Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Daivos Jazbutienės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos):

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl veikos prieš AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje) – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per 15 (penkiolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti abiem civiliniams ieškovams visą jiems padarytą turtinę žalą;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl veikos prieš „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialą) – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per penkiolika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti abiem civiliniams ieškovams visą jiems padarytą turtinę žalą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskiros bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. G. paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per penkiolika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti abiem civiliniams ieškovams visą jiems padarytą turtinę žalą.

Nuosprendžiu priteista iš nuteistojo V. G. civiliniam ieškovui „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialui 2 792,30 Eur turtinės žalos atlyginimo; civiliniam ieškovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialui – 1 210,91 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. G. nuteistas už tai, kad apgaule įgijo turtinę teisę ir savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

jis 2016-06-13 po draudžiamojo įvykio 2016-05-14, t. y transporto priemonės „Volkswagen Jetta“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), apibraižymo, iš draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ gavęs 1 104,24 Eur išmoką, automobilio nesuremontavo, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, tyčia 2018-05-18 sudarė sausumos transporto priemonių kasko draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialu Lietuvoje ir bendrovei pateikė tikrovės neatitinkančios, t. y. tvarkingos, draudžiamos transporto priemonės „Volkswagen Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), darytas fotonuotraukas 2013-06-12, 2013-06-13, 2015-05-15, kaip nurodyta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021-04-26 specialisto išvadoje Nr. 11K-21(21). Tokiu būdu jis, įgijęs turtinę teisę, toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2018-06-13 draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje pateikė melagingą informaciją apie 2018-06-11, apie 8.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, Klaipėdoje, rastą savo automobilį „Volkswagen Jetta“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), visą perbrėžtą aštriu daiktu ir draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje pateikė 2018-06-15 UAB „(duomenys neskelbtini),“ darytas transporto priemonės „Volkswagen Jetta“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuotraukas, kuriuose užfiksuoti tie patys kėbulo įbrėžimai, už kuriuos 2016-06-13 AB „Lietuvos draudimas“ jau buvo V. G. išmokėjusi išmoką, ir pareikalavo iš AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje už tuos pačius transporto priemonės apgadinimus gauti piniginę išmoką. Tokiu būdu, draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje 2018 m. liepos 17 d. išmokėjus 1 210,91 Eur žalos atlyginimą, V. G. apgaule savo naudai įgijo draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje priklausantį 1 210,91 Eur turtą.

2. Be to, V. G. nuteistas už tai, kad apgaule įgijo turtinę teisę ir panaikino turtinę prievolę, o būtent:

jis 2016-06-13 po draudžiamojo įvykio 2016-05-14, t. y. transporto priemonės, „Volkswagen Jetta“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apibraižymo, iš draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“ gavęs 1 104,24 Eur išmoką, automobilio nesuremontavo, bet, siekdamas gauti naudos, tyčia 2018-10-04 sudarė sausumos transporto priemonių kasko draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su draudimo bendrovės „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialu ir bendrovei pateikė tikrovės neatitinkančios, t. y. tvarkingos, draudžiamos transporto priemonės „Volkswagen Jetta“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), darytas fotonuotraukas 2013-06-12, 2013-06-13, 2015-05-15, kaip nurodyta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021-04-26 specialisto išvadoje Nr. 11K-21(21). Tokiu būdu jis, įgijęs turtinę teisę, toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2019-06-27 draudimo bendrovės „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialui pateikė melagingą informaciją apie 2019-06-26 nakties metu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, padarytus automobilio „Volkswagen Jetta“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kėbulo apgadinimus, už kuriuos 2016-06-13 jau buvo gavęs draudimo išmoką iš draudimo bendrovės AB „Lietuvos draudimas“, pareikalavo draudimo išmoką sumokėti jo pasirinktai remonto įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliktus automobilio remonto darbus (1 892,30 Eur) ir už pakaitinio automobilio nuomą 900 Eur. Tokiu būdu draudimo bendrovės „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialui 2019-12-03 išmokėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 813,30 Eur ir 2019 m. rugsėjo 17 d. išmokėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 79 Eur žalos atlyginimo, taip pat 2019-09-04 išmokėjus V. G. 900 Eur už pakaitinio automobilio nuomą, V. G. išvengė turtinės prievolės atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už automobilio remontą 2 792,30 Eur, taip neteisėtai perkeldamas šią prievolę draudimo bendrovės „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialui ir tuo padarydamas bendrovei 2 792,30 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Dėl bylos esmės neatskleidimo (teisinių pagrindų nebuvimo)

3.6. Apelianto manymu, byloje esanti transporto priemonės fotofiksacija yra ne daugiau nei pagalbinė techninio pobūdžio priemonė, reikalinga ruošiantis suteikti ar suteikiant transporto priemonės remonto paslaugą, padedanti fiksuoti remonto eigą.

Dėl nuotraukų kaip įrodomąją galią turinčių dokumentų buvimo

3.10. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo posėdžių metu susipažinus su byloje esančiomis nuotraukomis, įrašytomis į kompaktinę plokštelę, ir vėliau papildomai elektroniniu paštu gautomis iš civilinių ieškovų, buvo pastebėta, jog nemaža dalis minėtų nuotraukų iš viso neturi techninio pobūdžio informacijos, nurodančios, kada ir kokiu aparatu jos buvo sukurtos, o dalyje nuotraukų techninio pobūdžio informacijoje buvo nurodyta, kad jos buvo sukurtos ir (ar) koreguotos kompiuterine programa „Photoshop“. Pažymėtina, kad minėta kompiuterinė programa yra skirta redaguoti grafikai, šiuo atveju atvaizdams. Teismo posėdžio metu gynyba ne kartą buvo atkreipusi teismo dėmesį į tai, kad skaitmeniniai atvaizdai, fiksuojantys tas pačias transporto priemonės vietas ir pažeidimų lokacijas, yra skirtingo dydžio, pavadinimų ir galbūt koreguotos pačios nuotraukos (dėl jų sukūrimo laiko, dėl prietaiso arba iš viso nenurodant tokio pobūdžio informacijos). Teismas nepašalino gynybos išsakytos abejonės, jog specialistui atlikti nepriklausomą ir objektyvų tyrimą galbūt sutrukdė pateikti daugiau ar mažiau koreguoti atvaizdai, kuriais negalima remtis darant vienokias ar kitokias išvadas.

3.11. Atsižvelgiant į tai, kad teismui nebuvo pateikti visi reikalingi dokumentai ir buvo apsiribota tik transporto priemonės ir jos atskirų kėbulo dalių atvaizdais, manytina, kad nebuvo sudarytos galimybės objektyviai ir visa apimtimi išnagrinėti bylai svarbius duomenis ir pašalinti kilusius neaiškumus bei abejones, todėl manytina, kad bylos esmė nebuvo atskleista ir priimtas nuosprendis turi būti panaikintas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl civilinių ieškinių pagrįstumo

3.12. Skundžiamame nuosprendyje yra nurodyta, kad, teismo manymu, „reikalavimo pagrindas yra toks, kad buvo pranešta apie įvykį, kuris, jų vertinimu, įvyko prieš draudimo sutarties sudarymą ir neturėjo būti pripažintas draudžiamuoju, o kaltinamasis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie įvykio laiką, datą ir aplinkybes“. Apelianto nuomone, teismas be pagrindo patenkino civilinių ieškovų teiktus ieškinius, kadangi tai prieštarauja pačių ieškovų teismui pateiktai informacijai ir jų pasisakymams teismo posėdžio metu. Teismo proceso metu taip ir nebuvo atsakyta į klausimą, kaip buvo sudaromos byloje pateiktos įvairios žalos sąmatos (pinigų sumos prasme), kai byloje nėra atraminių dokumentų apie transporto priemonės apžiūrą ir jos apgadinimų įvertinimą (remonto paslaugų užsakymo paraiškos ir pačios transporto priemonės priėmimo–perdavimo akto). Vadovaujantis teismo logika, išeitų taip, kad jei ankstesnių eismo įvykių metu nebuvo pašalinti transporto priemonės apgadinimai, tai civilinių ieškovų teismui pateiktų nuotraukų skaičius ir apgadinimo vietos būtų identiški ir apskaičiuotos žalos sąmatos iš esmės nesiskirtų. Šiuo atveju byloje esančių sąmatų sumos gerokai viena nuo kitos skiriasi, o ir atliktinų darbų mastas ir skaičius nėra toks pat, pvz., skaičiuojant transporto priemonės remonto kaštus, sąmatose nurodomi skirtingi darbai, medžiagos, dalys, darbai ir skirtingi kiekiai, nors, pasak teismo, kalba eina apie vieną ir tą patį įvykį.

3.13. Darytina išvada, kad teismas neatskleidė ir šios bylos dalies esmės ir nepasisakė dėl ieškinių pagrįstumo bei nepašalino proceso metu iškilusių abejonių, teigdamas, jog transporto priemonės apgadinimai yra tie patys, gali skirtis mašinos keistinų remontui detalių skaičius ir kainos daugiau nei 80–100 procentų. Teismo nepasisakyta ir dėl posėdžių metu parodytų koreguotų nuotraukų įrodomosios reikšmės nagrinėjamai bylai, nors jų pavadinimai ir kiekis buvo proceso metu ne kartą paskelbti.

3.14. Manytina, kad teismas nenurodė pakankamų faktinių ir teisinių pagrindų, leidžiančių ieškovų teiktus ieškinius patenkinti visa apimtimi, ir nepasisakė dėl žalų sąmatose nurodytų sumų ir atliktinų darbų pagrįstumo.

Dėl dokumentų, pateiktų teismui, teisinio įvertinimo

3.15. V. G. nurodo, kad jis teismo posėdžio metu teismui buvo nurodęs: „UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita Nr. 0156 yra iš viso nepasirašyta, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje Nr. 0157 ne jo ranka įrašytas vardas, pavardė ir parašas. Sąskaitos turinyje yra neatitikimų, pvz., „(duomenys neskelbtini)“, tokiu adresu jis nėra nei gyvenęs, nei deklaravęs. Kiti dokumentai buvo pasirašyti jo vardu, bet ne jo ranka. Jis minėjo tyrėjai, kai buvo kviečiamas į apklausas policijoje.“ Skundžiamame nuosprendyje nurodyta: „Iš teisiamojo posėdžio metu apžiūrėtos 2019 m. rugpjūčio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos-faktūros serija RGP Nr. 0156 matyti, kad Pardavėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, pardavėjo rekvizitai: įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įmonės adresas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas, Pirkėjas V. G., daugiau jokių rekvizitų nenurodyta. Sąskaita-faktūra išrašyta už remontą pagal žalos numerį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) suma 1 971,30 Eur. Sąskaitos-faktūros apačioje yra įrašyta Direktorius R. R., jokių parašų nėra (1 t., 24 b. l.). Apžiūrėjus minėtą sąskaitą-faktūrą, V. G. nurodė, kad šios sąskaitos ir joje nurodytos sumos apskritai negali komentuoti, nes čia nėra jo parašo. Tos sumos, jis kaip supranta, negavo, nes šitą sumą gavo servisas. Jis pasiėmė automobilį, viskas buvo padaryta, sakė, jei kažkas bus ne taip, galės kreiptis, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiek ir aiškinosi, o kaip viskas dokumentaliai sutvarkyta, pamatė tik dabar. Iš teisiamojo posėdžio metu apžiūrėtos 2019 m. rugpjūčio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos-faktūros serija RGP Nr. 0157 matyti, kad Pardavėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, pardavėjo rekvizitai: įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įmonės adresas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas, Pirkėjas V. G., nurodytas adresas (duomenys neskelbtini). Sąskaita-faktūra išrašyta už suteikto pakaitinio automobilio nuomą pagal žalos numerį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 25 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d., suma 900 Eur. (1 t., 25 b. l.). Apžiūrėjus minėtą sąskaitą-faktūrą, V. G. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų sąskaitoje dėl 900 Eur parašas, vardas ir pavardė įrašyti ne jo ranka. Iš teisiamojo posėdžio metu apžiūrėto 2019 m. rugsėjo 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvito serija RGP Nr. RGP00116 matyti, kad prekes/paslaugas parduodantis ūkio subjektas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), prekių/paslaugų pavadinimas – sumokėti už suteikto pakaitinio automobilio nuomą, sumokėta suma – 900 Eur, prie grafos Sumokėta yra parašas V. G., prie grafos Pinigus gavau direktorius parašas R. R. (I tomas, b. l. 26). Apžiūrėjus minėtą pinigų priėmimo kvitą, V. G. nurodė, kad prie įrašo V. G. – parašas, vardas ir pavardė įrašyti ne jo ranka. Sumokėjo grynais pinigais 900 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ar pinigų priėmimo kvito kopiją gavo, nepasakys. Mano, kad Pinigų priėmimo kvito kopijos negavo. Iš teisiamojo posėdžio metu apžiūrėto dokumento Žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad yra ranka užpildyta lentelė, kurioje nurodyta: Žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešimas apie transporto priemonės (T/P) žalą – pažymėta kryžiuku Kasko; 1. Autoįvykio data, laikas ir vieta – nurodyta data 2019.06-28; laiko ir vietos laukeliai lentelėje neužpildyti; 2. Transporto priemonės savininkas (nukentėjęs) – V. G., asmens kodas – neužpildyta, adresas – (duomenys neskelbtini); Telefono Nr. ir El. pašas – laukeliai lentelėje neužpildyti; 3. Transporto priemonės duomenys, markė/modelis – VW Jetta, valstybinis Nr. – (duomenys neskelbtini) Kėbulo Nr. (VIN) – (duomenys neskelbtini); Ar TP yra drausta Kasko draudimu – kryželiu pažymėta Taip‘ Jeigu taip. Prašome nurodyti Draudiko pavadinimą – Swedbank. 4. Prašau draudimo išmoką išmokėti, Draudimo išmokos gavėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, Išmokos gavėjo kodas – (duomenys neskelbtini), Banko sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini); 5. Išsamus autoįvykio aprašymas (Situacija kelyje, kelio paviršiaus būklė, oro sąlygos, avarijos priežastis, transporto priemonės greitis) ranka įrašyta – Radau visą subraižytą automobilį aikštelėje; 6. Transporto priemonės sugadinimai – nieko neįrašyta; 7. Duomenys apie kitą eismo įvykio dalyvį – nieko neįrašyta. Pranešimo draudikui data – 2019-07-09; Pranešimo gavimo data – 2019-07-09; Pareiškėjo vardas, pavardė, parašas – ranka įrašyta V. G. ir parašas; atstovo spaudas ir parašas – ranka įrašyta R. R. ir parašas (1 t., 27 b. l.). Apžiūrėjus minėtą dokumentą, V. G. nurodė, kad lentelės užpildytos ne jo ranka. Jo ranka užpildytas išsamus autoįvykio aprašymas „radau visą subraižytą automobilių aikštelėje“, taip pat jo ranka <...>.“

3.16. Teismas dėl anksčiau paminėtų dokumentų skundžiamame nuosprendyje nepasisakė. Apelianto V. G. manymu, priimant skundžiamą nuosprendį, yra būtina teismo pozicija dėl paminėtų dokumentų, kadangi įsiteisėjus nuosprendžiui byloje esantys dokumentai įtvirtintų teisiškai reikšmingus faktus ir įvykio aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos jo teisėms ir teisėtiems interesams, nes galbūt ikiteisminio tyrimo pareigūnė buvo suklaidinta ir tirdama įvykį galėjo remtis galbūt suklastotais dokumentais, teismas nesiėmė jokių veiksmų tokiai padėčiai ištaisyti.

3.20. Pažymėtina, kad baudžiamajame procese pareikšti civiliniai ieškiniai, jų reikalavimai yra nagrinėjami laikantis civilinio proceso principų, šiuo atveju – rungtyniškumo. Civiliniai ieškovai privalėjo pagrįsti galimo turtinio nuostolio atsiradimo dydį ne tik buhalterinės kilmės įvairiais dokumentais, bet ir faktiniais duomenimis apie nurodytų sumų pagrįstumą, t. y. pagrįsti, ar automobilių serviso darbuotojų nurodyti darbai ir jų įkainojimas atitinka draudimo išlaidų kriterijus. Primintina, kad bylose nurodytų servisų darbuotojai, nesilaikydami priimtų taisyklių, vietoj privalomų dokumentų sudarymo apsiribojo tik mašinos kėbulo pasirinktinų vietų laisvos formos fotografavimu ir tai darė ne pagal draudimo įmonių rekomendacijas (fotografuodami nenaudojo liniuotės, fotografavo netinkamu kampu). Skundžiamame nuosprendyje teismas nepašalino abejonės ir nepaaiškino, kodėl, jeigu nebuvo jokio draudžiamojo įvykio ir jis, V. G., lėšas iš draudimo įmonių gavo nepagrįstai, gerokai skiriasi byloje pateiktos žalos sąmatos skirtingu keistinų ir perdažyti numatytų mašinos kėbulo dalių skaičiumi, jei kalba, pasak teismo, eina apie vieną ir tą patį įvykį.

3.21. Kartu teismo proceso metu liko nepašalintos abejonės dėl to, ar specialistas, atlikdamas tyrimą, turėjo tas pačias draudimo įmonių pateiktas automobilio nuotraukas, kuriomis vadovavosi serviso darbuotojai sudarydami byloje pateiktas žalos sąmatas, ar buvo ir kitų, kurios buvo pateiktos teismo proceso metu ir nebuvo specialisto apžiūrėtos, ir kokių nuotraukų iš viso reikia, kad specialistas galėtų pateikti tikslų ir aiškų atsakymą į ikiteisminio tyrimo metu užduotus klausimus, t. y. ar skirtingu laiku užfiksuoti ant transporto priemonės kėbulo įvairūs apgadinimai yra identiški 2018 m. ir 2019 m. darytoms nuotraukomis, ar yra tik panašūs.

3.22. Nuteistojo įsitikinimu, baudžiamojo proceso metu nepašalinus abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių, jo veikas kvalifikuojant pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka neginčytinai įrodyti, nuteistojo kaltumas nėra įrodytas, tai tolygu įrodytam nekaltumui, o tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpciją (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis).

3. Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pažymėtina, kad teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurių vertinimo taisyklės nustatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje. Įrodymai gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis). Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys). Teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi išdėstyti įrodymus, kuriais grindžia teismo išvadas, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-590/2007, 2K-439/2011, 2K-26-689/2018). Duomenų pripažinimas įrodymais yra teismo prerogatyva. Teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, įvertinti jų visumą ir tai turi leisti jam padaryti sprendime išdėstytas išvadas.

7. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai nuosprendyje ar nutartyje: 1) teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; 2) nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; 3) vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio; 4) remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; 5) įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; 6) neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-228-895/2018 ir kt.).

8. Patikrinus nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad skundžiamame nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas tokių trūkumų neturi, o nuteistojo V. G. apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atitikties įstatymų reikalavimams jų pakankamumo ir patikimumo aspektu yra nepagrįstos. Visi duomenys, kuriais Klaipėdos apylinkės teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje.

9. Priešingai apelianto tvirtinimui, Klaipėdos apylinkės teismas ištyrė visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, nurodė konkrečius motyvus dėl įrodymų vertinimo, išvados dėl V. G. kaltės pagrįstos surinktais bylos duomenimis, todėl pagrindo teigti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, nėra. Pirmosios instancijos teismas V. G. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo grindė išsamiai ir nešališkai ištirtų įrodymų visuma, motyvavo, kuriais įrodymais remiasi, o kuriuos atmeta. Nuteistojo manymas, kad apkaltinamajame nuosprendyje įrodymai vertinti netinkamai, kad teismo išvados dėl jo kaltės nustatymo yra neteisingos, pats savaime nereiškia, jog proceso metu buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. Šio principo pažeidimas turi būti konstatuojamas nustačius, kad nuteistojo kaltė pagrįsta teisiamajame posėdyje BPK nustatyta tvarka tinkamai neištirtais kaltinančiais įrodymais, kaltinamąjį teisinantys įrodymai teismo nuosprendyje nebuvo analizuoti, išvados apie kaltę padarytos nepašalinus reikšmingų abejonių dėl svarbių teisingam bylos išsprendimui aplinkybių nustatymo ir panašiais atvejais. Tačiau tokių trūkumų skundžiamas teismo nuosprendis neturi.

10. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių ir nuteistojo V. G. kaltės pagrįstos teisiamajame posėdyje išsamiai išnagrinėtų įrodymų analize. Skundžiamame nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatos, išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta analizė ir išvados dėl jų vertinimo, motyvuota, kodėl netikima nuteistojo V. G. versija, o teismo išvados grindžiamos kitais įrodymais. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nuteistojo V. G. apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, kuriais ginčijama jo kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, nėra teisinio pagrindo. Vien tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu Baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

11. V. G. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu savo kaltę dėl sukčiavimo prieš draudimo bendroves AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje ir „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialą neigė, tvirtindamas, kad jo automobilis „Volkswagen Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo subraižytas tris kartus, po kiekvieno subraižymo jis automobilį suremontuodavo servisuose ir jokių melagingų duomenų, neva siekdamas apgaule gauti draudimo išmokas, draudikams neteikdavo, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos V. G. parodymus vertino kaip jo gynybos versiją, atkreipdamas dėmesį į tai, kad ją paneigia draudimo bendrovių „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialo ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialo atstovų paaiškinimai, specialisto išvada iš šią išvadą pateikusio eksperto K. G. paaiškinimai bei kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai.

12. Apelianto teiginiai, kad šiuo atveju kalba eina apie civilinius teisinius santykius draudimo srityje, susijusius su transporto priemonių remontu ir jų techniniu aptarnavimu, atmestini.

13. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Apgaulė sukčiaujant turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui perleisti turtą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnį draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Draudžiamajam įvykiui pagrįsti draudėjas turi pateikti atitinkamus dokumentus, kurie tai patvirtintų. Tais atvejais, kada draudikui yra pateikiami dokumentai, kuriuose užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija apie patį draudžiamąjį įvykį, patirtos žalos dydį ir pan., civiliniai teisiniai santykiai draudimo srityje perauga į baudžiamuosius, nes kaltininkas sąmoningai sudaro situaciją (pateikdamas suklastotus dokumentus), kad draudikas, suklaidintas apgaulės, išmokėtų jam draudimo išmoką (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-555/2013).

14. Nustatęs ir nuosprendyje nurodęs įrodinėjimo dalyką šioje baudžiamojoje byloje sudarančias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad V. G. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, t. y. apgaule savo naudai įgijo svetimą draudimo bendrovei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje priklausantį 1 210,91 Eur vertės turtą ir išvengė turtinės prievolės atlyginti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už automobilio remontą 2 792,30 Eur, taip neteisėtai perkeldamas šią prievolę draudimo bendrovei „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialui, tuo padarydamas šiai draudimo bendrovei 2 792,30 Eur turtinę žalą. Apgaulė pasireiškė tuo, kad jis minėtoms draudimo bendrovėms pateikė duomenis apie tuos pačius automobilio „Volkswagen Jetta“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimus, melagingai nurodydamas, kad jie buvo padaryti skirtingu laiku, ir nuslėpdamas tai, kad dėl šių apgadinimų jis jau buvo gavęs draudimo išmoką iš AB Lietuvos draudimas, kuria buvo atlyginti visi patirti nuostoliai. Tai darydamas nuteistasis V. G. siekė neteisėtai gauti draudimo išmokas ir suklaidinęs draudimo bendroves, melagingai pranešdamas apie nebūtus draudžiamuosius įvykius – automobilio subraižymą, gavo draudimo išmokas už automobilio remontą ir veikė esant tiesioginei tyčiai. Šias aplinkybes, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, visiškai patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021-04-26 specialisto išvada Nr. 11K-21 (21), kurioje, be kita ko, konstatuota, kad atlikus pateiktų tyrimui skaitmeninių atvaizdų apžiūrą ir išanalizavus skaitmeninių atvaizdų metaduomenis nustatyta, jog automobilio brėžinyje raudonai ir žaliai pažymėtos kėbulo dalys, kurių įbrėžimai (atvaizdai su įbrėžimais pateikti AB „Lietuvos draudimas“) atitinka kėbulo dalių įbrėžimus, esančius atvaizduose, pateiktuose „AAS BTA Baltic Insurance Company“. Automobilio brėžinyje raudonai ir mėlynai pažymėtos kėbulo dalys, kurių įbrėžimai (atvaizdai su įbrėžimais, pateikti „Swedbank P&C Insurance AS“) atitinka kėbulo dalių įbrėžimus, esančius atvaizduose, pateiktuose „AAS BTA Baltic Insurance Company“. Šią išvadą pateikęs ekspertas K. G. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu paaiškino, kad išvadoje nurodydamas, jog įbrėžimas „atitinka“, turi galvoje, kad atitinka vietą, piką, kreives, t. y. atitinka viską, nes įbrėžimai, esantys nuotraukose, yra tose pačiose vietose, juose yra tokie pat pikai, tos pačios kreivės. Netikėti ekspertinį tyrimą atlikusio eksperto K. G., turinčio aukštąjį techninį išsilavinimą, vaizdų tyrimo teismo eksperto kvalifikaciją ir 22 metų ekspertinio darbo stažą, išvadomis ir paaiškinimais teisme nėra pagrindo. Ekspertui – aukštos kvalifikacijos vaizdų tyrimo profesionalui, susipažinusiam su tyrimui optinėje duomenų laikmenoje pateiktais skaitmeniniais automobilio „Volkswagen Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvaizdais prieš ir po draudiminio įvykio ir išanalizavusiam skaitmeninių atvaizdų metaduomenis, visiškai pakako duomenų išvadai, kad automobilio brėžinyje raudonai ir žaliai pažymėtos kėbulo dalys, kurių įbrėžimai (atvaizdai su įbrėžimais pateikti AB „Lietuvos draudimas“) atitinka kėbulo dalių įbrėžimus, esančius atvaizduose, pateiktuose „AAS BTA Baltic Insurance Company“; automobilio brėžinyje raudonai ir mėlynai pažymėtos kėbulo dalys, kurių įbrėžimai (atvaizdai su įbrėžimais, pateikti „Swedbank P&C Insurance AS“) atitinka kėbulo dalių įbrėžimus, esančius atvaizduose, pateiktuose „AAS BTA Baltic Insurance Company“.

15. Apeliantas nepagrįstai kelia abejones dėl ekspertiniam tyrimui draudimo bendrovių pateiktų automobilio „Volkswagen Jetta“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), fotonuotraukų, kaip tyrimui tinkančio objekto, patikimumo. Pažymėtina, kad ekspertiniam tyrimui pateiktos fotonuotraukos, kaip buvo nustatyta bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, yra tos pačios draudimo bendrovių atstovų ikiteisminio tyrimo metu pateiktos fotonuotraukos, todėl abejoti šia specialisto išvada nėra pagrindo. Juolab, jog ir pats V. G. duomenų apie jo minimą nurodytų automobilio subraižymų remontą po 2016-05-14 ir 2018-06-11 įvykių nepateikė. Be to, kaip bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu patvirtino draudimo bendrovių atstovai, nuotraukos „fotošopu“ nebuvo koreguotos, tam net nėra techninių galimybių, kadangi visos nuotraukos, gautos elektroniniu paštu, yra prisegamos kaip visas paketas. Byloje AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje pateiktame paaiškinime „Dėl draudimo sutarties sudarymo ir įvykio bylos administravimo“ taip pat nurodyta, kad gautos nuotraukos bylose niekada nėra koreguojamos ir BTA sistemoje saugomos originalios ir tokios, kokios yra gautos iš siuntėjų. Įvykio byloje Nr. (duomenys neskelbtini) gautos nuotraukos taip pat nebuvo koreguotos ir išsaugotos originalios (t. 3, b. l. 3–5).

16. Kadangi nuteistojo V. G. pateikti melagingi pranešimai draudimo bendrovėms apie tuos pačius automobilio „Volkswagen Jetta“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimus, nurodant, kad jie buvo padaryti skirtingu laiku, nuslepiant faktą, kad dėl šių apgadinimų jis jau buvo gavęs draudimo išmoką iš AB Lietuvos draudimas, turėjo esminę įtaką draudimo bendrovėms išmokant draudimo išmokas, taigi ši apgaulė buvo esminė. Tai suponuoja buvusių civilinių teisinių (draudimo) santykių peraugimą į baudžiamuosius. Taigi, pagal byloje nustatytas ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas faktines aplinkybes, V. G., pavartojusiam apgaulę, turint tikslą apgaule įgyti draudimo išmokas, baudžiamasis įstatymas (BK 182 straipsnio 1 dalis) pritaikytas tinkamai. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis nuteistojo kaltės klausimu, apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir jo kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas.

17. Apeliantas taip pat kelia abejones dėl teismo sprendimo dėl civilinių ieškinių, apeliaciniame skunde pažymėdamas, kad teismas nenurodė pakankamų faktinių ir teisinių pagrindų, leidžiančių ieškovų ieškinius patenkinti visa apimtimi, nepasisakė dėl ieškinių pagrįstumo, t. y. dėl žalų sąmatose nurodytų sumų ir atliktinų darbų pagrįstumo. Tačiau, priešingai apelianto tvirtinimui, šiuo atveju abejoti civilinių ieškovų AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje ir „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialo nurodyta turtine žala nėra pagrindo, kadangi ji, kaip nurodė šių draudimo bendrovių atstovai, buvo paskaičiuota transporto ekspertų remiantis pateiktomis remonto sąmatomis. Šiuo atveju žala apibrėžta konkrečiu dydžiu – sumokėtomis draudimo išmokomis, kurios buvo išmokėtos V. G. pateikus draudimo bendrovėms melagingą informaciją apie nebūtus draudžiamuosius įvykius ir taip suklaidinus draudikus, todėl būtent tokio dydžio išmokos, su kuriomis, pažymėtina, V. G. sutiko ir draudimo bendrovėms šiuo klausimu jokių pretenzijų nereiškė, turi būti grąžintos jas išmokėjusioms draudimo bendrovėms – AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje ir „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialui. Apelianto abejonės dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos 2019-08-19 sąskaitos faktūros Nr. 0156, nurodant, kad ji iš viso nepasirašyta, ir sąskaitos faktūros Nr. 0157, nurodant, kad šioje sąskaitoje ne jo ranka įrašytas vardas, pavardė ir parašas, nepagrįstos, nes, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nepaisant to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-08-19 sąskaita faktūra nėra V. G. pasirašyta, abejoti joje nurodyta 1 971,30 Eur remonto kaina nėra pagrindo, nes ji atitinka UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-07-10 sudarytoje remonto sąmatoje nurodytą galutinę remontą kainą, kuri jokių abejonių draudimo bendrovei „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialui nesukėlė, juolab, kaip pažymėjo „Swedbank P&C Insurance AS“ Lietuvos filialo atstovas bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu: „Išplėstinė remonto sąmata TP 20570 sutampa su mūsų pateikta sąskaita.“ (t. 2, b. l. 105). Pats V. G. duomenų apie akivaizdžiai tikrovės neatitinkančią UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytą remonto kainą teismui nepateikė, jokių pretenzijų nei šiai bendrovei, nei abiem atvejais draudimo bendrovėms dėl apskaičiuotų draudimo išmokų sumų nereiškė. Tai, kad šiuo atveju byloje esančių sąmatų sumos, atliktinų darbų mastas ir skaičius, kaip pažymi apeliantas, skiriasi, nors, pasak teismo, kalba eina apie vieną ir tą patį įvykį, neduoda pagrindo abejoti skirtingų draudimo bendrovių transporto ekspertų apskaičiuota žalos suma. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju žalos dydį įvertino skirtingos draudimo kompanijos pagal šiose kompanijose naudojamą tvarką, žalos buvo išmokėtos skirtingais laikotarpiais pagal atitinkamo laikotarpio remonto darbų ir medžiagų kainas, antruoju atveju didesnės išmokos dydį nulėmė ir išmokėta pakankamai ženkli 900 Eur suma pakaitinio automobilio nuomai. Pažymėtina, kad šiuo atveju žalą draudimo bendrovės patyrė, išmokėdamos draudimo išmokas dėl draudiminių įvykių, apie kuriuos melagingai pranešė V. G.. Todėl apelianto keliamos abejonės dėl minėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų faktūrų patikimumo nepagrįstos. Pats nuteistasis pripažino, kad jo automobilis buvo suremontuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, jokių pretenzijų šiai bendrovei dėl atliktų darbų apimties, kainos ir kokybės jis neturėjo. Kita vertus, šios aplinkybės apskritai nereikšmingos kalbant apie draudimo bendrovių patirtą žalą, kadangi žala buvo padaryta ne remontuojant automobilį, o dėl V. G. neteisėtų veiksmų, melagingai pranešant draudikams apie nebūtus draudžiamuosius įvykius ir tokiu būdu suklaidinus draudimo bendroves, kurios, kaip vėliau buvo nustatyta, nesant pagrindo, pervedė draudimo išmokas ir tokiu būdu dėl neteisėtų V. G. veiksmų patyrė žalą, kuri pagrįstai priteista iš nuteistojo.

18. Dėl išvardytų motyvų naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį nuteistojo V. G. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

19. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šioje byloje 2022-03-02 pateikė pažymą Nr. (12.34Mr) PT-1733 (t. 2, b. l. 80), kurioje prašoma iš nuteistojo V. G. priteisti valstybei 96,60 Eur išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas.

20. Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Taigi, nors BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, kaip ir nagrinėjamu atveju, vis dėlto, kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės ir nuteistojo turtinė padėtis.

21. Šiuo atveju byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuriam apeliacinės instancijos teismo posėdyje atstovavo jo pasirinktas gynėjas advokatas Mantas Liugas, o ne valstybės jam paskirta gynėja advokatė Diana Vaitkevičienė, kaip nurodoma minėtoje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje. Todėl nagrinėjamu atveju priteisti iš nuteistojo V. G. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kai jo interesus apeliacijos teismo posėdyje gynė jo pasirinktas, o ne valstybės paskirtas gynėjas, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. G. apeliacinį skundą atmesti.