Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų nutartis

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui D. N., jo atstovui advokato padėjėjui Laurynui Zinkevičiui,

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovui Irenijui Kaluškevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. N. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. balandžio 1 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1572-2022 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

nubaustas asmuo, t. y. D. N., pateikė skundą, kuriuo prašo: Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) 2022 m. balandžio 1 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1572-2022 panaikinti; administracinio nusižengimo teiseną D. N. atžvilgiu nutraukti; priteisti D. N. naudai bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus dokumentus.

Akivaizdu, jog jokių objektyvių duomenų, leidžiančių neabejotinai konstatuoti, jog D. N. suarė natūralias pievas nebuvo surinkta. Protokolą surašęs pareigūnas K. V. posėdžio metu patvirtino, kad Protokolas surašytas ir kaltinimas pareikštas būtent D. N. remiantis išimtinai Panemunių regioninio parko direkcijos 2021 m. gegužės 19 d. patikrinimo aktu Nr. 13-11, kitų įrodymų neturi. Pažymėtina, kad šiame patikrinimo akte už padarytą žalą gamtai kaltu laikomas Ž. N.. Todėl jeigu institucijos pagrindiniu įrodymu byloje laikomas Panemunių regioninio parko direkcijos 2021 m. gegužės 19 d. patikrinimo aktas Nr. 13-11, kuriame kaltu pripažintas visai kitas, byloje nenustatytas asmuo – Ž. N., kodėl Protokolu, o vėliau ir Nutarimu, remiantis tuo pačiu patikrinimo aktu, pripažįstamas kaltu padaręs administracinį nusižengimą būtent D. N.. Tiek Protokolą surašęs pareigūnas K. V., tiek ir minėtą patikrinimo aktą surašiusi Panemunių regioninio parko direkcijos specialistė E. L. paliudijo, kad nematė, kas suarė Žemės sklypus, nematė, kad D. N. artų žemės sklypus, nematė jokios sunkiosios žemės ūkio technikos žemės sklypuose. Todėl lieka neaišku, kokių įrodymų pagrindu buvo konstatuota, kad D. N. suarė Žemės sklypus. Byloje nėra surinkta įrodymų, kad būtent D. N. arė Žemės sklypus, kada arė, apskritai byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų, kad D. N. bet kokia forma valdo ar naudoja šiuos žemės sklypus ir apskritai ar šiuose žemės sklypuose buvo arta, kadangi byloje esančių patikrinimų prieduose esančiose nuotraukose matyti pievos, o ne suarti laukai.

Protokole nurodyta administracinio nusižengimo padarymo data ir laikas nesutampa su kitoje Protokolo dalyje nurodytu laikotarpiu bei niekaip nėra paremta administracinio nusižengimo byloje surinkta medžiaga, t. y. administracinio nusižengimo medžiagoje nėra duomenų apie administracinio nusižengimo padarymo datą ir laiką, tai kartu ir atsispindi Protokole, kuomet Inspekcija negali tikslios administracinio nusižengimo padarymo datos ir laiko nurodyti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjimo metu paklaustas Protokolą surašęs pareigūnas K. V. patvirtino, kad nėra galimybės nustatyti administracinio nusižengimo padarymo datą. Tai laikytina esminiu Protokolo trūkumu, pažeidžiančiu ANK 609 straipsnį (b. l. 3–11).

Tačiau K. V., pareigūnas surašęs administracinio nusižengimo protokolą, parodė, kad šioje skiltyje pažymėtas laikas, kada buvo nustatytas pažeidimas, t. y. laikas, kada regioninio parko darbuotoja atvyko į panemunės pievas ir pastebėjo, kad pievos suartos. Bet aprašydamas nusižengimo esmę, K. V. administracinio nusižengimo protokole yra pažymėjęs, kad nusižengimas yra padarytas 2021 m. pavasarį. Administracinio nusižengimo byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie leidžia teigti, kad nusižengimas padarytas 2021 m. pavasarį. Itin tikslaus nusižengimo padarymo laiko nenustatymas nėra esminis administracinio nusižengimo protokolo trūkumas, nes nėra ginčo, taikyti patraukimo administracinėn atsakomybėn senatį ar ne, kadangi nuo pažeidimo padarymo laiko, tai yra nuo 2021 m. pavasario, iki patraukimo administracinėn atsakomybėn laiko – 2022 m. pavasario, praėję tik metai laiko, o vadovaujantis ANK 39 straipsniu, administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Tad patraukimui administracinėn atsakomybėn likę dar apie metai laiko. Be to, iš byloje surinktų duomenų akivaizdu, kad nusižengimas padarytas tarp 2021 m. balandžio 3 d. (diena, kai D. N. pastebėjo išvažinėtas pievas) ir 2021 m. gegužės 18 d. (diena, kai Panemunių regioninio parko darbuotoja pastebėjo natūraliose pievose augant kultūrinius augalus).

Be to, Pareiškėjas teigia, kad administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjęs pareigūnas savarankiškai surinko papildomus įrodymus byloje, jau baigus bylą nagrinėti. Pareigūnas rinko naujus įrodymus, t. y. minėtų žemės sklypų nekilnojamojo turto registro išrašus.

Institucijos atstovas Irenijus Kaluškevičius teismo posėdžio metu paaiškino, kad prašo vadovautis atsiliepime nurodytais argumentais, nutarimas irgi yra nemenkos apimties. Papildyti gali tuo, kad byloje yra surinkta įrodymų, jog (duomenys neskelbtini) 2021 m. pavasarį buvo suarta vienas ištisas natūralių pievų masyvas, kurio apimtis didesnė kaip 7 ha. Tiek regiono parko darbuotojai, tiek departamento darbuotojai pakankamai kvalifikuoti nuspręsti, kur laukas yra įdirbtas, o kur laukas yra su natūralia pieva. Pakanka bendrų žinių atskirti, kur augalai yra natūralios kilmės, o kur yra sukultūrinti. Būtent 2021 m. pavasarį regioninio parko darbuotoja, atvažiavusi vykdyti savo tiesioginių funkcijų, t. y. vykdyti paukščių monitoringą – griežlių stebėjimą, pamatė, kad lankos yra suartos ir iš nuosavybės dokumentų matosi, jog du sklypai šiose lankose priklauso D. N.. Jis, kaip žemės savininkas, privalo užtikrinti reikalavimų laikymąsi savo sklypuose. Jam apie tai, kad jo sklypuose yra tokia specialioji žemės naudojimo sąlyga kaip natūralios pievos ir ganyklos, žinoma. Nuosavybę jis įsigijo 2014 m., o statusas natūralių pievų yra nuo 2004 m. rugpjūčio 30 d., todėl žinojo koks yra statusas tų žemės sklypų. Jei pats tiesiogiai ir nearė, tačiau turėjo to reikalavimo laikytis tuose žemės sklypuose. Aplinkos apsaugos departamentui apie pažeidimą pranešė Panemunių regioninio parko darbuotoja, kuri vykdydama darbines funkcijas, pastebėjo įdirbtą žemę būtent natūraliose pievose. Natūralios pievos buvo sunaikintos, žemė įdirbta, tą darbuotoja pažymėjo patikrinimo akte, apie šį įvykį pranešė departamentui. Departamento darbuotojas K. V., būdamas įvykio vietoje, taip pat matė, kad žemė yra įdirbta. Buvo iškviestas departamento darbuotojas, kuris užsiima būtent matavimais – tą atlieka dronai ir speciali programa, kuri nustatė, kad žemė įdirbta ištisame 7 ha masyve. 2 iš šitų sklypų priklauso D. N., kuris neneigia, kad jam priklauso žemė, tik aplinkybes aiškina kitas – kad įdirbęs tik provėžas, nors iš bylos medžiagos matyti, kad išdirbtas yra ištisas 7 ha plotas. Policija apie šį įvykį departamentui nebuvo pranešusi. Policija už važinėjimą gali bausti, jie už natūralių pievų sunaikinimą nebaudžia. Šios veiklos kvalifikuojantysis požymis nėra tikslus suardytos pievos kiekis, užtenka pačio fakto pievos sunaikinimo. Yra ištisinis įdirbimas ir kultūrinių augalų užsodinimas. Kaip darbuotoja nurodė, kad užsodintas yra mišinys. Natūralios pievos įdirbti negalima, galima išlyginti ir palikti, kad natūraliai atsikurtų. Pažeidimo esmė, kad buvo sunaikintos natūralios pievos, pakeista augalų sudėtis. Tiksli data nežinoma, galėjo būti nuo balandžio 3 d. iki gegužės 18 d., kai atvyko regioninio parko darbuotoja, per tą laiką žemė buvo įdirbta, o savininkas privalo užtikrinti, kad reikalavimų būtų laikomasi. Jis negali teigti ar savininkas arė žemę, tačiau kaip savininkas jis neturėjo leisti suarti žemės. Nutarime jis kaltinime pataisė iki 1 ha, pagal tai, kiek turi žemės. Negali teigti, kad būtent D. N. pats dirbo su technika. Negali pasakyti, koks asmuo suarė tuos sklypus. Kurią tiksliai dieną buvo padaryta veika, jie negali pasakyti, tik laikotarpį. Kad tai yra natūrali pieva – yra nuosavybės dokumente nurodyta. Užarta plačiau, užartas visas sklypas, tas akivaizdžiai matėsi, ištisai, visas laukas įdirbtas. Regiono parko darbuotoja užfiksavo, kad laukas yra įdirbtas ir pasodinti kultūriniai augalai. Tiek regiono parko darbuotojai tiek jų darbuotojai yra kvalifikuoti nuspręsti kur yra natūralūs augalai ir kur kultūriniai augalai. Norint užsodinti, prieš tai reikia žemę įdirbti. Paprastai augalai sėjami į įdirbtą žemę, ypač kultūriniai. D. N. pripažįsta faktą, kad tose teritorijose atstatė pievas, tačiau iš patikrinimo matyti, kad buvo užsodinta kultūriniais augalais ir tai padaryta daug didesniame plote. Iš aplinkybių matyti, svetimas žmogus tau priklausančioje teritorijoje tokių veikų nepadarys. D. N. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad žemdirbystę vykdo pats, kitų žmonių neprašo pagalbos. Liudytojai matė, kad žemė yra įdirbta. Užtenka bendrųjų žinių atskirti kur natūrali pieva, o kur yra mišinys. Rėmėsi liudytojų parodymais, būtent Panemunių regioninio parko darbuotojos vyriausiojo specialistės E. L., Marijampolės valdybos Kazlų Rūdos agentūros vyriausiojo specialisto K. V., kuris tyrė pažeidimą ir buvo įvykio vietoje ir Aplinkos apsaugos departamento darbuotojo B. V., kuris su techninėmis priemonėmis apmatavo laukus ir sudarė apmatavimo aktą, parodymais. ANK 256 straipsnis yra bendro pobūdžio norma, numatanti atsakomybę už specialiųjų sąlygų pažeidimą, ANK 280 straipsnis yra specialioji norma, numatanti atsakomybę būtent už natūralių pievų ir ganyklų suarimą ir žolynų pokytį. Pakanka bendrųjų žinių liudytojams, kur laukas įdirbtas, kur jis yra nejudintas ir technikos neapdorotas, pakanka žinių atskirti augalą, kur kultūriniai augalai, kur yra natūrali pieva. E. L. važiuoja kiekvieną pavasarį skaičiuoti griežlių. Apklausa buvo vedama laukuose, kai jo sklypuose dirbo technika ir presavo, rulonavo nupjautas kultūras. K. V. tyrė pažeidimą ir išsiaiškino kas yra tų laukų savininkas. Kaltinime buvo įvardyti 9 sklypai. Jis norėjo būti tikras, kad nenubaustų už 9 sklypus, nubaudė už 2. Jis analizavo medžiagą rašydamas nutarimą ir tuo metu ištraukė išrašus apie nekilnojamąjį turtą. Tai jo paties spausdinta medžiaga iš Registrų centro. Tai yra jo spausdinta, daugiau niekas prieigų neturi (2022 m. gegužės 27 d. teismo posėdžio garso įrašas: 18 min. 14 sek. – 1 val. 4 min. 13 sek.).

Liudytojas K. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2021 m. birželio 22 d. valdyboje buvo gautas Panemunių regioninio parko direkcijos raštas dėl administracinio nusižengimo ir žalos gamtai atlyginimo, kuriame nurodyta, kad D. N. suarė ir apsėjo natūralią pievą „Natūra 2000“ paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje. 2022 m. liepos 12 d. buvo susisiekta su ūkininku D. N. ir suderinta, kad kitą dieną atvyks patikrinti Panemunių regioninio parko rašte nurodytų aplinkybių. Kitą dieną, t. y. 2022 m. liepos 13 d. kartu su bendradarbiu P. G. nuvyko sutartu laiku į įvykio vietą. Ten rado D. N. Byloje dalyvavo pagrinde P. G. ir K. L. 2021 m. liepos 13 d. vietą vyko rulonavimo darbai, buvo ruošiamas pašaras gyvuliams. D. N. tuo metu neginčijo, kad buvo suaręs pievą. D. N. pasirašyti apžiūros akto neatvyko. Iškilo klausimų dėl pateiktoje medžiagoje suartų plotų natūralios pievos. D. N. buvo informuotas, kada bus atliekami patikrinimai suarto žemės sklypo ploto. Gavus rodiklius, suartos pievos buvo paskaičiuota žala aplinkai, berods 50 742 Eur, pateikta jam atlyginti gera valia, jis to nepadarė, buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir paskirta administracinė nuobauda. D. N. nesutiko atlyginti žalą, pasakė, kad naudosis advokato pagalba. Kol nebuvo žalos dydis žinomas, D. N. sutiko, po to pasikeitė jo pozicija, kai sužinojo, koks yra atlygintinos žalos dydis. Regioninio parko medžiaga yra 2021 m. gegužės 18 d., o jie susitiko su D. N. 2021 m. liepos 13 d. Pažeidimas registruotas rugpjūčio mėnesį. Jam buvo suformuota užduotis nagrinėti pažeidimą. Liudytojas dirba ne vienerius metus, važinėja po tas vietas irgi ne vienerius metus. Klaida buvo padaryta nurodant vardą – Ž. Nustatė, kad žemę suarė D. N. pagal pirminę medžiagą. Byloje turėjo būti nekilnojamojo turto registro išrašas. Išrašai buvo nuo pat pradžių. Iš registrų centro buvo ištraukti išrašai, juos traukė K. L.. Kai jis buvo atvažiavęs, jau vyko pašarų ruošimo darbai. Pirma kartą susitikus su D. N., vyko lauke rulonavimo darbai. Buvo pradėta rinkti medžiaga. D. N. nubaustas už suarimą pievos. Liepos 13 d. vyko pašarų ruošimo darbai, rulonuose esanti žalienos sudėtis skyrėsi, aiškiai leido matyti, kad yra ne natūralios pievos žalioji masė, o yra grūdinių kultūrų. Pažiūrėjo ražienų būklę, rulonus, aiškiai matėsi, kad tai nėra natūralios pievos sudėtis. Pavyzdžių, mėginių neėmė. Jis su kolega P. G. yra baigę žemės ūkio akademiją, jis yra inžinierius mechanikas, P. G. yra miškininkas-ekologas. Jie vyko į vietą kartu su P. G. Yra 2022 m. liepos 14 d. apžiūros aktas. Iš surinktos medžiagos sutampa tie pagrindiniai požymiai dėl natūralios pievos, yra apklausę žvejus, kurie yra sakę, matė, jog buvo ariama ir sėjama. Jeigu buvo vykdoma pašarų gamyba, tai nelogiška manyti, kad kažkas kitas apsėjo, pjovė, o rulonus dabar ims D. N.. 2021 m. gegužės 18 d. data yra Panemunių regioninio parko patikrinimo data. Jie nustatė, kad buvo suarta ir apsėta jau. Į protokolą yra įkelta patikrinimo surašymo data. Kada buvo suarta, pasėta, jis negali pasakyt, bet laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 3 d. iki 2021 m. gegužės 18 d. Nuotraukose matosi transporto priemonės valstybiniai numeriai. Jis pasitikslino ir transporto priemonių žemės ūkio technikos registre, ir tas traktorius priklauso D. N.. Į B. V. matavimus D. N. buvo kviestas. D. N. dalyvavo matavimuose (2022 m. rugpjūčio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 14 min. 15 sek. – 47 min. 20 sek.).

Liudytojas P. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad visas konfliktas yra dėl suartos pievos. 2021 m. liepos 13 d. su kolega K. V. dalyvavo patikrinime. Gavę medžiagą iš Panemunių regioninių parko pasirašė sprendimą ir nuvyko į vietą dėl suartos pievos. Natūrali pieva, jos negalima arti, tik galima pjauti žolę. Susitiko su D. N., kuris pripažino, kad pieva suarė, bet sakė, kad ją suarė, todėl, kad ji buvo išvažinėta. D. N. buvo pakviestas į kontorą pasirašyti apžiūros akto, bet jis neatvyko pasirašyti. Liudytojas buvo kaip pagalbininkas, nuotraukas padarė. Jis ne agronomas. Kolega vyresnis, tikrai žino daugiau negu jis. Pats D. N. sakė šitą dalyką. Apžiūros akte išvada buvo daryta remiantis tuo, ką pasakė D. N.. Miškininkystės studijos nesuteikia žinių apie žemės ūkio sritį. Dalyvavo matuojant plotą tų laukų su kitu kolega, nepamena datos. Matuojant plotą bendravo su D. N., o matavimus atliko kitas kolega iš kito skyriaus, kuris turi įrankius ir teisę atlikti tokius darbus. Kur reikia matuoti, parodė tą informaciją, kurią buvo užfiksavęs Panemunių regioninis parkas. Dalyvavo dviejuose patikrinimuose. Jis buvo kaip pagalbinis asmuo. Medžiagos iš registrų nerinko. Mano, kad pakanka įrodymų, kad D. N. suarė žemę. Negali atsakyti kaip buvo nustatyta, kokiu laiku ir kokia data buvo padarytas pažeidimas. Kai su K. L. buvo atvykę, tuo metu matavo B. V.. Už matavimus buvo atsakingas B. V.. Traktoriaus vairuotojas apklaustas nebuvo. Jam nėra žinoma, kam priklauso traktorius. Plotas, kuriame B. V. matavo, išsiskyrė iš aplinkos. D. N. gražiai bendravo, nerodė kur jo, kur ne jo plotas. Dar buvo B. V. padėjėjas. Ne jis priėmė sprendimą kur dėti aparatą (2022 m. rugpjūčio 3 d. teismo posėdžio garso įrašas: 50 min. 2 sek. – 1 val. 9 min. 50 sek.).

Liudytoja E. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jie, kai reikalinga yra patikrinti teritorijas, kartu vykdo patikrinimus. Bendradarbiauja su institucijomis, jeigu būna patikrinimo aktas, kartu pasirašo. Jos pareigos yra vykdyti paukščių monitoringą, tais metais vykdė griežlių stebėjimą. Griežlių skaičiavimas atliekamas naktį nuo 22-23 val. iki 1-2 val. Jai reikia važiuoti pievomis, tai atvažiavo persižiūrėti. Važiuojant ta teritorija, kur buvo pievos, buvo suarta ir sudygusi kultūra javinė. Grįžusi į direkciją, pasitarė su direktoriumi bei nusprendė rašyti pranešimą. Parašė patikrinimo aktą ir perdavė Marijampolės valdybai. Konstatavo faktą, kad ten buvo suarta, pasėti ir sudygę javai ir tada perdavė. 2021 m. gegužės 18 d. vyko, teritorijoje tarp Raudonės ir Gelgaudiškio. Užtruko apie porą valandų. Sklypus buvo pasitikrinusi pagal „Regią“. Su kolega išmatavo tą sklypą kitą dieną, t. y. 2022 m. gegužės 19 d. Važiavo su buvusiu kolega V. V., kuris jau išėjęs iš darbo. Ji važiavo su V. V. kitu automobiliu. Šita mašina Huyndai yra skirta jai, susijusi su vykdymu monitoringo. Su „Navara“ važiuojama kitus darbus dirbti. Iš ryto pravažiavo Jurbarko pusę ir paskui važiavo matuoti. Ji turėjo apsižiūrėti pievas Jurbarko pusėj. Iš Šilinės važiavo. Važiavo per Jurbarko tiltą. Su bendradarbiu važiavo po pietų. Nuvažiavę atliko matavimo darbus, kolega matavo, apvaikščiojo. Buvo suarta, pasėta javinė kultūra. Negali pasakyti, kiek ten sugaišo laiko. Kolegai baigėsi įgaliojimai – pasibaigė liepos 1 d. Jie surašė patikrinimo aktą ir atidavė. Monitoringas susideda iš kelių dalių. Reikia suskaičiuoti ne tik patinus, kurie griežia, bet ir vykdo vietos apžiūrą, ar buvo nupjauta ta teritorija. Jie dar kartą turi važiuoti, kad būtų užpildyta monitoringo anketa. Jeigu neišeina tą naktį, ji važiuoja kitą kartą. Nėra pasakyta dienų tikslių dienų nurodyta, kada reikia važiuoti. Ji rašė, kad viena atliko patikrinimo aktą. Patikrinimo akte ji neminėjo, kad dalyvavo kolega. Jai tai buvo pirmas patikrinimo aktas per darbo metus. Ji nevažiavo tikrinti, žiūrėti tos teritorijos. Ji važiavo pamatė, kad pieva nenatūrali, ne tokia kaip visada. Patikrinimo aktą pildė ne laukuose, direkcijoje. Ji nurodė pirminiais duomenimis kam priklauso laukai. Jie neparašė, kad jau nusikaltėlis ir jau viskas. Jie neprieina prie registrų. Susimaišė tada, kad važiavo viena. Prieš liudydama nesitarė. Tai nebuvo natūrali pieva, augo javinė kultūra. Ji ir parašė – javinė kultūra. Atskirti kur natūrali pieva, kur javinė kultūra nereikia specialaus išsilavinimo. Kai bendravo su direktoriumi, jis išsiaiškino, kad tai galimai Ž. N. Ji negali išsikvieti žmogaus. Prie patikrinimo akto yra nuotraukos. Yra buvusi tose pievose ir anksčiau, tai ne pirmas griežlių monitoringas buvo, dar yra žiūrėję specifines pievas. Kai važiuoji per pieva, žiūrinėji augalus. Žinių apie augalus turi. Jos išsilavinimas taikomoji ekologija. Tai buvo javų plotas. Pieva yra žolės. O čia buvo javai, kaip sakoma, kaip siena. Pieva niekada nebūna kaip siena. Čia buvo vienas monotoniškas vaizdas. Nepasakys kokio ilgio, bet kai išmatavo buvo per visą lanką. Panemunėj visko yra ir gervuogynų ir krūmynų, daug savaiminių medžių (2022 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 17 min. 20 sek. – 54 min. 34 sek.).

Liudytojas B. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2021 m. liepos mėnesio pabaigoje buvo pateiktas K. L. tarnybinis pranešimas, kuriuo prašoma nurodytuose 9 sklypuose, pamatuoti teritoriją, kuri pažeista atliekant žemdirbystės darbus, t. y. suariant ir kitų žemdirbystės darbų metu sunaikinant natūralias pievas. Jie tą atliko su kolega S. R.. Atliko matavimus (duomenys neskelbtini). Ribos buvo aiškios, kur buvo atlikti žemdirbystės darbai. Buvo tas plotas visuose 9 sklypuose suartas ir atlikti kiti žemės dirbimo darbai, buvo apsėtas žoline augmenija, kuri iki matavimo buvo nuimta nuo to ploto, išgabenta ir jau dygo įsėlis. Kai atliko matavimus, kur kilo iš kraštų abejonės, kur buvo vešlesnė augmenija, jie tų plotų neįmatavo, į ataskaitą jie nebuvo įtraukti. Vidury dar ploto buvo salytė, kuri irgi buvo išskaičiuota iš bendro ploto. Bendras plotas gavosi apie 7,75 ha ploto, kuriame atlikti žemdirbystės darbai ir sunaikinta natūralios pievos augmenija. Jis kaip ir minėjo, požymiai buvo akivaizdūs, kur matuotame plote kuris pateiktas ataskaitoje, buvo aiškios žemės dirbimo žymės, kaip ir minėjo atliktas suarimas, lėkščiavimas, akėjimas ir įsėta žolinė augmenija, kurios netyrė, nes jau jos nebuvo, buvo ražiena. Akivaizdžiai skyrėsi nuo greta esančios natūralios pievos augmenijos. Vizualiai lygino. Nupjautas laukas turėjo aiškiai sukultūrintos augmenijos požymius. Sukultūrinta augmenija, tai reiškia, kad prieš tai buvo atlikti žemdirbystės darbai, kuri buvo įsėta kultūrinė augmenija. Natūralios pievos po žemdirbystės darbų neliko, ji buvo sunaikinta. Jis sprendė kur dėti matavimo aparatą. Ūkininkas buvo akivaizdžiai susirūpinęs, juos su sutuoktine domino koks pažeistas plotas ir kiek galėtų kainuoti tie atlikti darbai įvardinti pagal žalą aplinkai. Jie pasakė, kad ataskaita bus pateikta vėliau. Prieštaravimų nebuvo. Buvo žmonės susirūpinę, bendravimas buvo taktiškas (2022 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 1 min. 25 sek. – 1 val. 10 min. 35 sek.).

Liudytojas K. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2021 m. pavasarį buvo gauta Panemunių regioninių parko medžiaga apie nurodytuose sklypuose (duomenys neskelbtini)suartą sukultūrintą natūralią pievą. Pagal kadastrinius numerius buvo nustatyta, kad tuos sklypus dirba būtent D. N., bylą tyrė ir vedė jo kolega K. V.. Kolegos atostogų metu liudytojas gavo tiesioginių vadovų pavedimą apklausti papildomai D. N., kadangi jis neteikė raštu parodymų, neteikė medžiagos ir panašiai. D. N. buvo iškviestas į Aplinkos apsaugos inspekciją Šakiuose, D. N. atvykęs taip pat nepateikė prašomų dokumentų, taip pat atsisakė padėti tyrime motyvuodamas, kad yra pateikęs elektroniniu paštu medžiagą ir atsisakė teikti parodymus. Toliau gavo nurodymą vadovybės atlikti tikslų žemės sklypo ploto patikrinimą, tada buvo kreiptąsi į specialistus, paprašyta pagalbos kolegų. Jis informavo D. N. el. paštu apie planuojamus atlikti matavimus ir rugpjūčio pradžioje nuvykę į vietą, ten jau rado laukiantį patį D. N. su žmona ir buvo atliktas matavimas. Pabaigus matavimus išvyko. Jis rugpjūčio pradžioj dalyvavo, kai buvo atliekami matavimai. Jie nieko nebandė įtikinti ir pripažinti. Abejonių jo veiksmai nekėlė ir niekada to neneigė, jis tik rūpinosi kiek tai kainuos. Jis yra žemės savininkas, tų sklypų ir naudotojas. Jiems valdybos specialistai pateikė pažymas pagal kadastrinius numerius. Gal liepos mėnuo buvo, kai pateikė. Jis nepriklauso medžiotojų būreliui. Daug būrelių dalyvauja medžioklėje. 2021 m. rugpjūčio 10 d. kai vyko į patikrinimą, turėjo žemės sklypų išrašus. D. N. nei karto neminėjo, kad ne jis čia suarė. Nėra nustatęs kada žemės sklypai buvo suarti. D. N. šiame tyrime nei karto neneigė, kad ne jis suarė, jis pats yra to žemės sklypo valdytojas. Jis pats kreipėsi į valdybą su skundu, norėdamas panaikinti parko patikrinimo aktą, kuriame nurodė, kad jam tų laukų išdirbimas kainavo daugiau kai 4 000 Eur, tai negi kur kitur investavo – į užsėjimą tų laukų. Jo kaltę kildina iš rašytinių ir žodinių paaiškinimų. Jis tik sudalyvavo, kai kolega K. V. atostogavo. Į tyrimus dažniausiai važiuoja du darbuotojai. Yra patvirtinta planinio patikrinimo tvarka ir jie stengiasi jos laikytis. Priima arba pareigūnas sprendimą, arba parašo vadovybė pavedimą. Pavedimus gali duoti ir žodžiu. 2021 m. rugpjūčio 10 d. nebuvo atliekamas patikrinimas, buvo atliekami matavimai, jis kaip vietinis dalyvavo, matavimus atliko specialistai iš Utenos ir Šiaulių, jie atvyko į kontorą ir juos palydėjo į tą vietą kur buvo padaryti pažeidimai. Bylos nagrinėjimo metu kabinete nebuvo. Buvo aiškiai matyti, kad yra įsėlis natūralioj pievoj, buvo matyti sėjamosios vagutės, kad tai yra įsėtos kultūros, o ne natūrali pieva. Anksčiau yra buvęs toje vietoje. Anksčiau nebuvo dirbama žemė, buvo ganomi gyvuliai. Buvo nupjauta kultūra, dygo atsėlis. Buvo matyt, kur įsėlis nupjautas, kur šalia natūrali pieva. Ten kur nupjauta, galėjo būti iki 10 cm aukščio. Jis gavo konkrečią užduoti palydėti matuotojus. Jis konsultavo D. N.. Jis kolegom jokios nuomonės neteikė (2022 m. rugsėjo 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 13 min. 20 sek. – 1 val. 32 min. 4 sek.).

Liudytojas M. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad Panemunių regioninio parko darbuotoja aptiko suartą pievą ir jį informavo apie galimai padarytą pažeidimą. Jis paprašė surinkti preliminarius duomenis, t. y. apmatuoti, nuvažiuoti į vietą, padaryti nuotraukas ir perduoti aplinkos apsaugos departamentui. Jam buvo žinoma, kad jie bus reorganizuoti, iš jų pirmiausi bus jie neteko saugomų teritorijų pareigūnų statuso. Žinodamas, kad tokių pažeidimų išaiškinimas trunka gana ilgai, paprašė, kad būtų perduota nagrinėti Aplinkos apsaugos departamentui. Jis pirmiausia gavo, kad galimai yra padarytas toks pažeidimas, tuomet ir paprašė surinkti įrodymus ir užfiksuoti. Jis gavo informaciją 2021 m. gegužės 18 d. iš ekologės E. L. Negali nurodyti, kiek kartų ji ten vyko. Jis paprašė dar kartą nuvykti ir pamatuoti, užfiksuoti, paprašė rengti dokumentus, kad perduoti tyrimą departamentui. Taip pat prašė V. V., kad jis padėtų atlikti E. L. tuos darbus. Nežino, ar jie kartu vyko, tačiau darbas buvo atliktas, jis pasirašė ir atidavė. Jis E. L. nepagelbėjo, nebuvo jokio kišimosi. Kai pranešė jam apie galimą pažeidimą E. L., tai jis paprašė jos nuvykti dar kartą. Negali atsiminti prieš metus, tačiau tikrai neturi jokių kanalų savų, neatliko jokių veiksmų. Neįsivaizduoja, kaip atsirado patikrinimo akte tokia pavardė. Bet kuriuo atveju tai buvo pirminiai duomenys, kuriuos departamentas patikrino. Jie negavo galutinio atsakymo, kaip ta byla baigėsi, tik žino, kad vyksta teisminis procesas. Jis įsitikinęs, kad buvo patikslinti duomenys ir tikrai nebuvo patraukti atsakomybėn asmenys, kurie nepadarė pažeidimo. Kiek jis dirba, nuo 2016 m., tai buvo pirmas kartas, kada buvo nustatyta tokio masto žala. Jis pasitiki savo darbuotojais, papildomos kontrolės nebuvo. Tai nebuvo galutinis sprendimas. Tiesiog perdavė informaciją atitinkamoms institucijom tolimesniam tyrimui. Bet kuriuo atveju jeigu pasirašė, tai buvo įsitikinęs, kad kolegos teikia teisingą informaciją. Mano, kad nuspręs teismas, kuris sako netiesą. Jis nesikišo į patį procesą. Pasakė jis tą ką žino, ką liudija dokumentai (2022 m. spalio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 30 sek. – 27 min. 50 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas nepagrįstas ir netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis) skundo ribose.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. balandžio 1 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis specialistas Irenijus Kaluševičius priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR­_N-1572-2022, kuriuo D. N. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 287 straipsnyje, jam paskirta administracinė nuobauda – 40 eurų piniginė bauda už tai, kad jis 2021 m. gegužės 18 d. 15.00 val., vykdydamas tikslinę veiklą natūraliose pievose ir ganyklose, pažeidė specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, t. y. paukščių apsaugai svarbioje „Natūra 2000“ teritorijoje „Nemuno slėnio pievos tarp Raudonės ir Gelgaudiškio“, 2021 m. balandžio 4 – gegužės 18 dienomis, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, žemės ūkio paskirties sklypuose, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), suarė ten buvusias natūralias pievas bei ganyklas ir pakeitė jų žolynų būklę bei sudėtį.

ANK 287 straipsnyje numatyta atsakomybė už specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų dėl natūralių pievų ir ganyklų naudojimo pažeidimą ar nevykdymą.

Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų 96 straipsnyje nustatyta, kad natūralias pievas ir ganyklas draudžiama suarti, sausinti arba kitaip keisti jų žolynų būklę ir sudėtį, užsodinti želdiniais ar įveisti mišką.

Išnagrinėjęs skundą, tiesiogiai apklausęs administracinėn atsakomybės patrauktą D. N., liudytojus E. L., B. V., K. V., P. G. ir K. L., įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame nutarime atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis.

Pareiškėjas D. N. skundu nesutinka su skundžiamame nutarime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų teisiniu vertinimu bei nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, kad žemės sklypuose, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), yra taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos ir, kad byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų, kad D. N. bet kokia forma valdo ar naudoja šiuos žemės sklypus. Nesutiktina su šiais skundo argumentais, kadangi iš valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad žemės sklypai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso D. N.. Iš Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), D. N. įsigijo 2014 m. lapkričio 10 d., kuriame nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga – Natūralios pievos bei ganyklos. Žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), D. N. irgi įsigijo 2014 m. lapkričio 10 d., kuriame nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga – natūralios pievos bei ganyklos. D. N. neginčijo, kad jam nebuvo žinoma, jog aukščiau nurodytiems ir jam asmeninės nuosavybės teise priklausantiems žemės sklypams yra nustatytos ir kokios nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Nesutiktina ir su skundo argumentu, kad byloje nėra aiškiai pagrįsta ir įrodyta, jog nagrinėjamu atveju vyrauja ANK 287 straipsnyje apibrėžtas objektas – natūralios pievos. Tiek Nekilnojamojo turto registro duomenų išraše yra nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga – natūralios pievos bei ganyklos, tiek liudytoja E. L. teismo posėdžio metu patvirtino, kad vykdydama griežlių monitoringą, ji yra buvusi tose vietovėse ir važiuodama pamatė, kad pieva yra nenatūrali, ne tokia kaip visada, tiek liudytojas K. L. nurodė, kad anksčiau yra buvęs toje vietoje ir anksčiau ten nebuvo dirbama žemė. Taip pat ir pats D. N. 2021 m. rugsėjo 13 d. rašytiniuose paaiškinimuose yra nurodęs, kad jis nuosavybės teise valdo ir nuomoja žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), kurie priskirtini „Natūra“ teritorijoms, atitinkamai pagal reikalavimus ir prižiūrėjo minėtus sklypus (teismui pateiktos administracinio nusižengimo b. l. 26).

Skunde teigiama, kad byloje nesant patikimų ir neginčytinų duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad žemės sklypai buvo suarti, jei ir buvo suarti, tai kokią dieną ir kokiu laiku jie galimai buvo suarti, kad tai padarė būtent D. N., nėra jokių įrodymų, o nesant galimybių šias abejones pašalinti, visos abejonės turinčios būti vertinamos administracinėn traukiamo asmens naudai. Teismas sutinka su Institucijos reiškiama pozicija, kad nors byloje nėra duomenų, jog būtent pats D. N. suarė jam priklausančius žemės sklypus, kuriose buvo natūralios pievos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad aukščiau nurodyti žemės sklypai nuosavybės teise priklauso D. N., vertintina, kad šiuo atveju ar pats D. N. suarė jam nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ar jo paprašytas asmuo tai padarė, esminės reikšmės neturi, kadangi D. N. privalo užtikrinti žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų laikymąsi.

D. N. skunde nurodė, kad protokole nurodyta administracinio nusižengimo data ir laikas nesutampa su kitoje protokolo dalyje nurodytu laikotarpiu bei niekaip nėra paremta administracinio nusižengimo byloje surinkta medžiaga ir tai yra esminis protokolo trūkumas. Remiantis administracinio nusižengimo bylos medžiaga bei liudytojų M. J. ir E. L. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, vertintina, kad byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad nusižengimas padarytas 2021 m. pavasarį ir tikslaus nusižengimo padarymo laiko nustatymas šiuo atveju nėra esminis administracinio nusižengimo protokolo trūkumas.

Skundą padavęs asmuo kėlė klausimą dėl to, kad jeigu institucijos pagrindiniu įrodymu byloje laikomas Panemunių regioninio parko direkcijos 2021 m. gegužės 19 d. patikrinimo aktas Nr. 13-11, kuriame kaltu pripažintas visai kitas, byloje nenustatytas asmuo – Ž. N., kodėl protokolu, o vėliau ir nutarimu, remiantis tuo pačiu patikrinimo aktu pripažintas kaltu kaip padaręs administracinį nusižengimą yra D. N.. Minėtame patikrinimo akte nurodant pirminiais duomenimis pievas suardžiusį asmenį, tikrai buvo nurodytas Ž. N.. Iš bylos medžiagos ir liudytojų parodymų matyti, kad buvo suklysta nurodant vardą, todėl vertintina, kad ši padaryta rašymo apsirikimo klaida nepatvirtina, kad nusižengimą padarė kitas asmuo, vardu – Ž.

D. N. atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad pareigūnai netyrė ir nesiaiškino, kad pievos apsėtos grūdinėmis kultūromis, nebuvo paimtas kultūrų mėginys. Sutiktina su tuo, kad tiriant šį administracinį nusižengimą nebuvo paimti augusių kultūrų mėginiai, tačiau teismo vertinimu, byloje pateiktų įrodymų visuma bei: liudytojo K. V. paaiškinimai, iš kurių matyti, kad 2022 m. liepos 13 d. vyko pašarų ruošimo darbai, rulonuose esanti žalienos sudėtis skyrėsi, buvo aišku, jog yra ne natūralios pievos, o grūdinių kultūrų žalioji masė; liudytojo P. G. paaiškinimai, kad plotas, kuriame B. V. matavo, akivaizdžiai išsiskyrė iš aplinkos; E. L. 2021 m. gegužės 19 d. patikrinimo aktas bei teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kad buvo matyti, jog pievos buvę suartos; liudytojo B. V. paaiškinimai, kad buvo aiškios žemės įdirbimo žymės, įsėta žolinė augmenija, kuri akivaizdžiai skyrėsi nuo greta esančios natūralios pievos augmenijos, nupjautas laukas turėjo aiškiai sukultūrintos augmenijos požymius; liudytojo K. L., paaiškinimai, kad buvo akivaizdžiai buvo matyti, jog yra įsėlis natūralioje pievoje, buvo pastebimos sėjamosios vagutės, kas leidžia daryti išvadą, jog D. N. atliko neteisėtus veiksmus – suarė natūralią pievą, dėl ko buvo pakeista natūralių pievų žolynų sudėtis ir taip padaryta žala aplinkai. Kartu pažymėtina, kad Panemunių regioninio parko darbuotoja – vyriausioji specialistė E. L., kuri 2021 m. gegužės 19 d. surašė patikrinimo aktą, Marijampolės valdybos Kazlų Rūdos agentūros vyriausiasis specialistas K. V., kuris tyrė pažeidimą ir buvo įvykio vietoje, bei Aplinkos apsaugos departamento darbuotojas B. V., kuris su techninėmis priemonėmis matavo, laikytini kompetentingais asmenimis, gebančiais atskirti natūralią nuo sukultūrintos pievos.

D. N. 2021 m. rugpjūčio 11 d. rašte Nr. 8/11-1, nurodo, kad surašytame patikrinimo akte Nr. 13-11 pateiktose nuotraukose nesimato suartų pievų, apie kurias konstatuoja vyr. specialistė, o sklypuose esančios pievos atsėtos mišiniu, pagal technologiją pievų atstatymui į pradinę padėtį iki incidento, kas aiškiai matosi vyr. specialistės nuotraukose, taip pat patikrinimo akte neišdėstyta įvykio įvykdymo eiga, neįvertintos priežastys, kodėl pieva buvo atsėta, taip pat nevertinta sausų pievų atsėjimo technologija bei nesudarytos sąlygos pateikti paaiškinimų esamoje situacijoje. Iš šio D. N. teiginio galima daryti išvadą, kad jis ir pats pripažino, jog natūrali pieva buvo atsėta, atlikus žemdirbystės darbus. Taip pat D. N. rašytiniuose paaiškinimuose yra nurodęs, kad realiai patyrė 4 434 Eur nuostolių, kurie buvo išleisti pievos atstatymui į pradinę būseną (administracinio nusižengimo bylos b. l. 29), tačiau nepaaiškino kam tokia pinigų suma buvo išleista, jeigu buvo tik sulygintos vėžės ir viskas buvo palikta vėl susiformuoti natūralioms pievoms. Tai, kad kol nebuvo žinomas žalos dydis, D. N. sutiko su padarytu pažeidimu, patvirtino ir liudytojas K. V. Iš prie 2021 m. gegužės 19 d. patikrinimo akto Nr. I3-11 pridėtų foto nuotraukų matyti, kad skiriasi D. N. priklausančių suartų ir apsėtų pievų bei šalia esančios natūralios pievos augmenijos vaizdas ir iš 3 pav. aiškiai matyti, kad augmenija auga eilėmis, kas nebūdinga šalia esančioje natūralioje pievoje augančiai augmenijai.

Skunde nurodoma, kad pareigūnas savarankiškai surinko papildomus įrodymus, jau baigus bylą nagrinėti, tokiu būdu sutikdamas su D. N. įrodinėjama aplinkybe, kad byloje nėra surinkti visi įrodymai ir tyrimas atliktas netinkamai. Iš teismui pateiktoje administracinio nusižengimo byloje, kurios ROIK 21141841334, esančių valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašų matyti, kad jų gavimo data yra 2021 m. rugsėjo 28 d. (b. l. 65–84), nutarimas administracinio nusižengimo byloje priimtas 2022 m. balandžio 1 d., todėl vertintina, kad bylą nagrinėjantis pareigūnas ieškojo informacijos apie žemės sklypų savininkus duomenų bazėje, siekiant nustatyti bylai svarbias aplinkybes ir tai nelaikytina papildomu įrodymų rinkimu, jau baigus nagrinėti bylą.

Teismas vertina, kad specialistų, kurie buvo apklausti byloje liudytojais, paaiškinimai apie pažeidimo nustatymą yra nuoseklūs, neprieštaringi, logiški, byloje duomenų apie tai, kad jie dėl kokių nors priežasčių siekia melagingai apkalbėti D. N., nėra.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad skundžiamą procesinį sprendimą – nutarimą priėmusi administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes bei priėmė pagrįstą ir motyvuotą nutarimą. Tai, kad administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi pažeidėjas, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai įstatymų pažeidimai ir priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Įvertinus aukščiau nurodytus teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus, pateiktas D. N. skundas netenkintinas, o Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto Irenijaus Kaluševičiaus 2022 m. balandžio 1 d. nutarimas Nr. AM-AAD-ANR_N-1572-2022 administracinio nusižengimo byloje, kuriuo D. N. pagal ANK 287 straipsnį skirta 40 Eur bauda, laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl paliktinas nepakeistas.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. N. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.