- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-25
- Bylos Nr.
- e2S-273-828/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-00981-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Vygintas Mažuika (pirm.)
- Ieškovas
- Lietuvos draudimas
- Atsakovas
- R. T.
- Trečiasis asmuo
- "Turto bankas", "Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-155-1056/2023 pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei R. T. dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo, tretieji asmenys byloje – valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos ir valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Turto banko“,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės ieškovei 38235,86 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2016-10-04 įvyko eismo įvykis, kurį sukėlė S. T., vairuodamas transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr (duomenys neskelbtini), kurios valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Kadangi eismo įvykio metu buvo padaryta žala kitai transporto priemonei bei sužalota kito asmens sveikata, o dėl eismo įvykio kilimo buvo atsakingas S. T., ieškovė 2018 m. išmokėjo 8290,40 Eur (šią sumą atsakovė atlygino), 2021-09-16 buvo išmokėta 30 088 Eur dydžio išmoka, 2021-10-12 buvo išmokėta 8147,86 Eur dydžio išmoka. Ieškovė ieškiniu reiškia reikalavimą priteisti 2021-09-16 ir 2021-10-12 išmokėtas draudimo išmokas, t.y, iš viso 38 235,86 Eur. S. T., vairavęs neblaivus, eismo įvykio metu žuvo, todėl pareigą atlyginti žalą turi jo sutuoktinė.
Žemesnės instancijos teismas
2. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. sausio 16 d. nutartimi trečiojo asmens – valstybę atstovaujančios Valstybinė mokesčių inspekcijos prašymas dėl bylos sustabdymo atmestas, taip pat ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti: pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kodėl prašoma priteisti išmokėtą draudimo išmoką būtent iš R. T., nurodyti aplinkybes, patvirtinančias ieškinio dalyką, pridėti įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes; nurodyti, kas yra mirusiojo S. T. turto paveldėtojai, kada, kokiu būdu ir kokiomis dalimis S. T. palikimas paveldėtojų buvo priimtas, ir pateikti šias aplinkybes pagrindžiančius duomenis.
3. 2023 m. sausio 27 d. ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad įpėdinio pareigą atsakyti už palikėjo skolas yra numatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK). Ieškovė citavo CK 5.52 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Taip pat nurodė, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ieškovė nurodė neturinti duomenų, kad kiti asmenys būtų kreipęsi dėl palikimo priėmimo ar kad notaro biure būtų užvesta paveldėjimo byla. Pati atsakovė patvirtino aplinkybę teismo posėdyje, kad kiti asmenys nesirūpino po S. T. mirties atsiradusiu palikimu, o tik atsakovės veikė aktyviai – kreipėsi į draudimo bendrovę dėl draudimo išmokos išmokėjimo jai, ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad iš bendrų sutuoktinių lėšų apmokėjo S. T. laidojimo išlaidas, uždarė S. T. vardu banko sąskaitą, išmetė S. T. rūbus ir daiktus. Aplinkybės, kurios buvo nustatytos ikiteisminio tyrimo metu, buvo užfiksuotos nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą. Teismų praktikoje ne kartą buvo pripažinta, kad tokie veiksmai, kokius atliko atsakovė po R. T. mirties, yra laikomi aktyviais veiksmais, patvirtinančiais palikimo priėmimą. Nurodė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovė priėmė palikimą faktiniu valdymu ir tai padarė per 3 mėnesius nuo sutuoktinio S. T. mirties. Prašymas dėl draudimo išmokos gavimo ieškovės buvo registruotas kaip gautas 2016-10-10. S. T. laidotuvių, kurioms atsakovė teigė naudojusi bendras šeimos lėšos, datos ieškovė nežino, tačiau tikėtina, kad jos tikrai vyko per 3 mėnesių laikotarpį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2023 m. sausio 27 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsakovei dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo paliko nenagrinėtu.
5. Teismas nurodė, kad ieškovė prie patikslinto ieškinio teismui nepateikė jokių Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. sausio 16 d. nutartyje nurodytų įrodymų. Iš ieškinio nėra aišku, kas ir kokiu būdu priėmė mirusiojo S. T. palikimą, kas tokį palikimo priėmimą patvirtina, nėra aišku, kokia buvo palikimo apimtis (atsakovė parengiamojo posėdžio metu nurodė, kad sutuoktinių turtas buvo padalintas notariškai), kokiu pagrindu yra reikalaujama priteisti draudimo išmoką būtent iš R. T.. Nors ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad atsakovė po S. T. mirties veikė aktyviai ir tokiu būdu priėmė palikimą faktiniu valdymu, tačiau nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų.
6. Teismas pažymėjo, jog siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos nustato bendruosius bei specialiuosius reikalavimus teismui paduodamo ieškinio formai ir turiniui (CPK 111 straipsnis, 114 straipsnis, 135 straipsnis). Bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti, nei pakeisti ieškinio dalyko (negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo) ar faktinio pagrindo (negali sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra).
7. Teismas sprendė, kad ieškovė teismo nustatytu terminu ieškinio trūkumų nepašalino, todėl ieškinys paliktas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. sausio 27 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
9. Nurodo, kad ieškovė prašo iš atsakovės, kaip faktinės palikimą, atsiradusį po S. T. mirties, priėmusios įpėdinės, priteisti ieškovės išmokėtas draudimo išmokas. Teismas nutartimi dėl trūkumų šalinimo nurodė ieškovei pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kodėl prašoma priteisti išmokėtą draudimo išmoką būtent iš R. T., nurodyti aplinkybes, patvirtinančias ieškinio dalyką, pridėti įrodymus patvirtinančius šias aplinkybes; nurodyti, kas yra mirusiojo S. T. turto paveldėtojai, kada, kokiu būdu ir kokiomis dalimis S. T. palikimas paveldėtojų buvo priimtas, ir pateikti šias aplinkybes pagrindžiančius duomenis. Tačiau šie teismo nurodyti aspektai nelemia ieškinio trūkumų, o sudaro įrodinėjimo dalyką. Akivaizdu, kad atsakovei suformuluotas ieškinys nesutrukdė suformuluoti poziciją, gintis nuo jai pareikštų reikalavimų, kas rodo, kad ieškinys atitinka jam keliamus reikalavimus, o teismas ieškinio trūkumų šalinimo institutą pritaikė nepagrįstai. Nepaisant to, ieškovė pateikė patikslintą ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė teismo reikalavimų neįgyvendino. Teismas nutartį priėmė visiškai neatsižvelgęs į ieškovės atstovės teiktus žodinius paaiškinimus, kitų procesų dalyvių išdėstytas aplinkybes ir pačios atsakovės žodinius paaiškinimus. Ieškovės atstovė nurodė aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai, jas nurodė ir patikslintame ieškinyje. Teismas netolygiai paskirstė įrodinėjimo pareigą – ieškovei buvo nustatytas įpareigojimas pateikti įrodymus apie tokias aplinkybes, kurioms įrodyti nėra rašytinių dokumentų, taigi, ieškovei buvo suformuluotas objektyviai neįmanomas įgyvendinti reikalavimas ir, priešingai, atsakovės nebuvo prašoma pagrįsti savo žodžius. Teismas pasitikėjo atsakovės nurodytais žodžiais, kad ji su sutuoktiniu turėjo sudarytą vedybinę sutartį, kuria buvo pasidalintas turtas, neįpareigojo atsakovės tokios sutarties pateikti, kad būtų įsitikinta tokių atsakovės žodžių teisingumu.
11. Kartu su atskiruoju skundu teikiama sutartis, iš kurios matyti, kad atsakovė su sutuoktiniu nebuvo sudariusi vedybų sutarties, kuria būtų numatytas po sutarties sudarymo sutuoktinių įgyto turto režimas. Šia sutartimi buvo pasidalintas tik iki sutarties pasirašymo įgytas turtas, kas reiškia, kad po sutarties sudarymo įgytam turtui toliau yra taikomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės režimas. Išvadą, kad atsakovė su sutuoktiniu turtą po sutarties sudarymo įgijo bendrąja sutuoktiniu nuosavybės teise, patvirtina ir ieškovės į bylą pateiktas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame atsakovė, duodama parodymus policijoje, teigė, kad S. T. ji laidojo iš bendrų šeimos lėšų. Dėl tos priežasties ikiteisminio tyrimo metu atsakovė pripažinta nukentėjusiąja. Šios aplinkybės buvo išdėstytos ir teikiant paaiškinimus posėdžio metu, ir patikslintame ieškinyje, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Atsakovė nenuginčijo nutarime nurodytų aplinkybių dėl bendrų šeimos lėšų naudojimo, todėl nėra pagrindo netikėti ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis. Atsakovė patvirtino aplinkybę, kad ji uždarė vyro banko sąskaitas, priėmė sprendimus, ką daryti su jo asmeniniais daiktais.
12. Šios aplinkybės rodo, kad ieškovė pašalino teismo nustatytus trūkumus – ieškovė pateikė duomenis ir paaiškinimus, kodėl prašoma priteisti išmokas iš atsakovės, nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinio pagrindą. Įrodymais byloje gali būti ir šalių paaiškinimai, o aplinkybių, kurių šalys neginčija, apskritai įrodinėti nereikia.
13. Teismas buvo įpareigojęs ieškovę pateikti duomenis, kas yra mirusiojo S. T. turto paveldėtojai, kada, kokiu būdu ir kokiomis dalimis S. T. palikimas paveldėtojų buvo priimtas, ir pateikti šias aplinkybes pagrindžiančius duomenis. Ieškovė objektyviai negali pateikti paveldėjimo teisės liudijimo, išduoto į S. T. palikimą, nes į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo nebuvo kreiptasi. Iš byloje esančių rašytiniu duomenų matyti, kad S. T. iš bendrų šeimos lėšų laidojo R. T., ji uždarė S. T. vardu buvusias banko sąskaitas, tvarkė jo asmeninius daiktus, likusius po jo mirties. Ieškovė būtent šiomis aplinkybėmis ir grindė ieškinio reikalavimus ir jas įrodinėja nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, VMI atstovės paaiškinimais bei pačios atsakovės nurodytomis aplinkybėmis.
14. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).
16. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – atsakovės su sutuoktiniu sudarytą sutartį. Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314, 338 straipsniai). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateiktas rašytinis įrodymas neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl ginčijamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kadangi nutartis naikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau, dėl šio įrodymo priėmimo spręs pirmosios instnacijos teismas.
17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo paliktas nenagrinėtu pripažinus, jog nebuvo pašalinti teismo nutartyje nurodyti ieškinio trūkumai, teisėtumo ir pagrįstumo.
18. Pagal CPK 111 ir 135 straipsnius ieškovas pareiškime (ieškinyje), kaip ir bet kuris proceso dalyvis kiekviename teismui paduodame procesiniame dokumente, turi tiksliai nurodyti ieškinio dalyką ir pagrindą, t. y. savo materialinį teisinį reikalavimą atsakovui, ir nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas siejamas su įstatymo reikalavimu ieškovui aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, nes tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises, taip pat siejamas su atsakovo teise tiksliai žinoti ieškovo reikalavimą jam bei galimybe gintis nuo šio reikalavimo arba su juo sutikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013, 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-916/2018, 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019).
19. CPK 138 straipsnis nustato, kad jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (CPK 115 straipsnis). CPK 296 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas ieškinio pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Tokiu atveju ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina (CPK 296 straipsnio 2 dalis). Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl nurodytos teisės normos taikymo, teismas, priėmęs procesinį dokumentą ir vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumų, gali jį palikti nenagrinėtą, bet tik tada, kai išaiškėję trūkumai yra esminiai (t. y. dėl kurių bylos apskritai negalima išnagrinėti iš esmės) ir kai jie nebuvo pašalinti per teismo nustatytą terminą trūkumams šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).
20. Nustatyta, kad ieškovė ieškiniu, kuris teismo priimtas 2022 m. spalio 6 d. teisėjos rezoliucija, prašė priteisti iš atsakovės ieškovei 38235,86 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškiniu reiškia reikalavimą priteisti 2021-09-16 ir 2021-10-12 išmokėtas draudimo išmokas, kadangi S. T., vairavęs neblaivus, eismo įvykio metu žuvo ir dabar pareigą atlyginti žalą turi jo sutuoktinė. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė pradinę atsakovę pakeisti į tinkamą atsakovą – VĮ „Turto bankas“, ieškinį atmesti, nurodė, jog skolininko teisių perėmėja turi būti valstybė, nes niekas iš mirusiojo S. T. įpėdinių palikimo nepriėmė. Teigė, kad nesant draudėjo teisių ir pareigų perėmėjo, pareiga atlyginti mirusiojo S. T. padarytą žalą atsakovei dėl įvykio nekyla.
21. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. sausio 16 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti: pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kodėl prašoma priteisti išmokėtą draudimo išmoką būtent iš R. T., nurodyti aplinkybes, patvirtinančias ieškinio dalyką, pridėti įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes; nurodyti, kas yra mirusiojo S. T. turto paveldėtojai, kada, kokiu būdu ir kokiomis dalimis S. T. palikimas paveldėtojų buvo priimtas, ir pateikti šias aplinkybes pagrindžiančius duomenis.
22. 2023 m. sausio 27 d. ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad, ieškovės nuomone, atsakovė yra priėmusi po S. T. mirties atsiradusį palikimą faktiniu valdymu, tai galimai patvirtintų ieškovės nurodomos aplinkybės dėl draudimo išmokos išmokėjimo atsakovei, jos patirtų laidojimo išlaidų, kas nurodyta ikiteisminio tyrimo metu priimtame nutarime. Ieškovė nurodė neturinti duomenų, kad kiti asmenys būtų kreipęsi dėl palikimo priėmimo ar kad notaro biure būtų užvesta paveldėjimo byla, pati atsakovė patvirtino aplinkybę teismo posėdyje, kad kiti asmenys nesirūpino po S. T. mirties atsiradusiu palikimu.
23. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pripažino, jog ieškinio trūkumai nebuvo pašalinti, su kuo nesutinka apeliantė.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė, pateikusi patikslintą ieškinį, aiškiai išreiškė savo poziciją, kodėl reiškiamas ieškinys būtent atsakovei. Ieškovė nurodo, kad atsakovė yra priėmusi palikimą faktiniu valdymu ir šią aplinkybę siekia įrodinėti ieškinyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis (šalių paaiškinimais, ikiteisminio tyrimo medžiaga, rašytiniais įrodymais dėl draudimo išmokos išmokėjimo). Byloje yra duomenys apie tai, kad S. T. paveldėjimo byla Pasvalio rajono 2 notaro biure neužvesta. Trečiasis asmuo valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad gavusi ieškinį ir teismo nutartį, vadovaudamasi CK 5.62 straipsniu pradėjo palikimo perėjimo valstybei procesą. Su šiuo atsiliepimu pateiktas 2023 m. sausio 2 d. VĮ Registrų centras išrašas, kuriame nurodoma, jog testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų. Dėl nurodyto, ieškovė neturi galimybės pateikti rašytinių įrodymų apie tai, kas yra mirusiojo S. T. turto paveldėtojai, kada, kokiu būdu ir kokiomis dalimis S. T. palikimas paveldėtojų buvo priimtas. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. sausio 16 d. nutartimi netenkino trečiojo asmens – valstybę atstovaujančios Valstybinė mokesčių inspekcijos prašymo dėl bylos sustabdymo iki kol paaiškės palikėjo S. T. turto paveldėtojai, nors trečiasis asmuo ir nurodė pradėjęs palikimo perėjimo valstybei procesą. Todėl įpareigojimas pateikti duomenis apie palikimą priėmusius asmenis, kai pagal trečiojo asmens argumentus galimai neužbaigtas palikimo perėjimo valstybei procesas, nėra realiai įvykdomas.
25. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nurodoma, jog vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1367-943/2018). Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008). Iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas.
26. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1755/2013). Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 straipsnis). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje.
27. Atsižvelgus į kasacinio teismo išaiškinimus, byloje esančius duomenis pripažintina, kad nagrinėjamu atveju ieškovei patikslinus ieškinį ir nurodžius, jog ieškinys reiškiamas atsakovei kaip galimai eismo įvykio metu žuvusio S. T. įpėdinei, galimai priėmusiai palikimą faktiniu valdymu, ieškovė aiškiai suformulavo savo materialinį teisinį reikalavimą atsakovei. Taip pat patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą. Ieškovė savo nuožiūra renkasi, kaip formuluoti faktinį ieškinio pagrindą, t. y. kokias faktines aplinkybes nurodyti savo reikalavimui pagrįsti, ir ieškinio dalyką, t. y. kokiu civilinių teisių gynimo būdu reikalauti apginti savo galbūt pažeistas teises. Atsakovė dar atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ji nėra priėmusi po sutuoktinio mirties atsiradusio palikimo, taigi, jai yra suprantama ieškovės pasirinkta pozicija ir dėl to ji pateikė savo atsikirtimus. Taigi, ieškovė pašalino dalį teismo nutartyje nurodytų ieškinion trūkumų – nurodė, kodėl prašoma priteisti išmokėtą draudimo išmoką būtent iš R. T. bei aplinkybes, patvirtinančias ieškinio dalyką. Tuo tarpu teismo reikalavimas pateikti nutartyje išvardintus įrodymus, kurių dalies netgi nebūtų galimybės pateikti, laikytinas pertekliniu. Kaip minėta, įrodymų nepakankamumas galėtų būti pagrindu ieškinį atmesti, o ne atsisakyti iškelti ar nagrinėti civilinę bylą. Ieškovės reikalavimai nurodyti ieškinyje bei patikslintame ieškinyje, o jų teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui, įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva.
28. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei argumentus, ieškinio trūkumų šalinimo instituto tikslus bei šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, susijusias su ieškinio trūkumų šalinimu, bei nepagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtu, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau.