Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-05-18 · Byla Nr. ATP-602-648/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-18
Bylos Nr.
ATP-602-648/2012
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Artūras Pažarskis
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-602-648/2012
Teisminio proceso Nr.: 4-01-3-01201-2012-7Procesinio sprendimo kategorija: 39.2., 45.4.4., 45.4.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gegužės 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. nutarimo, kuriuo A. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt bauda, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. 3 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., jam paskiriant galutines administracines nuobaudas – 3 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2012-02-21, apie 18.29 val., žiedinėje sankryžoje, esančioje T. Kosciuškos-Antakalnio g., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Mazda 626“, v/n (duomenys neskelbtini) ir persirikiuodamas, nedavė kelio automobiliui „Saab 9-3“, v/n (duomenys neskelbtini) važiuojančiu gretima eismo juosta ta pačia kryptimi, susidūrė ir apgadino abu automobilius, po ko A. V. pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 109 ir 232 p. reikalavimus.

Šalies argumentai

A. V. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-21 nutarimą ir neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Nurodo, kad teismas neištyrė eismo įvykio mechanizmo, nenustatė susidūrimo vietos, rėmėsi automobilių apgadinimais, kurių aukščiai tarpusavyje neatitinka. Nukentėjusysis L. K. teismo posėdyje paaiškino, kad jam važiuojant žiedine sankryža šalia Šv. Petro ir Povilo bažnyčios antra eismo juosta, trečia eismo juosta važiuojantis automobilis ties įvažiavimu į Antakalnio g. netikėtai išvažiavo iš žiedinės sankryžos tiesiai iš trečios eismo juostos nubraukdamas jo vairuojamo automobilio vairuotojo pusės dureles. Pasak apelianto, nukentėjusiojo pateiktas eismo įvykio mechanizmas ir eismo įvykio vieta yra nelogiški, nes kertantis jų automobilių trajektorijoms prie įvažiavimo į Antakalnio g., kai jo (A. V.) vairuojamo automobilio greitis didesnis, nukentėjusiojo automobilis priekine kaire dalimi turėjo kliudyti jo vairuojamo automobilio dešinę pusę, nes L. K. važiavo Žirmūnų g. link. Priešingu atveju jo automobilis būtų atsitrenkęs į nukentėjusiojo automobilio kairės pusės šoną ir jis negalėtų įvažiuoti į Antakalnio g., taip pat apgadinimai būtų didesni. Šie neatitikimai patvirtina, kad eismo įvykis įvyko pačioje žiedinėje sankryžoje galimai tuo metu, kai jų automobiliai buvo suartėję. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatinėjama ir susidūrimo vieta, nors tokia galimybė buvo, atsižvelgiant į tai, kad L. K. ir A. K. girdėjo braukimo garsą, taip pat ši žiedinė sankryža yra filmuojama ant Antakalnio g. 4 namo įrengtomis kameromis. Neištyrus ir nenustačius šių aplinkybių ir įvertinus tai, kad nukentėjusysis pasitraukė iš eismo įvykio vietos, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad eismo įvykis kilo dėl jo kaltės.

Teismo išvada, kad automobilių apgadinimų aukštis ir mechanizmas tarpusavyje atitinka, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Fotolentelėse užfiksuota, kad automobiliui „Saab 9-3“ kairės pusės galinės durelės apgadintos 62-64 cm aukštyje, tuo tarpu automobilio „Mazda 626“ priekinis sparnas apgadintas 72 cm aukštyje. Taigi, transporto priemonių apgadinimų aukščiai skiriasi 10 cm.

Pasak A. V., jis tyčia nepasišalino iš eismo įvykio vietos. Teismas, vertindamas automobilių apgadinimus, kurie yra žymūs, padarė išvadą, kad susidūrimas buvo akivaizdus. Kita vertus, skirdamas administracines nuobaudas, teismas nurodė, kad padaryta žala nėra žymi. Tokiu būdu teismas dvejopai vertina transporto priemonių apgadinimus. Teigia, kad šiuo atveju nebuvo tirta jo kaltės forma. Teisminio nagrinėjimo metu jis paaiškino, kad viskas įvyko greitai, jis nejautė ir negirdėjo, kad buvo kontaktas su kitu automobiliu, nes tuo metu visas dėmesys buvo sutelktas į vairavimą ir dedamos pastangos išvengti susidūrimo. Jis neturėjo jokio motyvo pasitraukti iš eismo įvykio vietos, nes jis turi vairuotojo pažymėjimą, nevairuoja išgėręs, automobilis draustas.

Teismas nepagrįstai netaikė jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatų. Nurodo, kad jis praeityje nebuvo padaręs analogiškų teisės pažeidimų, charakterizuojamas teigiamai, padaryta žala nėra didelė, draudimo bendrovė atlygino žalą, jis išvažiavo iš eismo įvykio vietos, nes nesuvokė, kad tarp transporto priemonių įvyko kontaktas. Jis rašytiniame paaiškinime sąžiningai paaiškino visą situaciją, taip pat iš karto nuvyko į policiją. Pasak apelianto, jis pats užsidirba mokslams, pragyvenimui ir buto nuomai. Netekus teisės vairuoti transporto priemones, jis neteks darbo ir pajamų, dėl ko nukentės jo artimieji, nes reikės imti pinigų iš tėvų. Pažymi, kad teisės pažeidimų išaiškinimas, jų įforminimas, administracinių nuobaudų paskyrimas jam padarė auklėjamąjį poveikį. Būtų neteisinga, jeigu jo šeimos nariai patirtų dėl jam paskirtos didelės baudos nepriteklių ir kitus apribojimus, susijusius su materialine šeimos padėtimi.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog A. V. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus. Nubaustajam administracinės nuobaudos paskirtos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos ATPK reikalavimų, todėl jų švelninti nėra pagrindo.

A. V. apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai ir pagrįstai konstatuota, jog A. V. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Šalies argumentai

A. V. teiginys, kad jis, inkriminuotu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį „Mazda 626“, v/n (duomenys neskelbtini) neapgadino automobilio „Saab 9-3“, v/n (duomenys neskelbtini) prieštarauja administracinio teisės pažeidimo byloje surinktiems įrodymams.

Teismo posėdyje nukentėjusiuoju apklaustas L. K. paaiškino, kad įvykio dieną jis kartu su žmona ir kūdikiu važiavo pas gydytoją skiepytis, įvažinėjo į žiedinę sankryžą, esančią T. Kosciuškos-Antakalnio g., nuo centro pusės antra eismo juosta nekeisdamas juostų, ruošėsi iš sankryžos išvažiuoti Žirmūnų link, tačiau taranavo automobilis, lietė šonu, jam teko staigiai stabdyti, automobilis iš trečios eismo juostos nepraleido jo. L. K. pradėjo važiuoti iš paskos, signalizavo, mirksėjo žibintais, jis norėjo, kad automobilis sustotų, tačiau nežino, dėl kokių priežasčių jis nuvažiavo. Žmona paskambino 112, pranešė transporto priemonės valstybinius numerius. Eismo įvykio metu girdėjosi braukimo garsas (b.l. 25). L. K. rašytiniame paaiškinime nurodė analogiškas aplinkybes (b.l. 5). Liudytoja A. K. davė tokius pačius parodymus kaip ir nukentėjusysis L. K. (b.l. 25-26). Pranešime apie eismo įvykį nurodyta, kad pravažiuojantis automobilis, v/n (duomenys neskelbtini) kliudė automobilį „Saab 9-3“, v/n (duomenys neskelbtini) ir pasišalino Antakalnio link (b.l. 8).

Eismo įvykio vietos schemoje ir fotolentelėje užfiksuota, kad automobiliui „Saab 9-3“, v/n (duomenys neskelbtini) apgadintos priekinės ir galinės kairės pusės durelės (b.l. 7, 15).

Iš transporto priemonės techninės apžiūros akto ir fotolentelės matyti, kad automobiliui „Mazda 626“, v/n (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis sparnas ir bamperis iš dešinės pusės (b.l. 15-16).

Įvertinus minėtus įrodymus, nėra jokių abejonių, kad A. V., skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje vairuodamas automobilį „Mazda 626“, v/n (duomenys neskelbtini) apgadino automobilį „Saab 9-3“, v/n (duomenys neskelbtini) Nukentėjusysis L. K. ir liudytoja A. K. betarpiškai matė, kad eismo įvykyje dalyvavo būtent minėtos transporto priemonės. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių nukentėjusysis ir liudytoja būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti A. V., jų parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja, vieni kitus papildo, atitinka kitus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, todėl laikytini patikimais. Byloje nustatyti transporto priemonių apgadinimų aukščiai iš esmės sutampa. Tai, kad fotolentelėse užfiksuota, jog automobiliui „Saab 9-3“ kairės pusės galinės durelės apgadintos 62-64 cm aukštyje, tuo tarpu automobilio „Mazda 626“ priekinis sparnas apgadintas 72 cm aukštyje, neleidžia teigti, kad automobiliai apskritai nekontaktavo, nes transporto priemonių kitų apgadinimų aukščiai yra tokie patys. Priešingai nei teigia apeliantas, nukentėjusiojo nurodytas eismo įvykio mechanizmas nėra nelogiškas. Įvertinus byloje nustatytą automobilių važiavimą žiedinėje sankryžoje, transporto priemonių susidūrimo vietą ir jų apgadinimų pobūdį, darytina išvada, kad eismo įvykis įvyko būtent L. K. nurodytomis aplinkybėmis. Taigi, eismo įvykį sukėlė A. V. vairuojamas automobilis.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal šio pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N62-6187/2010, N63-1102/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-62-195/2011, ATP-511-195/2011).

Nagrinėjamu atveju transporto priemonių apgadinimų pobūdis ir jų lokalizacija (A. V. vairuojamas automobilis „Mazda 626“ priekiniu sparnu ir bamperiu iš dešinės pusės apgadino automobilio „Saab 9-3“ priekines ir galines kairės pusės dureles, apgadinimai yra žymūs), nukentėjusiojo veiksmai po eismo įvykio, t. y. signalizavimas ir mirksėjimas automobilio šviesomis, neleidžia abejoti tuo, kad A. V. suvokė, jog jis, vairuodamas automobilį „Mazda 626“ apgadino kitą transporto priemonę ir sąmoningai pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs, vietos pažeidžiant KET. Pažymėtina, kad apylinkės teismas konstatavo, jog transporto priemonių apgadinimai yra žymūs, spręsdamas klausimą, ar A. V. galėjo pajusti kontaktą tarp automobilių, o parenkant apeliantui administracinių nuobaudų dydžius padaryta išvada, kad žala nėra didelė, taigi buvo įvertinta nukentėjusiajam padaryta žala. Priešingai nei teigia A. V., tokios apylinkės teismo išvados sprendžiant skirtingus klausimus nėra prieštaringos. Apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad A. V. neturėjo jokio motyvo pasitraukti iš eismo įvykio vietos, nes jis turi vairuotojo pažymėjimą, nevairuoja išgėręs, automobilis draustas, nesuteikia pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog jis neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes juo gali būti ir paprasčiausias siekimas išvengti atsakomybės.

Atsižvelgiant į tai, A. V. pagrįstai nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Pabrėžtina, kad nubaustojo nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo savaime neleidžia teigti, kad jis nepagrįstai nubaustas už minėtų teisės pažeidimų padarymą.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymas (sunkesnis iš A. V. padarytų teisės pažeidimų, kurio sankcijos ribose jam paskirtos galutinės administracinės nuobaudos) užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Apylinkės teismas paskyrė A. V. sankcijoje numatytas minimalias administracines nuobaudas – 3 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-61-195/2011, ATP-510-648/2012).

Tokių aplinkybių šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra. A. V. padarė šiurkštų teisės pažeidimą, susijusį su KET nesilaikymu. Tai rodo jo itin neatsakingą elgesį, visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ignoravimą. Nubaustojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo skirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta kelią taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-3042/2011, N261-3553/2011).

Apylinkės teismas, tinkamai parinkdamas A. V. administracines nuobaudas, atsižvelgė į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, t. y. kad apeliantas yra studentas, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti. Šios aplinkybės yra reikšmingos tik parenkant A. V. administracines nuobaudas sankcijos ribose. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, N62-3331/2011).

Kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad A. V. praeityje nebaustas už analogiškus teisės pažeidimus, charakterizuojamas teigiamai, padaryta žala nėra didelė, ši byla turėjo jam auklėjamąjį poveikį, taip pat nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą švelninti A. V. teisinę padėtį. Pažymėtina, kad skiriama administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N261-986/2011, N575-3335/2011). Tai, kad A. V. ignoravo jo padarytų teisės pažeidimų pasekmes, t. y. kad dėl jo padarytų teisės pažeidimų gali nukentėti ne tik jo asmeniniai, bet ir šeimos narių interesai, rodo nubaustojo neatsakingumą, kuris taip pat turi būti įvertintas sprendžiant atsakomybės dydžio klausimą. Įvertinus visas aplinkybes, švelnesnių nei numatyta įstatymu administracinių nuobaudų paskyrimas šiuo konkrečiu atveju neatitiktų Lietuvos Respublikos ATPK 20 ir 248 str. numatytų administracinės atsakomybės taikymo tikslų.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, keisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-21 nutarimą A. V. apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 21 d. nutarimą nepakeistą ir A. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Artūras Pažarskis