Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant K. G.-G.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. R., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, turinti neįgalumą, nustatytas 40 procentų darbingumas, gyvenanti ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

J. R., 2022 m. spalio 17 d., apie 12.15 val., (duomenys neskelbtini) kryptimi nuo miesto centro pusės vairuodama kelių transporto priemonę, automobilį VW ,,Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 30, 31 punktų reikalavimu tuo, kad artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kai prieš pėsčiųjų perėją buvo sustojusi kita transporto priemonė ir nepraleido iš dešinės pusės pagal jos vairuojamo automobilio važiavimo kryptį, perėjoje ėjusios pėsčiosios D. B. ir ją parbloškė taip D. B. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamoji J. R. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. spalio 17 d. vairavo savo automobilį VW ,,Passat“. Partrenkė moterį pėsčiųjų perėjoje dėl didelio automobilių srauto, nes pėsčiosios nepastebėjo. Labai gailisi dėl įvykio. Neturi pinigų ir nežino ar civilinis ieškinys nėra per didėlis 10 000 eurų ieškinį. Ji Lietuvoje negauna jokių pajamų, nes tris metus negyveno Lietuvoje. negauna jokių pajamų, nes daug metų negyveno Lietuvoje. Šiuo metu turi neįgalumą, gydosi chemoterapija, tačiau pinigų už tai negauna, nes nesutvarkyti reikiami dokumentai invalidumo pašalpai gauti. Ateityje planuoja dirbti. Prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti ją laiduotojai jos vyresnei draugei R. D. su kuria artimai bendrauja.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad J. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

IV. BK 40 straipsnio taikymo motyvai

Baudžiamojoje byloje gautas R. D. prašymas, kuriuo prašoma perduoti kaltinamąją J. R. jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) jis visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins visą padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

J. R. padarė neatsargų nusikaltimą, neteista (1 t., b. l. 187-189), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, žalą atlygino ,,Lietuvos draudimas“, bausta administracine tvarka (b. l. 104-105), psichiatrijos klinikoje nesigydė (b. l. 101), priklausomybės ligų centre neregistruota (b. l. 99).

Jos atsakomybę lengvina tai, kad pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis). Įvertinus visas šias aplinkybes, laikytina, kad yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos sąlygos, aplinkybių, suteikiančių pagrindą abejoti, kad kaltinamoji daugiau nedarys nusikalstamų veikų, nenustatyta.

Be BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Byloje pateikti duomenys, kad R. D. yra neteista, administracine tvarka nebausta. Įvertinus nurodytas aplinkybes, išklausius laiduotojos duotus paaiškinimus teisiamajame posėdyje apie tai, kad ji nuolat bendrauja su kaltinamąja ir palaiko artimus ryšius, kritiškai vertina kaltinamosios padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, kad R. D. atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas yra tinkama būti laiduotoja bei verta teismo pasitikėjimo ir kaip turinti autoritetą, galinti daryti teigiamą įtaką kaltinamajai.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamoji gali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato, nustatant laidavimo terminą – 1 (vienerius) metus.

V. Baudžiamojo poveikio priemonės taikymo motyvai

Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.).

BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamoji J. R. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, ko pasekoje sukėlė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Tačiau teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamoji buvo blaivi, ankščiau ji yra baustas už vieną Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau jos padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas nebuvo šiurkštus, todėl teismas mano, kad nėra pakankamo pagrindo J. R. vertinti kaip nedrausmingą ir neatsakingą vairuotoją, todėl uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones, šiuo atveju, nebūtų adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Be to, kaltinamoji yra nedirbanti, nustatytas 40 procentų nedarbingumas, nors ji nedirba, tačiau gydoma chemoterapija, todėl ji turi vykti į gydymo įstaigas, o tam itin reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, kad J. R. nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, anksčiau neteista. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad šioje byloje nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą kaltinamajai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

IV. Sprendimas dėl civilinio ieškinio

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str.). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, todėl neturtinę žalą vertina teismas, nes tai yra fakto klausimas.

Neturtinė žala kiekvienu atveju vertintina individualizuotai, atsižvelgiant į įstatyme (CK 6.250 str.) numatytus kriterijus. Neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusi dėl kaltinamosios nusikalstamos veikos patyrė dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, skausmą. Nukentėjusi buvo gydoma, dėl sužalojimų patyrė diskomfortą bei turėjo buitinių nepatogumų. Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti yra ir žalą padariusio asmens kaltės laipsnis bei forma. Neabejotinai nustatyta, kad J. R. padarė neatsargų nusikaltimą, civiliniam ieškovui žala atsirado dėl kaltinamosios neatsargaus neteisėto elgesio, neatidumo, nedėmesingumu, per dideliu pasitikėjimu, tokio elgesio turinys ir kryptis nebuvo nukreipti padaryti žalą kitam asmeniui ar asmenims. J. R. pažeidimą padarė būdama blaivi. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra taip pat vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžiui, tačiau nurodomi kriterijai negali būti lemiami, kai žala padaryta sveikatos sužalojimo atveju. Esminiu neturtinės žalos atlyginimo kriterijumi, sužalojus sveikatą yra dėl to atsiradusios pasekmės ir patirti arba patiriami dvasiniai išgyvenimai, be to šiuo konkrečiu atveju labai svarbus ir paties nukentėjusiosios elgesys. Šiuo atveju vertintina, kad nukentėjusiajai padarytas sveikatos sutrikdymas vertinamas kaip nesunkus, ji elgėsi labai nerūpestingai ir neatsargiai, kas teismo vertinimu įtakojo nukentėjusios patirtą skausmą, nepatogumus. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusi D. B. neturtinę žalą įvertino 10 000 eurų suma, įvertinus jau atlygintą 5 840 eurų sumą, draudimo išmoką neturtinei žalai.

Sprendžiant ar atlygintina suma atitinka teisingumo principą, vertinama ir teismų praktika panašiose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018), taigi teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017). Tačiau, pabrėžtina ir tai, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr.3K-3-288/2014,3K-3-217-690/2018). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018).

Teismas pažymi, kad dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiamos sumos svyruoja nuo 800 eurų iki 11 584 eurų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-423/2008, 2K-44/2008, 2K-179/2009, 2K-68/2008, 2K-280/2010, 2K-551/2013, 2K-141/2013 2K-149/2016 ir kt.). Taigi, esant tokioms didelėms priteistinos žalos dydžio riboms, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgtina ne tik į kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, tačiau taip pat itin preciziškai išnagrinėjamos būtent konkrečios bylos aplinkybės tam, kad nukentėjusiojo interesai ir pusiausvyra tarp jų bei kaltininko veiksmais padarytų padarinių būtų protinga, teisinga ir proporcinga. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 3K-3-103/2009, 2K-272/2011 ir kt.). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad, spręsdami dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, kartu vertintina ir tai, fizinis ar juridinis asmuo atsako už padarytą žalą. Kita vertus, teismų nustatyti neturtinės žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, gali būti neanalogiškos.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus ir įvertinusi šioje byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, tinkamai taikant CK 6.250 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas, atsižvelgiant ne tik į nusikaltimą padariusio asmens bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, sužalojimo mastą, pobūdį, liekamuosius reiškinius, įvertinant visumą aplinkybių, laikytina, kad D. B. patirtos neturtinės žalos dydis – 5 840 eurų atlygintas ir papildomai prašoma priteisti 4160 eurų, iš viso 10 000 eurų yra mažintina nuo 4160 eurų iki 1 000 eurų ir tai yra teisinga ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei nėra reikšmingai nutolęs nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą.

Nukentėjusioji D. B. ieškinyje nurodė, jog eismo įvykio metu patirti sužalojimai buvo itin netikėti, po autoįvykio ji neteko sąmonės, buvo gydoma, po patirtos traumos ilgą laiką jautė didelius fizinius skausmus, buvo skirtos reabilitacijos, negali savarankiškai vaikščioti, diskomfortą jaučia iki šiol. Dėl patirtų sunkių sužalojimų ji patyrė itin didelius nepatogumus, sumažėjo jos bendravimo galimybės, iki šiol ją persekioja dvasiniai neigiamo pobūdžio išgyvenimai, ji pergyvena, kaip patirti sužalojimai atsilieps tolimesniame gyvenime. Teismo posėdyje nukentėjusioji palaikė savo patikslintą civilinį ieškinį, nurodė, jog ,,Lietuvos draudimas“ jai atlygino turtinę žalą ir 5 840 eurų turtinei žalai atlyginti (b. l. 167-173) bei gydymo išlaidos 458,45 eurų turtinė žala patirtoms gydymo išlaidoms bei 326 eurai už sugadintus drabužius ir daiktus atlyginta draudimo išmoka turtinei žalai atlyginti (b. l. 64-65).

Nukentėjusiajai nusikalstama veika padaryta žala neatlyginama savanoriškai, jos atlyginimo nukentėjusysis gali siekti pareikšdamas civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109–115 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnį, 111 straipsnio 1 dalį atsakyti už padarytą žalą baudžiamojoje byloje gali kaltinamasis ir (ar) už jo veikas materialiai atsakingi asmenys, jeigu šie asmenys pagal įstatymą privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą (pavyzdžiui draudimo įmonė atlygina žalą, esant draudiminiam įvykiui). Civilinės atsakomybės draudimo atveju, esant draudiminiam įvykiui, pareiga atlyginti padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsiranda draudimo įmonei (draudikui) neperžengiant draudimo sumos ribų (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu nukentėjusiajam (ieškovui) padarytos žalos visiškai nepadengia draudimo atlyginimas, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už jo veiką materialiai atsakingas asmuo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, civiliniu atsakovu pagrįstai šioje byloje pripažintas AB „Lietuvos draudimas“. Tačiau sprendžiant dėl J. R. ir draudimo bendrovės civilinės atsakomybės apimties pažymėtina, kad 2016 m. vasario 29 d. nutartyje išplėstinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakingo už eismo įvykio metu kilusią žalą asmens ir jo draudiko solidariosios atsakomybės, nusprendė, pakeisti šiuo klausimu pradėtą formuoti kasacinio teismo praktiką, pagal kurią civilinės atsakomybės draudiko ir žalą padariusio asmens prievolė atlyginti žalą buvo laikoma solidaria. Išplėstinė teisėjų kolegija pasisakė, kad atsižvelgiant į privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikslus, pirmiausia turi būti vykdomos prievolės, atsirandančios iš draudimo sutarties, t. y. nukentėjęs asmuo turi tenkinti savo reikalavimą pareikšdamas jį tiesiogiai draudikui, kuris, egzistuojant šiems draudimo prievoliniams santykiams yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigą vykdyti sutartinę prievolę, neviršijant draudimo sutartyje ir Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų, padengti padarytus nuostolius kreditoriui – trečiajam asmeniui (naudos gavėjui), kuris nėra sutarties šalis. Ir tik tokiais atvejais, kai draudimo išmokos suma mažesnė už padarytą žalą nukentėjusiajam, pastarasis turi teisę neatlygintos žalos dalies reikalauti iš kalto arba už jo veikas materialiai atsakingo asmens (CK 6.254 straipsnio 2 dalis, TPVCAPDĮ 13 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016).

Vadovaujantis nurodyta teismų praktika ir bylos duomenimis atlyginti nukentėjusiajai eismo įvykio metu padarytą žalą pirmiausiai turi J. R. vairuoto automobilio valdytojo civilinę atsakomybę apdraudęs draudikas AB „Lietuvos draudimas“ neviršijant draudimo sutartyje ir TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų, t. y. 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui ir tik viršijus šias maksimalias iš draudiko galimas priteisti sumas, jos turėtų būti subsidiariai (papildomai) priteisiamos iš kalto asmens.

Atsižvelgiant į tai nukentėjusiosios D. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai priteisti – 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Nukentėjusioji ir civilinis ieškovas D. B. vadovaujantis BPK 103 straipsniu, 104 straipsnio 2 dalimi, 105 straipsnio 1 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi, prašė iš kaltinamosios J. R. priteisti patirtas proceso išlaidas.

BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno. Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

2023 m. vasario 7 d. nukentėjusiosios, civilinės ieškovės advokato K. D. padėjėja D. G. teisiamojo posėdžio metu prašyme dėl proceso išlaidų priteisimo nurodė, jog nukentėjusioji už teisines paslaugas advokato K. D. padėjėjai D. G. sumokėjo – 700 eurų (septynis šimtus eurų) teismo išlaidų už advokato pagalbą (b. l. 194, 195-196).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas proceso dalyvio prašomą atstovavimo išlaidų sumą gali sumažinti, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-374/2012, 2K-687/2012, 2K-102-222/2016). Teismas atsižvelgdamas į nukentėjusiajai teiktų teisinių paslaugų apimtį (teisinių konsultacijų teikimas, procesinių dokumentų rengimas, dalyvavimas teismo posėdžiuose), proceso teisme trukmę, kaltinamosios turtinę padėtį, nukentėjusiosios patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti suma – 700,00 eurų, įvertinus nurodytas aplinkybes priteistina iš kaltinamosios J. R..

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nepaskirta, ji ir neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 293 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu

nusprendžia:

J. R., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį laiduotojos R. D. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti J. R., kad jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti R. D., kad ji gali atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusios D. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinio atsakovo ,,Lietuvos draudimas“ – 1 000 eurų (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.

Priteisti iš kaltinamosios J. R. nukentėjusiajai D. B. teismo išlaidas – 700 eurų (septynis šimtus eurų) už advokato padėjėjos pagalbą.

Kaltinamajai kardomosios priemonės nepaskirti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti, kad proceso dalyviai turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.