Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. D. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys L. D., Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti. Paaiškino jog, garažas buvo pirktas pareiškėjos tėvų santuokos metu (porą mėnesių prieš santuokos nutraukimą). Nutraukiant pareiškėjos tėvų santuoką šis turtas padalintas nebuvo, pareiškėjos mama manė turtą įgijusi savo asmeninėn nuosavybėn. Garažą išlaikyti ir mokėti mokesčius pareiškėjos mamai padėjo dukra pareiškėja O. D..

Suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, gauti prašymai bylą nagrinėti suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant, todėl byla nagrinėtina suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2012 m. gegužės 2 d. mirė S. D., a. k. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja yra S. D., mirusio 2012 m. gegužės 2 d. dukra. Pagal testamentų registro išrašą nustatyta, jog nėra įregistruota, kad S. D. būtų palikęs testamentą. 2001 m. birželio 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta L. D. ir S. D. santuoka. Turto padalijimo klausimas sprendime nebuvo spręstas. L. D. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas - garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Pareiškėjos paaiškinimais ir pateiktais duomenimis nustatyta, kad kitų S. D. įpėdinių nėra (I t., b.l. 8-18).

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje akcentuota ir tai, kad teismas turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (žr., Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2S-335-436/2018).

Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie savo teisę, dėl kurios įgyvendinimo praleistas terminas, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino atnaujinimo. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).

Pareiškėja prašyme nurodė, kad terminą palikimui priimti praleido, nes buvo įsitikinusi, jog garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, priklauso tik jos motinai L. D.. Pareiškėjai nebuvo žinoma, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2001 m. birželio 4 d. sprendimu dėl jos tėvų santuokos nutraukimo įgytas turtas nebuvo padalintas ir dalis garažo priklauso pareiškėjos mirusiam tėvui S. D.. Ši aplinkybė jai tapo žinoma, kai 2018 m. rugpjūčio mėn. pareiškėjos motina L. D. kreipėsi į notarą tikslu sudaryti minėto garažo pirkimo pardavimo sutartį. Kitų S. D. turtą paveldėjusių ar siekiančių paveldėti asmenų nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl nėra pagrindo manyti, kad, atnaujinus terminą palikimui priimti, kiltų grėsmė jų teisėms ir interesams. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjos nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir šis terminas atnaujintinas.

Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytinas konkretus paveldėtinas turtas, o paveldėto turto apimtį nustato notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą. Jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5.61 straipsnio 1 dalis).

Dėl žyminio mokesčio grąžinimo

CPK 87 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. Šio straipsnio 5 dalyje numatyta, jog nustatęs šiame straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti ir savo iniciatyva. Šioje byloje mokėtinas 38 Eur žyminis mokestis atsižvelgiant į tai, jog pareiškimas pateiktas teismui elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 7 dalis). Pareiškėja teikdama pareiškimą sumokėjo 50 Eur žyminio mokesčio, todėl jai grąžintina 12 Eur permokėto žyminio mokesčio dalis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai O. D., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2012 m. gegužės 2 d. priimti.

Grąžinti pareiškėjai O. D. 12,00 Eur (dvylika eurų 00 ct) žyminį mokestį, sumokėtą 2018 m. rugpjūčio 24 d., mokėjimo užduoties kodas Nr. ZG69298.

Žyminio mokesčio grąžinimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.