- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-30
- Bylos Nr.
- e2A-1579-232/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26881-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- V. K.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei V. K. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. B. (toliau – ieškovas) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės V. K. (toliau –atsakovė) 1400 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2016 m. pavasarį į jį kreipėsi atsakovė dėl vagonėlio (toliau tekste namelis) apšiltinimo darbų sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Prisiimdamas atlikti darbus ieškovas suteikė atsakovei visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu ir kt. Šalys susitarė, kad atsakovė parūpins visas darbui reikalingas medžiagas, o užmokestis už atliktus darbus bus sumokėtas atlikus visus aptartus vagonėlio apšiltinimo darbus, įvertinus jų pobūdį ir kiekį. Kadangi susitarimo metu nebuvo galima tiksliai numatyti visų darbų kiekio bei su tuo susijusių išlaidų, galutinė kaina už sutartą darbą nebuvo konkretizuota. Buvo sutarta, jog galutinė kaina neviršys vidutinės rinkos kainos už analogiško pobūdžio darbus.
3. Apšiltinimo darbai buvo pradėti 2016-07-01, baigti 2016-08-03. Darbo užbaigimą ieškovas įformino darbų priėmimo-perdavimo aktu, kuriame išvardino atliktų darbų kiekius, įkainius bei galutinę sumą už atliktus darbus – 1400 Eur. Aktą įteikė atsakovei, kuri jokių pretenzijų nepareiškė, tačiau su ieškovu neatsiskaitė.
4. Ieškovas pateikė atsakovei raštišką pretenziją, į kurią gavo atsakovės laišką, jog ji nėra skolinga.
Atsiliepimas
5. Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti, nes nėra ieškovui skolinga. Nurodė, kad ieškovas yra sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininkas, kuris, ieškovei įsigijus žemės sklypą ir pasistačius laikiną gyvenamąjį namelį sodų bendrijoje, pats apsilankė su pasiūlymu padėti sutvarkyti žemės sklypą, įsirengti vandens šulinį, įsirengti namelį, pritaikytą gyventi žiemą. Ieškovui primygtinai siūlantis suteikti jam galimybę užsidirbti, atsakovė su sutuoktiniu sutiko, kad ieškovas padės jiems atlikti gyvenamojo namo (vagonėlio) apšiltinimo darbus.
6. Nurodė, jog išsiaiškino, kad ieškovas neturi darbams atlikti reikiamo išsilavinimo, todėl susitarė, jog jis padės kaip kaimynas už atlygį, tačiau nei darbų, nei kainos nekonkretizavo, nes ieškovas kalbėjo labai nekonkrečiai. Jokios sutarties šalys nepasirašė, tačiau atsakovė yra sumokėjusi ieškovui 1800 Eur sumą avansu. Nurodė neturėjusi valios sudaryti rangos sutarties, o pinigus už pagalbą apšiltinant sodo namelį ieškovui mokėjo grynais be jokio pakvitavimo. Savo išlaidas atsakovė surašinėjo į užrašų knygelę, kurioje užfiksuota, kiek ir kada atsakovė yra sumokėjusi už darbus ieškovui. Paneigė ieškovo nurodytą aplinkybę apie atsakovei pateiktą darbų priėmimo - perdavimo aktą, kadangi su juo niekada nebuvo supažindinta. Paminėjo, kad ieškovas yra pasiskolinęs iš atsakovės 400 Eur sumą.
7. Trečiasis asmuo J. K. (toliau - trečiasis asmuo) atsiliepime nurodė su ieškiniu nesutinkantis, kadangi nei jis, nei jo sutuoktinė (atsakovė) ieškovui nėra skolingi, o ieškiniu ieškovas tik nori pasipelnyti. Nurodė, jog nebuvo sudaryta jokia rangos sutartis, tačiau su ieškovu buvo žodžiu sutarta dėl atskirų darbų atlikimo pastarajam perduodant į rankas pinigus už tų darbų atlikimą. Nurodė, kad atsakovė trečiojo asmens akivaizdoje mokėdavo ieškovui už konkretų atliktą darbą tą pačią dieną. Nurodė, jog ieškovas slepia aplinkybę, kad trečiasis asmuo padėdavo ieškovui atlikti darbus ir kad ieškovas visų sutartų darbų neatliko, išvyko keturiems mėnesiams iš Lietuvos ir paliko atsakovės namelį be stogo, dėl ko teko samdytis įmonę stogo darbams užbaigti.
8. Teismo posėdžių metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus, papildomai paaiškino, kad iš atsakovės yra gavęs tik 400 Eur sumą už atliktus darbus.
9. Teismo posėdžių metu atsakovė palaikė atsikirtimuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
10. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu nurodė, jog su ieškovu buvo tartasi dėl pagalbos apšildant sodo namelį ir kitų su tuo susijusių darbų, o trečiasis asmuo ieškovui padėjo darbus atlikti, dėjo gegnes, apkalė namelį lentomis, dėjo kartu vatą, kėlė stogo plokštes.
Motyvuojamoji dalis
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė, argumentai ir išvados
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo V. B. 368,95 Eur bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą valstybei.
12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ginčo dėl to, kad 2016 m. gegužės-rugpjūčio mėnesiais ieškovas atsakovei priklausančiame sodo sklype, atliko namelio apšiltinimo, terasos įrengimo, palangių statymo, stogo dengimo darbus byloje nėra. Ginčo dalykas yra apmokėjimas už atliktus darbus, atliktų darbų kiekis, kokybė, trečiojo asmens pagalba atliekant darbus.
13. Teismas konstatavo, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė rangos sutartis, kuria ieškovas įsipareigojo atlikti konkrečius statybos darbus, o atsakovė įsipareigojo darbų rezultatą priimti ir už darbus sumokėti šalių sutartą kainą.
14. Teismas nustatė, jog ieškovas neįrodė, kad jis darbus atliko tinkamai ir perdavė atsakovei darbų rezultatą. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas pripažino, kad ieškovas šios pareigos neįvykdė. Nors ieškovas ieškinį rėmė vienašališkai pasirašytų darbų priėmimo – perdavimo aktu, teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė, kad buvo šį aktą pateikęs atsakovei ir kad ji atsisakė aktą pasirašyti. Teismas taip pat rėmėsi atsakovės parodymais, jog ieškovo vienašališkai surašytą darbų priėmimo-perdavimo aktą gavo tik kartu su ieškiniu, jo anksčiau nėra mačiusi, ir nėra pasirašiusi. Teismas taip pat atsižvelgė į atsakovės paaiškinimus, jog 2016 m. rugpjūčio ar rugsėjo mėnesio pradžioje ieškovas jai pateikė ranka rašytą popieriaus lapą su neva ieškovo atliktais darbais, jų kiekiais bei įkainiais, tačiau su tokiu ieškovo atliktu paskaičiavimu ji nesutiko, savo ranka įrašė realias darbų apimtis, kiek jau yra sumokėjusi, ką ieškovui reikia ištaisyti ar perdaryti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Apeliaciniu skundu ieškovas prašė panaikinti 2017 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą priimti naują sprendimą, priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 1.400,00 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas jo turėtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose;
16. Apeliantas nurodė, kad 2016 m. pavasarį atsakovė kreipėsi į jį dėl namelio apšiltinimo darbų. Jis atsakovei suteikė visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, darbui atlikti reikalingas medžiagas. Šalys sutarė, kad atsakovė parūpins visas darbui atlikti reikalingas medžiagas, o užmokestis už atliktus darbus apeliantui bus sumokėtas atlikus visus darbus, įvertinus jų pobūdį ir kiekį. Kadangi susitarimo metu nebuvo galima tiksliai numatyti visų darbų kiekio bei su tuo susijusių išlaidų, galutinė kaina už sutartą darbą nebuvo konkretizuota. Jos nustatymui buvo pasirinktas protingumo kriterijus ir sutarta, jog ji neviršys vidutinės rinkos kainos už analogiško pobūdžio darbus.
17. Darbai buvo pradėti 2016 07 01, baigti 2016 08 03 darbų pabaigą įforminant darbų perdavimo ir priėmimo aktu, kuriame be kita ko buvo įvardintas atliktų darbų pobūdis, jų kiekis bei įkainiai už atskirus darbus ir galiausiai išvesta galutinė kaina, kuri, kaip ir buvo sutarta, neviršijo vidutinės rinkos kainos už analogiškus darbus, 1.400,00 EUR, darbai atlikti kokybiškai ir kuo įmanoma ekonomiškiau.
18. Aktas buvo įteiktas atsakovei, kuri jokių pretenzijų dėl darbų nereiškė, tačiau darbų neapmokėjo, nurodė sunkią finansinę padėtį ir pažadėjo pas jį atvykti ir su juo atsiskaityti bei pasirašyti darbų perdavimo ir priėmimo aktą per du mėnesius nuo darbų užbaigimo. Kadangi tarp šalių tuo metu santykiai buvo geranoriški, apeliantas ja pasitikėjo ir sutiko nukelti atsiskaitymo terminą po dviejų mėnesių.
19. Praėjus dviem mėnesiams atsakovė, su apeliantu už darbus neatsiskaitė, vėliau ėmė jo vengti dar vėliau kategoriškai atsisakė su juo atsiskaityti. Apeliantui pateikus pretenziją raštu, atsakovė raštu nurodė esanti neskolinga apeliantui už atliktus darbus, melagingai nurodė sumokėjusi jam 5.247,00 EUR.
20. Nurodė, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, kadangi tam tikrų faktinių aplinkybių, susijusių su atsakovės interesų gynyba, pripažinimas paremtas vien tik vidiniu teismo įsitikinimu, o esami įrodymai, pagrindžiantys apelianto poziciją ir ieškinio dalyką, vertinami prieštaringai. Tokiu būdu priimtas neteisingas ir neteisėtas sprendimas. Šiurkščiai pažeisti šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai. Teismo pozicija, išreikšta skundžiamame sprendime leidžia kelti pagrįstų abejonių dėl teismo nešališkumo šioje byloje.
21. Teismas prieš konstatuodamas, kad ieškovas neįvykdė pareigos įrodyti, jog jis darbus atliko tinkamai ir perdavė atsakovei darbų rezultatą, privalėjo įvertinti visumą byloje surinktų įrodymų bei tinkamai įvertinti darbų perdavimo momentą. Teismas nepaisydamas teismų praktikos, nepagrįstai nevertino byloje pateikto atliktų darbų perdavimo akto, kurį apeliantas teikė atsakovei, tačiau ji atsisakė jį pasirašyti ir nepripažino minėto akto nepripažino negaliojančiu.
22. Atsakovė, pasisakydama apie minėtą dokumentą, nurodė, jog jo nėra mačiusi, tačiau jos teisme išsakytos pretenzijos dėl atliktų darbų prastos kokybės iki ieškinio pateikimo teismui nebuvo pareikštos apeliantui. Tai rodo ir byloje esantis dokumentas - pačios atsakovės surašytas atsakymas į pretenziją, kurioje ji apie trūkumus net nekalba. Kartu pažymėtina, kad atsakovė net nereiškė priešpriešinių reikalavimų teisme dėl apelianto atliktų darbų kokybės trūkumų.
23. Faktas, jog apeliantas yra atlikęs vagonėlio apšiltinimo darbus nėra paneigtas. Šią aplinkybę yra patvirtinę tiek liudytojai, tiek ir bylos šalys. Atsakovė teisme negalėjo paaiškinti, kodėl ji nepareiškė prieštaravimų apeliantui po darbų perdavimo (net nereikalavo grąžinti sumokėto tariamo avanso už trūkumus), ir atsiliepime į apelianto pretenziją apie jokius trūkumus neužsiminė.
24. Teismas neatsižvelgė į į liudytojų parodymus, kad kiek jiems yra tekę matyti, vagonėlio apšiltinimo darbus atliko pats apeliantas, o trečiojo asmens J. K., dirbančio prie vagonėlio apšiltinimo darbų nematė, kad atsakovų dukra Natalija taip pat konkrečiai nenurodė, ką jos tėvas yra padėjęs, tiesiog nurodė, kad matė jį vieną kartą dirbant, o darbai kuriuos konkretizavo, nėra susiję su vagonėlio apšiltinimo darbais. Pats trečiasis asmuo byloje duodamas parodymus (2017-11-15) atsakydamas į apelianto atstovo klausimus, negalėjo konkrečiai nurodyti, kokie konkretūs darbai buvo atliekami. Ieškovo atstovui tiesiogiai paklausus trečiojo asmens apie konkrečius darbus, šis ilgai tylėjo ir negalėjo aiškiai apibrėžti darbų turinio, kas bandyta sieti su jo valstybinės kalbos nemokėjimu. Vienintelis atvejis dėl kurio nekilo ginčas dėl pagalbinio pobūdžio darbų, kuriuos trečiasis asmuo padėjo atlikti apeliantui - vatos užkėlimas ant stogo, atsakovė neleistinai jam pasakinėjo, kokie darbai buvo atlikti. Norint konkretizuoti trečiojo asmens parodymus, piktnaudžiaujant teise, iš atsakovės atstovės pozicijos buvo pareikštas prašymas skirti vertėją J. K. sekančio teismo posėdžio metu, nors pats J. K. vertėjo prieš tai buvo kategoriškai atsisakęs. To pasėkoje sekančio teismo posėdžio metu (2017-12-06) trečiasis asmuo jau buvo pamokytas ir pasiruošęs “tinkamai” atsakyti į praeito posėdžio metu užduotus klausimus, į kuriuos jis atsakė nepalankiai, atsakovės nenaudai. Tai, kad buvo piktnaudžiaujama teise į vertėją rodo 2017- 12-06 teismo posėdžio metu daryta J. K. apklausa, kurios metu jis net ir dalyvaujant vertėjai demonstravo puikias lietuvių kalbos žinias, nes į klausimus atsakinėjo lietuvių kalba. Trečiasis asmuo parodė mokąs net ir skaityti tekstą lietuvių kalba. Šiuo atveju jo parodymai vertintini prieštaringai. Neatsižvelgta ir į tai, kad trečiasis asmuo yra atsakovės sutuoktinis, jo parodymai šiuo požiūriu vertintini, kaip asmens, tiesiogiai suinteresuoto bylos baigtimi atsakovės naudai. Tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė. Todėl pirmosios instancijos teismo teiginys, jog labiau tikėtina, jog ieškovas darbus pagal žodinę rangos sutartį atliko padedant trečiajam asmeniui” paremtas ne faktiniais byloje surinktais duomenimis, tačiau šališku teismo bylos vertinimu.
25. Atsakovė negalėjo racionaliai paaiškinti, kodėl ji atsakyme į pretenziją akcentavo tai, kad ieškovui į rankas buvo duota net 5.247,00 eurai. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo apelianto iš atsakovės gautus 400 eurų priskyrė piniginei sumai, susijusiai su vagonėlio apšiltinimo darbais, nes ši suma buvo sumokėta ne už vagonėlio apšiltinimą, o už sklypo tvarkymo pagalbinius darbus, vykusius 2015 metų pabaigoje. Pati atsakovė šią aplinkybę patvirtino teisme.
26. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodė, kad apeliantas mėgina klaidinti teismą, dėstydamas tikrovės neatitinkančias faktines bylos aplinkybes, kad apšiltinimo darbai buvo pradėti 2016 07 01 ir užbaigti 2016 08 03, įforminant darbų perdavimo ir priėmimo aktą, kuriame buvo įvardintas atliktų darbų pobūdis, jų kiekis bei įkainiai už atskirus darbus ir galiausiai išvesta galutinė kaina, kuri neviršijo vidutinės rinkos kainos už analogiškus darbus - viso 1400 EUR, kad iš atsakovės pusės jokių pretenzijų dėl darbų nebuvo pareikšta, tačiau atsakovė, neva tai, nurodė ieškovui, kad už darbus dėl savo sunkios materialinės padėties galės atsiskaityti tik po dviejų mėnesių ir kad pažadėjo pati pas jį atvykti bei pasirašyti darbų perdavimo ir priėmimo aktą per du mėnesius nuo darbų užbaigimo.
27. Apeliantas žinojo, kad atsakovės finansinė padėtis tuo metu buvo gera, nes ji pardavusi vieną nekilnojamąjį turtą įsigijo kitą, pats atvyko pasisiūlyti padėti įsirengti naujai įsigytą sodo sklypą bei namelį pritaikyti gyventi žiemą. Sunkia materialine padėtimi skundėsi pats apeliantas, kuris siekdamas užsidirbti pinigų ir pasisiūlė padėti. Kokius konkrečiai darbus jis atliks nesitarta iki darbų pradžios, ieškovas pasiskolino 400 EUR, nes jam trūko pinigų pragyvenimui, ką paliudijo teismo posėdžio metu atsakovės dukra N. B.. Apeliantas už tam tikrus sutartus darbus pinigų nuolat prašydavo jam sumokėti avansu arba ne vėliau kaip tą pačią darbų atlikimo dieną ir atsakovė jam pinigus mokėjo pagal jo pageidavimą, ką posėdžio metu patvirtino trečiasis asmuo byloje, atsakovės sutuoktinis J. K., kuris kartu su apeliantu dirbo, jam padėjo ir matė pinigų perdavimo faktą.
28. Pažymėjo, kad apeliantas byloje teikiamo darbų perdavimo - priėmimo akto bei jo priede pateikto atliktų darbų įkainojimo, baigęs darbus nepateikė. 2016-08-03 darbai dar nebuvo baigti, minėtus dokumentus ji pamatė tik gavusi juos kartu su ieškiniu iš teismo. Nei ji nei jos sutuoktinis, jokios rangos sutarties su ieškovu nebuvo sudarę, nes nežinojo kokius darbus ieškovas geba atlikti būdamas nekvalifikuotas darbininkas ir kokia gali būti tų darbų kokybė. Ieškovas apie kokį nors darbų pridavimą - priėmimą ir papildomą apmokėjimą baigus darbus nebuvo net užsiminęs, teismo posėdžio metu pats pripažino, kad nebuvo galima konkrečiai susitarti dėl darbų atlikimo laiko bei susitarti kainos, kad pinigus už darbus gaudavo avansu nepaneigė.
29. Nurodė, kad apeliantas jai buvo pateikęs dvi pretenzijas, kurių turinys skirtingas ir prieštaringas. 2017-04-04 pretenzijoje ieškovas išvardijo darbus, dėl kurių buvo tartasi ir tik antrame iš 5 punktų nurodė: „sodo paskirties (vasarnamio ) statyba“, o toliau kalbama tik apie nesumokėtą darbo užmokestį, tačiau už kuriuos darbus nesumokėta nekonkretizavo ir nenurodė kokius darbus iki galo jis atliko vienas be trečiojo asmens pagalbos ir kuriuos darbus atsakovei pridavė, apie darbų pridavimo-priėmimo aktą šioje pretenzijoje neužsiminė. Atsakovė atsakyme nurodė darbų trūkumus ir kiek apeliantui yra sumokėjusi už darbus. Pakartotinėje pretenzijoje ieškovas pripažino, kad atsakovė kaip darbų organizatorė vedė darbų ir statyboms reikalingų prekių apskaitą ir, kad toks ranka rašytas dokumentas egzistuoja. Šių užrašų kopijas ji pateikė teismui kartu su savo atsiliepimu į ieškinį ir tai yra vienintelis rašytinis dokumentas, kuris egzistavo, jį pripažino pats apeliantas. Užrašuose aiškiai matyti, kiek ji sumokėjo už statybines medžiagas ir kiek davė apeliantui asmeniškai į rankas. Sudėjus užrašuose paminėtas sumas perduotas apeliantui susidaro lygiai 1800 EUR, ta suma, kurią ieškinyje nurodė apeliantas, atėmus jo paties 400 EUR skolą atsakovei, ieškinio suma lieka 1400 EUR.
30. Ieškovo 2016-08-04 „ Atliktų darbų įkainojime “ išdėstytuose darbuose. Ieškovas sąmoningai nutyli, kad namelio karkaso ir fasado apkalimo darbai vyko dirbant tik dviese, kadangi 4-6 metrų ilgio lentas užkelti ir pritvirtinti prie sienos stovint ant kopėčių, vienam darbininkui yra neįmanoma be kito asmens pagalbos. Todėl Teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad labiau tikėtina, jog ieškovas darbus pagal žodinę rangos sutartį atliko padedant trečiajam asmeniui, kurią ieškovas įvertina kaip šališkumą.
31. Teismas ir neturėjo pareigos ieškovo vienašališkai sukurptus aktus, išeidamas už ieškinio ribų pripažinti ar nepripažinti negaliojančiais, kaip teigia apeliantas. Teismas vertino šių aktų pateikimo/nepateikimo atsakovei aplinkybes, kada ir kokiu būdu ieškovas perdavė/neperdavė atliktus darbus ir ar atsakovė juos priėmė, ar atsisakė priimti.
32. Ieškovas pripažino, kad ieškovei 2016 m. rugpjūčio pabaigoje buvo pateikęs ranka surašytos sąmatos kopiją, kurioje trūkumus pažymėjo pati atsakovė ranka. Šioje sąmatoje buvo neteisingai nurodyti objekto išmatavimai, darbų apimtys ir kainos. Teismui įpareigojus atsakovą pateikti šio dokumento originalą, ieškovas nepateikė. Jokio kito darbų perdavimo-priėmimo akto ar sąmatos atsakovė nebuvo iš ieškovo gavusi iki pat ieškinio su priedais gavimo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
33. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
34. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos išsamiai ištyrė visus abiejų šalių byloje pateiktus įrodymus tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos įrodymų vertinimo praktikos
35. Nagrinėjamoje byloje remdamasis šalių paaiškinimais teismas nustatė, kad ieškovas žodžiu įsipareigojo atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype apšiltinti namelį, jį apkalti, pastatyti terasą, uždėti palanges, langų kraštus, uždengti stogą, pastatyti kaminėlius.
36. Ieškovas teigia, jog visus nurodytus darbus atliko vienas ir tinkamai. Atsakovė bei trečiasis asmuo nurodė, jog su ieškovu buvo tartasi, kad visus darbus atlikti ieškovui padės trečiasis asmuo, kuris paaiškino, jog kartu su ieškovu dėjo gegnes, apkalė namo fasadą, kartu dėjo vatą, kartu kėlė stogo plokštes. Atsakovė bei trečiasis asmuo taip pat paaiškino, kad ieškovas darbus atliko nekokybiškai, kadangi trečiasis asmuo turėjo perdėti terasos gegnes, kurios nesuėjo, perdaryti langokraščius, nes langai neužsidarė, perstatyti palanges, nes jos išsikraipė, o stogo darbams pabaigti atsakovė samdė kitą rangovą. Šalys savo teiginiams pagrįsti tinkamų rašytinių įrodymų nepateikė.
37. Todėl teismas, atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus, atsakovės ir trečiojo asmens nurodytas aplinkybes apie konkrečią pagalbą ieškovui atliekant statybos darbus, pagrįstai sprendė, kad labiau tikėtina, jog ieškovas darbus pagal žodinę rangos sutartį atliko padedant trečiajam asmeniui. Teismas vertino ieškovo prašymu apklaustus liudytojų parodymus ir priėjo išvados jog jų duoti parodymai neduoda pagrindo teigti, kad visus darbus ieškovas atliko vienas, nes pagal darbų pobūdį fiziškai kai kurių darbų vienas žmogus atlikti negalėjo pvz. 4-6 metrų ilgio lentas užkelti ir pritvirtinti prie sienos stovint ant kopėčių.
38. Teismas pagrįstai konstatavo jog šalims nesudarius rašytinės sutarties ar kitokių rašytinių dokumentų dėl darbų kiekio, darbų įkainių, negali nustatyti, kokius konkrečiai darbus atliko trečiasis asmuo, kokį darbų kiekį ir už kokią sutartą kainą atliko vienas ieškovas, ar atsakovė liko skolinga ieškovui už jo atliktus darbus. Taip pat pagrįsta pirmosios instancijos išvada, kad ieškovas neįrodė, jog buvo pareikęs 2016-08-04 darbų priėmimo-perdavimo aktą.
39. Apeliantas teigia, jog atsakovė neįrodė, kad yra sumokėjusi 1 800 eurų avansą, remiasi Rangos sutarties formai taikomomis bendrosiomis sandorių formos taisyklėmis, CK 1.73, CK 1.93 straipsnių nuostatomis atimančiomis iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti.
40. Tačiau šių taisyklių netaiko sau, nes nėra įrodęs, atliktų darbų kiekio ir tinkamo jų pridavimo atsakovei ar tinkamo vienašalio akto surašymo bei pateikimo atsakovei faktų.
41. Teismų praktikoje itin svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008).
42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
43. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Ieškovas, nesutikdamas su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Ieškovas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia ieškovo nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis išanalizavus bylos medžiagą, išklausius liudytojų parodymų, šalių pasisakymų.
44. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog apeliantas pateikia savo subjektyvią nuomonę atskirai dėl kiekvieno įrodymo, kai įrodymų vertinimo proceso aiškinimas teismų praktikoje suponuoja tai, jog teismas iš pradžių kiekvieną įrodymą įvertina atskirai, o išvadas dėl įrodinėtų aplinkybių daro vertinant įrodymų visetą. Vien tai, kad teismas priėmė procesinį sprendimą, kuris nėra palankus apeliantui, nesudaro pagrindo konstatuoti tokių požymių ar faktų buvimo. Kaip matyti iš apskųsto sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas įvertino šalių pateiktus įrodymus, pasisakė dėl visų esminių šalių argumentų. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas laikosi nuostatos, jog pirmiau aptarti apelianto skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti įrodymų vertinimo proceso išsamumu ir objektyvumu, todėl sprendžia, jog apelianto ieškinys atmestas pagrįstai.
45. Apibendrinant tai kas pasakyta apeliacinės instancijos teismas konstatuoja jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįsta sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti ar keisti, remiantis apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais.
46. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir taip pat nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
47. Apeliacinį skunda atmetus, remiantis CPK 93, 98 straipsniais iš ieškovo valstybės naudai priteisiamos atsakovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, apeliacinėje instancijoje surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą sudarančios 143 EUR.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 143 EUR (vieną šimta keturiasdešimt tris eurus) valstybės teiktos antrinės teisinės pagalbos surašant apeliacinį skundą išlaidų.