- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-24
- Bylos Nr.
- TA-45-463/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01981-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Audrius Bakaveckas, Jolanta Malijauskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- M. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Jolantos Malijauskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas M. L. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovo atstovas), 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad iki skundo padavimo dienos jis buvo kalinamas Šiaulių kalėjime, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjui nebuvo užtikrinta teisės aktais nustatytas minimalus gyvenamasis kameros plotas, kameros buvo perpildytos, apribota judėjimo laisvė, dėl to kildavo konfliktai. Gyvenamosiose kamerose, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtuko, todėl tekdavo belstis į duris, pareigūnai tokiais atvejais bendraudavo netinkamai. Kamerose nebuvo spintelių asmeniniams daiktams susidėti, tik dėžės, todėl drabužiai smirdėdavo, nebuvo karšto vandens drabužiams skalbti, džiovyklos jiems džiovinti. Sanitariniai mazgai techniškai netvarkingi, nuo jų sklido nemalonus kvapas, klozetai tupimi, sanitariniuose mazguose buvo drėgmė, pelėsis. Sanitariniai mazgai pilnai neatitverti, nebuvo ventiliacijos, langas pilnai neatsidarydavo. Dėl kameroje esančių grotų į gyvenamasias patalpas nepatekdavo natūrali šviesa. Gyvenamosiose kamerose dviaukštės lovos, pareiškėjo lova buvo pirmame aukšte, todėl ant jos, nesant kėdžių prie stalo, visada sėdėjo kiti asmenys, patalynė išsipurvindavo. Pareiškėjui naudojantis dušu nebuvo užtikrintas privatumas, dušai nedezinfekuoti, nešvarūs, mėtėsi įvairios šiukšlės. Dušuose nebuvo lentynėlių, veidrodžių. Dėl šių pažeidimų pareiškėjas jautė nerimą, diskomfortą, kitus nepatogumus bei patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 8 000 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas Šiaulių kalėjime buvo kalinamas kamerose Nr. 109, 45, 50, 41, 43, kuriose būdavo iki 5 asmenų. Patikino, jog pareiškėjui mažiausias tenkantis gyvenamasis plotas sudarė nuo 3,694 kv. m, todėl jis būdavo užtikrintas.
5. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog sanitariniai mazgai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus. Įėjimai atskirti durimis arba užuolaida, sienelės aukštis didesnis nei 1,5 m, užtikrinantis privatumą. Teisės aktuose nėra reikalavimo įrengti tik sėdimus klozetus. Gyvenamosios patalpos ventiliuojamos natūraliu būdu, per langus, iš visų kamerų yra išvestos papildomos angos į koridorių, paduodančios orą iš lauko. Dirbtinė apšvieta atitiko teisės aktų reikalavimus, grotos įrengtos pagal galiojančius teisės aktus.
6. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas buvo vedamas į dušą, duše privatumas buvo užtikrinamas įrengtomis pertvaromis. Karšto vandens tiekimo į kameras privalomumo teisės aktai nenumato, patalynė ir rankšluosčiai išduodami nemokamai, nemokamai skalbiami apatiniai drabužiai ir asmeninė patalynė, nemokiems asmenims skalbiami ir viršutiniai drabužiai. Pareigūnų iškvietimo sistemos nėra įrengtos dėl statinio statuso, pareigūnai su nuteistaisiais bendrauja tinkamai. Pareiškėjas nepateikė duomenų, leidžiančių konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su pareiškėjo kalinimo Šiaulių kalėjime sąlygomis, patirtą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, todėl pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimu patenkino iš dalies pareiškėjo M. L. skundą ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Šiaulių kalėjime.
5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių kalėjime buvo kalinamas nuo 2023 m. kovo 16 d. iki 2023 m. birželio 14 d., pareiškėjui teko nuo 3,67 kv. m iki 18,33 kv. m kameros ploto. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas gyvenamosiose kamerose, atitinkančiose teisės aktuose nustatytą vienam asmeniui tenkantį kameros plotą.
6. Teismas, be kita ko, nustatė, kad gyvenamosiose kamerose nebuvo baldų pertekliaus. Kamerose vietoje spintelių įrengtos papildomos lentynos. Sanitarinių mazgų sienelės aukštis yra nuo
2,01 (kameroje Nr. 109) iki 2,32 m (kameroje Nr. 41), sienelės mūrinės ar OSB plokštės, įėjimas atitvertas durimis ar užuolaida. Galimybės stebėti asmenį, esantį sanitariniame mazge, iš išorės ar per stabėjimo langelį, nėra. Klozetai tupimi arba sėdimi. Dušai dezinfekuojami, karštas vanduo tiekiamas tinkamai, natūralus apšvietimas užtikrintas, sudarytos galimybės vėdinti patalpas, skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius rūbus.
7. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų ginčui aktualiu laikotarpiu, į Šiaulių kalėjimo administraciją kreipėsi su skundu, kuris buvo išnagrinėtas ir jį pateiktas atsakymas, tačiau pareiškėjas neginčijo šio atsakymo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas dėl netinkamų kalinimo sąlygų, taigi teismas sprendė, jog nurodytu atveju neįrodyta, jog patalpos, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, neatitiko higienos normų reikalavimų.
8. Teismas iš San. mazgų zonų kamerose lentelėje užfiksuotų duomenų nustatė, kad kamerose sanitarinio mazgo sienelė buvo 2,01 – 2,34 m aukščio, įrengtos durys, taigi šiuo atveju nenustatyti pažeidimai dėl sienelės neįrengimo ar jos netinkamo aukščio. Teismas atkreipė dėmesį, jog dvejose kamerose buvo įrengti tupimi klozetai, ir teismui nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog jie buvo techniškai tvarkingai įrengti, todėl iš sanitarinio mazgo galėjo sklisti nemalonus kvapas, todėl šias abejones teismas traktavo pareiškėjo naudai.
9. Teismas sprendė, jog dušo patalpos įrengtos tinkamai, tarp dušų yra įrengtos pertvaros, užtikrinančios minimalų privatumą, yra lentynėlės higienos priemonėms susidėti, todėl nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl neužtikrinito privatumo ir inventoriaus duše nebuvimo. Nenustatyta, kad dušai būtų nevalomi arba nedezinfekuojami pagal nustatytą tvarką.
10. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas nedetalizavo bei nenurodė, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas dėl gyvenamosiose patalpose nebuvusio pareigūnų iškvietimo mygtuko. Nors teismas ir nustatė, kad nebuvo kamerose iškvietimo mygtuko, tačiau sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog šiuo atveju patyrė neturtinę žalą dėl priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistemos nebuvimo.
11. Teismas nurodė, jog šiuo atveju nebuvo užtikrinta atskira spintelė kiekvienam asmeniui, tačiau jos nebuvimas buvo kompensuotas papildomai įrengta lentyna bei išduodamomis dėžėmis. Teisės aktai nedraudžia įrengti dviaukštes lovas. Stalai prie lovų yra tik dvejose kamerose, kitur stalai yra prie sienos, gultai šeši, o kamerose buvo ne daugiau kaip penki asmenys, todėl vienas gultas galėjo būti naudojamas kaip suolas keturiems asmenims, penktam asmeniui yra taburetė, todėl poreikio sėdėti ant užimtos lovos nebuvo. Teisės aktai nenumato pareigos tiekti karštą vandenį į gyvenamąsias kameras, rūbai skalbiami centralizuotai.
12. Teismas, apibendrinęs tai, kas išdėstyta, konstatavo, kad nustatytas higienos normų pažeidimas (kamerose buvęs nemalonus kvapas) nesudaro pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinę žalą pinigais ir pakanka šiuo atveju apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų pripažinimą, kaip pakankamą satisfakciją už jo teisės pažeidimus.
III.
13. Pareiškėjas M. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą.
14. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog už pirmosios instancijos teismo nustatytus pažeidimus pareiškėjui turėjo būti priteista piniginė kompensacija. Panašiais nagrinėjamam atvejais Regionų apygardos administraciniai teismai ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas už tokius pažeidimus priteisia neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu.
Atsiliepimas
15. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
16. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai pažymėjo, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių kalėjimo administracija ginčo laikotarpiu išskyrė pareiškėją iš kitų kalinamųjų ir sudarė jam netinkamas kalinimo sąlygas. Pažeistos teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pripažinimas yra teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą.
17. Atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjo apeliacinis skundas neatitinka ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kadangi jame yra iš esmės bendro pobūdžio teiginiais reiškiamas nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nepateikiant aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo (ar jo dalies) nepagrįstumas ir neteisėtumas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
18. Ginčas byloje kilo dėl 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas M. L. kildino iš netinkamų jo kalinimo sąlygų Šiaulių kalėjime nuo 2023 m. kovo 16 d. iki 2023 m. birželio 14 d.
Žemesnės instancijos teismas
19. Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių kalėjime, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dvejose kamerose buvo įrengti tupimi klozetai ir teismui nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog jie buvo įrengti techniškai tvarkingai, todėl teismas abejones dėl netinkamo kvapo kamerose vertino pareiškėjo naudai. Teismas taip pat konstatavo, kad teisės aktai Šiaulių kalėjime numatė priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistemos įrengimą, o įstaiga nesilaikė šio reikalavimo, tačiau pareiškėjas dėl šio pažeidimo neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto.
20. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo jį panaikinti bei priimti naują sprendimą, kuriuo priteisti pareiškėjui 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad jam buvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu ir už nustatytus pažeidimus turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.
21. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios isntancijos teismas būtų pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles.
23. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, susijusio su privatumo užtikrinimu duše pažymi, jog iš byloje pateiktų dušo nuotraukų matyti, jog Šiaulių kalėjimo dušo patalpose iš šonų yra įrengtos aukštos pertvaros. Asmenys, kurie naudojasi dušu, nėra matomi kitų asmenų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinimas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, ginčui aktualią teismų praktiką bei byloje esančius rašytinius įrodymus, pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu nebuvo pažeista.
24. Iš pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo matyti, kad teismas konstatavo higienos reikalavimo pažeidimą dėl nemalonaus kvapo kamerose, kitų pažeidimų teismas nenustatė, ir padarė išvadą, jog nėra šiuo atveju pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas yra pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą. Pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatyto pažeidimo, tačiau laikosi pozicijos, jog jam turėjo būti priteista piniginė kompensacija.
25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti ginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1567-624/2020, 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-463-492/2020 ir kt.). Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-558-789/2023 ir kt.).
26. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas, į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui, į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016, 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-558-789/2023).
27. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, atsakovo atstovo padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį (dėl nemalonaus kvapo kamerose Nr. 109 ir Nr. 50), mastą ir trukmę, bei atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad teisės pažeidimo pripažinimas šiuo atveju nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą. Nors pareiškėjas teismo prašo priteisti 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, ši suma nėra proporcinga ir neatitinka pažeidimo pobūdžio, todėl pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteistina 200 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.
28. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija patenkina iš dalies pareiškėjo apeliacinį skundą ir pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisdama pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. L. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimą pakeisti.
Priteisti pareiškėjui M. L. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.