidimai. Raudoni taškeliai yra mechaniniai pažeidimai, kuriuos atvaizduose pateikė draudimo bendrovė AAS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas. Tai yra visi įbrėžimai, kuriuos galima lyginti. Žaliais taškeliais pažymėta draudimo bendrovės AB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktose nuotraukose užfiksuoti pažeidimai. Tai yra tik tie pažeidimai, kurie sutampa. Visų įbrėžimų identifikuoti nebuvo įmanoma, nes jie buvo blogai užfiksuoti arba nebuvo aišku, ant kokios kėbulo dalies jie yra, arba įbrėžimas neturėjo požymių, pagal kuriuos būtų galima atlikti lyginimą. Mėlynais taškeliais pažymėta „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo pateiktose nuotraukose užfiksuoti pažeidimai. Paveikslėlyje Nr. 2 yra kėbulo dalių, ant kurių yra visų spalvų taškeliai, tai reiškia, kad tose vietose įbrėžimai sutampa ir tie atvaizdai buvo pateikti paeiliui visoms draudimo bendrovėms. Kadangi raudonų taškelių yra daugiau nei žalių, išeina taip, kad AAS „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialui buvo pateikta daugiau sugadinimų nei bendrovei AB „(duomenys neskelbtini)“, nes, kaip matyti, automobilio priekyje ir gale yra daugiau įbrėžimų, arba bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuotas automobilio priekis ir galas. Jis pažeidimų, kurie buvo padaryti anksčiau neidentifikavo, bet jei jam nebuvo pateikta nuotraukų, jis ir negali pasakyti, kas ten buvo. Jei nuotraukų iš „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo nebuvo, tai jis mėlynai ir nepažymėjo. Gal tie pažeidimai ten ir buvo, bet, galbūt, draudimo bendrovė ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai jam nepateikė tų nuotraukų. Kas jam buvo pateikta, tą jis pažymėjo. Kaip matyti iš paveikslėlio Nr. 2, draudimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, greičiausiai, nebuvo pateiktos nuotraukos su automobilio priekiu ir galu, todėl ten nėra pažymėta žalių taškelių. Mėlynų taškelių priekyje ir gale yra, kadangi kitam draudimui buvo pateiktos nuotraukos, kuriose yra identifikuoti įbrėžimai, kurių nuotraukų nebuvo pateikta pirmai draudimo bendrovei. Taip išeina, kad „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas buvo paskutinė draudimo bendrovė, kuri viską suremontavo. Draudimo bendrovėms yra išsiųstos ekspertų rekomendacijos kaip fiksuoti sugadinimus, kada fiksuoti, su kokia liniuote tai daryti. Jei draudimo atstovai būtų padarę nuotraukas pagal tas rekomendacijas, jis būtų pažymėjęs kreives. Paveikslėlyje Nr. 2 nėra pažymėtos tikslios apgadinimų vietos, čia pažymėta tik schematiškai. Kiek atvaizdų tiko identifikavimui, negali atsakyti. Jis nežino, ar buvo atlikti kėbulo remonto darbai ir nežino, ar kėbulas taip pat buvo subraižytas po remonto darbų, kadangi pagal atvaizdus jis to pasakyti negali. Šiandien draudimo bendrovės jau daro kažką panašaus į tai, ką jie rekomendavo, t. y. kiekvienos detalės statmenai daryta nuotrauka, netoliau negu vieno metro atstumu, jei įmanoma, pridedant liniuotę. Kai kyla žalos klausimai, nuotraukose būtinai prie apgadinimo turi būti pridėta liniuotė arba kitas objektas, pagal kurį galima matuoti. Tas pats įbrėžimas skirtingais rakursais gali duoti visiškai skirtingą vaizdą. Jei jis parašė išvadą ir joje pasirašė, vadinasi, duomenų išvadai pateikti jam pakako. Jis „fotošopo“ programos nenaudojo. Ekspertinėje praktikoje yra turinys ir forma. Turinys, tai, kai kažkas yra keičiama ir pridedama savo, o forma tai jei, pavyzdžiui, netelpa failo dydis išsiųsti elektroniniu paštu, jis suspaudžiamas ir padaromas mažesnis arba iškerpamas vienas elementas. „Fotošopo“ programos žymės gali likti, jei bandoma sumažinti failo apimtį. „Fotošopu“ galėjo būti pakeista forma be turinio keitimo.

Iš 2020 m. spalio 26 d. „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialo pranešimo apie įvykdytą nusikalstamą veiką matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filialas ir V. G. sudarė savanoriškojo transporto priemonių draudimo sutartį (KASKO), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) draudimo. 2019 m. birželio 27 d. V. G. kreipėsi į draudimo bendrovę, pranešdamas apie padarytą žalą dėl automobilio apgadinimų, nurodydamas, kad 2019 m. birželio 26 d. po nakties rado apibraižytą automobilį. Draudėjo pasirinkta remonto įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiuntė automobilio apgadinimų nuotraukas. Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, todėl V. G. buvo sumokėta 2 792,30 Eur draudimo išmoka - už pakaitinio automobilio nuomą V. G. buvo išmokėta 900 Eur, o remonto įmonei - UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėta 1 892,30 Eur. 2020 rugsėjo mėnesį, atliekant V. G. registruotos turto draudimo žalos aplinkybių patikrinimą, buvo gauta papildoma informacija iš draudimo bendrovių AB „(duomenys neskelbtini)“ ir „AAS (duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje, jog V. G. nurodė tuos pačius automobilio apgadinimus, už kuriuos jau buvo gavęs draudimo išmoką iš AB „(duomenys neskelbtini)“. V. G. 2016 m. gegužės 14 d. pranešė AB „(duomenys neskelbtini)“, kur įvykį pripažinus draudžiamuoju, V. G. sumokėjo draudimo išmoką. V. G. transporto priemonių (KASKO) draudimu automobilį apdraudė „AAS (duomenys neskelbtini)“ filiale Lietuvoje ir 2018 m. birželio 11 d. draudimo bendrovei pranešė, kad rado apgadintą automobilį. Atliekant papildomus draudžiamojo įvykio tyrimo veiksmus buvo nustatyta, kad visiems trims draudikams prieš sudarant savarankiškojo transporto priemonių (KASKO) draudimo sutartis, V. G. pateikė tas pačias 2013 m. darytas automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuotraukas. Dėl šių aplinkybių "(duomenys neskelbtini)" Lietuvos filialas patyrė turtinę 2 792,30 Eur žalą (1 t., 1-33 b. l.).

Iš 2019 m. birželio 27 d. Policijos įvykio išklotinės ROIK 0119000332297 (BIRT ataskaitų žiūryklė) matyti, kad V. G. pranešė, jog po nakties rado savo automobilio kėbulą apgadintą, subraižytą (1 t., 51 b. l.).

Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK 0116000262342 (BIRT ataskaitų žiūryklė) matyti, kad V. G. pranešė, jog 2016 m. gegužės 16 d. 15.57 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iš po šeštadienio rado su kažkokiu daiktu subraižytą „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Nuostolis tikslinamas. Pranešė savininkas, laukia vietoje, prie automobilio (1 t., 52 b. l.).

Iš Policijos įvykio išklotinės ROIK 0116000184745 (BIRT ataskaitų žiūryklė) matyti, kad V. G. pranešė, jog 2016 m. balandžio 9 d. 10.36 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iš po nakties, nuo automobilio pavogė keturis ratus, automobilis „(duomenys neskelbtini)“, tamsiai mėlynos spalvos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuostolis 1 500 Eur, įtariamųjų neturi, automobilis stovi aikštelėje prie parduotuvės, policijos laukia prie automobilio (1 t., 52 b. l.).

Iš 2021 m. sausio 18 d. elektroninio susirašinėjimo matyti, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ žalų tyrimo ekspertė N. P. nurodė, kad po apibraižymo automobilį („(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūrėjo ir nufotografavo jų partneriai – autoservisas (duomenys neskelbtini) (1 t., 100-102 b. l.).