Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorui Vytautui Budriui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. G., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas 2012 m. birželio 22 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. G. 2019 m. rugpjūčio 25 d. apie 10.00 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), mažareikšme dingstimi, niekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: tyčia sudavė vieną smūgį ranka nukentėjusiajam A. Č. į veidą ir tuo padarė nukentėjusiajam A. Č. apatinės lūpos muštinę žaizdą, 11, 22, 23, 32, 41, 42 dantų vainikų lūžius iki ½ vainiko, 31 danties pilną išnirimą, t. y. padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, bei sukėlė aplinkinių pasipiktinimą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo I. G. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. I. G. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, kadangi I. G., viešoje vietoje, prie įėjimo į kazino, be jokios priežasties, suduodamas vieną smūgį ranka nukentėjusiajam A. Č. į veidą ir tuo padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei sukėlė aplinkinių pasipiktinimą.

Byloje yra pateiktas laiduotojos D. G. prašymas atleisti I. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Būti laiduotoja byloje pateikusi prašymą D. G. yra kaltinamojo mama. Prašo atleisti sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Iš D. G. paaiškinimų matyti, kad šiuo metu ji gyvena kartu su sūnumi, juos sieja artimi santykiai, ji gali kontroliuoti sūnaus elgesį. Sūnaus elgesį vertina kaip visiškai blogą ir netinkamą, įtakojo, kad sūnus prisiimtų atsakomybę, nesislapstytų, sugrįžtų iš užsienio. Mano, kad gali daryti sūnui teigiamą įtaką patarimais, bei, kad yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad D. G. neteista, nebausta administracine tvarka, dirba (duomenys neskelbtini), charakterizuojama teigiamai, kaip itin aukštos kvalifikacijos valstybės tarnautoja, yra pareiginga, kruopšti, atidi, susivaldanti, nuosekli ir kryptingai siekianti rezultato. Teismo posėdžio metu nurodė, jog turi du sūnus, antrasis sūnus dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini).

Teismas spręsdamas ar yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės turi įvertinti ar yra įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kaltinamasis I. G. yra kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu, byloje gautas kaltinamojo motinos prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. I. G. 2012 m. birželio 22 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymą, teistumas išnykęs, todėl laikytina, kad I. G. nusikalstamą veiką yra padaręs pirmą kartą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Bylos nagrinėjimo teisme metu susitarė su civiline ieškove Šiaulių teritorine ligonių kasa dėl nusikaltimu padarytos žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo dalimis, pirmąją įmoką pagal susitarimą yra sumokėjęs. Bylos nagrinėjimo metu atlygino dalį, 100 Eur, turtinės žalos nukentėjusiajam. Nurodė, jog atlygins nukentėjusiajam visą jo prašomą turtinės žalos dydį ir neturtinę žalą, kurią priteis teismas, nes nesutarė su nukentėjusiuoju dėl neturtinės žalos dydžio. Byloje nėra duomenų apie I. G. pradėtus ikiteisminius tyrimus, kaip minėta, kaltinamasis I. G. 2012 m. metais buvo teistas laisvės apribojimo bausme, iš probacijos tarnybos registro išregistruotas 2013 m. gegužės 31 d., teistumas yra išnykęs, 2019 m. rugpjūčio mėnesį baustas administracine tvarka už viešosios rimties trikdymą, paskirtos baudos nesumokėtos, nuobaudos galiojančios. Byloje esantys duomenys, charakterizuoja kaltinamąjį I. G. kaip asmenį ne visada besilaikantį nustatytų taisyklių ir draudimų, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo padaryti nusižengimai yra epizodiniai, nepastovūs, kas sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamasis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamojo mama, kuri siekia būti laiduotoja yra neteista, administracine tvarka nebausta, kritiškai vertina tokį savo sūnaus poelgį, padarė įtaką sūnui, kad šis grįžtų į Lietuvą. D. G. teismui sudarė įspūdį asmens, turinčio atsakingą požiūrį į gyvenimo vertybes, stiprų atsakomybės, pareigingumo suvokimą bei galinčio gali daryti teigiamą įtaką sūnaus elgesiui.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali, o jei padaro naują tyčinį nusikaltimą – privalo, spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 7, 8 dalys). Šiuo atveju, atsižvelgiant į teigiamai I. G. apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, susitarė dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, vieną įmoką sumokėjo, atlygino dalį turtinės žalos nukentėjusiajam, teisme įsipareigojo atlyginti visą teismo priteistą žalą, laikomas neteistas, galima daryti pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismo nuomone, pats baudžiamasis procesas, priteistas nemažas žalos atlyginimas turės kaltininkui pakankamą auklėjamąjį poveikį, leis jam kritiškai vertinti savo veiksmus ir paskatins jį ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų.

Įvertinęs byloje esančius duomenis ir atsižvelgęs į tai, jog kaltinamasis I. G. nusikalto pirmą kartą, padarė nesunkią nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, susitarė dėl padarytos žalos atlyginimo ir dalį žalos nukentėjusiajam atlygino, pats kaltinamasis teigia padaręs išvadas dėl neteisėto savo elgesio, labai gailisi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra, teismas sprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad I. G. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o jo mama D. G., atsižvelgus į jos asmenines savybes, jos ir kaltinamojo tarpusavio santykius, yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti sūnui teigiamą įtaką. Šios aplinkybė rodo, kad byloje yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, suponuojančios pagrindą atleisti I. G. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą, lygų įstatyme numatytam laidavimo termino vidurkio, ir baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra atleidimas nuo atsakomybės apskritai. Visų pirma, teismo išreikštas pasitikėjimas ir atleidimas yra sąlyginis ir jei asmuo nesilaiko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, sprendžiama dėl jo atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Antra, asmuo padaręs šiurkštų teisės pažeidimą neturi tikėtis išvengti bet kokių neigiamų pasekmių, suvaržymų, kurie gali užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir įtakoti asmens apsisprendimą dėl panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Baudžiamojo poveikio priemonės atlieka nubaudimo ir prevencinę funkciją, todėl pagal baudžiamąjį įstatymą gali būti taikomos atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose ir išplėstinis turto konfiskavimas. Įstatymas neriboja baudžiamojo poveikio priemonių skaičiaus, kuris gali būti pritaikytas asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, t. y. baudžiamieji įstatymai nedraudžia skirti asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, daugiau nei vieną baudžiamojo poveikio priemonę. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones.

BK 69 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria turtinės žalos atlyginimą ar pašalinimą, kai dėl nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo buvo padaryta žalos asmeniui, nuosavybei ar gamtai. Žala turi būti atlyginta ar pašalinta per teismo nustatytą terminą (BK 69 straipsnio 3 dalis). Byloje nustatyta, jog nukentėjusiajam A. Č. buvo padaryta turtinės žalos, kaltinamasis visą nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą pripažįsta, įsipareigojo ją atlyginti, todėl siekiant užtikrinti nukentėjusiojo teisę kuo greičiau gauti žalos atlyginimą, I. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą, per dešimties mėnesių laikotarpį, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas visiškas žalos atlyginimo principas: žalą, padarytą asmeniui, turtui padarytą žalą, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, gali visiškai arba iš dalies patenkinti baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, t. y. visiškai ar iš dalies dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui priteisti turtinę ir (ar) neturtinę žalą.

Civilinė ieškovė Šiaulių teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pareiškė 555,27 Eur turtinės žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 144-145). Ieškinyje nurodė, jog ieškovė patyrė 555,27 Eur žalą už nukentėjusiajam A. Č. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad dėl A. Č. patirtų sužalojimų gydymo Šiaulių teritorinė ligonių kasa sumokėjo sveikatos priežiūros įstaigoms 555,27 Eur. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis I. G. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo A. Č. atžvilgiu ir tokiu būdu jam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl patirto sužalojimo A. Č. buvo teikiama medicininė pagalba asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir Šiaulių teritorinė ligonių kasa dėl to turėjo išlaidų, sumokėdama sveikatos priežiūros įstaigoms 555,27 Eur.

2020 m. birželio 29 d. Šiaulių teritorinė ligonių kasa pateikė teismui prašymą dėl sutarties patvirtinimo bei 2020 m birželio 23 d. Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. 2884, kuria kaltinamasis I. G. ir Šiaulių teritorinė ligonių kasa, atstovaujama Administravimo skyriaus vyriausiosios specialistės V. Ž., veikiančios pagal įgaliojimą, susitarė kad I. G. atlygins padarytą 555,27 Eur žalą per vienuolika mėnesių (t. 2, b. l. 1, 2-3); 2020 m. birželio 30 d. Valstybinei ligonių kasai pervesta 55,27 Eur suma pagal susitarimą (t. 2., b. l. 22). Teismui nustačius, kad I. G. yra kaltas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje padarymo, dėl jo nusikalstamų veiksmų buvo padaryta žala privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, 2020 m. birželio 23 d. susitarimas dėl žalos atlyginimo tvirtintinas.

Nukentėjusysis A. Č. pareiškė civilinį ieškinį I. G. dėl 1365,00 Eur turtinės žalos, 7000,00 Eur neturtinės žalos ir 170,00 Eur už advokato paslaugas, atlyginimo (t. 1, b. l. 166-167). Nukentėjusysis prašydamas priteisti turtinės žalos atlyginimą, nurodė, jog ji susideda iš jau patirtų ir būsimų išlaidų už odontologines paslaugas: 1065,00 Eur už jau suteiktas odontologines paslaugas, pagal pateiktus kvitus (t. 1, b. l. 170-171) ir 300,00 Eur už numatomą papildomą dantų ir burnos gydymą (t. 1, b. l. 172-173). Kaltinamasis visiškai pripažino nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir atlygino dalį, 100,00 Eur, turtinės žalos nukentėjusiajam (t. 2, b. l. 21), todėl neatlyginta turtinės žalos dalis priteistina iš kaltinamojo I. G. nukentėjusiajam A. Č..

Nukentėjusysis civiliniu ieškiniu taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo 7000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinės žalos sumą grindžia tuo, jog kaltinamasis be jokios priežasties užpuolė jį viešoje vietoje, sudavė jam vieną smūgį į veidą, nuskėlė šešis dantis, vieną visiškai išnarino, jam buvo sužaloti minkštieji audiniai, iš burnos bėgo kraujas. Dėl įvykio patyrė didžiulį fizinį skausmą, pažeminimą, vėliau didelius nepatogumus. Jam buvo atliktas dantų šinavinimas (sutvirtinimas) ant žandikaulių uždėti specialūs įtvarai. Buvo atlikta apatinės lūpos operacija. Po sumušimo kairio skruosto oda liko aptirpusi, nuskelti dantys jautresni, jam sunkiau išsižioti. Atsirado baimė vakarais lankytis viešose vietose, dėl besitęsiančio gydymo mažiau lieka laiko darbo paieškoms. Kaltinamasis I. G. iš dalies sutiko su neturtinės žalos atlyginimu, nukentėjusysis ir kaltinamasis nesusitarė dėl neturtinės žalos dydžio.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės.

Šiuo atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimo viešajai tvarkai (BK 284 straipsnis), pažeidus viešąją tvarką nukentėjusiojo A. Č. sveikata sutrikdyta nežymiai.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis A. Č. dėl patirtų sužalojimų ant žandikaulių buvo uždėti antdantiniai individualūs įtvarai, reponuotas 31 dantis, kuris buvo visiškai išmuštas, dėl susidariusių komplikacijų operuota apatinė lūpa, buvo nedarbingas nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 13 d., ilgą laiką gydėsi nuskeltus dantis, buvo atliktas estetinis plombavimas. Nukentėjusysis patvirtino, kad dėl sužaloto veido ir dantų patyrė didelius skausmus, buvo emocinė depresija, tuo metu negalėjo susirasti darbo. Esant tokiems nukentėjusiajam A. Č. nustatytiems sužalojimams, nėra pagrindo abejoti tuo, kad nukentėjusysis neabejotinai patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinę depresiją, nepatogumus buityje, įprasto gyvenimo ritmo sutrikimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, todėl yra pagrindas jam priteisti neturtinę žalą.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo nusikalstama veika padarytas pasekmes, tai, kad kaltinamasis veiką padarė tiesiogine tyčia, jo atliktus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu (suduotas vienas smūgis kumščiu), kaltinamojo amžių ir jo gaunamas pajamas (Lietuvoje nedirba, teigė, jog iki įvykio ir po to dirbo (duomenys neskelbtini) ir gaudavo apie 1000-1200 Eur per mėnesį darbo užmokesčio, išlaikytinių ir turto neturi), į šiuo metu suformuotą teismų praktiką, kad bylose dėl nežymių asmens sveikatos sutrikdymų priteisiamas neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 300 Eur iki 1 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109-976/2018, 2K-347-976/2018 ir kt.), ir sprendžia, jog A. Č. prašoma 7 000 Eur neturtinė žala yra aiškiai per didelė, neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl mažintina ir nukentėjusiojo naudai priteistina 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Teismo vertinimu, ši suma geriausiai užtikrins piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą bei protingą pusiausvyrą tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Byloje nustatyta, kad perdavus bylą į teismą, nukentėjusiajam A. Č. advokatas S. A. teikė teisinę pagalbą, t. y. paruošė ieškinį teismui dėl žalos atlygimo (t. 1, b. l. 174-176), dėl ko A. Č. patyrė 170,00 Eur išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas. Šios išlaidos yra pagrįstos, teismo nuomone nėra per didelės, todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš I. G. A. Č..

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam I. G. 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (asmens tapatybės kortelės), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktų ir dokumentų reikšmingų tyrimui nėra.

I. G. išaiškintinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės teisinės pasekmės (BK 40 straipsnis).

I. G. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5, 6, 7 dalimis, teismas,

nusprendžia:

I. G. pripažinti kaltu padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos D. G. atsakomybei, dvejų metų terminui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, I. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – atlyginti nukentėjusiajam priteistos 1265,00 Eur turtinės žalos atlyginimą per 10 (dešimties) mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo I. G. palikti galioti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą (asmens tapatybės kortelės). Nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti I. G. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie bylos voke.

Patvirtinti 2020 m. birželio 23 d. Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. 2884, kuria kaltinamasis I. G. ir Šiaulių teritorinė ligonių kasa, atstovaujama Administravimo skyriaus vyriausiosios specialistės V. Ž., veikiančios pagal įgaliojimą, susitarė kad I. G. atlygins padarytą 555,27 Eur žalą per vienuolika mėnesių nuo sutarties sudarymo dienos.

Priteisti iš I. G. nukentėjusiajam A. Č. 1265,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt penkis eurus) turtinės žalos atlyginimo; 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 170,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) proceso išlaidų.

Išaiškinti I. G., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti I. G., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti laiduotojai D. G., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.