Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Laurai Kančauskei, Kornelijai Jakubauskienei, dalyvaujant

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui J. J., institucijai, duodančiai byloje išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje (82-83 b. l.) ir teismo posėdžio metu skyriaus atstovė nurodė, kad palaiko savo išvadą, šiuo metu priteistas vaikams išlaikymas neatitinka vaikų poreikių, atsakovas nepagrindė, jog yra iš dalies darbingas, todėl išlaikymo dydis turi būti padidintas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6. Bylos duomenys patvirtina, kad J. J. ir J. J. gimė (duomenys neskelbtini), abiejų gimimo liudijimuose vaikų motina įrašyta ieškovė J. J., jų tėvu įrašytas atsakovas J. J. (6,7 b. l.). Nepilnamečių vaikų tėvų santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-688-569/2014. Teismas patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurios 10 punkte numatyta, jog J. J. nepilnamečiams vaikams J. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuo teismo sprendimo, kuriuo patvirtinta sutartis, įsiteisėjimo iki vaikų pilnametystės mokės išlaikymą po 72,40 Eur (250 Lt) kiekvienam vaikui periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį.

7. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dydžio pakeitimo – išlaikymo dydžio padidinimo. Nurodė, jog vaikų poreikiai išaugo, todėl prašo išlaikymo nepilnamečiams vaikams J. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. J., gim. (duomenys neskelbtini), dydį padidinti iki 200,00 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, sutiko, kad vaikų poreikiai vaikams paaugus padidėjo, tačiau ne tiek, kiek nurodo ieškovė, todėl sutinka mokėti po 100-120 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis išmokomis vaikų išlaikymui. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

8. Tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnis reglamentuoja nepilnamečio vaiko išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo pagrindus, kai priteistas išlaikymas gali būti keičiamas esant svarbioms aplinkybėms, patvirtinančioms tėvų turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą, arba vaiko poreikių pasikeitimą.

9. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl dviem nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo - padidinimo, motyvuodama, jog dėl vaikų amžiaus išaugo jų poreikiai, todėl prašo padidinti vaikams priteistiną sumą iki 200,00 Eur kiekvienam vaikui. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis sudaro apie 770 Eur per mėnesį (120-122 b. l.). Ieškovė su vaikais gyvena jai ir jos draugui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), turi dar kitą nekilnojamąjį turtą: negyvenamąją patalpą – boksą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), 153/612 dalis žemės sklypo ir 53/100 dalis gyvenamojo namo (nebaigta statyba) su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini) (34-48 b. l.), turi transporto priemonę (32 b. l.). Šiuo metu mergaitės mokosi (duomenys neskelbtini) 7 klasėje, abi mergaitės lanko sporto būrelį (duomenys neskelbtini), J. J. dar lanko (duomenys neskelbtini), jos aktyviai sportuoja, turi sveikatos problemų – širdies sveikatos sutrikimą, reikalingas ortodontinis gydymas (dantų tiesinimas), kas sąlygoja papildomas išlaidas (8, 10-18, 86-104 b. l.). Ieškovė pateikė detalų kiekvienos mergaitės poreikių paskaičiavimą (8 b. l.), iš kurio matyti, kad kiekvieno vaiko poreikiai per mėnesį sudaro apie 437 Eur.

10. Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodė, kad jis nėra sveikas, laukia operacijos, po kurios gali būti iš dalies darbingas, dirba (duomenys neskelbtini) sandėlininku, per mėnesį darbo užmokestis sudaro apie 830 Eur (28-31, 60-63, 118-119 b. l.). Atsakovas turi nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su gyvenamuoju namu bei priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini) (49-54 b. l.), transporto priemonės neturi (33 b. l.), kitų išlaikytinių neturi, yra sudaręs santuoką su A. J. (buvusi – M.) (65 b. l.), padeda išlaikyti jos nepilnametį vaiką, jo sutuoktinė turi nekilnojamojo turto ir transporto priemonę (78-79 b. l.), yra paėmęs du kreditus (66-73 b. l.). Mano, jog vaikų poreikiai padidinti, jiems užtektų apie 320 Eur per mėnesį. Sutinka vaikams teikti po 120 Eur kas mėnesį dydžio išlaikymą kiekvienai dukrai.

11. Įstatyme numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192 str. 2 d.). Teismų praktikoje formuojamos naujos nuostatos, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, tuo pačiu teismas turi spręsti kiekvienoje byloje vaiko poreikių užtikrinimą individualiai ir nesivadovauti iš esmės orientaciniu kriterijumi (vienos mėnesinės algos dydžiu), nustatant vaikui reikalingą išlaikymą.

12. Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pakisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CK 3.201 straipsnis, CPK 279 straipsnio 5 dalis). Pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.).

13. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013, pažymėjo, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti pirmiau nurodyto tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus. Nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant ar padidinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja ar padidėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja ar pagerėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis.

15. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl kasatorius turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet nelemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011; kt.).

16. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; kt.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.).

17. Tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus absoliutumas pats savaime dar nereiškia, kad išlaikymo dydis turi būti siejamas išimtinai tik su vaiko poreikiais, kaip šiuo atveju tą traktuoja ieškovė. Įstatymų leidėjas, nustatydamas tėvams išlaikymo pareigą, įtvirtina tėvų ir vaikų interesų derinimo taisyklę, kuri reiškia, kad išlaikymas turi būti proporcingas tiek nepilnamečių vaikų poreikiams, tiek jų tėvų turtinei padėčiai, tačiau būtinosios vaiko vystymosi sąlygos privalo būti užtikrinamos bet kuriuo, net ir tėvų nemokumo, atveju (CK 3.192 str. 2 d. ir 3 d.). Toks teisinis reglamentavimas suponuoja aiškinimą, kad teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus ir lygiaverčius faktus: konkretaus vaiko poreikius; abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Minėtų teisiškai reikšmingų faktų nustatymas atitinkamai lemia ir išlaikymo dydį, t.y., jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis visus vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti pačius būtiniausius (minimalius) vaiko poreikius. Taigi teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, visais atvejais turi situaciją individualizuoti bei derinti vaikų ir tėvų interesus, kartu pernelyg nenukrypti nuo tokio išlaikymo dydžio, kuris atitiktų būtinųjų vaiko poreikių užtikrinimą.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, nes asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006; kt.). Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; kt.).

19. Konstatuotina, kad ieškovė iš esmės pagrindė vaikų poreikių ženklų pasikeitimą per daugiau nei 4 metų laikotarpį. Šalių du nepilnamečiai vaikai paaugo, perėjo mokytis į aukštesnes klases, aktyviai sportuoja (lanko sporto būrelį), viena iš mergaičių lanko dailės būrelį, kuriam reikalingos dar ir specialios darbo priemonės, turi širdies sutrikimų, reikalingas ortodontinis gydymas, minėtos aplinkybės ir tokio amžiaus vaiko poreikiai reikalauja gerokai daugiau išlaidų. Vaiko poreikių vertinimas yra būtina sąlyga ne tik nustatant, bet ir keičiant išlaikymo vaikui dydį. Nors kasacinis teismas yra ne vienoje byloje pasisakęs, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008, 2011 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013; kt.), tačiau tai nereiškia, kad konkrečioje byloje neturi būti įrodinėjami pasikeitę vaiko poreikiai vien dėl to, kad vaikas paaugo. Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (pavyzdžiui, didesniam geros sveikatos vaikui nėra reikalingos papildomos vaiko priežiūros išlaidos, tačiau jam gali būti reikalinga didesnė asmeninė gyvenamoji erdvė). Byloje nustatyta, kad šalių dukros paaugo, šiuo metu lanko būrelius, kas lemia padidėjusias išlaidas sporto aprangai, mokesčiams už būrelį, vitaminams, dailės būreliui reikalingas priemones. Papildomas išlaidas vaikų išlaikymui sąlygoja ir tai, kad vaikai turi širdies sutrikimų bei mergaitėms reikalingas ortodontinis gydymas, todėl periodiškai turi lankytis gydymo įstaigose. Akivaizdu, kad šiuo metu priteisto 72,40 Eur išlaikymo nepakanka patenkinti net pagrindinius nepilnamečių vaikų poreikius. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės nurodytos būtinosios vaikų išlaidos nėra visiškai pagrįstos rašytiniais duomenimis (10-18, 86-104 b. l.), pvz.: kiekvieną mėnesį 20 Eur skiriama komunaliniams mokesčiams, nors tai pagrindžiančių duomenų byloje nėra, išlaidos vaistams, vitaminams, mokymo, lavinimo priemonėms, laisvalaikiui tik iš dalies pagrįstos, po 5 Eur kiekvienai mergaitei skiriama transporto išlaidoms, tačiau jos visai nepagrįstos, daugelis kvitų pateikta, iš kurių neaišku, kas pirkta, širdies veiklos sutrikimus pagrindžiančių dokumentų visai nėra, kaip kad ir nėra dokumentų, pagrindžiančių, jog mergaitėms reikalingas ortodontinis gydymas.

20. Tiek ieškovės, tiek atsakovo mėnesio pajamos yra apylygės (ieškovės VSDFV duomenimis – apie 770 Eur per mėnesį, atsakovo VSDFV duomenimis – 830 Eur, 118-122 b. l.), ieškovė turi 4 objektus nekilnojamojo turto, atsakovas – vieną objektą nekilnojamojo turto, ieškovė turi transporto priemonę, atsakovas neturi transporto priemonės, tačiau ją turi jo sutuoktinė, be to, jis už minėtą transporto priemonę moka kreditą, abu yra sveiki ir darbingi, atsakovas nepateikė jo teiginius patvirtinančių dokumentų, kad jam reikalinga operacija ar kad jis iš dalies darbingas ar visai nedarbingas, abi šalys neturi kitų išlaikytinių, pažymėtina, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas gali remti svetimus vaikus, jeigu turi tam papildomų pajamų, tačiau jiems pagal įstatymą kyla pareiga pirmiausia išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, abu turi mokėti kreditus, tačiau, kaip paminėta aukščiau, tai nėra turtinės padėties pablogėjimas, o netgi - priešingai. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, manytina, jog šalių turtinė padėtis apylygė. Tačiau įvertinus ieškovės nurodytas aplinkybes, jai iš dalies pagrindus vaikų poreikius, įvertinus jos gaunamas pajamas, manytina, jog viso darbo užmokesčio ji vaikų išlaikymui skirti negali, nes būtina tenkinti ir jos pačios poreikius, be to, nėra jokių duomenų, kokia suma prie vaikų išlaikymo prisideda jos motina ir brolis.

21. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus turi abu tėvai (CK 3.156, 3.192 straipsniai), sprendžia, jog byloje nustatytas esminis vaikų poreikių padidėjimas, nes vaikai paaugo, perėjo mokytis į aukštesnę progimnazijos klasę, turi sveikatos problemų, pakilo prekių ir paslaugų kainos, vaikams reikalingos papildomos išlaidos būreliams. Tačiau ieškovė byloje nepagrindė visų nurodytų vaikų poreikių, neįrodė pati galinti teikti prašomo dydžio išlaikymą, nes nurodė, kad jai taip pat padeda jos artimieji, be to, ji pati yra įgijusi nemažai nekilnojamojo turto, iš kurio galbūt galima gauti papildomai pajamų. Taip pat atkreiptinas dėmesys dar ir į tai, kad po 0,79 MGL (30 Eur) ieškovė kiekvieno vaiko išlaikymui kas mėnesį gauna iš valstybės, todėl minėta suma mažintini ieškinio reikalavimai. Atsakovas pagal savo dabartinę turtinę padėtį ir finansines galimybes turi prisidėti vaikų išlaikymo prievolėje didesne suma nei buvo nustatyta 2014 m. sausio 13 d. sprendimu ir teikti abiem dukroms didesnį išlaikymą. Kadangi vaikų poreikiai išaugo, ką pripažino ir pats atsakovas, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas iš dalies, išlaikymas dukroms iš atsakovo priteistinas po 160,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos 2018-09-20 iki vaikų pilnametystės, kitoje dalyje šis reikalavimas atmestinas.

22. Žymiai pasikeitus šalių turtinei padėčiai, iš esmės išaugus (sumažėjus) vaikų poreikiams ar iš esmės pagerėjus (pablogėjus) šalių turtinei padėčiai, ieškovė ar atsakovas turės teisę vėl kreiptis dėl didesnio (mažesnio) išlaikymo vaikams priteisimo iš atsakovo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies (80 procentų), iš atsakovo valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 22,00 Eur žyminis mokestis už turtinį ieškinio reikalavimą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista paduodant ieškinį (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), ir 5,11 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viso – 27,11 Eur (CPK 79 str. str. 1 d. 6 p., 88 str., 93 str., 96 str.).

24. Ieškovės interesams byloje atstovavo advokatė (19 b. l.), kuri nustatyta tvarka iki bylos nagrinėjimo pabaigos pateikė teismui prašymą dėl 250 Eur išlaidų, susijusių su ieškinio parengimu, konsultavimu, atstovavimu teismo posėdžiuose (109-113 b. l.), priteisimo. Atsakovas bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, tai pagrindžiančių dokumentų nepateikė.

25. Pagal LR CPK 98 str., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, tačiau šios išlaidos priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20, TAR, 2015, Nr. 2015-03968).

26. Atsakovas neginčija ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, kad dėl kreipimosi į teismą ir ginčo, abiem šalims nededant pastangų išspręsti ginčą taikiai iki teismo, ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius, bylos sudėtingumą, teisinių žinių, reikalingų procesiniams dokumentams surašyti, ieškovę konsultuoti ir atstovauti byloje, pobūdį, todėl turėtų būti priteistos. Ieškinį tenkinus iš dalies (patenkinta 80 procentų reikalavimo), ieškovei iš atsakovo priteistina 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–267 straipsniais, 268–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-688-569/2014 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 10 punktą - iš atsakovo J. J. priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams J. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. J., gim. (duomenys neskelbtini), po 250,00 Lt (72,40 Eur) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir jį padidinti - priteisti iš atsakovo J. J., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams J. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. J., gim. (duomenys neskelbtini), po 160,00 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos (2018-09-20) iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei J. J., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo J. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovo J. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 27,11 Eur (dvidešimt septynių eurų, 11 ct) bylinėjimosi išlaidas (gavėjas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios procesinių dokumentų įteikimu).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.