Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2020-09-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-387-903/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-09-02
Bylos Nr.
1-387-903/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42558-2019-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gintaras Stonkus
Kaltinamasis
N. T.
Nukentėjusysis
J. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-387-903/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42558-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.1. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 2 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Agnei Butkutei,dalyvaujant prokurorei J. S.,kaltinamajam N. T.,nukentėjusiajai J. P., jo atstovui advokatui R. S.,civilinio atsakovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovui direktoriui K. T.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

n.t., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), studijuojantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. T. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis 2019 m. spalio 5 d., apie 10.40 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, Klaipėdoje, vairuodamas autobusą „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) elgdamasis neatsargiai, nesilaikė ir nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, įvažiuodamas į transporto priemonių stovėjimo aikštelę, esančią ties pastatu Nr. 23, nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, ignoruodamas kelio ženklinimą - ištisinę horizontalaus kelio ženklinimo liniją (KET 3 priedo 1.1 p.), skiriančią priešingų krypčių eismo juostas, nevažiavo dešiniau nuo jos, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, prieš keisdamas važiavimo kryptį, t. y. sukdamas į kairę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kitų eismo dalyvių neįspėjo kairės pusės posūkių šviesos signalais, užvažiavo ant užbrūkšniuoto ploto (KET 3 priedo 1.15. p.) ir partrenkė ten stovėjusią pėsčiąją J. P., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis N. T. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl kaltinimo prisipažino, paaiškino, kad bendras jo vairavimo stažas iki įvykio buvo metai ir keli mėnesiai, nes 2018 m. įgijo automobilio teises. Dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini) vairuotoju-stažuotoju. Kaip vairuotojas-stažuotojas vienas važiuoti galėjo, bet nedidelius atstumus, be keleivių. Vienam leisdavo važiuoti iki serviso ir po Klaipėdą. Tą dieną reikėjo autobusą pristatyti į (duomenys neskelbtini) aikštelę, nes ten turėjo atvažiuoti vairuotojas, su tuo autobusu paimti žmones ir vežti į užsakymą. Įsuko iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Ten buvo toks ženklinimas, atskirtos juostos. Užvažiavo ant to ploto, kur automobiliams važiuoti negalima. Įvažiavęs į (duomenys neskelbtini) teritoriją, sukosi į kairę. Posūkio nerodė. Įvažiavo į aikštelę, prie įėjimo į čiuožyklą, sukosi link žmonių į stovėjimo vietą ir net nepastebėjo iš kur, tik išgirdo garsą, tarsi į šoninį sparną kažkas atsitrenkė. Kad ten stovi pėsčioji nematė, gal dėl to kampo, t. y. staktos. Per veidrodėlį iš karto pastebėjo, kad žmogus. Stabdė. Viskas gavosi tiesiog netikėtai, net neįsivaizdavo iš kur. Iš karto išlipo iš autobuso ir nuėjo pasižiūrėti. Ties priekiniu ratu gulėjo moteris. Jos koja buvo prie priekinio rato. Ją kliudė šonu. Sukimosi kampas yra labai didelis, ne taip kaip su lengvąja. Mano, kad buvo neatidus. Pripažįsta, kad sukdamas kirto kampą. Abejonių, kad jis kaltas dėl šio eismo įvykio, nebuvo.

Iš nukentėjusiosios J. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2019 m. spalio 4 d., apie 11 val., keleiviniu mikroautobusu atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje. Gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini). Į Klaipėdą atvyko aplankyti dukters. Keleivinis mikroautobusas išlaipino prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri yra netoli „(duomenys neskelbtini)“. Išlaipino vietoje, kuri yra skirta autobusams sustoti. Išlipusi iš mikroautobuso nuėjo prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo link. Važiuojamojoje dalyje buvo saugumo salelė, t. y. lašo formos plotas išdažytas baltos spalvos dažais. Perėjusi dalį važiuojamosios dalies pateko ant saugumo salelės ir sustojo. Sustojo, nes pamatė iš dešinės atvažiuojantį didelį autobusą. Pradžioje nesuprato, kur važiuos autobusas, t. y. ar toliau važiuos tiesiai, ar suks į kairę link jos. Po to, netikėtai pamatė, kaip autobusas pasuko į kairę link jos. Išvengti kontakto su autobusu nespėjo. Autobusas priekiniu kairiuoju kampu atsitrenkė į ją ir ji nugriuvo. Pargriuvus ant asfalto, autobusas priekiniu kairiuoju ratu pervažiavo dešinės kojos pėdą. Sąmonės praradusi nebuvo. Suprato, kad patyrė rimtus sužalojimus, nes dešinės kojos pėda buvo be odos, sutraiškyta, be pirštų. Netrukus atvyko medikai ir nuvežė į ligoninę. Ligoninėje atliko operaciją, nes buvo nustatyti kaulų lūžiai (1 t., 30-32 b. l.).

Iš liudytojo K. B. BPK 291 straipsnio tvarka paskelbtų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2019 m. spalio mėn., tikslios datos neprisimena, ryte, vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, atvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje. Atvažiavo į aikštelę, kuri yra prie „(duomenys neskelbtini)“ įėjimo, nuo (duomenys neskelbtini) g. Atvežė sūnų, kuris turėjo išvykti su ledo ritulio komanda į varžybas Rygoje. Pastatęs savo automobilį tam skirtoje vietoje, nuėjo ant šaligatvio, esančio ties (duomenys neskelbtini) g., laukti atvykstančio autobuso. Šioje aikštelės dalyje yra vietos, skirtos autobusams sustoti. Autobusas, turėjęs paimti sūnų ir jo komandos draugus, vėlavo, todėl kažkas paskambinęs išsiaiškino, kad vairuotojas pramiegojo. Matė, kaip tamsiai mėlynos spalvos autobusas „(duomenys neskelbtini)“ iš (duomenys neskelbtini) g. įvažiavo į aikštelę, t. y. suko į dešinę, o po to, pasuko į kairę. Susidarė įspūdis, kad autobuso vairuotojas, prieš atlikdamas manevrą į kairę, šiek tiek pristabdė, bet visiškai sustojęs nebuvo. Tuo metu, kai autobusas suko į kairę, „(duomenys neskelbtini)“ link, nuo autobusų stovėjimo vietos ėjo moteris. Vėliau suprato, kad pėsčioji buvo ką tik išlipusi iš autobuso, atvykusio iš (duomenys neskelbtini). Autobusas sukdamas į kairę, priekine kairiąja dalimi kliudė pėsčiąją, kuri nuo kontakto buvo pargriauta ant važiuojamosios dalies. Pargriuvus pėsčiajai, autobusas priekiniu kairiuoju ratu pervažiavo jos kojas. Pamatęs šį vaizdą apsisuko ir paragino šalia buvusius vaikus taip pat atsitraukti ir nežiūrėti į įvykio vietą. Girdėjo kaip pėsčioji po partrenkimo šaukia, todėl suprato, kad ji gyva. Į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai bei medikai (1 t., 88-91 b. l.).

Iš 209 m. spalio 5 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjo M. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. spalio 5 d., apie 10.43 val., iš Klaipėdos OVS budėtojo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) g., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) sustojime autobusas pervažiavo moterį. Atvykus nustatyta, kad autobusas „(duomenys neskelbtini)“, kurį vairavo N. T., sukdamas į kairę pusę, stovėjimo aikštelės kryptimi link autobusų sustojimo vietos, priekiniu kairės pusės ratu užvažiavo ant pėsčiosios J. P., kuri stovėjo ant važiuojamosios dalies. J. P. pristatyta į Klaipėdos Respublikinę ligoninę, kurioje J. P. diagnozuota: atviras kairės pusės rankos alkūnkaulio lūžis, dešinės pėdos trauminė amputacija, daugybiniai dešinės pusės pėdos kaulų lūžimai (1 t., 1 b. l.).

Iš 2019 m. spalio 5 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų matyti, kad eismo įvykis įvyko transporto priemonių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. 23, Klaipėdoje. Leistinas greitis – 20 km/h; kelio danga – sausas asfaltas; oro sąlygos - giedra. Autobusas “(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra transporto priemonių stovėjimo aikštelėje, ant užbrūkšniuoto ploto, jo priekinė dalis nukreipta Taikos pr. link. Ties autobuso priekiniu kairiuoju kampu, 1,80 m atstumu nuo priekinio kairiojo rato ašies yra 0,80 x 0,65 m dydžio kraujo dėmė (1 t., 8-14 b. l.)

Iš 2019 m. spalio 5 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad autobusas “(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neapgadintas (1 t., 15-19 b. l.).

Iš 2019 m. spalio 5 d. Klaipėdos AVPK Patrulių rinktinės specialisto M. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad autobuso „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas N. T., po eismo įvykio buvo blaivus (1 t., 23 b. l.).

Iš 2020 m. vasario 5 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip 2019 m. spalio 5 d. apie 10.40 val., (duomenys neskelbtini) g., Klaipėdoje, autobusas „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) partrenkė stovėjusią pėsčiąją J. P. (1 t., 26-28 b. l.).

Iš 2019 m. spalio 30 d. Valstybinės medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. P. nustatyti šie sužalojimai: atviras kairiojo alkūnkaulio alkūninės ataugos skeveldrinis lūžimas, dešinės pėdos traiškytinis sužalojimas su traumine pirštų distalinių galų amputacija, odos ir poodinio sluoksnio atskyrimas su minkštųjų audinių defektais. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų J. P. sveikata sutrikdyta ilgalaikiai (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui) – jos patirta trauma nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., 47-48 b. l.).

Iš 2020 m. vasario 6 d. Valstybinės medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. P. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai: atviras skeveldrinis kairės alkūnės (alkūnkaulio alkūninės ataugos) lūžis, traiškytinis dešinės pėdos sužalojimas su visų pirštų amputacija, didele pėdos žaizda, odos ir paodžio atsluoksniavimu su minkštųjų audinių defektu. Vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktu 7.1. ir punktu 7.2., J. P. sužalojimai priskiriami prie sužalojimų, sukėlusių nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., 66-67 b. l.).

Iš 2019 m. spalio mėnesio UAB (duomenys neskelbtini) darbo grafiko matyti, kad N. T. 2019 m. spalio 5 d. dirbo (1 t., 95 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Tuo būdu kaltinamojo N. T. parodymais, kuriuos patvirtina tiek nukentėjusiosios ir liudytojo parodymai, tiek kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai, patikimai nustatyta, jog kaltinamasis 2019 m. spalio 5 d., apie 10.40 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, Klaipėdoje, vairuodamas autobusą „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) elgdamasis neatsargiai, nesilaikė ir nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, įvažiuodamas į transporto priemonių stovėjimo aikštelę, esančią ties pastatu Nr. 23, nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, ignoruodamas kelio ženklinimą - ištisinę horizontalaus kelio ženklinimo liniją (KET 3 priedo 1.1 p.), skiriančią priešingų krypčių eismo juostas, nevažiavo dešiniau nuo jos, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, prieš keisdamas važiavimo kryptį, t. y. sukdamas į kairę, neįsitikino, kad tai daryti saugu, kitų eismo dalyvių neįspėjo kairės pusės posūkių šviesos signalais, užvažiavo ant užbrūkšniuoto ploto (KET 3 priedo 1.15. p.) ir partrenkė ten stovėjusią pėsčiąją J. P., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi kaltinamojo N. T. kaltė dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, įrodyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis ir jo senelis P. T. teismui pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį N. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant kaltinamąjį laiduotojai seneliui P. T.. Prašyme nurodyta, kad perdavus N. T. jo atsakomybei, planuoja jį įdarbinti savo ūkyje valandiniam atlyginimui laidavimo terminui. Tokiu būdu bandomuoju laikotarpiu N. T. ne tik padėtų su ūkio darbais, bet ir gautų už tai atlyginimą (jo skaičiavimais nuo 90 iki 110 Eur per mėn.), kurį kartu su juo pervestumėm nukentėjusiai, vertinant tai ne kaip žalos atlyginimą, bet kaip paramą nukentėjusiai. Tokiu būdu jis dar geriau pajustų ir suprastų priežastinį ryšį tarp nusižengimo, kaltės ir atsakomybės, tuo pačiu asmeniškai pasidėdamas prie nukentėjusios neigiamų padarinių sumažinimo.

Teisiamojo posėdžio metu P. T. paaiškino, kad prašymą dėl laidavimo parašė, kadangi jo anūkas yra dar labai jaunas, tą nusižengimą padarė netyčia, todėl norėtų, kad teismas neskirtų jam bausmės. Dabar jis jį įdarbino savo ūkyje. Anūkas gyvena Klaipėdoje, o jo ūkis už 50 km. Anūkas labai gerai dirba, yra geras vaikinas, savo noru atlieka karinę tarnybą. Jis yra ūkininkas, verčiasi gyvulininkyste. Nusikaltimų ir administracinių nusižengimų padaręs nėra, gyvena sąžiningai. Su anūku bendrauja kasdien. Jo balsas jam įtakos turėtų. Jis jo klauso. Avarija įvyko, nes, galbūt, anūkas yra jaunas, per daug paskubėjo. Jam gaila ir nukentėjusiosios, bet niekas nėra apsaugotas nuo to, kas gali įvykti kelyje. Jis jam aiškina gyvenimo tiesą, kad reikia gyventi sąžiningai. Jis labai paklusnus vaikas. Įsiklauso į jo žodžius.

BK 40 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant šiems pagrindams: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismo nuomone, šioje baudžiamojoje byloje yra visų BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje išvardytų sąlygų visuma. Kaltinamasis N. T. anksčiau neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, padarė neatsargų nusikaltimą, prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, žada dalį savo pajamų pervesti nukentėjusiajai, kas leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Tokiu būdu kaltinamasis N. T. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, esant BK 40 straipsnyje numatytoms asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygoms. N. T. atiduotinas pagal laidavimą minimaliam įstatymo nustatytam laikotarpiui be užstato seneliui P. T., kuris teismo nuomone, yra vertas teismo pasitikėjimo ir turi neabejotiną galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. P. pateikė civilinį ieškinį dėl 10 000,00 Eur turtinės ir 50 000 Eur neturtinės žalos priteisimo subsidiariai iš AB „Lietuvos draudimas“ ir kaltinamojo N. T. (2 t., 17-27 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. P. dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad reikalavimo atlyginti jai 50 000,00 Eur neturtinės ir 10 000,00 Eur turtinės žalos nekeičia, pasilieka prie tokio reikalavimo.

Nors minėtame civiliniame ieškinyje nėra išskirtos turtinės žalos sudedamosios dalys, tačiau iš civilinio ieškinio ir jo priedų bei civilinio atsakovo rašto matyti, kad reikalavimas priteisti 10 000,00 Eur turtinės žalos susideda iš: 28 Eur dėl medicininių priemonių ir 1 046,63 Eur dėl transporto išlaidų (dėl šių bendrų 1 074,63,59 Eur išlaidų ginčo nėra, su šiuo reikalavimu civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ sutinka (2 t., 28 b. l.)), 415 Eur dėl įsigytų individualių vidpadžių (pateikti įsigijimo dokumentai), 1 510,37 Eur dėl kitų (maisto, buto nuomos, ramentų, traumatologo konsultacijų) išlaidų (šias išlaidas patvirtinantys dokumentai nepateikti), 7 000 Eur dėl individualių vidpadžių įsigijimo ateityje per 14 metų.

Dėl turtinės žalos nukentėjusioji paaiškino, kad draudimas sutinka apmokėti tik 1 074,63 Eur, tai tiek buvo išleista transportavimui iš Lietuvos į Latviją. Šita suma įeina į 10 000 Eur turtinės žalos atlyginimo sumą. Draudimas kol kas nieko nėra sumokėjęs. Buvo iškviesta katastrofų centro greitoji pagalba iš Latvijos su dviem chirurgais, reanimatologu, tai kainavo virš 1 000 Eur. Ji sumokėjo. Draudimui pateikta visa šita medžiaga. Čekių pristatyti negalėjo, kadangi tada apie čekius niekas negalvojo. Vidpadžiai, kurie yra reikalingi, kainuoja įvairiai, dabar, kuriuos pagamino, kainavo 70 Eur, kitą kartą sumokėjo jau 120 Eur. Jų turėtų pakakti 1-2 metams. Pragyvenimui išleido 2 000 Eur. Jai reikėjo ypatingo maisto, kad atstatytų kraują ir visą kitą. Taip pat mokėjo už dukros nuomą, kadangi jai reikėdavo kažkur nakvoti, kol ją slaugė. Už ramentus sumokėjo 35 Eur už vienus, 35 Eur už kitus. Reikalingi tvarsčiai kiekvieną mėnesį. Čekiais negalėjo padengti perrišimo procedūrų, kurios buvo atliekamos kasdieną. Ligoninėje tai apmokėjo draudimas, bet vėliau, atvažiavus į Liepoją, perrišimus atlikdavo medicinos sesuo, kadangi pati to daryti negalėjo. Sakė, kad už pinigus – bus, o be pinigų teks laukti. Ji turėjo mokėti, nes laukti negalėjo. Mokėjo po 20 Eur žmogui, kuris ateidavo kas antrą dieną ir pertvarstydavo. Vėliau išmoko pati. Lankėsi pas traumatologus, kurių viena konsultacija kainavo 35 Eur. Labai daug pinigų ji išleis reabilitacijai. Su kaltinamuoju viskas gerai. Jis per dukrą jos atsiprašė, norėjo atvažiuoti į Rygą, bet ji buvo tiek „prifarširuota“ vaistų, kad buvo tarsi migloje. Nenorėjo su niekuo bendrauti, tik verkė.

Teismas neturi pagrindo abejoti šiais nukentėjusiosios parodymais, kad ji patyrė 1 074,63 Eur gydymo ir transportavimo išlaidų, su kuriomis civilis atsakovas sutinka, 415 Eur išlaidų dėl įsigytų individualių vidpadžių (tai patvirtina pateikti dokumentai) ir 1 510,37 Eur išlaidų, susijusių su reabilitacija ir jos dukters atlikta priežiūra, nors minėtoms išlaidoms nukentėjusioji nepateikė dokumentų, tačiau teismui nekyla abejonių, jog šias išlaidas nukentėjusioji faktiškai patyrė, o jų dydis atitinka gyvenimišką praktiką. Taigi nukentėjusiajai priteistina 3 000,00 Eur turtinė žala dėl jau patirtų išlaidų.

Tuo tarpu teismas nemato pakankamo pagrindo tenkinti civilinio ieškinio dalį dėl 7 000 Eur, susijusių su vidpadžių pirkimu ateityje per 14 metų laikotarpį. Būsimą žalą, kurios atlyginimo gali reikalauti nukentėjęs asmuo savo sveikatos sužalojimo atveju, apibrėžia šie kriterijai: reali būsimos žalos (su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų) atsiradimo tikimybė; sveikatos priežiūros paslaugos yra būtinos, siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius ir, kiek įmanoma, grąžinti nukentėjusio asmens sveikatą į padėtį, buvusią iki jo sveikatos sužalojimo; nukentėjęs asmuo dėl savo finansinės padėties negalėtų gauti būtinų sveikatos priežiūros paslaugų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019, 16 punktas). Priteisiant būsimos turtinės žalos atlyginimą, žalą patyręs asmuo turi pateikti įrodymus, patvirtinančius gydymo išlaidų pagrįstumą, turi būti konstatuota, kad gydymo išlaidų būtinumas yra akivaizdus, kad išlaidos susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, kad ateityje būsimos išlaidos yra realios. Iš nukentėjusiosios parodymų teismas sprendžia, kad tikslus vidpadžių naudojimo laikas ir naujų vidpačių įsigijimo periodiškumas nėra aiškus, taip pat nėra aiški galutinė situacija su kojos išgijimu, tai paaiškės po dvejų metų, pačių vidpadžių kainos skiriasi, todėl, teismo nuomone, konstatuoti, kad prašoma priteisti būsima 7 000,00 Eur suma yra pagrįsta, nėra pagrindo. Kita vertus, teismas pažymi, kad, atsiradus naujų (papildomų) išlaidų, priežastiniu ryšiu susijusių su nagrinėjamoje byloje padaryta nukentėjusiosios trauma, nukentėjusioji turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomos turtinės žalos atlyginimo priteisimo, pateikus įrodymus dėl atsiradusių papildomų išlaidų.

Dėl neturtinės žalos nukentėjusioji parodė, kad Klaipėdoje buvo dvi narkozės, įmontuota ranka, taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl kojos amputacijos. Buvo pasiūlyta amputuoti koją, kadangi tai, būtų buvęs lengvesnis variantas, bet pasirodo, kad amputacija būtų atlikta 10 cm žemiau kelio, o blauzda tai sveika. (duomenys neskelbtini) mikrochirurgijos centre sutiko gelbėti koją ir tą vietą rekonstruoti tik todėl, kad neturėjo jokių gretutinių ligų ir dar buvo 65 metų amžiaus. Visą mėnesį negalėjo pakilti iš lovos, kadangi nugaroje buvo kateteriai, paimtas raumuo, „sulipdyta“, šešios-septynios narkozės ir operacijos, šlaunis nuvaryta ir kelis kartus lipdyta oda, kitaip sakant, buvo pati sau donoras. Gydytojai sakė, kad operacija pavyko labai gerai, bet kojos vizualinis vaizdas klaikus. Dabar ta oda atsigauna, bet ji liks kitokia, t. y. šviesi, permatoma. Randų nėra, tik tokios baltos juostos per visą šlaunį. Didžiausias skausmas būdavo perrišant koją. Kartais jis būdavo jaučiamas ir išgėrus nuskausminamųjų. Po įvykio ją kankina košmarai. Tada geria vaistus. Iš karto po įvykio būdavo labai daug kartų, kai palatoje naktį atsibusdavo rėkdama. Žinoma, bando gyventi su ta pėda, kokia jau ji yra, kadangi nieko nepakeisi. Siūloma dar viena operacija, t. y. būtų galima paimti odą iš sveikos pėdos ir bandyti lipdyti ten, kur probleminė vieta, nes ta oda, kuri paimta nuo šlaunies, yra labai plona. Jos koja tarsi permatoma, niekam negali rodyti. Turi daug nuotraukų kaip viskas vyko ir atrodė. Baisiausia buvo pakilti iš patalo ir nueiti du metrus iki tualeto palatoje, kurių ji du mėnesius niekaip neįveikė. Daug kartų buvo perpilamas kraujas, iš donoro kraujo paimtas baltymas albuminas. Ji buvo sportuojantis žmogus, plaukiojo, lankė treniruoklių sales ir staiga viskas baigėsi. Mėgo plaukioti, todėl dabar jaučia didelį skausmą, kad to nebegali. Pasijuto bejėgė, viską buvo labai sunku išgyventi psichologiškai, bet jai padėjo dukra, kuri dėl to metė darbą. Kadangi dukra yra iš Druskininkų, ieškojo kuo pigesnės nakvynės ir visas dienas buvo su ja. Ji ją tvarstė, gelbėjo, padėjo įveikti tuos metrus iki tualeto. Keletą kartų tualete liko be sąmonės, kadangi nueiti kažkaip sugebėjo, o atgal negrįžo. Galima sakyti, kad buvo pragare. Dabar jos pėdoje nėra nervų, tik kažkiek sutvarkyta kraujotaka. Kadangi nėra nervų, tai ji yra visiškai nejautri. Eidama kartais pameta batą, jei jis nėra pritvirtintas. Gali vaikščioti lygiu paviršiumi, su pertraukomis, su pasėdėjimais, negali eiti per smėlį. Visą laiką reikia galvoti, kad eina, nes ten nėra nervų. Stato koją nuo kulno į pirštus, o pirštų nėra, kadangi pirštų nėra, žingsnis neužsibaigia. Būna, kad už ko nors užkliūva, tikrai nemaloni situacija. Pėdą neskauda, bet ji „susikausto“ ir paėjus kokius 200 metrų, visada turi pakilnoti koją, kad ji išsijudintų. Dabar labai reikalinga reabilitacija. Kol kas (duomenys neskelbtini) ligoninėje reabilitacija skiriama, bet tolimesniam etapui ji taip pat bus reikalinga, kadangi reikia kažkaip atsigauti, kad drąsiau vaikščiotų. Kol kas koja slydinėja, audiniai priauginti ir, kai deda koją, ji jaučiasi tarsi ant slidės, nors daktarai sako, kad vėliau turėtų būti tvirčiau. Dar reikia išimti geležis iš rankos. Ranka taip pat buvo sužalota įvykio metu, t. y. laužta ir sutrupinta. Po įvykio nebegali lankyti baseino, kuris labai padėtų. Nebegali aktyviai dirbti. Geria vaistus, kurie gerina kraujotaką. Baisiausia trauma yra darbas. Jos laukia mokiniai, jų tėvai ir ji vis dar bijo pasakyti, kad negrįš į tas pareigas. Jos specialybė – specialusis pedagogas-logopedas. Dirbo su sunkaus protinio atsilikimo vaikais. Dabar to darbo dirbti nebegalės, kadangi dirbant su vaikais, kuriems yra epilepsija, hiperaktyvumas ar autizmas, reikia labai greitai reaguoti. Su koja, kol kas, viskas eina geryn. Kitas variantas – amputacija. Ar viskas susitvarkys, turėtų paaiškėti po dvejų metų. Įvykio metu viskas buvo nuplėšta iki čiurnos ir liko plikas pėdos skeletas. Gydytojas pasakė, kad kiek ji įdės pastangų ir reabilitacijos, tokią pėdą ir turės. Tikisi, kad galės plaukioti. Pasidomėjo, kad yra tokia kojinė, su kuria galima plaukioti. Tai ji bandys su ta kojine, kad netraumuotų žmonių su tokia savo pėda.

Asmens teisė į sveikatą yra viena iš svarbiausių absoliučių žmogaus teisių, kurią pažeidus ji ne visada gali būti atkurta. Kompensacinis deliktinės atsakomybės turinys, kuris reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta nukentėjusiam asmeniui į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį grąžinti (lot. restitutio in integrum), leidžia daryti išvadą, kad nukentėjęs asmuo gali pasinaudoti visomis su sveikatos priežiūra susijusiomis paslaugomis, kurios yra būtinos, ir objektyviai, kiek tai įmanoma, gali padėti asmeniui susigrąžinti sveikatą, buvusią iki sužalojimo, ir turėti teisę į tokių išlaidų atlyginimą. Kita vertus, nustatant žalos dydį, siekiama kompensuoti tik tikrąjį žalos dydį atitinkančius nuostolius, kadangi kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, o kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2012 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2017 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017 52 punktą).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma - darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju, kaip jau minėta, yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Pagal teismų praktiką neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens didelis neatsargumas kaip viena iš aplinkybių, sudarančių prielaidas mažinti žalos dydį, turi būti vertinama drauge su kitomis aplinkybėmis, reikšmingomis šio klausimo teisingam išsprendimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-418-222/2016, 2K-95-222/2017).

Teismas pažymi, jog pagal besiformuojančią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 350 Eur iki 11 584,80 Eur: kasacinės bylos 2K-821/2007 (1 448,10 Eur (5000 Lt) – krūtinkaulio lūžimas), 2K-44/2008 (2 896,20 Eur (10 000 Lt) - žastikaulio kaklo lūžimas, galvos, krūtinės sumušimai), 2K-68/2008 (11 584,80 Eur (40 000 Lt) - dešinio klubikaulio lūžimas, gūžduobės lūžimas, šlaunikaulio galvutės išnirimas, dešinio raktikaulio išnirimas, galvos smegenų sukrėtimas, dėl dubens kaulų lūžių nukentėjusioji daugiau kaip šešis mėnesius negalėjo vaikščioti, savarankiškai apsitarnauti, patyrė nepatogumus dėl gulimo režimo, buvo du kartus operuota, be patirto fizinio skausmo, ji išgyvena ir dėl išliekamųjų sužalojimo padarinių), 2K-171/2008 (1 158,48 Eur (4000 Lt) – kojos blauzdos jungiamojo raiščio plyšimas), 2K-382/2008 (2 896,20 Eur (10 000 Lt) – krūtininio slankstelio lūžis), 2K-423/2008 (2 896,20 Eur (10 000 Lt) – stuburo slankstelio išnirimas ir lūžimas, 1 metai nedarbingumo (tiek prašė pats nukentėjusysis); 23 16,96 Eur (8 000 Lt) – kelio girnelės lūžimas (tiek prašė pats nukentėjusysis); 1 448,10 Eur (5 000 Lt) – žastikaulio lūžimas, operacija žastikaulio osteosintezė plokštele ir varžtais), 2K-64/2009 (3 396,20 Eur (11 726,40 Lt) - sumušta dešinė blauzda, atlūžo blauzdikaulio išorinis gumburas, plyšo kairio kelio išorinis meniskas), 2K-111/2009 (2 027,34 Eur (7 000 Lt) - galvos, nugaros ir juosmens raiščių sumušimas bei patempimas; 2 027,34 Eur (7 000 Lt) - galvos smegenų sukrėtimas), 2K-129/2009 (1 158,48 Eur (4 000 Lt) - galvos smegenų sukrėtimas), 2K-179/2009 (2 816,96 (9 726,40 Lt) - poodinės kraujosruvos kaktoje, veide, dešinėje krūtyje, pilvo sienoje, kojose, pakaušio sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimas krūtinės ląstoje, dešinės pėdos II padikaulio distalinio kaulo lūžis, nustatyta galvos smegenų sukrėtimas, dėl dešinės pėdos padikaulio lūžimo jai buvo uždėta gipso langetė, nukentėjusioji dėl psichinės sveikatos pablogėjusios būklės lankėsi ir pas psichoterapeutę), 2K-207/2009 (1 158,48 Eur (4000 Lt) - muštinė žaizda galvoje, galvos, kaklo, dubens sumušimai, galvos smegenų sukrėtimas, kairio gaktikaulio šakos lūžis, nubrozdinimai veide), 2K-320/2009 (5 792,40 Eur (20000 Lt) - muštinė-plėštinė žaizda apatinėje lūpos kairėje pusėje, kairės gūžduobės užpakalinio krašto skeveldrinis lūžis su poslinkiu, kairio šlaunikaulio išnirimas, kairės kryžkaulio pusės linijinis lūžis be poslinkio, nukentėjusysis buvo operuotas, atliktas kairio šlaunikaulio išnirimo atstatymas, pritaikytas skeletinis tempimas, susiūta lūpos žaizda, pasak nukentėjusiojo, jis ligoninėje gulėjo 3 mėnesius, dėl sužalojimo negalėjo vaikščioti 7 mėnesius, ir dabar sunku vaikščioti; 2K-288/2010 (3396,08 Eur (11726,40 Lt) - muštinė žaizda pakaušyje, poodinės kraujosruvos pečiuose, rankose, kojose), 2K-252-677/2015 (3475,45 Eur - daugybiniai veido odos nubrozdinimai ir paviršinės žaizdos su galvos smegenų sukrėtimu bei dešinės šlaunies ir kelio sumušimas; 868,86 Eur - kraujosruva kairio peties srityje, kaklo raiščių patempimas); 2K-35-895/2017 (1500 Eur - plėštinės žaizdos apatinio žandikaulio srityje dešinėje pusėje ir atviras apatinio žandikaulio dešinės pusės lūžis), 2K-95-222/2017 (1600 Eur - krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs kairės pusės 11-o šonkaulio lūžiu, kairio plaučio sumušimu, lydimais kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, galvos smegenų sukrėtimas, galvos sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimu kaktos kairėje pusėje, stuburo kaklinės dalies 1-2 slankstelių panirimas (pirmosios instancijos teisme buvo priteista 2 500 Eur, LAT sumažinta dėl didelio vairuotojos neatsargumo); 1 300 Eur - galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda dešinės ausies srityje, dešinio raktikaulio petinio galo panirimas (pirmosios instancijos teisme buvo priteista 2 000 Eur, LAT sumažinta dėl didelio vairuotojos neatsargumo)); 2K-211-895/2018 (2896,20 Eur - paviršiniai odos nubrozdinimai veide, krūtinės ląstoje, kairio peties, abiejų riešų, klubo ir abiejų kelių srityse, kairiojo alkūnkaulio kūno lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kairio vidutinio sėdmens raumens plėšimas, kairio peties ir riešo sąnarių kontaktūros).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2019 m. spalio 30 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. P. nustatyti šie sužalojimai: atviras kairiojo alkūnkaulio alkūninės ataugos skeveldrinis lūžimas, dešinės pėdos traiškytinis sužalojimas su traumine pirštų distalinių galų amputacija, odos ir poodinio sluoksnio atskyrimas su minkštųjų audinių defektais. Papildomoje 2020 m. vasario 6 d. Valstybinės medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. P. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai: atviras skeveldrinis kairės alkūnės (alkūnkaulio alkūninės ataugos) lūžis, traiškytinis dešinės pėdos sužalojimas su visų pirštų amputacija, didele pėdos žaizda, odos ir paodžio atsluoksniavimu su minkštųjų audinių defektu. Vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktu 7.1. ir punktu 7.2., J. P. sužalojimai priskiriami prie sužalojimų sukėlusių nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be jau išdėstytų neturtinės žalos atlyginimui reikšmingų aplinkybių, iš kurių akivaizdu, kad nukentėjusioji J. P. patyrė ne tik ilgalaikį skausmą dėl fizinių sužalojimų ir gydymo, tačiau ir dvasinius išgyvenimus – ji jaučia sužalojimų pasekmes, be to, neabejotinai ją slegia ir kelia nerimą galimos sužalojimų pasekmės ateityje (pėdos amputavimas), įvertintina ir tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad kaltinamasis kelių eismo taisykles pažeidė elgdamasi itin rizikingai, priešingai, nustatyta, kad N. T. padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo - tamsiu paros metu, keturių eismo juostų kelyje su žaliąja skiriamąja juosta, kai jo važiavimo kryptimi buvo dvi eismo juostos, važiuodamas antra eismo juosta, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir aplinkai, ko pasekoje sukėlė eismo įvykį ir nesunkiai sužalojo nukentėjusiąją, šis eismo įvykis, kurį padarė N. T., yra atsitiktinis įvykis jo gyvenime, jis vairavo blaivus.

Taigi atsižvelgdamas į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, kuriose eismo įvykio metu nesunkiai sužalojami asmenys, ir aptartas aplinkybes sugretindamas su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, taip pat atsižvelgdamas į motyvus, kuriais grindžiamas prašymas atlyginti neturtinę žalą, bei į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, vadovaudamasi įstatymu, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas laiko, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju atlygintinas nukentėjusiosios J. P. patirtos neturtinės žalos dydis yra 14 000 Eur.

Kadangi atlygintinas turtinės ir neturtinės žalos dydis neviršija Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje (galiojusios nusikalstamos veikos padarymo metu) nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos dėl vieno eismo įvykio ribos (5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui), šios sumos priteistinos tik iš civilinio atsakovo UAB „Lietuvos draudimas“.

Dėl proceso išlaidų

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teismas taip pat gali nuspręsti neišieškoti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-687/2012, 2K-92/2014, 2K-210/2014, 2K-548/2014, 2K-373-976/2018).

Atsižvelgdamas į tai, kad šios baudžiamosios bylos aplinkybės teisminio nagrinėjimo metu itin nesikeitė, byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, į tai, kad kaltinamasis mokosi Klaipėdos valstybinėje kolegijoje, nedirba, teismo nuomone, prašomos priteisti 1 700,00 Eur patirtų atstovavimo išlaidų suma yra per didelė, juolab, kad atstovas ikiteisminio tyrimo metu du kartus (2019 m. spalio 31 d. – 13 min., 2020 m. vasario 24 d. – 18 min.) susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, surašė civilinį ieškinį ir du kartus dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose (2020 m. gegužės 27 d. – 24 min., 2020 m. liepos 29 d. – apie 2 val.) be to, atstovo valandinis įkainis viršija nustatytus koeficientus, nurodytus Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Taigi prašoma priteisti išlaidų advokato paslaugoms apmokėti suma mažinama iki 800 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-308 straipsniais,

nusprendžia:

N. T., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Perduoti N. T. laiduotojo P. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn. Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą.

Išaiškinti P. T., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti N. T., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, N. T. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250,00 eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš UAB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai J. P. 3 000,00 Eur (tris tūkstančius eurų) turtinės žalos ir 14 000 Eur (keturiolika tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš N. T. nukentėjusiajai J. P. 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų) išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti.

N. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus