Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. N. atstovo advokato Elmaro Urbono skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2022 m. spalio 26 d. nutarties, kuria netenkintas D. N. skundas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) 2022 m. balandžio 1 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1572-2022.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. N. 2022 m. balandžio 1 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-1572-2022 (toliau ir – nutarimas) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 287 straipsnyje, jam paskirta administracinė nuobauda – 40 (keturiasdešimt) eurų piniginė bauda už tai, kad jis 2021 m. gegužės 18 d. 15.00 val., vykdydamas tikslinę veiklą natūraliose pievose ir ganyklose, pažeidė specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, t. y. paukščių apsaugai svarbioje „Natura 2000“ teritorijoje „Nemuno slėnio pievos tarp Raudonės ir Gelgaudiškio“, 2021 m. balandžio 4 – gegužės 18 dienomis, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, žemės ūkio paskirties sklypuose, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), suarė ten buvusias natūralias pievas bei ganyklas ir pakeitė jų žolynų būklę bei sudėtį.

5. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucijos atstovas I. K. prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti skundžiamą apylinkės teismo nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

D. N. atstovo advokato Elmaro Urbono skundas netenkinamas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs D. N. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo bei teisės taikymo aspektu, sutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės.

12. Apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad nepagrįstai iš Nekilnojamojo turto registro du kartus buvo rinkti duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens turtą, nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas, todėl D. N., manydamas, kad tokiu būdu buvo pažeistos jo teisės, gali kreiptis į atitinkamas institucijas dėl jų gynimo.

13. Kad žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantys D. N., yra paukščių apsaugai svarbioje „Natura 2000“ teritorijoje „Nemuno slėnio pievos tarp Raudonės ir Gelgaudiškio“ ir, kad juose nustatytos specialios žemės naudojimo sąlygos patvirtina Panemunės regioninio parko direkcijos patikrinimo aktas (a.n.b.l.1-5), Panemunių regioninio parko direkcijos raštas „Dėl administracinio nusižengimo ir žalos gamtai atlyginimo“ (a.n.b.l.6), Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos Kazlų Rūdos aplinkos apsaugos inspekcijos daryto patikrinimo medžiaga (a.n.b.l.7-13), Tarnybinis pranešimas dėl geodezinių matavimų paslaugų Skaistakaimio kaime, Gelgaudiškio sen., šakių rajone (a.n.b.l.17-19). Šias aplinkybes teismo posėdžio metu, nagrinėjant pareiškėjo skundą pirmos instancijos teisme, patvirtino apklausti liudytojai K. V., P. G., E. L., B. V., K. L.. Šių aplinkybių neneigė ir D. N. savo skunde (a.n.b.l.20-23), rašytiniuose paaiškinimuose (a.n.b.l.24-27) bei paaiškinimuose pirmos instancijos teisme nagrinėjant pareiškėjo skundą. Be to, informacija, kad Skaistakaimio kaime esančiose Nemuno lankose vyrauja natūralios pievos yra viešai prieinama internetinėje erdvėje (pav. https://www.geoportal.lt). Taigi, aukštesnysis teismas pritaria pirmos instancijos teismo išvadoms, kad administracinio nusižengimo byloje pakanka duomenų, duodančių pagrindą teigti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 287 straipsnyje, tiesioginis objektas – įstatymo normomis saugomos natūralios pievos ir ganyklos. D. N. nuosavybės teise valdomi žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) yra valstybės specialiai saugomose teritorijose „Nemuno slėnio pievose tarp Raudonės ir Gelgaudiškio“, kurios yra svarbios paukščių – griežlių (C. C.) apsaugai. Šioje teritorijoje galioja 2004 m. kovo 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 276 „Dėl Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“ (aktuali, nusižengimo padarymo metu galiojusi redakcija), kurio antro priedo 11.1 punkte numatyta, kad griežlių apsaugai svarbiose teritorijose esančios pievos ir ganyklos negali būti paverčiamos ariama žeme. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 2 straipsnio 23 punkte pateikiamas natūralių pievų ir ganyklų apibrėžimas, nurodantis, kad „natūralios pievos ir ganyklos yra neariami, nesausinami, nepersėjami žolynai, kuriuose vyrauja natūralūs laukiniai augalai, saugotini dėl jų svarbos žemės ūkio naudmenų plotų biologinei įvairovei“. Šio įstatymo 96 straipsnis reglamentuoja draudimą suarti natūralias pievas ir ganyklas, sausinti arba kitaip keisti jų žolynų būklę ir sudėtį, užsodinti želdiniais ar įveisti mišką.

14. Skundo argumentais, byloje nėra patikimų ir neginčytinų duomenų, patvirtinančių, kad žemės sklypai buvo suarti, kokią dieną ir kokiu laiku jie galimai buvo suarti ir, kad tai padarė D. N.. Teismas, vertindamas šiuos skundo argumentus, su jais nesutinka ir daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje įrodymų vertinimo klaidų nepadarė.

14.1. Kad D. N. nuosavybės teise valdomi žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suarti patvirtina tiek administracinio nusižengimo bylos medžiaga, tiek ir pirmos instancijos teisme vykusio proceso metu apklausti liudytojai. Panemunių regioninio parko direkcijos vyriausioji specialistė E. L. teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2021 m. gegužės 18 d. atvykusi į Šakių rajono savivaldybės Skaistakaimio kaime esančias Nemuno lankas stebėti griežlių, teritorijoje, kur turėjo būti natūralios pievos, pamatė visoje lankoje įdirbtą žemę bei sudygusias javines kultūras. Liudytoja suprato, kad natūralios pievos sunaikintos, nes lankoje vyravo viena kultūra, nebuvo žolynų įvairovės. Šias aplinkybes ji pranešė savo vadovui ir tą pažymėjo 2021 m. gegužės 19 d. surašytame patikrinimo akte Nr. 13-11 (a.n.b.l.1-2). E. L. pažymėjo, kad jos išsilavinimas yra taikomoji ekologija, darbo stažas – 15 metų, ir ji turi pakankamai kompetencijos atskirti natūralias pievas nuo kultūrinių augalų, be to, ji nurodytose lankose lankėsi nebe pirmus metus ir matė ankščiau, kokia tose lankose buvo vyraujanti natūralios augmenijos įvairovė.

14.2. Pirmos instancijos teismo posėdžio metu liudytojas B. V., Aplinkos apsaugos departamento Bendrųjų reikalų ir informacinių technologijų skyriaus vyriausiasis specialistas, patvirtino atlikęs žemės sklypų geodezinius matavimus teritorijos, kuri buvo pažeista sunaikinant natūralias pievas. Ribos sklypų, kuriuose buvo pažeista biologinė įvairovė, buvo visiškai aiškios. Devynių sklypų teritorijoje žemė buvo suarta ir apsėta žoline augmenija, kuri matavimo metu buvo nuimta ir likusi tik ražiena. Šiuos B. V. paaiškinimus patvirtina ir jo surašyta Pažeistos natūralių augmenijos ploto matavimo ataskaita (a.n.b.l.17-19), kurioje nurodyta, kad pažeista natūralių pievų augmenija buvo 7,752 hektarų plote, viso devyniuose žemės sklypuose, tarp kurių yra ir D. N. priklausantys sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Administracinio nusižengimo bylos medžiagoje (a.n.b.l.65-70) ir skundo nagrinėjimo medžiagoje (1 t. b.l.75-78) esantys Nekilnojamo turto registro išrašai patvirtina, kad nurodyti žemės sklypai nuosavybės teise priklauso D. N..

14.3. Kad D. N. priklausantys žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suarti ir apsėti kultūrine augmenija patvirtino ir kiti skundo nagrinėjimo metu pirmos instancijos teisme apklausti liudytojai. K. V., Kazlų Rūdos aplinkos apsaugos inspekcijos vyresnysis specialistas, nurodė, kad 2021 m. liepos 13 d. buvo sklypuose, matė, kad pievoje vyko rulonavimo darbai, matė, kad rulonuose esančios žalienos sudėtis buvo ne natūralios pievos, o grūdinių kultūrų. L. P. G., dirbantis tokiose pačiose pareigose kaip ir K. V., patvirtino, kad matė, jog apžiūros metu plotas, kurį B. V. matavo, išsiskyrė iš aplinkos. D. N. dalyvavo matavimuose ir girdint liudytojui P. G. pripažino, kad jis pievą suarė, nes ji buvo išvažinėta. K. L., Kazlų Rūdos aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas patvirtino, kad buvo įvykio vietoje 2021 m. rugpjūčio mėnesį ir aiškiai matė, kad natūrali pieva suarta ir apsėta kultūrine augmenija, pievoje buvo matyti net vagutės. Tuo metu pieva buvo nupjauta, dygo atsėlis.

14.4. Atmestini skundo autoriaus teiginiai, kad neaiškus D. N. inkriminuojamo nusižengimo padarymo laikas. Kaip ir pirmos instancijos teismo posėdžio metu paaiškino institucijos atstovas, nutarimo grafoje „Nusižengimo padarymo vieta, data, laikas“ nurodyta data – 2021 gegužės mėn. 18 d. 15 val., tai yra būtent data ir laikas, kai Panemunių regioninio parko direkcijos vyriausioji specialistė E. L. pastebėjo, kad yra suartos lankos, tačiau nutarimo grafoje „pažeidimo esmė“ nurodyta, kad nusižengimas įvykdytas „2021 m. balandžio 4 d. – gegužės 18 dienomis, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku“. Taigi, nurodytas aiškus laikotarpis, kada buvo įvykdytas nusižengimas ir šis laikotarpis buvo pagrįstas liudytojų bei Institucijos atstovo paaiškinimais, tai yra nuo 2021 m. balandžio 4 d., kai D. N. pamatė išvažinėtas pievas, iki 2021 m. gegužės 18 d., kai regioninio parko direkcijos vyriausioji specialistė pastebėjo, kad natūralios pievos yra suartos ir apsodintos kultūrine augmenija. Administracinio nusižengimo protokole, aprašydamas nusižengimo esmę, K. V. nurodė, kad nusižengimas yra padarytas 2021 m. pavasarį, o skiltyje, kuri skirta pažymėti nusižengimo padarymo laiką, pažymėta, kad nusižengimas padarytas 2021 m. gegužės 18 d. 15.00 val. Nutarime šis laikas buvo patikslintas. Tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas D. N., tiek jo atstovas dalyvavo žodinio proceso tvarka Institucijoje nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, girdėjo apklausiamų liudytojų, tame tarpe E. L. ir K. V., surašiusio administracinio nusižengimo protokolą, paaiškinimus bei aktyviai naudojosi jiems suteikta teise užduoti klausimus. Nurodyti liudytojai davė paaiškinimus administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo Institucijoje metu taip pat ir apie nusižengimo padarymo laiką, todėl šių aplinkybių patikslinimas Institucijos nutarime proceso dalyviams nebuvo netikėtas ir asmens, traukiamo atsakomybėn, teisių į gynybą nesuvaržė. Nurodytų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skirtingai nei nurodoma skunde, tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek ir nutarimas surašyti nepažeidžiant ANK 609 ir 618 straipsnių reikalavimų

15. Skundo autorius ginčija, kad nebuvo tirti pasėliai, nepaimti kultūrų mėginiai, tačiau nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje pirmos instancijos teismo padarytai išvadai, kad liudytojų K. V., P. G., B. V., E. L. bei K. L. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kad akivaizdžiai matėsi, jog D. N. žemės sklypuose auga ne natūralūs žolynai, o užsėta kultūrinė augmenija, leidžia daryti išvadą, jog D. N. atliko neteisėtus veiksmus – suarė natūralią pievą, dėl ko buvo pakeista teisės normomis saugoma natūralių pievų žolynų sudėtis, kas ir atitinka objektyviuosius ANK 287 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius. Nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga, kokia kultūra žemės plotai buvo užsėti, todėl pasėlių tirti, siekiant identifikuoti kultūros rūšį, nebuvo pagrindo.

16. Apeliacinės instancijos teismas, sprendžia, kad nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia, tai yra, kad D. N., suardamas natūralias pievas suprato, kad tokiu būdu pažeis specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, pakeis ten augusių žolynų sudėtį ir taip elgtis norėjo. D. N. pirmos instancijos teismo posėdžio metu, duodamas paaiškinimu patvirtino, kad jam yra žinoma, kad jo valdomi žemės sklypai patenka į paukščių apsaugai svarbią zoną „Natura 2000“ ir, kad juose taikomos specialios žemės naudojimo sąlygos, nurodė, kad jam yra žinoma, apie šiose teritorijose taikomus ūkinės veiklos ribojimus. Šias aplinkybes patvirtina taip pat byloje esantys Nekilnojamojo turto registro duomenys, kuriuose buvo išviešinta informacija apie specialias žemės naudojimo sąlygas, numatant, kad nurodytuose sklypuose yra natūralios pievos ir ganyklos, o Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 96 straipsnis reglamentuoja draudimą suarti natūralias pievas ir ganyklas, keisti jų žolynų būklę ir sudėtį, taip pat užsodinti želdiniais.

17. Aukštesnysis teismas netiki ir pirmos instancijos teismo posėdžio metu D. N. nurodytomis aplinkybėmis, kad jis žemės sklypuose tik vandalų išvažinėtus plotus rankiniu būdu išlygino ir užsėjo žole. Šiuos D. N. parodymus paneigia teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų K. V., P. G., B. V., E. L. bei K. L. paaiškinimai, kad akivaizdžiai matėsi, jog buvo suartos ir užsėtos ne atskiros sklypų vietos, o ištisos lankos (7,551 ha plotas), kurios pagal B. V. atliktų matavimų duomenis tęsėsi net per devynis žemės sklypus, tarp kurių buvo ir sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantys D. N..

18. Sutiktina su skundo argumentais, kad liudytoja E. L., duodama paaiškinimus pirmos instancijos teisme, klydo nurodydama aplinkybes, kokiu automobiliu ji pakartotinai vyko į įvykio vietą ir kokiu būdu buvo nustatyta žemės sklypų priklausomybė. Liudytojos paaiškinimuose skirtingai nurodomos detalės, atsižvelgiant į tai, kad po nusižengimo nustatymo praėjo daugiau nei metai laiko, aukštesniojo teismo vertinamos kaip sąžiningas klydimas, ką nurodo ir pati liudytoja. Liudytoja davė nuoseklius parodymus apie esmines nusižengimo aplinkybes žodinio medžiagos nagrinėjimo Institucijoje metu, kuriuos patvirtino teisme, jie atitinka ir kitų apklaustų liudytojų parodymus, todėl teismas neturi pagrindo abejoti šios liudytojos patikimu.

19. Skundo autorius ginčija ir E. L., kaip Panemunių regioninio parko direkcijos vyriausiosios specialistės, 2021 m. gegužės 19 d. surašyto Patikrinimo akto Nr.13-11 (a.n.b.l.1-5) patikimumą. Teigia, kad šį aktą nebuvo įrašytas patikrinime dalyvavęs pareigūnas V. V., be to iš pateiktų į bylą Panemunių regioninio parko direkcijos kelionės lapų matyti, kad 2021 m. gegužės 19 d. nei viena transporto priemonė nevyko į žemės sklypų patikrinimą. Liudytoja E. L., duodama paaiškinimus pirmos instancijos teisme, nurodė, kad klydo nurodydama kokiu automobiliu ji vyko į D. N. žemės sklypus dieną, kai buvo surašytas patikrinimo aktas, o patikrinimo akte nenurodė kartu vykusio kolegos V. V., nes nemanė, kad šią informaciją reikalinga nurodyti. Teismas, vertindamas aptariamas aplinkybes, sprendžia, kad jos nėra teisiškai reikšmingos įrodymų vertinimo kontekste. Nei aplinkybė su kokiu automobiliu E. L. vyko į įvykio dieną užfiksuoti natūralių pievų ir ganyklų suarimo, nei specialisto V. V. nenurodymas patikrinimo akte, nėra teisiškai reikšmingos aplinkybės įrodinėjimo procese. Pirmos instancijos teismas, apklausdamas liudytojus, patikrino patikrinimo akte nurodytas aplinkybes dėl natūralių pievų ir ganyklų suarimo ir žolynų būklės bei sudėties pakeitimo, ir nustatydamas, kad šios aplinkybės pasitvirtino, įrodymų vertinimo klaidų nepadarė. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad tiek patikrinimo aktas, tiek ir kiti įrodymai vertinami ne skyriumi, o sistemoje su kitais ištirtais įrodymais, kurie vieni kitus papildo ir sudaro nuoseklią įrodymų grandinę.

20. Skundo autorius kritikuoja liudytojų K. V., P. G., B. V., E. L., K. L. parodymus. Teigia, kad liudytojų parodymai grįsti prielaidomis, kuriomis negali būti grindžiama asmens kaltė. Šiuo aspektu išanalizavęs liudytojų parodymus, apeliacinės instancijos teismas esminių prieštaravimų ar neatitikimų parodymuose nenustatė. Taip pat nebuvo nustatyta, kad liudytojus ir administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį sietų konfliktiški santykiai ar kitokie ryšiai, dėl kurių liudytojai galėtų D. N. apkalbėti. Priešingai, visi liudytojai nurodė, kad jokie santykiai su D. N. jų nesieja, o administracinio nusižengimo tyrimą inicijavusi E. L. patvirtino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nepažinojo. Taigi, teismas neturi jokio pagrindo spręsti, kad liudytojai galėtų būti šališki ar būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad specialistų, kurie buvo apklausti byloje liudytojais, paaiškinimai yra nuoseklūs, neprieštaringi ir atitinka nustatytas bylos aplinkybes. Ta aplinkybė, kad niekas iš apklaustų liudytojų tiesiogiai nematė kaip D. N. suarė ir apsodino lankas, pakeisdamas žolynų sudėtį, nešalina jo atsakomybės, nes pagal teismų praktiką asmens kaltė gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta šioje byloje.

21. D. N. atstovas pateikė į bylą 2015-2017 m., 2018-2020 m. ir 2020-2023 m. ortografinių žemėlapių ištraukas, kurios, anot jo, įrodo, kad ginčo žemės sklypuose pievos atrodo lygiai taip pat, kaip ir visoje pakrantėje, kur taikomi tokie patys apibojimai veiklai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su D. N. atstovo argumentais, kad nurodyti ortografiniai žemėlapiai paneigia D. N. atsakomybę. Visų pirma, nėra aiški šių žemėlapių sudarymo data, nurodomas tik trijų ar keturių metų laikotarpis, o šiuo atveju teisiškai reikšmingas žemėlapio sudarymo laikas būtų 2021 m. balandžio – rugpjūčio mėnesiai, tai yra D. N. inkriminuojamas laikotarpis bei laikotarpis, kai liudytojai ginčo sklypuose matė suartas natūralias pievas ir pakitusius žolynus. Antra, pateikti žemėlapiai neatspindi žemės sklypuose vyraujančios augmenijos sudėties ir Institucija šiais žemėlapiais rėmėsi, siekdama įrodyti apartų natūralių pievų suarimo ribas, o ne pakeistų žolynų sudėtį.

22. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantų skundo argumentais, kad įrodymai nagrinėjamoje byloje buvo ištirti ir įvertinti pažeidžiant ANK 569 str. nuostatas ir kartu konstatuoja, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas D. N. atstovo skundą dėl Institucijos nutarimo ir spręsdamas dėl jo nubaudimo pagrįstumo, kaltės, įrodymus vertino objektyviai ir nešališkai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neapsiribojo jau surinktų duomenų vertinimu, o pats aktyviai tyrė ir rinko įrodymus, teismo posėdyje ištyrė byloje esančią rašytinę medžiagą, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam D. N. bei jo atstovui, apklausė liudytojais Panemunių regioninio parko bei Aplinkos apsaugos departamento pareigūnus. Taigi, apylinkės teismas ištyrė visus įrodymus, galinčius padėti nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, juos detaliai aprašė skundžiamoje nutartyje (dėl ko aukštesnės instancijos teismas jų visų nekartoja), palygino juos tarpusavyje ir tinkamai įvertino tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek jų visumą, kaip to reikalauja įstatymas, susiejo juos į vientisą loginę grandinę ir, priešingai apeliantų vertinimui, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Šiame kontekste pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, kiti proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo (ar jo atstovas), gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau jos teismui (pareigūnui) nėra privalomos. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui ar kitiems teisės aktams, kaip tai nurodoma skunde.

23. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti tuo, kad D. N. padarė jam inkriminuotą nusižengimą, todėl sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas bei nubaustas pagal ANK 287 straipsnį, pagrįstai.

24. Kaip jau minėta, pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. LAT yra pažymėjęs, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-976/2019), todėl šiuo atveju, apygardos teismas dėl kitų skundo argumentų nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

25. Aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes apylinkės teismas teisingai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, jų pakankamumą, nuoseklumą, galimus jų prieštaravimus, logiškumą, įrodymų šaltinių patikimumą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pateikto skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,

nutaria:

palikti Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2022 m. spalio 26 d. nutartį nepakeistą ir D. N. ir jo atstovo advokato Elmaro Urbono skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.