Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-12-12 · Administracinė byla Nr. I2-3404-1161/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-12-12
Bylos Nr.
I2-3404-1161/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00850-2022-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Indrė Žvaigždinienė (pirm.), Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas
Atsakovas
Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Pareiškėjas
Ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
  • 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I2-3404-1161/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00850-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko ir Indrės Žvaigždinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei.

dalyvaujant pareiškėjos Ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams advokato padėjėjui L. R., T. B.,

atsakovės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui G. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nurodymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Komisija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Inspekcija) Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjo 2021 m. gruodžio 21 d. pavedimą atlikti patikrinimą Nr. 2435 (toliau – Pavedimas); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus J. G. 2022 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. SD-125-1704 (toliau – Sprendimas).

Komisija nurodo, kad nekvestionuoja Inspekcijos teisės ir pareigos atlikti ūkio subjektų, taip pat ir valstybės institucijų patikrinimus taip, kaip tai numatyta įstatymuose, tačiau Komisija laikosi pozicijos, kad patikrinimai turi būti atliekami griežtai laikantis procedūrinių taisyklių, skaidriai ir aiškiai tikrinamam subjektui nurodant ir pateikiant įrodymus apie patikrinimo faktinį ir teisinį pagrindą. Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad skundai ir patikrinimai prasidėjo po to, kai Komisija, nagrinėdama jos kompetencijai priskirtas bylas, savo veikloje pradėjo stiprinti veiklos teisėtumo, skaidrumo ir nešališkumo principus. Komisija turi pakankamą pagrindą įtarti, jog minimu skundu vienas ar keli buvę Komisijos darbuotojai siekė suklaidinti valstybės institucijas ir pakenkti Komisijos reputacijai. Komisija griežtai vadovaujasi Vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos, taip pat ir Inspekcijos rekomendacijomis užtikrinant darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus ekstremalios situacijos dėl COVID-19 infekcijos laikotarpiu. Pažymėtina, kad Komisija laikosi visų saugumo priemonių, o šių priemonių veiksmingumą patvirtina faktai, kad joks infekcijos židinys po 2021 m. gruodžio 13 d. nesusiformavo, niekas iš Komisijos pareigūnų ir darbuotojų nesirgo ir neserga, trumpai kontaktavusi su galimai COVID-19 užsikrėtusiu asmeniu, Komisijos finansininkė jokių virusinių susirgimų požymių neturėjo. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius J. G. 2022 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. SD-125-1704 pripažino, kad Inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjas, surašydamas 2021 m. gruodžio 21 d. pavedimą atlikti patikrinimą Nr. SD-40 ir/ar Inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai, vykdę šį patikrinimą, elgėsi tinkamai ir Komisijos teisių bei teisėtų interesų nepažeidė.

Pareiškėja pažymi, kad Inspekcijos pateikta išvada dėl Komisijos 2022 m. sausio 14 d. skundo buvo vertinama Komisijoje ir buvo nustatyta, kad norminiai teisės aktai, kurių pagrindu buvo atliktas darbo inspektorių veiksmų patikrinimas pagal Komisijos skundą ir priimta 2022 m. sausio 21 d. išvada Nr. ADI-3 (toliau – ir Išvada), nebuvo paskelbti nei teisės aktų registruose, nei Inspekcijos oficialiame tinklalapyje. Tokią informaciją raštu patvirtino Inspekcijos patarėjas. Komisija laikosi nuomonės, kad tokia situacija, kuomet norminiai teisės aktai, šiuo atveju – lokaliniai, Inspektoriaus įsakymais patvirtinti norminiai dokumentai, neskelbiami viešai, teisinėje valstybėje yra netoleruotina.

Nurodo, jog Pavedimas atlikti patikrinimą priimtas neturint pakankamo faktinio ir teisinio pagrindo. Pažymi, kad 2021 m. gruodžio 21 d. buvo išleistas Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus Įsakymas Nr. EV-294, kurio 3 punkte nustatyta, kad įstaigose, neįvertinusiose pagal Teminę ataskaitą prevencinių priemonių, įgyvendinamų įstaigoje COVID-19 plitimui užkirsti ir Inspekcijos Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemoje nepateikusiose Teminės ataskaitos, teisės aktų nustatyta tvarka bus atliekami neplaniniai patikrinimai Inspekcijos inspektoriams apsilankant patikros vietoje. Taip pat pažymėtina, kad nei oficialiame Inspekcijos tinklalapyje, nei Teisės aktų registre nepavyko rasti jokio norminio teisės akto, kuris nurodomas minėtame Vyriausiojo darbo inspektoriaus Įsakyme. Pažymi, kad Komisija dar 2021 m. gruodžio 1 d. Inspekcijai buvo pateikusi COVID-19 prevencijos teminę ataskaitą. Dėl šios aplinkybės Inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo duoti Pavedimą atlikti neplaninį patikrinimą Komisijoje. Todėl Inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus vadovo Pavedimas yra pripažintinas neteisėtu. Atsižvelgiant į tai, kad šį Pavedimą Komisija apskundė ikiteismine tvarka vyriausiajam Inspektoriui, termino apskųsti Pavedimą Komisija nepraleido.

Teigia, jog Pavedime nurodytos ūkio subjekto, t. y. Komisijos veiklos, kurios nėra vykdomos, o tai reiškia, kad Inspekcija neturėjo faktinio ir funkcinio pagrindo teikti nurodytus reikalavimus dėl dokumento, kurie nėra susiję su Įstaigos veikla. Inspekcijos išvadoje minima, kad Inspekcijos Vilniaus padalinio tarnautojai naudoja patvirtintą tipinio nurodymo formą, kuri yra teisėta. Tačiau, būtent šis Inspekcijos argumentas parodo, kad priimtas nurodymas, kuriame nėra individualizuotų, atspindinčių biudžetinės įstaigos darbo pobūdį, funkcijas ir veiklos būdus bei formas, pažeidžia viešojo administravimo principus. Viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti individualizuoti ir būti nukreipti ištirti konkrečius pažeidimus, o nurodymai atitikti įstaigos vykdomoms funkcijoms ir veiklai tobulinti.

Paaiškina, kad Inspekcijos pareigūnų surašytas ir Komisijai atsiųstas tyrimo veiksmų protokolas nėra nustatęs jokių pažeidimų, susijusių su patikrinimo pavedimo 4 p. nurodytomis nustatinėtinomis aplinkybėmis (pažeidimais). Vertinant Inspekcijos sudarytą protokolą, kuriame nebuvo nustatyta pažeidimo faktinių aplinkybių, tolesni Inspekcijos veiksmai netenka teisinio pagrindo ir yra nepagrįsti tiek faktiniu, tiek ir teisiniu aspektu.

Pažymi, kad Nurodymo turinys yra bendro pobūdžio, priskirtinas informacijos paklausimo raštui, bet ne nurodymui pateikti paaiškinimus dėl pažeidimo ar pažeidimo šalinimui. Inspekcijos nuostatų, patvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-316 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“ 20 punkte numatyta, kad „Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius turi teisę gauti iš darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavio įgaliotų asmenų, darbuotojų, kitų tikrinamoje darbo vietoje esančių asmenų paaiškinimus žodžiu ar raštu dėl darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų, kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius, pažeidimų“. Tai reiškia, kad Inspekcija privalėjo nustatyti ir nurodyti konkretų pažeidimą ir Įsakymo 20 punkte pateikti oficialų paaiškinimą dėl nustatyto pažeidimo, tačiau to nebuvo padaryta. Pažymėtina ir tai, kad Inspekcijos inspektorius Komisijos darbo vietoje neprašė pateikti darbo vietoje esančio darbuotojo paaiškinimo. Nurodo, jog individualūs administracinio pobūdžio dokumentai, sprendimai, kokiais laikytini ir Pavedimas bei Nurodymas, privalo būti logiški, nuoseklūs, neprieštarauti vienas kitam ir būti aiškiai suformuluoti. Nei vienos šios savybės minėti dokumentai neturi.

Šalies argumentai

Pareiškėja teigia, kad bet kokio atlikto patikrinimo išdava yra patikrinimo aktas, kuriame yra nurodoma patikrinimo eiga ir gauti rezultatai. Būtent tokio pobūdžio dokumente yra nurodomi nustatyti pažeidimai. Tokio pobūdžio dokumento pagrindu priimamas Nurodymas pateikti paaiškinimus arba šalinti pažeidimą. Tačiau Inspekcijos pareigūnai nesilaikė elementarios administracinių nusižengimų tyrimo procedūros ir nepateikė jokio dokumento, kuris sudarytų faktinį pagrindą priimti skundžiamą Nurodymą.

Nurodo, kad atsakovės pareigūnų reikalavimai Komisijos atžvilgiu pažeidžia ne tik Komisijos subjektines teises, bet ir viešą interesą, kas pasireiškia tuo, kad atsakovė formuluodama ir teikdama Komisijai akivaizdžiai perteklinius ir su pirmine vada dėl COVID-19 prevencijos nesusijusius reikalavimus apkrauna Komisiją pertekline biurokratine-administracine našta, o tai neproporcingai apsunkina Komisijos tiesioginių ir įstatymais nustatytų funkcijų vykdymą. Be kita ko Inspekcijos Įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad Inspekcijos inspektoriai privalo gerbti tikrinamo subjekto teises ir teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju atsakovei negali būti nežinoma, kad Komisija yra nedidelė institucija, turinti kuklius žmogiškuosius išteklius ir vykdanti labai aiškiai apibrėžtas funkcijas – kaip privalomo ikiteisminio ginčo nagrinėjimo institucija sprendžianti ginčus tarp piliečio ir neįgalumą, darbingumą, specialiuosius poreikius nustatančių bei kitus neįgaliųjų socialinės integracijos klausimus sprendžiančių institucijų. Todėl bet kokie pertekliniai atsakovės reikalavimai trikdo įstaigos darbą, nes negausius žmogiškuosius išteklius atitraukia nuo pagrindinių įstaigos funkcijų vykdymo. O tai, kaip minėta, pažeidžia ir viešą interesą. Minėta, kad Komisija gindama savo teises apskundė darbo inspektorių veiksmus Vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, kuris 2022 m. sausio 24 d. priėmė skundžiamą sprendimą 2022 m. sausio 21 d. Išvados Nr. ADI-3 pagrindu.

Pažymi, kad Inspekcija 2022 m. sausio 21 d. Išvadoje Nr. ADI-3 rėmėsi norminiais teisės aktais, kurie nėra viešai paskelbti. Komisijos nuomone, vien ši aplinkybė sudaro atskirą ir savarankišką teisinį pagrindą Išvadą pripažinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, nes vienas iš fundamentinių teisinės valstybės principų yra tas, kad visi norminiai teisės aktai privalo būti skelbiami viešai ir prieinami visai visuomenei. Minėta, kad Komisija dar 2021 m. gruodžio 1 d. Inspekcijai buvo pateikusi COVID-19 prevencijos teminę ataskaitą. Taip pat minėta, kad dėl šios aplinkybės Inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo duoti Pavedimą atlikti neplaninį patikrinimą Komisijoje. Taigi, Inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus vadovo Pavedimas yra pripažintinas neteisėtu.

Atsiliepimas

Atsakovė Inspekcija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog vertinant ar Inspekcijos Patikrinimų organizavimo ir atlikimo bei jų vykdymo vidinės kontrolės organizavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2015-12-04 įsakymu Nr. V-362, su vėlesniais pakeitimais ir Inspekcijos Paaiškinimų ir dokumentų, reikalingų Inspekcijos inspektoriaus funkcijų vykdymui, gavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014-10-13 įsakymu Nr. V-459, su vėlesniais pakeitimais yra skirti individualiai neapibrėžtai subjektų grupei, ar tai tik vidinio administravimo veiklai skirti nenorminiai teisės aktai, reikia atsižvelgti į tai, kad pastarieji yra skirti ir reguliuoja išimtinai tik Inspekcijos struktūrinių padalinių darbuotojų (valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį) veiksmus. Aptariamuose aprašuose pareigos ir atsakomybė Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka už jų nuostatų pažeidimą yra numatyta tik Inspekcijos inspektoriams. Nors šie aprašai ir atitinka kai kuriuos norminio administracinio akto požymius – priimti viešojo administravimo subjekto bei yra daugkartinio taikymo, tačiau įvertinus jų turinį ir pobūdį taip pat nesant juose norminio administracinio akto turiniui būdingo esminio požymio – privalomojo pobūdžio taisyklių, kuriomis būtų nustatytos naujos pareigos ar suteiktos teisės asmenims, nesantiems Inspekcijos darbuotojais, pastarieji laikytini vidaus administravimo dokumentais. Aptariamų aprašų teisės normų taikymo rezultatas yra išreikštas Inspekcijai, turi įtakos tik jos darbuotojų teisėms ir pareigoms, o pačios teisės normos nėra adresuotos neapibrėžtam asmenų ratui. Dėl to kas yra nurodyta, galima padaryti išvadą, jog Inspekcijos Patikrinimų organizavimo ir atlikimo bei jų vykdymo vidinės kontrolės organizavimo tvarkos aprašo su vėlesniais pakeitimais bei Inspekcijos Paaiškinimų ir dokumentų, reikalingų Inspekcijos inspektoriaus funkcijų vykdymui, gavimo tvarkos aprašo su vėlesniais pakeitimais nuostatos laikytinos neturinčiomis norminio pobūdžio (turinio).

Pažymi, kad Inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjas Pavedimą surašė atsižvelgdamas į Inspekcijoje gautą skundą apie tai, kad pareiškėjos veikloje nesilaikoma Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo priimtų darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, tai yra, neužtikrinama, kad darbo vietoje dirbtų tik asmenys turintys atitinkamą nustatytos formos dokumentą ir jie dėvėtų veido kaukes. Skundu taip pat buvo pranešta, jog pareiškėjos darbuotojai turėjo kontaktą su COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) užsikrėtusiu kolega. Viešojo administravimo subjektas, kokiu yra Inspekcija, bet kokiu būdu gavęs informaciją apie galbūt padarytus pažeidimus, pagal kompetenciją turi patikrinti tokią informaciją, ją vertinti ir reaguoti į ją nuostatų bei kitų teisės aktų nustatytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A261-610/2014). Inspekcijos teritorinių skyrių vedėjai juose dirbantiems inspektoriams užduotis patikrinimus atlikti išvykstant į patikros vietą formuoja ir pavedimus tam surašo vadovaudamiesi Inspekcijos Patikrinimų organizavimo ir atlikimo bei jų vykdymo vidinės kontrolės organizavimo tvarkos aprašo 15 punkto reikalavimu ir tuo tikslu užpildo pavedimo atlikti patikrinimą tipinę formą. Taip buvo surašytas ir aptariamas Pavedimas. Patikrinimas dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) valdymo ir prevencijos pagal Pavedimą Inspekcijoje buvo užbaigtas 2022 m. vasario 28 d. Jo metu buvo užpildyti „Ūkio subjekto patikrinimo kontrolinis klausimynas Darbuotojų sauga ir sveikata“ bei „COVID-19 kontrolės teminė ataskaita“. 2022 m. kovo 3 d. pareiškėjai buvo surašytas Reikalavimas pašalinti pažeidimus R1 Nr. 0936 – 005, o jos vadovui 2022 m. kovo 14 d. administracinių nusižengimų protokolas Nr. VDI-ANR P-352-2022. Pavedimas yra tarpinis Inspekcijos, kaip viešojo administravimo subjekto, priimtas dokumentas, kuriuo buvo siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti nurodytus galutinius Inspekcijos sprendimus. Tikslas, dėl kurio pareiškėja siekia, kad teisme būtų panaikintas Pavedimas taip pat akivaizdus, tai – noras pasiekti, jog vienokiomis arba kitokiomis priemonėmis būtų panaikinti pažeidimus jos veikloje užfiksavę ir atitinkamas poveikio priemonės už tai nustatę Inspekcijos administraciniai aktai. Tačiau būtent šiuos Inspekcijos sprendimus kaip galutinius bei nustatančius tam tikras pareigas teisės aktų nustatyta tvarka gali apskųsti pareiškėja ir/ar jos vadovas. Dėl to kas yra nurodyta, galima padaryti išvadą, jog Pavedimas negali būti skundžiamas administraciniam teismui, nes jis nėra administracinis teisės aktas, nustatantis kokias nors teises arba pareigas pareiškėjai, neskirtas jai vykdyti ir yra tik tarpinis dokumentas Inspekcijai savo veikloje atliekant Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatų laikymosi kontrolę ir jų pažeidimų prevenciją, kaip tai yra nustatyta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009-05-12 įsakymu Nr. A1-316 (2010-12-10 įsakymo Nr. A1-595 redakcija) patvirtintų, VDI nuostatų 7.1. papunktyje.

Paaiškina, kad COVID-19 prevencijos teminę ataskaitą pareiškėja, kaip ir daugelis kitų juridinių asmenų Lietuvoje pagal Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus patvirtintą sąrašą buvo įpareigota Inspekcijai pateikti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2021-11-11 įsakymu Nr. EV-253, o Pavedimas buvo surašytas atsižvelgiant į Inspekcijoje gautą skundą apie tai, kad pareiškėjos veikloje yra nesilaikoma Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo priimtų darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjos darbuotojai turėjo kontaktą su COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) užsikrėtusiu kolega. Priežastys Inspekcijai imtis jos kompetencijai priskirtos veiklos yra visiškai skirtingos. Pirmu atveju tai buvo veikla susijusi su prevencija, o antru atveju galimo konkretaus pažeidimo nustatymu ir, iškilus būtinybei, poveikio priemonių pritaikymu. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėja, faktinis ir teisinis pagrindas surašyti Pavedimą buvo (yra) akivaizdus.

Teigia, kad pagrindas kalbėti apie kokius nors nustatytus teisės aktų pažeidimus ir fiksuoti juos tam tikruose dokumentuose Inspekcijos inspektoriams atsiranda tik užbaigus patikrinimą. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, pagal Pavedimą įvykdytas patikrinimas dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) valdymo ir prevencijos Inspekcijoje buvo užbaigtas 2022 m. vasario 28 d., 2022 m. kovo 3 d. pareiškėjai buvo surašytas Reikalavimas pašalinti pažeidimus R1 Nr. 0936 – 0059, o 2022 m. kovo 14 d. jos vadovui administracinių nusižengimų protokolas Nr. VDI-ANR P-352-2022. Taigi, tokio pobūdžio dokumente kaip pareiškėjai pateiktas 2022 m. sausio 5 d. Tyrimo veiksmų protokole kokie nors pažeidimai neturėjo ir negalėjo būti nurodyti, kadangi jie dar tik buvo nustatinėjami. Aptariamas dokumentas buvo surašytas pačioje atliekamo patikrinimo pradžioje.

Nurodo, jog 2022 m. sausio 11 d. nurodymą Nr. SD-1-660 Inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė surašė vadovaudamasi Inspekcijos Paaiškinimų ir dokumentų, reikalingų Inspekcijos inspektoriaus funkcijų vykdymui, gavimo tvarkos aprašo 12 punktu ir tuo tikslu užpildė šio Inspekcijos lokalinio teisės akto 2 priede nustatytą Nurodymo informaciją pateikti raštu tipinę formą. Inspekcijos inspektorės veiksmai neabejotinai buvo teisėti, o pareiškėjos pateiktas kritikuojamo dokumento turinio įvertinimas nepagrįstas. Nurodo, jog pareiškėjos teiginiai, kad Pavedimas bei 2022 m. sausio 11 d. nurodymas Nr. SD-1-660 nėra logiški, nuoseklūs, aiškiai suformuluoti ir prieštarauja vienas kitam yra nepagrįsti, tai tik deklaratyvus nuomonės pareiškimas, pareiškėja aptariamų dokumentų menamų trūkumų neanalizuoja.

Pažymi, jog nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad Inspekcijos pareigūnai nesilaikė administracinių nusižengimų tyrimo procedūros. Dokumentą, nurodantį patikrinimo rezultatą, įskaitant ir galimą laisvos formos patikrinimo aktą (Inspekcijos Patikrinimų organizavimo ir atlikimo bei jų vykdymo vidinės kontrolės organizavimo tvarkos aprašo 29.3. punktas), Inspekcijos inspektoriai surašo (privalo tai padaryti) tik atlikę (užbaigę) patikrinimą. Tuo tarpu, nurodymas yra vienas iš Inspekcijos inspektorių atliekamo tyrimo procesinių veiksmų, reikalingų surinkti (gauti) tam tikslui būtiną informaciją. Toks veiksmas yra vykdomas viso ūkio subjekto patikrinimo metu iki jį užbaigiant. Tokiu būdu, darytina išvada, kad aptartas pareiškėjos vertinimas yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Pavedimo ir Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Komisija 2021 m. gruodžio 1 d. Inspekcijai per EPDS pateikė COVID-19 plitimo prevencijos teminę ataskaitą.

2021 m. gruodžio 21 d. priimtas ginčijamas Pavedimas, kuriuo pavesta atlikti neplaninį patikrinimą darbuotojų saugos ir sveikatos ar/ir darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi klausimais Komisijoje. Pavedimą pavesta atlikti iki 2022 m. sausio 14 d.

2022 m. sausio 5 d. į Komisiją atvyko Inspekcijos pareigūnai. Pareigūnai nurodė, kad jiems duotas Inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjo pavedimas atlikti neplaninį Komisijos patikrinimą, Pavedimą Inspekcijos pareigūnė Komisijai pateikė atvykusi. Komisija 2022 m. sausio 5 d. nusiuntė Inspekcijai elektroninį laišką su paaiškinimais dėl nustatyto vieno Komisijos darbuotojo galimo užsikrėtimo COVID-19 infekcija. 2022 m. sausio 6 d. Inspekcijos pareigūnė atsiuntė elektroninį laišką, kuriame pateikė papildomų klausimų, o Komisija nusiuntė atsakymus į užduotus klausimus bei paprašė, kad Inspekcijos pareigūnė atsiųstų neplaninio patikrinimo protokolą, į ką atsakydama Inspekcijos pareigūnė atsiuntė 2022 m. sausio 5 d. tyrimo veiksmų protokolą. 2021 m. sausio 11 d. Komisijai buvo atsiųstas Inspekcijos inspektorės Nurodymas Nr. SD-1-660, kuriuo pareikalauta iki sausio 17 d. 12 val. pateikti jame išvardytus dokumentus.

Komisija nesutiko su Inspekcijos nurodymu ir jį 2022 m. sausio 14 d. apskundė Lietuvos Respublikos Vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui (toliau – ir Inspektorius).

2022 m. spalio 21 d. Inspekcija pateikė išvadą Nr. AD-3 „Dėl 2022 m. sausio 14 d. skundo Nr. SD-40” (toliau – Išvada).

Atsižvelgdamas į atlikto tyrimo išvadas, Inspektorius 2021 m. sausio 24 d. priėmė Sprendimą Nr. SD-125-1704, kuriame pripažino, kad Inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjas, surašydamas Pavedimą atlikti patikrinimą ir/ar Inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus inspektoriai, vykdę (atlikę) šį patikrinimą, elgėsi tinkamai ir Komisijos teisių ir teisėtų interesų nepažeidė, o administracinę procedūrą minėtu Sprendimu baigė.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau – NVSC) pateiktos informacijos aišku, kad skundas dėl tariamo COVID-19 prevencijos taisyklių nesilaikymo buvo pateiktas į NVSC, o ši institucija skundą persiuntė Inspekcijai, kuri ir pradėjo patikrinimą.

Komisija pagal Inspekcijos 2022 m. sausio 21 d. Nurodymą 2022 m. sausio 27 d. pateikė Inspekcijos reikalaujamus dokumentus. Inspekcijos Vilniaus skyriaus inspektorė 2022 m. sausio 31 d. pateikė kitą nurodymą, kuriame pareikalavo iki 2022 m. vasario 8 d. 12 val. pateikti papildomų dokumentų.

Minėta, kad Pareiškėja 2022 m. kovo 9 d. teismui pateiktu patikslintu skundu prašo panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjo 2021 m. gruodžio 21 d. pavedimą atlikti patikrinimą Nr. 2435 ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus J. G. 2022 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. SD-125-1704.

Kaip galima spręsti iš skunde išdėstytų argumentų ir teismo posėdžio metu pateiktų paaiškinimų, pareiškėja nesutinka su sprendimu atlikti patikrinimą (Pavedimu) Komisijoje ir atskirais patikrinimo veiksmais.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos. Asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti. Jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė. Tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas).

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 straipsnio 1 dalis). Viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalis). Bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, sąrašas nurodytas ABTĮ 17 straipsnyje.

Viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-590-525/2017).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

Teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimas, kuriuo siekiama ne išspręsti administracinį ginčą, kuriame priimtas pareiškėjui palankus sprendimas reikštų jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimą, o tik konstatuoti tam tikras juridinę reikšmę turinčias aplinkybes ar faktus, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-359/2011, 2015 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-226-143/2015, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-117-520/2017).

Minėta, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (pvz., tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kt.). Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011). Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, jog argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010). Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad Inspekcijos kompetencijai priskiriama nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų laikymosi kontrolė įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose, nepaisant jų nuosavybės formos, rūšies, veiklos pobūdžio, taip pat tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo, ir tais atvejais, kai savarankišką veiklą vykdo savarankiškai dirbantys asmenys, jeigu jiems taikomi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimai.

Inspektavimo vykdymo tvarka nustatoma socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamuose Valstybinės darbo inspekcijos nuostatuose (Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 11 straipsnio 7 dalis).

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-316 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, nustatyta, kad Inspekcijos inspektorius vykdo planinius ir neplaninius ūkio subjektų – darbdavių – patikrinimus (10 punktas), o šie patikrinimai atliekami Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka ( 11 punktas).

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos ūkio subjektų veiklos patikrinimų taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-334 (Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio inspektoriaus 2020 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. EV-238 redakcija) (toliau – ir Taisyklės) (ginčui aktuali Taisyklių redakcija, galiojusi nuo 2021 m. gruodžio 1 d iki 2022 m. sausio 24 d.), nustato Inspekcijos atliekamų ūkio subjektų veiklos patikrinimų rūšis, patikrinimų plano sudarymo ir atrankos planiniams patikrinimams atlikti kriterijus, šių patikrinimų atlikimo tvarką ir trukmę, taip pat ūkio subjektų atrankos neplaniniams patikrinimams atlikti kriterijus, šių patikrinimų atlikimo tvarką ir trukmę.

Vadovaujantis Taisyklių 20 punktu, neplaniniai patikrinimai atliekami tik esant Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus, Inspekcijos teritorinio skyriaus vedėjo ar jo potvarkiais įgaliotų priimti sprendimus Inspekcijos valstybės tarnautojų motyvuotam sprendimui atlikti šį patikrinimą, (be kitų pagrindų) gavus pranešimą, prašymą, skundą, visuomenės informavimo priemonėse publikuotą ar kitaip paviešintą arba kitais būdais gautą informaciją dėl teisės aktų pažeidimų, įvertinus turimą informaciją ir kilus įtarimų dėl ūkio subjekto veiklos, kuri gali kelti grėsmę teisės normų saugomoms vertybėms. Vadovaujantis Taisyklėmis, atliekant patikrinimus, surašomi įvairūs dokumentai, atliekami įvairūs veiksmai. Baigęs planinį ar neplaninį patikrinimą, VDI inspektorius įmonei, įstaigai, organizacijai ar kitam darbdaviui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo patikrinimo ar tyrimo užbaigimo elektroninio ryšio priemonėmis (tam nesant techninių galimybių – faksu ar paštu) išsiunčia užpildytus kontrolinius klausimynus, kuriuose pateikia probleminių klausimų sprendimo rekomendacijas, taip pat Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka išsiunčia arba įteikia kitus ūkio subjekto patikrinimo metu surašytus dokumentus, jei šie dokumentai skirti ūkio subjektui (Taisyklių 46 punktas).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei įvertinus pareiškėjos skundo bei skundžiamo Pavedimo turinį, išanalizavus aptartą teisinį reguliavimą, konstatuoja, kad Pavedimas atlikti patikrinimą Komisijoje yra tik pirmas veiksmas (tarpinis sprendimas) neplaninio patikrinimo Komisijoje atlikimo procedūroje, pats savaime tiesiogiai pareiškėjai nesukeliantis teisinių pasekmių.

Antruoju reikalavimu pareiškėja prašo panaikinti Sprendimą. Sprendimas, nors ir priimtas vykdant administracinę procedūrą pagal pareiškėjos skundą dėl galbūt netinkamų Inspekcijos tarnautojų veiksmų pradedant ir atliekant pareiškėjos neplaninį patikrinimą, nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių. Sprendime pareiškėjos atžvilgiu nėra jokių imperatyviai suformuluotų privalomų elgesio taisyklių, pareiškėjos teisių ir pareigų, juo pareiškėjos atžvilgiu nėra taikytos jokios neigiamo poveikio priemonės. Pareiškėjos skundžiamame Sprendime tik konstatuota, kad Inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjas R. R. ir vyriausieji inspektoriai G. L. bei R. U., vykdę patikrinimą Komisijoje, elgėsi tinkamai ir Komisijos teisių bei teisėtų interesų nepažeidė, o administracinė procedūra yra baigta šio Sprendimo priėmimu.

Tokiai pozicijai pritarė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vertindamas iš esmės analogišką Inspekcijos sprendimą pareiškėjos atžvilgiu 2022 m. birželio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-449-629/2022.

Kaip savo praktikoje yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, konstatavimas, jog skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialiosioms teisėms ar pareigomis, nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, savo esme yra materialiojo teisinio pobūdžio išvada, nes ji reiškia, jog atitinkamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialiosioms teisėms ar pareigomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-473-442/2021; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-800-756/2021; 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-528-492/2022 ). Todėl išvada, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) nesukelia asmeniui teisinių pasekmių, yra pagrindas teismo sprendimui atmesti skundą, bet negali būti pagrindas nutraukti administracinę bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1328-520/2015; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-800-756/2021; 2022 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2826-789/2021; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-128-624/2022; 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-528-492/2022).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjos Ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja i Rūta MiliuvienėHenrikas SadauskasIndrė Žvaigždinienė