- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-28
- Bylos Nr.
- I1-4133-394/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02885-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- E. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas E. A. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (1-10 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – atsakovė), 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikymo laikotarpiu nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, neišduodavo užvalkalo, rankšluosčių, vėliau išduodavo tik virtuvinį rankšluostuką. Čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės pūdavo. Apatinio trikotažo neplaudavo, vėliau plaudavo tik tuo atveju, jei suimtasis turėjo sąskaitoje pinigų. Pats savarankiškai skalbėsi rūbus, o džiovinti sąlygų nebuvo. Kameroje nebuvo pakankamai išduodama tualetinio popieriaus, jam vienam mėnesiui buvo skiriamas rulonėlis, kurio neužtekdavo. Šiaulių TI buvo laikomas perpildytomis sąlygomis. Maistas nebuvo tinkamai užtikrinamas, nebuvo kaloringas ir skanus, o dienos maisto energetinė vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kilokalorijų. Maistas nebuvo sveriamas, todėl dažnai neatitiko nustatyto kiekio. Nebuvo užtikrinamos tinkamos sąlygos pavalgyti, nes maistą atnešdavo tiesiai į gyvenamąją kamerą, kol padalindavo maistą jis atšaldavo. Nebuvo užtikrintos sąlygos turėti privatumą naudojantis higieniškais sanitariniais įrenginiais. Kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės. Nebuvo atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos, kameroje dėl nemalonių kvapų tekdavo patirti stresą. Šiaulių kalėjime dažnai nebūna šilto (karšto) vandens ir nebūna sudaryta galimybė prausti kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Kamerose buvo pilna tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių, administracija nevykdė jokios deratizacijos, dezinfekcijos. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2020-07-20 iki 2021-04-12, kamerose buvo nuolat laikoma po 4 asmenis, leistina norma buvo viršyta daugelį kartų. Šiaulių TI nebuvo pakankamai užtikrinamas suimtųjų (nuteistųjų) socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, kultūros, sporto, saviraiškos mokslo ir kt. renginiai, negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir patalpose, lankyti renginius, dirbti.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs tai, kad pagal pareiškėjo skundą dėl neužtikrinto minimalaus ploto kamerose laikotarpiu nuo 2020-07-20 iki 2021-04-12 teisme jau nagrinėjama administracinė byla Nr. I1-10773-621/2023, o dėl netinkamos ventiliacijos tuo pačiu laikotarpiu – administracinė byla Nr. I1-11597-362/2023, 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi pareiškėjo skundo dalį dėl neužtikrinto minimalaus ploto ir netinkamos ventiliacijos atsisakė priimti (12-14 b. l.).
Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (76, 79 b. l.), prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (17 b. l.).
Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (76 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą (20-26 b. l.), kuriame prašė skundą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Šiaulių kalėjime suimtiesiems (nuteistiesiems) nemokamai išduodama patalynė bei rankšluosčiai, taip pat nemokamai skalbiami visų suimtųjų (nuteistųjų) apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė, o nemokiems suimtiesiems nemokamai skalbiami bei džiovinami ir viršutiniai drabužiai. Patalynė keičiama pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kartą per savaitę. Lovos skalbinių keitimo apskaita nėra vedama, bet visas išduodamas inventorius fiksuojamas užpildomoje kortelėje. Išduodant inventorių kiekvienas asmuo turi galimybę pasitikrinti, ką jis gauna. Visiems į įstaigą atvykusiems asmenims išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės, dezinfekuoti įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Šiaulių kalėjimo administracija, gavusi nuteistųjų ir suimtųjų prašymus pakeisti jiems minkštąjį inventorių, juos patenkindavo, tai reiškia, kad dėl įvairių priežasčių (pvz., suplyšęs, apipiltas ir pan.) naudojimui netinkamas minkštas inventorius buvo pakeičiamas.
Atsakovė nurodė, kad Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.5 papunktyje įtvirtinta nuostata, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m2 matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Sanitarinis mazgas kamerose yra atskirtas nuo bendros erdvės nesiekiančia lubų mūrine sienele, o praėjimas atitvertas durimis iš OSB plokštės, sanitarinis mazgas atitvertas iš keturių pusių, taip suformuojant kabiną. Dėl blogo kvapo kamerose pažymėjo, kad kamerų plotai buvo pakankamai dideli, asmenų skaičius jose neviršytas, todėl blogas kvapas vėdinant kameras neturėjo užsistovėti. Jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų.
Atsakovė nurodė, kad visiems Šiaulių kalėjime laikomiems asmenims sudaryta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti duše. Šiaulių kalėjime į dušų patalpas yra tiekiamas karštas vanduo.
Atsakovė nurodė, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką gyvenamosiose patalpose, todėl už kamerų valymą atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Siekiant palaikyti tinkamas gyvenimui sąlygas Šiaulių kalėjimas yra sudaręs aplinkos paviršių higienos dezinfekcijos planą, pagal kurį patalpose atliekami valymo, plovimo, dezinfekavimo bei kiti patalpų priežiūros darbai. Skiriamas inventorius (šluota, šepetys), šiukšlių semtuvas, kibiras, šluostės) bei valymo priemonės (soda, ūkiškas muilas), kuriomis aprūpina Saugumo valdymo skyriaus specialistas.
Atsakovė nurodė, kad nuteistųjų ir suimtųjų maitinimas atliekamas vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, o valgiaraščiai sudaromi vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. patvirtintu įsakymu „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“, kuriame numatyta maisto sudėtis ir kaloringumas visų kategorijų asmenims priklausomai nuo jų užimtumo, lyties, sveikatos būklės, taikomos dietos ir išpažįstamos religijos. Tad pareiškėjas gaudavo subalansuotą maistą tokios sudėties ir tokio kiekio, kaip numatė teisės aktai. Šiaulių kalėjime maistas negaminamas, jis yra atvežamas pagamintas, transportuojamas sandariuose bei uždengtuose termosuose. Pagamintas maistas dalinamas atitinkamos talpos samčiais, kurių tūris atitinka reikalingą svorį. Visas maistas sveriamas, porcijos tikrinamos. Pagamintas maistas išduodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų. Termosai, kuriose buvo laikomas paruoštas maistas, buvo atidaromi tik tada, kai buvo dalinamas maistas, todėl maistas visada buvo paduodamas šiltas. Iš maisto dalintojų reikalaujama pastoviai rūpintis asmens higiena. Įstaigoje laikomų suimtųjų ir nuteistųjų maitinimo paslaugą ginčui aktualiu laikotarpiu teikė VšĮ „Bruneros“, kuris yra savarankiškas, LKT nepavaldus juridinis asmuo. Maitinimo paslaugą teikianti įmonė įpareigota maistą gaminti vadovaujantis galiojančiomis taisyklėmis. Siekiant gerinti suimtųjų ir nuteistųjų gyvenimo sąlygas bei užtikrinti maitinimo paslaugos kokybę, Šiaulių TI direktorius 2019 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 1/01-225 „Dėl maitinimo paslaugų teikimo pirkimo - pardavimo sutarties vykdymo užtikrinimo“ (pakeistas 2020 m. spalio 12 d. Šiaulių TI direktorius įsakymu Nr. 1-318 „Dėl maitinimo paslaugų teikimo pirkimo - pardavimo sutarties vykdymo užtikrinimo“) sudarė komisiją, kuri buvo įpareigota kontroliuoti maitinimo paslaugos pirkimo-pardavimo sutarties su VšĮ „Bruneros“ vykdymą, t. y. kartą per savaitę tikrinti patiekto maisto kokybę, tai įforminti aktu, o apie užfiksuotus pažeidimus informuoti paslaugos teikėją ir inicijuoti sutartinių sankcijų taikymą.
Vykdydama teismo įpareigojimą atsakovė pateikė teismui papildomą atsiliepimą (85-87 b. l.), kuriame nurodė, kad nagrinėjamu laikotarpiu Šiaulių kalėjime buvo vadovaujamasi Šiaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos aprašu, patvirtintu Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2021-02-22 įsakymu Nr. 1-53, kuris buvo parengtas vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - Higienos norma) nuostatomis, o laikotarpiu nuo 2020-07-20 tiesiogiai Higienos normomis. Higienos normos 24 punkte nustatyta, kad „laisvės atėmimo vietoje naudojami skalbiniai skalbiami ne laisvės atėmimo vietoje esančioje arba laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje“, o 25 punkte yra įtvirtinti minėtos skalbyklos reikalavimai, tačiau niekur nėra nurodyta, kaip dažnai privaloma skalbti viršutinius drabužius. Laisvės atėmimo vietų įstaigose nesaugomi skalbimo faktą patvirtinantys dokumentai ar informacija, susijusi su konkrečių suimtųjų (nuteistųjų) drabužių skalbimo dažniu, bet pareiškėjas nuo 2020-07-20 iki 202104-12 nėra pateikęs jokių skundų dėl drabužių skalbimo. Mokiems suimtiesiems (nuteistiesiems) buvo suteikiama galimybė Šiaulių kalėjime veikiančioje parduotuvėje įsigyti skalbimo priemonių ir drabužius skalbtis gyvenamosiose patalpose. Pareiškėjas buvo mokus, nes nuo 2020-09-18 iki 2021-03-26 (su labai trumpomis pertraukomis, kai pareiškėjas dėl drausmės nuobaudų buvo perkeliamas į drausmės izoliatorių) buvo paskirtas į Ūkio aptarnavimo būrį. Pareiškėjas dirbo ūkio darbus, gaudavo už tai atlygį, todėl pareiškėjui nepriklausė nemokamo skalbimo paslauga.
Atsakovė nurodė, kad pareiškėjas buvo aprūpinamas higienos priemonėmis, tame tarpe ir tualetiniu popieriumi vadovaujantis tuo metu galiojusiu Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr.1R-139 „Dėl Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (galiojusi teisės akto redakcija iki 2022-12-31). Aprašo 4 punktas numatė, kad pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis, higieniniai paketai (10 vnt., moterims) ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei suimtasis (nuteistasis) su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi. Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms“. O Aprašo 5 punktas numatė, kad nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems) higienos priemonės išduodami tik esant jų rašytiniam prašymui. Pareiškėjas buvo paskirtas į Ūkio aptarnavimo būtį ir už savo darbą gaudavo atlygį ir tualetinį popierių turėjo pirktis už savo lėšas. Laikotarpiu nuo 2020-07-20 iki 2021-04-12 nebuvo užfiksuoti rašytiniai pareiškėjo prašymai (skundai) dėl higienos priemonių (tame tarpe dėl tualetinio popieriaus).
Atsakovė nurodė, kad pareiškėjas, būdamas Ūkio administravimo būryje, turėjo teisę papildomai pirktis sau maistą Šiaulių kalėjime (tada - Šiaulių tardymo izoliatorius) arba esant poreikiui ir gamintis maistą. Pareiškėjui buvo nemokamai teikiamas maistas tokiomis sąlygomis, kaip tai yra aprašyta teismui 2023-12-14 pateiktame atsiliepime. Pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu pretenzijų maistui neturėjo ir skundų dėl jo kokybės ir energetinės vertės neteikė.
Atsakovė nurodė, kad pareiškėjo skundžiamu laikotarpiu nuo 2020-07-20 iki 2021-04-12 dezinfekcija buvo vykdoma pagal 2020-02-03 Šiaulių tardymo izoliatoriaus aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planą 2020-2021 metams (Nr. 20-511) su 2020-06-08 papildymu Nr. 62-182. Deratizacija ir dezinsekcija Šiaulių kalėjime vykdoma esant poreikiui. Pats pareiškėjas į laisvės atėmimo įstaigos administraciją dėl pelių, utelių ir blusų nesikreipė.
Atsakovė nurodė, kad atsižvelgus į aplinkybę, jog pareiškėjas buvo Ūkio administravimo būryje, kiekvieną dieną dirbo ūkio darbus, nesutinka su skunde išdėstytu teiginiu, kad pareiškėjas 23 valandas per parą turėjo praleisti kameroje ir 1-ą valandą gryname ore. Pareiškėjas atvyko į Šiaulių kalėjimą (tuo metu Šiaulių tardymo izoliatorius) dėl Covid-19 visoje Lietuvoje paskelbto karantino metu. Karantino režimas Lietuvoje baigėsi tik 2021-06-30, tačiau buvo paliktas galioti valstybės lygio ekstremalios situacijos režimas. Ši aplinkybė turėjo įtakos laisvalaikio ir darbo režimui ne tik nuteistiesiems, bet visiems Lietuvos piliečiams. Laikotarpiu nuo 2020-07-20 iki 2021-04-12 pareiškėjas nesikreipė su skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų.
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas E. A. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2020-07-20 iki 2021-04-12 Šiaulių tardymo izoliatoriuje jis buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Iš byloje esančios 2023 m. gruodžio 4 d. pažymos Nr. SV-24-33499 (31-37 b. l.) matosi, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2020-07-20 iki 2021-04-12, viso 267 dienas. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas ir gyvenamosiose kamerose (Nr. 33, 14, 54, 55, 10, 96, 41, 3 ir 105 bei drausmės izoliatoriaus kameroje Nr. DI-1), vienas arba su dar 1-5 asmenimis, bei gyveno Ūkio būrio 1 kambaryje su dar 6 asmenimis. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina dėl jo laikymo sąlygų kamerų tipo patalpose, nenurodo jokių galimų pažeidimų jam gyvenant Ūkio būryje ir būnant drausmės izoliatoriuje, todėl teismas vertins tik jo skunde nurodytas sąlygas Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose.
Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nebuvo užtikrintos sąlygos turėti privatumą naudojantis higieniškais sanitariniais įrenginiais, nebuvo atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos, kamerose dėl nemalonių kvapų tekdavo patirti stresą.
Sanitarinių mazgų įrengimą gyvenamosiose tardymo izoliatorių kamerose pareiškėjo laikymo laikotarpiu reglamentavo 2009 m. liepos 10 d. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (galiojo iki 2020-12-22), kurių III skirsnio 14.5. papunktyje buvo numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose sanitarinio mazgo plotas turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Nuo 2020 m. gruodžio 22 d. sanitarinių mazgų įrengimą reglamentuoja Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – Taisyklės), kurių 12.5. punkte įtvirtinta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m² matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių, kalėjimų kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupimas), praustuvė. Nuo 2015-11-01 galiojanti higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinio mazgo įrengimo kamerose nereglamentuoja.
Atsakovė nurodo, kad sanitarinis mazgas kamerose yra atskirtas nuo bendros erdvės nesiekiančia lubų mūrine sienele, o praėjimas atitvertas durimis iš OSB plokštės, sanitarinis mazgas atitvertas iš keturių pusių, taip suformuojant kabiną.
Iš sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės (38-39 b. l.) matosi, kad sanitarinių mazgų atitvėrimo konstrukcijos pareiškėjo laikymo kamerose mūrinės arba pagamintos iš OSB plokštės, sienelių aukštis – nuo 1,82 iki 2,36 m. Į bylą pateikta keletas Šiaulių kalėjimo kamerų fotonuotraukų, iš kurių matosi, kad sanitariniai mazgai atitverti sienelėmis, įėjimai į sanitarinių mazgų zonas atskirti durimis arba užuolaidomis (50-53 b. l.).
Pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtų bylų praktiką, sanitarinio mazgo atitvėrimas durimis arba užuolaidomis pakankamai užtikrina kamerose laikomų asmenų privatumą (LVAT 2021 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-318-968/2021, 2021 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-263-602/2021, 2022 m. gegužės 25 nutartys administracinėse bylose Nr. TA-214-415/2022, Nr. TA-360-662/2022 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad nuo 2020 m. gruodžio 22 d. galiojančios Taisyklės privalomos naujai projektuojamiems, statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Teismas, sistemiškai vertindamas minėtas nuostatas, laiko, kad sanitarinio mazgo vieta nuo likusio kameros ploto lubas siekiančia pertvara turi būti atitverta tik įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras ir jeigu nėra techninių galimybių įrengti atskirą sanitarinio mazgo kabiną. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes nėra pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjas buvo laikomas kameroje, kurioje sanitarinio mazgo įrengimas neatitiktų teisės aktų reikalavimų. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis teismas naujausiose išnagrinėtose tokio pobūdžio bylose (pvz. LVAT 2023-10-11 sprendimas administracinėje byloje Nr. eTA-442-575/2023 ir kt.).
Dėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad kamerose laikėsi nemalonus kvapas pažymėtina, jog ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė, kad sanitariniame mazge turi būti įrengta atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema arba mechaninis vėdinimas, tačiau, įvertinus tą aplinkybę, kad sanitarinis mazgas nebuvo visiškai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos, beveik visą ginčo laikotarpį kamerose pareiškėjas buvo ne vienas (kamerose buvo nuo 1 iki 6 asmenų), darytina išvada, kad kamerose iš sanitarinių mazgų jautėsi nemalonus kvapas, o pareiškėjas dėl to patyrė su tuo susijusius nepatogumus, taigi ir neturtinę žalą. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-440-415/2021; 2022 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-17-756/2022; 2023 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-440-520/2023, 2023 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-370-502/2023, 2024 m. sausio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-45-463/2024 ir kt.).
Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės.
Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtino Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, pagal kurias tardymo izoliatorių kamerose numatytas minimalus baldų kiekis: metalinės lovos (1 vnt. 1 asmeniui), spintelės (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), stalas (1 vnt.), suolas arba kėdė, arba taburetė (1 sėdima vieta 1 asmeniui), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui), viršutinių drabužių pakaba (ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui), šiukšlių dėžė (1 vnt.), veidrodis (1 vnt.). Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės baldų įrengimo kamerose nereglamentuoja, tik 12.12. punkte nurodyta, kad visi baldai, esantys kamerose, pritvirtinami prie grindų ar sienų.
Iš byloje esančios pažymos apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą (40-43 b. l.), matosi, kad pareiškėjo laikymo kameros buvo aprūpintos stalais, taburetėmis ir/arba suoliukais, gultais bei pastatomomis lentynomis.
Taigi iš pateiktų dokumentų nesimato, ar pareiškėjo laikymo kameros buvo aprūpintos privalomu inventoriumi - veidrodžiais, taigi atsakovė neveikė taip, kaip pagal teisės aktų reikalavimus privalėjo veikti, o pareiškėjas galėjo dėl to patirti tam tikrus nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą. Tualeto reikmenų spintelių įrengimo kamerose teisės aktai nereglamentuoja, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl tokių spintelių nebuvimo atmestinos, kaip nepagrįstos.
Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, neišduodavo užvalkalo, rankšluosčių, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės pūdavo, vienam mėnesiui buvo skiriamas tik vienas rulonėlis tualetinio popieriaus.
LR teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR-139 (redakcija galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2022-12-31) patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) numatė, kad suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietą, jam nemokamai išduodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai išduodama paklodė, užvalkalai pagalvei ir antklodei. Pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam nuteistajam, kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas, dantų pasta, dantų šepetėlis ir dezodorantas), o jeigu asmuo su savimi turi ne visas nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi; vėliau higienos reikmenys išduodami tik nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant rašytiniam jų prašymui; laikoma, kad asmuo yra nemokus, kai per mėnesį iki prašymo aprūpinti jį higienos reikmenimis pateikimo dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ar išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą; tais atvejais, kai nuteistasis nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams įsigyti, jis nelaikomas nemokiu.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 41-43 punktai numato, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekavimo priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/ar dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje; draudžiama laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius perduoti kitiems asmenims; lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.
Atsakovė į bylą pateikė Aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninę E. A. sąskaitą (88-89 b. l.), iš kurios matosi, kad pareiškėjui, 2020-07-20 atvykus į Šiaulių TI, buvo išduotas čiužinys, antklodė, pagalvė, paklodė, antklodės užvalkalas, pagalvės užvalkalas, 2 rankšluosčiai, taip pat higienos priemonės, tame tarpe ir 1 vnt. tualetinio popieriaus, išduotą patalynę pareiškėjas grąžino 2021-04-12.
Atsakovė papildomame atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas nuo 2020-09-18 iki 2021-03-26 buvo paskirtas į Ūkio aptarnavimo būrį ir dirbo ūkio darbus, už kuriuos gavo atlygį, taigi buvo mokus ir vėliau gauti nemokamai higienos reikmenų, tame tarpe ir tualetinio popieriaus, neturėjo teisės.
Taigi patalyne pareiškėjas buvo aprūpintas tinkamai, pagal teisės aktų reikalavimus, atsakovė atsiliepime nurodė, kad čiužiniai atvykusiems nuteistiesiems išduodami dezinfekuoti dezinfekavimo kameroje, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl aprūpinimo patalyne, tualetiniu popieriumi, čiužinių būklės atmestinos, kaip nepagrįstos.
Pareiškėjas nurodo, kad apatinio trikotažo neplaudavo, vėliau plaudavo tik tuo atveju, jei suimtasis turėjo sąskaitoje pinigų, pats savarankiškai skalbėsi rūbus, o džiovinti sąlygų nebuvo.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 40 nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Šiaulių kalėjime nemokamai skalbiami visų suimtųjų (nuteistųjų) apatiniai drabužiai bei asmeninė patalynė, o nemokiems suimtiesiems nemokamai skalbiami bei džiovinami ir viršutiniai drabužiai, patalynė keičiama pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kartą per savaitę. Be to, pareiškėjas buvo mokus, todėl jam nepriklausė nemokamo skalbimo paslauga. Mokiems nuteistiesiems buvo sudaryta galimybė Šiaulių kalėjime veikiančioje parduotuvėje įsigyti skalbimo priemonių ir drabužius skalbti gyvenamosiose patalpose.
Byloje nėra duomenų, kad dėl asmeninių drabužių skalbimo pareiškėjas kreipėsi į įstaigos administraciją, kad Šiaulių TI buvo atsisakyta skalbti jo asmeninius drabužius ar patalynę, todėl pareiškėjo skundas dalyje dėl to, jog jam nebuvo sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius, atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI dažnai nebūna šilto (karšto) vandens ir nebūna sudaryta galimybė prausti kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę.
LR teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (galiojo nuo 2020-01-22 iki 2022-12-31) 17.5. punktas numatė, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į dušą ne rečiau kaip du kartus per savaitę dirbantys ar užsiimantys individualia darbine, kūrybine veikla nuteistieji, kiti – ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. 2021 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 1R-176 Taisyklių 17.5. punktas pakeistas ir numatyta, kad į dušą nuteistieji (suimtieji) išleidžiami ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos, – kasdien (galiojo nuo 2021-05-26).
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 18 punkte numatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas, taigi karšto vandens tiekimas į kameras nereglamentuotas.
Pareiškėjas konkrečiai nenurodo, kur nebūdavo karšto vandens – duše ar kamerose, patvirtina, kad galimybę nusiprausti duše vieną kartą per savaitę, taip, kaip numatė tuo metu galioję teisės aktai, jis turėjo, todėl nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjo laikymo laikotarpiu Šiaulių TI buvo pažeista prausimosi tvarka.
Pareiškėjas nurodo, kad kamerose buvo tarakonų, pelių, vorų, utėlių, blakių, administracija nevykdė jokios deratizacijos, dezinfekcijos.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius jų buvimo pėdsakus, jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.
Atsakovė papildomame atsiliepime nurodė, kad deratizacija ir dezinsekcija Šiaulių kalėjime vykdoma esant poreikiui, pareiškėjas dėl pelių, utėlių ir blusų į įstaigos administraciją nesikreipė.
Pareiškėjas skundžiasi abstrakčiai, nenurodo, kurioje jo laikymo kameroje buvo nurodyti kenkėjai, kad jis dėl deratizacijos ar dezinsekcijos jo laikymo kamerose atlikimo būtų kreipęsis į Šiaulių TI administraciją, kad deratizacija ar dezinsekcija jo prašymu nebuvo atlikta, todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI pareigūnų neveikimą.
Pareiškėjas nurodo, kad maistas nebuvo tinkamai užtikrinamas, nebuvo kaloringas ir skanus, o dienos maisto energetinė vertė buvo nuo 1300 iki 1500 kilokalorijų, maistas nebuvo sveriamas, todėl dažnai neatitiko nustatyto kiekio, nebuvo užtikrinamos tinkamos sąlygos pavalgyti, nes maistą atnešdavo tiesiai į gyvenamąją kamerą, kol padalindavo maistą jis atšaldavo.
LR suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, maistu suimtieji aprūpinami nemokamai, analogiška norma įtvirtinta ir LR Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje. Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintas Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018-11-08, toliau – Taisyklės). Taisyklių 5 punkte numatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija, 6 punkte nurodyti asmenų maitinimo valgiaraščiai, 7 punkte nurodoma, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Taisyklių 14-15 punktai reglamentuoja, kad maistas virtuvėje turi būti gaminamas 3 ar 4 kartus per parą pagal technologinių procesų bei maisto higienos normų reikalavimus ir valgiaraščius. Valgiaraščiuose nurodyti patiekalai gaminami pagal patiekalų receptūras (3 priedas), panaudojant maisto produktus ir žaliavas pagal valgiaraščių prieduose nurodytus kiekius, atsižvelgiant į suimtųjų ir nuteistųjų (dirbančių ir nedirbančių) skaičių. Gaminant maistą, būtina griežtai laikytis gamybos technologinio proceso nuoseklumo. Vengiant kryžminio užteršimo, gaminamo maisto tiesioginis sąlytis per naudotus daiktus ar darbuotojų rankas su ankstesnių technologijos etapų produktais draudžiamas. Inventorius, keliantis kryžminio užteršimo grėsmę, turi būti aiškiai paženklintas ir naudojamas pagal paskirtį.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Šiaulių kalėjime maistas negaminamas, atvežamas pagamintas, transportuojamas sandariuose bei uždengtuose termosuose, pagamintas maistas išduodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų, termosai atidaromi tik tada, kai dalinamas maistas, todėl maistas visada paduodamas šiltas, iš maisto dalintojų reikalaujama pastoviai rūpintis asmens higiena, įstaigoje laikomų suimtųjų ir nuteistųjų maitinimo paslaugą ginčui aktualiu laikotarpiu teikė VšĮ „Bruneros“.
Pareiškėjas dėl galimai netinkamo maitinimo skundžiasi abstrakčiai, nesieja nurodomų aplinkybių su savimi pačiu, nenurodo, kokiu būdu buvo nustatyta, kad maisto energetinė vertė neatitinka nustatyto kaloringumo, kada jis gavo atšalusį maistą, kada konkrečiai maistas neatitiko nustatyto kiekio, ar jis dėl to kreipėsi į laisvės atėmimo vietos administraciją, todėl laikytina, kad pareiškėjo pretenzijos dėl maisto nepagrįstos.
Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI nebuvo pakankamai užtikrinamas suimtųjų (nuteistųjų) socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, kultūros, sporto, saviraiškos mokslo ir kt. renginiai, negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir patalpose, lankyti renginius, dirbti.
Atsakovė papildomame atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas buvo Ūkio aptarnavimo būryje, kiekvieną dieną dirbo ūkio darbus, todėl nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad jam 23 valandas per parą teko praleisti kameroje ir tik vieną valandą gryname ore, be to, pareiškėjas į Šiaulių kalėjimą atvyko dėl Covid-19 paskelbto karantino metu ir ši aplinkybė turėjo įtakos nuteistųjų laisvalaikio ir darbo režimui.
Pareiškėjas dėl užimtumo skundžiasi abstrakčiai, nenurodo, kad jis prašė, bet jam nebuvo leista dalyvauti konkrečiuose užimtumo renginiuose ir programose, kada tai buvo padaryta, atsakovė į bylą pateikė pažymą, kurioje nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020-07-20 iki 2021-04-12 pareiškėjo skundų ir prašymų dėl laisvalaikio užimtumo nebuvo, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių kalėjime buvo pažeista pareiškėjo teisė į užimtumą.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad ginčo laikotarpiu būdamas Šiaulių kalėjime pareiškėjas dėl teisės aktuose numatytų reikalavimų pažeidimų (pažeista kamerų aprūpinimo būtinuoju inventoriumi tvarka, kamerose laikėsi nemalonus kvapas) patyrė neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
Iš administracinių teismų praktikos tokio pobūdžio bylose matyti, jog asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1567-624/2020; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-463-492/2020 ir kt.). Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013 ir kt.).
Teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą (pareiškėjas kamerų tipo patalpose buvo laikomas tik dalį kalinimo laikotarpio – 74 dienas), atsižvelgęs į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus bei į naujausią LVAT bei EŽTT praktiką (žr., pvz., LVAT 2022-11-23 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-857-968/2022, 2023-06-28 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-370-502/2023, EŽTT 2022 m. kovo 1 d. sprendimą byloje Einikis ir 4 kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 43277/20, 49994/20, 50514/20, 51079/20, 54383/20), vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pinigais, todėl pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, pripažįstant, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Šiaulių kalėjime buvo pažeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. A. skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo E. A. teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių kalėjime, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.