Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-04-07 · Civilinė byla Nr. e2S-993-936/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-07
Bylos Nr.
e2S-993-936/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-20171-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Urmila Valiukienė
Kreditorius
biudžetinės įstaigos „Vilniaus miesto nakvynės namai“
Skolininkas
M. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-993-936/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20171-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (skolininko) M. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės biudžetinės įstaigos „Vilniaus miesto nakvynės namai“ pareiškimą skolininkui M. P. dėl įsiskolinimo priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorė biudžetinė įstaiga „Vilniaus miesto nakvynės namai“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama priteisti iš skolininko M. P. 25,00 Eur skolą už suteiktas paslaugas.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino kreditorės reikalavimus ir 2020 m. liepos 15 d. išdavė teismo įsakymą bei iš skolininko į valstybės biudžetą priteisė 8 Eur žyminį mokestį.

3. Kreditorės pareiškimo ir teismo įsakymo kopijos bei teismo pranešimas išsiųsti skolininkui ir įteikti 2020 m. liepos 18 d. asmeniškai. Teismo įsakymas 2020 m. rugpjūčio 10 d. įsiteisėjo.

4. Per Elektroninių paslaugų portalą 2021 m. lapkričio 25 d. skolininkas M. P. pateikė mokėjimo nurodymą dėl teismo įsakymu valstybei priteistos 8 Eur žyminio mokesčio sumos apmokėjimo.

Šalies argumentai

5. Skolininkas elektroniniu paštu 2022 m. kovo 3 d. pateikė teismui skundą (prieštaravimus) dėl byloje priimto teismo įsakymo. 2022 m. kovo 7 d. papildomai skolininkas pateikė skundą (prieštaravimus) per skolininkui priklausančia paskyrą Elektroninių paslaugų portale.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 8 d. priėmė nutartį, kuria nusprendė atsisakyti priimti prieštaravimus dėl byloje priimto teismo įsakymo.

7. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju teismo įsakymas buvo priimtas 2020 m. liepos 15 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 437 straipsniu, kreditorės pareiškimas ir teismo įsakymo kopijos kartu su pranešimu buvo išsiųsti skolininkui adresu (duomenys neskelbtini), ir įteikti 2020 m. liepos 18 d. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (asmeniškai). Teismo įsakymas įsiteisėjo 2020 m. rugpjūčio 10 d.

Šalies argumentai

8. Teismas nurodė, kad 2021 m. lapkričio 25 d. per Elektroninių paslaugų portalą skolininkas M. P. pateikė mokėjimo nurodymą dėl teismo įsakymu valstybei priteistos sumos (8 Eur žyminio mokesčio) apmokėjimo. 2022 m. kovo 4 d. skunde skolininkas nurodo, jog apie priimtą teismo įsakymą jam tapo žinoma tik 2022 m. kovo 3 d., todėl prašo teismo priimti jo skundą (prieštaravimus) ir panaikinti teismo įsakymą.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas, susipažinęs su prie skundo (prieštaravimų) pateiktais įrodymais, nustatė, jog laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 2 d. iki 2021 m. rugsėjo 21 d. skolininkas M. P. buvo gydomas (duomenys neskelbtini) Psichiatrijos ligoninėje, kas jo vardu 2020 m. liepos 18 d. priėmė ir už jį pasirašė dėl byloje priimto teismo įsakymo gavimo, skolininkas nenurodė. Teismas įvertino tai, kad 2021 m. lapkričio 25 d. skolininkas per savo asmeninę paskyrą pateikė į bylą įrodymus dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, padarė išvadą, jog apie jam iškeltą bylą skolininkui vėliausiai tapo žinoma ne 2022 m. kovo 3 d., o ženkliai anksčiau, t. y. 2021 m. lapkričio 15 d.

10. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju skolininkas nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog terminas prieštaravimams pareikšti laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 25 d. buvo praleistas dėl objektyviai pateisinančių ir svarbių priežasčių (CPK 178 straipsnis).

III. Atskirojo skundo argumentai

11. Skolininkas M. P. atskiruoju skundu skundžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 8 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Skolininkas M. P. nurodė, kad nežino, kas paėmė nutartį liepos mėn., nes buvo atvežtas į (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninę, kur išbuvo virš vienerių metų. Gyveno (duomenys neskelbtini), Vilnius, (duomenys neskelbtini). negyvena nuo vaikystės.

11.2. Dėl žyminio mokesčio paaiškino, kad antstolis išieškojo skolą, todėl siekdamas kuo greičiau nuimti areštą, sumokėjo antstoliui neįgilinęs į skolos priežastis, kam skolingas, nes buvo ką tik išrašytas iš ligonines, tuo metu rūpėjo mokslai, ne skola.

11.3. Nesutinka su skola, nes mano, kad į nakvynės namus buvo nuvežtas neteisėtai. Apelianto nuomone, jį turėjo pristatyti į atitinkamą ligoninę, o ne į nakvynės namus, nes tuo metu sirgo paranoidine šizofrenija F20.0, t. y. buvo nepakaltinamas.

11.4. Prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

13. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį, atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

15. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti skolininko prieštaravimus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Apelianto (skolininko) atskiruoju skundu skundžiama nutartimi buvo atsisakyta priimti skolininko prieštaravimus dėl 2020 m. liepos 15 d. išduoto teismo įsakymo, nes skolininkas nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog terminas prieštaravimams pareikšti laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 25 d. buvo praleistas dėl objektyviai pateisinančių ir svarbių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, pasisakys dėl to, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti ir jų nepriėmė, ir nepasisakys dėl apelianto motyvų, susijusių su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. įsakymo (ne)pagrįstumu.

17. Vadovaujantis CPK 439 straipsnio 2 dalimi, skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareiškimo turi būti pateikti raštu per dvidešimt dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. CPK 439 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtinama, kad, jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus įstatymo nustatytam 20 dienų terminui, skolininko prašymu, teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir, atitinkamai, pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis, priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Ar termino praleidimo priežastis yra svarbi, sprendžia teismas, atsižvelgdamas taip pat į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2007; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2017). Teismas, spręsdamas procesinių terminų atnaujinimo klausimą, be kita ko, kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2008; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2017). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017, 33 punktas).

19. Taigi šiuo atveju reikia nustatyti, ar apelianto nurodomos procesinio termino (pateikti prieštaravimus dėl teismo įsakymo) praleidimo priežastys yra svarbios (pateisinamos).

20. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas kreditorės pareiškimo ir teismo įsakymo kopijas kartu su pranešimu išsiuntė skolininkui adresu (duomenys neskelbtini), kurie buvo įteikti 2020 m. liepos 18 d. M. P. asmeniškai. Apeliantas neigia juos gavęs. Iš skolininko 2022 m. kovo 7 d. prie skundo (prieštaravimų) pateikto VšĮ (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės 2021 m. rugsėjo 21 d. Medicinos dokumentų išrašo/siuntimo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 2 d. iki 2021 m. rugsėjo 21 d. M. P. buvo gydomas (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. 2021 m. lapkričio 25 d. skolininkas per savo asmeninę Elektroninių paslaugų portalo (EPP) paskyrą pateikė teismui įrodymus dėl žyminio mokesčio sumokėjimo (2021 lapkričio 24 d. buvo sumokėtas žyminis mokestis), todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skolininkui apie jam iškeltą bylą ir priimtą teismo įsakymą vėliausiai tapo žinoma 2021 m. lapkričio 25 d. Nuo 2021 m. lapkričio 25 d. iki prieštaravimų pateikimo, t. y. 2022 m. kovo 3 d. elektroniniu paštu (2022 m. kovo 7 d. prieštaravimai pateikti pakartotinai per EPP), praėjo daugiau 3 mėnesiai. Skolininko su prieštaravimais pateikti dokumentai, susiję su jo gydymu stacionare, patvirtina aplinkybes, kurios egzistavo iki 2021 m. lapkričio 25 d. Tuo tarpu M. P. nei prieštaravimuose pirmosios instancijos teismui, nei atskirajame skunde apeliacinės instancijos teismui nenurodė jokių termino praleidimo priežasčių, egzistavusių po 2021 m. lapkričio 25 d., nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jų svarbumą ir praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 4 dalis). Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad apeliantas su prieštaravimais kreipėsi į teismą ne per protingą laiko tarpą, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skolininkas nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog terminas prieštaravimams pareikšti buvo praleistas dėl objektyviai egzistavusių, pateisinančių ir svarbių priežasčių (CPK 178 straipsnis), todėl byloje nenustatytas pagrindas atnaujinti praleistą terminą. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir teisingai taikė CPK normas bei teismų praktiką, reglamentuojančią procesinių terminų atnaujinimą, todėl skundžiama nutartis yra teisėta, pagrįsta ir nėra pagrindo jos naikinti. Dėl šios priežasties atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

22. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Urmila Valiukienė