Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vidmanto Mylės ir Gražvydo Poškaus,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. Č., jo atstovui advokatui Žygimantui Rutkauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. Č. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. liepos 13 d. nuosprendžio, kuriuo I. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos D. G. atsakomybei dvejų metų terminui, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, I. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atlyginti nukentėjusiajam priteistos 1265 Eur turtinės žalos atlyginimą per 10 mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinta 2020 m. birželio 23 d. žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis Nr. 2884, kuria kaltinamasis I. G. ir Šiaulių teritorinė ligonių kasa, atstovaujama Administravimo skyriaus vyriausiosios specialistės V. Ž., veikiančios pagal įgaliojimą, susitarė, kad I. G. atlygins padarytą 555,27 Eur žalą per vienuolika mėnesių nuo sutarties sudarymo dienos.

Priteista iš I. G. nukentėjusiajam A. Č. 1265 Eur turtinės žalos atlyginimo, 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 170 Eur proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

4. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Nors pirmosios instancijos teismas viešame teismo posėdyje ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismui suteikiama teisė įrodymus vertinti iš naujo ir padaryti kitokias išvadas bei savo procesinį sprendimą grįsti naujais įrodymais. Pažymėtina, kad, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas turi ypač atidžiai patikrinti skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą, įvertinti, ar teismo išvadas patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, ar buvo atsižvelgta į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti ir pan.

7. BPK 256 straipsnio 1 dalis nustato, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis, o BPK 256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nurodyti proceso dalyviai turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Išplėstinės teisėjų kolegijos kasacinėje nutartyje Nr. 2K-7-66-648/2018 nurodoma, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka kaltinimas prokuroro ir nukentėjusiojo prašymu gali būti keičiamas, atsižvelgiant į BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, kai apie tai yra užsimenama apeliaciniuose skunduose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016).

8. Šios nuostatos pagal BPK 320 straipsnio 6 dalį taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, tačiau atsižvelgus į apeliacinio proceso ypatumus, išdėstytus šio kodekso XXV skyriuje. Taigi, kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami ne tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinio proceso metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-36/2010, 2K-P-1/2014, Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d., 2017 m. birželio 26 d. nutarimai).

9. Šiuo atveju nukentėjusysis A. Č. apeliaciniu skundu aukštesnės instancijos teismo prašė pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. liepos 13 d. nuosprendį ir I. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnyje. Nukentėjusiojo A. Č. nuomone, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo. Skunde nukentėjusysis pažymėjo, jog jam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas neatitinka faktinės buvusios jo situacijos, nes jis ligoninėje gydėsi daugiau nei 10 dienų.

10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nukentėjusiojo A. Č. apeliacinio skundo argumentus, iš naujo dar kartą įvertinusi byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisme ištirtų bei patikrintų įrodymų visumą, atlikusi papildomą įrodymų tyrimą – teismo posėdyje apklaususi ekspertą L. J., Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartimi paskyrusi papildomą užduotį atlikti objektų tyrimą, konstatuoja, kad A. Č. apeliacinis skundas dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagrįstas, pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą I. G. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuodamas tik pagal BK 284 straipsnį.

11. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atliekant įrodymų tyrimą ekspertas L. J. patvirtino byloje duotą specialisto išvadą, nurodė, jog A. Č. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau ekspertas taip pat pažymėjo, jog, esant duomenims apie tolesnį nukentėjusiojo gydymąsi, galėtų vertinti ir spręsti, ar keistųsi sužalojimo mastas. Ekspertas patvirtino, jog, jei gydymas truko daugiau nei 10 dienų, išvada gali keistis. Siekiant nustatyti A. Č. padarytą sveikatos sutrikdymo mastą, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. spalio 21 d. nutartimi paskirta papildoma užduotis atlikti objektų tyrimą, ekspertui pateikiant nukentėjusiojo medicininius dokumentus ir pavedant atsakyti į klausimą, kokiam sveikatos sutrikdymo mastui priskiriami A. Č. padaryti sužalojimai (2 t., b. l. 87). Atliktame papildomame gyvo asmens tyrime Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog A. Č. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi dėl supūliavusios apatinės lūpos žaizdos jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (2 t., b. l. 90–91). 2020 m. lapkričio 12 d. teismo posėdyje Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė Erika Girgždienė pateikė prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Prašyme nurodė, jog nustačius, kad nukentėjusiajam I. G. inkriminuota veika turi būti kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kaip idealioji šių dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, prašo pakeisti kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, kvalifikavimą, pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte (2 t., b. l. 93). Atkreipiamas dėmesys, jog I. G. sutiko su galima nauja jo veikos kvalifikacija ir nurodė, jog kaltę pripažįsta. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į prokurorės pateikto naujo kaltinimo ydingumą – kaltinime nurodyta, jog I. G. nukentėjusiajam A. Č. padarė ir nežymų, ir nesunkų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 93–94).

12. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į apeliacinės instancijos teisme pateiktą specialisto išvadą, kad nukentėjusiajam A. Č. nagrinėjamo įvykio metu buvo padarytas ne nežymus sveikatos sutrikdymas, kaip buvo konstatuota skundžiamame nuosprendyje, o nesunkus sveikatos sutrikdymas, sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti nukentėjusiojo apeliaciniame skunde išdėstytą prašymą – keisti Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. liepos 13 d. nuosprendį dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1, 3 punktai), I. G. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (idealioji dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sutaptis), kaltinimą I. G. išdėstant taip:

I. G. 2019 m. rugpjūčio 25 d., apie 10 val., viešoje vietoje – prie kazino (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), mažareikšme dingstimi, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: tyčia sudavė vieną smūgį ranka nukentėjusiajam A. Č. į veidą ir tuo padarė nukentėjusiajam A. Č. apatinės lūpos muštinę žaizdą, 11, 22, 23, 32, 41, 42 dantų vainikų lūžius iki ½ vainiko, 31 danties visišką išnirimą, t. y. A. Č. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl supūliavusios apatinės lūpos žaizdos jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, bei sukėlė aplinkinių pasipiktinimą.

13. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su priteistos neturtinės žalos dydžiu. Nukentėjusysis A. Č. nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tik iš dalies teisingai vertino jam padarytą neturtinę (moralinę) žalą. Civiliniu ieškiniu baudžiamojoje byloje buvo prašoma priteisti 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Skundžiamu nuosprendžiu iš I. G. A. Č. priteista 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis aukštesnės instancijos teismo prašo tenkinti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo visa apimtimi. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą ir nustačius, kaip jau aptarta anksčiau, jog nukentėjusiajam buvo padarytas sunkesnis sveikatos sutrikdymas, apelianto prašymas padidinti priteisiamą neturtinės žalos dydį yra pagrįstas.

14. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas ir negali būti vienodas, nes įstatymas nenustato konkretaus neturtinės žalos dydžio visiems atvejams.

15. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad I. G. padarė BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir BK 284 straipsnyje numatytus atitinkamai apysunkį ir nesunkų nusikaltimus, padarant šiuos nusikaltimus nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. Č. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, t. y. iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 25 d. užfiksuota dantų ir lūpos trauma, buvo išmušti dantys, (duomenys neskelbtini) atstatyti, sutvirtinti vielomis, taikytas gydymas (duomenys neskelbtini) veido-žandikaulių chirurgo, 2019 m. rugpjūčio 27 d. buvo operuotas ir 2019 m. rugsėjo 4 d. išrašytas iš stacionaro. Apatinės lūpos srityje nukentėjusysis jautė maudimą, toje srityje čiuopėsi sukietėjimas, palpuojant skausmingas, nustatyta diagnozė: apatinės lūpos pūlinys, todėl siunčiamas pas chirurgą konsultuoti. 2019 m. spalio 1 d. chirurgo konsultacijos metu nustatyta, jog yra supūliavusi apatinės lūpos muštinė žaizda. Pats A. Č. nurodė, jog jis ilgą laiką sunkiai galėjo maitintis, jam buvo sunku kalbėti, kentė skausmus, jam pakankamai jauno amžiaus, jau yra iš esmės pažeisti 7 priekiniai dantys, kurių didžioji dalis estetiškai suplombuoti, tačiau plombavimas neatstoja natūralios dantų būklės: jie tapo nenatūraliai jautrūs šalčiui, rūgštumui, karščiui, jais negalima kąsti kietesnio maisto, o vieno iš šių dantų būklė sudėtinga, kadangi jis buvo visiškai išmuštas (išniręs). Dėl dantų ir lūpos pažeidimų pakito kalbos raiška, prakirsta lūpa dėl susiuvimo ir vėlesnių komplikacijų nebėra natūrali – lūpoje vizualiai matosi nenatūralus iškilimas. Iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad veikos padarymo metu nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, o iš karto po to – dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nusikalstamos veikos pasekmes nukentėjusysis jautė pakankamai ilgą laiką ir dėl to minimu laikotarpiu negalėjo gyventi visaverčio gyvenimo, kokį gyveno iki jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos. Taip pat pažymėtina, jog dantys yra viena iš labiausiai matomų veido dalių, todėl asmuo, patyręs dantų išmušimą, lūpos pūliavimą, neabejotinai susiduria ne tik su fiziniu skausmu, tačiau ir su psichologiniu diskomfortu. Kalbant apie nusikaltimo padarymo pobūdį pažymėtina, kad smurtas prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas be jokios priežasties, suduodant vieną smūgį į veido sritį.

16. Teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte bei BK 284 straipsnyje, priteisiamos neturtinės žalos dydžiai yra įvairūs (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–338-697/2015, 2K-511-693/2015, 2K-314/2012, 2K-377-222/2017, 2K-15-648/2017, Nr. 2K-113-303/2019 ir kt.). Įvertinusi šioje byloje nustatytų neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgusi ir į tai, kad I. G. yra jauno amžiaus, ateityje turi galimybę dirbti ir užsidirbti, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei teismų praktika šios kategorijos bylose, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nustatė per mažą (1000 Eur) neturtinės žalos atlyginimo dydį, nes nepakankamai atsižvelgė į kitas anksčiau paminėtas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžiui nustatyti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. Č. prašymas tenkinamas iš dalies ir jam iš I. G. priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis didinamas iki 3000 Eur, nes būtent tokia suma, kolegijos nuomone, geriausiai atitinka nukentėjusiojo A. Č. ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės I. G. interesų pusiausvyrą, nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus. Dėl to ši nuosprendžio dalis keičiama (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

17. Po apeliacinės instancijos teisme atlikto įrodymų tyrimo, nustačius sunkesnio nusikaltimo požymius, keičiant I. G. kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą (2 t., b. l. 93-94), teisėjų kolegija pakartotinai įvertina ir pasisako dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymo I. G.. Nukentėjusiojo A. Č. atstovas aukštesnės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog jų (nukentėjusiojo ir jo atstovo) tikslas nėra laisvės atėmimas I. G., neprieštaravo palikti I. G. atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės. Prokurorė taip pat neprieštaravo, kad I. G. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog, net ir pasikeitus kaltinimui, byloje yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, suponuojančios pagrindą atleisti I. G. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą.

18. BK 40 straipsnio 1 dalis numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Svarbu pažymėti, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma, nes tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-51/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-196-697/2018). Priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, 2K-196-697/2018). Teismo išvada šiuo aspektu turi būti pagrįsta objektyviais faktais, liudijančiais, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat būtina įvertinti ir aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).

19. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad I. G. pakeitus kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, inkriminuojamos dvi nusikalstamos veikos – pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnį, kurios yra priskiriamos atitinkamai apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalies) ir nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalies) kategorijai. Remiantis bylos duomenimis, vertintina, kad I. G. nusikalstamą veiką yra padaręs pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto sąlyga). Teismų praktikoje asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealią sutaptį, tai reiškia, kad kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą, kartu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, išskyrus tuos atvejus, kai pakartotinės nusikalstamos veikos tarpusavyje sudaro idealią sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52-648/2017). Apeliacinės instancijos teisme I. G. sutiko su kaltinimo pakeitimu į sunkesnį ir pareiškė, jog savo kaltę pripažįsta visiškai, dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi. Pirmosios instancijos bylos nagrinėjimo teisme metu jis susitarė su civiline ieškove Šiaulių teritorine ligonių kasa dėl nusikaltimais padarytos žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo dalimis, pirmąją įmoką pagal susitarimą yra sumokėjęs (2 t., b. l. 1–3, 22), taip pat atlygino dalį (250 Eur) turtinės žalos nukentėjusiajam (2 t., b. l. 21, 75). Be to, I. G. pažadėjo, jog atlygins nukentėjusiajam visą jo prašomą turtinės žalos dydį ir neturtinę žalą, kurią priteis teismas. Byloje nėra duomenų apie I. G. pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus, tačiau 2019 m. rugpjūčio mėnesį baustas administracine tvarka už viešosios rimties trikdymą, paskirtos baudos nesumokėtos, nuobaudos galiojančios. Taigi, byloje esantys duomenys charakterizuoja I. G. kaip asmenį, ne visada besilaikantį nustatytų taisyklių ir draudimų, tačiau iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad jo padaryti nusižengimai yra epizodiniai, dėl nusikaltimų A. Č. atžvilgiu I. G. gailisi, dalimis moka žalos atlyginimą, visa tai sudaro pagrindą manyti, kad I. G. visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatytos visos būtinosios I. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

20. Apeliacinės instancijos teisme priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-410/2008). Apeliaciniu skundu prašoma išieškoti iš I. G. visas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas bylinėjimosi, atstovavimo išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiojo A. Č. apeliacinį skundą. Nagrinėjant bylą apeliacine žodinio proceso tvarka buvo atliekamas įrodymų tyrimas, nukentėjusiojo atstovas advokatas dalyvavo teismo posėdžiuose. Atsižvelgiant į skundo nagrinėjimo rezultatą, tai yra į tai, kad apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, apygardos teismas daro išvadą, kad prašoma priteisti advokato atstovavimo išlaidų 500 Eur suma (2 t., b. l. 46, 92) yra reali ir pagrįsta, kad ji nėra aiškiai per didelė, todėl priteistina iš I. G..

21. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojusioje minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

22. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius 2020 m. lapkričio 12 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė pažymą Nr. (12.35) PT-5430 (2 t., b. l. 99) dėl 150,78 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybės naudai, kurios susidarė dėl I. G. atstovavimo apeliacinės instancijos teisme advokatui apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo apeliacinį skundą, kuris yra iš dalies tenkinamas, kad I. G. yra jaunas, darbingo amžiaus, galintis susirasti darbą ir dirbti, teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis ir iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės I. G. Valstybės naudai priteisia 150,78 eurų išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 ir 4 punktais,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. liepos 13 d. nuosprendį pakeisti:

I. G. padarytą nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnį.

Iš I. G. nukentėjusiajam A. Č. priteistą neturtinę žalą padidinti iki 3000 (trijų tūkstančių) Eur.

Iš I. G. nukentėjusiajam A. Č. priteisti 500 (penkis šimtus) Eur išlaidų, turėtų advokato, kuris dalyvavo apeliacinės instancijos teisme kaip nukentėjusiosios atstovas, paslaugoms apmokėti.

Iš I. G. valstybės naudai priteisti 150,78 (vieną šimtą penkiasdešimt Eur 78 ct) Eur už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.