- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-15
- Bylos Nr.
- A20.-501-1156/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00063-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Donata Šimkutė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Paulius Vinkleris
dalyvaujant skundą padavusiai užsienietei E. N., jos atstovui advokatui Pauliui Vinkleriui,
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamento) atstovui Rimantui Stroliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal užsienietės, prisistačiusios (duomenys neskelbtini) Respublikos piliete E. N., skundą dėl Migracijos departamento 2022 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies, susijusios su užsienietės apgyvendinimu nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Skundu prašoma panaikinti Migracijos departamento 2022 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl užsienietės laikino apgyvendinimo ir taikyti jai alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Skunde nurodoma, kad užsienietė savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, nėra padariusi jokių pažeidimų, buvo geranoriška, bendradarbiavo, pateikė tiek informacijos kiek galėjo, jos patirtis gali būti ne tokia įvairialypė kaip iš informacinių šaltinių rinktos žinios, tačiau tai savaime nepaneigia jos pasakojimo tikrumo. Be to, šiuo laikotarpiu, kai yra atnaujinta Europos Sąjungos šalių narių išorinės sienos kontrolė, sustiprinta viešosios tvarkos priežiūra ir visų asmenų kontrolė, užsienietei itin apsunkinama galimybė neteisėtai išvykti į kitą valstybę ar vengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, net ir neapribojus jos judėjimo laisvės. Todėl prašo taikyti jai Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę.
Atsiliepimas
2. Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodoma, kad skundžiamas Migracijos departamento sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis Įstatymo nuostatomis. Pabrėžiama, kad užsienietė nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais. Nustačius Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje numatytas aplinkybes, rodančias, kad užsienietė gali pasislėpti, buvo priimtas sprendimas ją apgyvendinti laikinojo apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, nes tuo metu dar nebuvo priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje. Užsienietė apskundė Migracijos departamento 2021 m. spalio 25 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta nesuteikti jai prieglobsčio, bei Migracijos departamento skundų komisijos 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą, skundas teisme dar nėra išnagrinėtas. Pažymima, kad užsienietė MIGRIS sistemoje buvo užregistruota 2021 m. rugpjūčio 30 d., galutinis sprendimas dėl jo dar nebuvo priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalimi turėjo pareigą priimti sprendimą dėl jos įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento vertinimu, užsienietės buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties.
3. Užsienietė ir jos atstovas prašė skundą tenkinti. Užsienietė nurodė, kad į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 20 d., daiktus, įskaitant ir pasą, iš jos atėmė asmenys Baltarusijos Respublikoje. Pareigūnams papasakojo viską, ko jie klausė, jokių dokumentų, jų kopijų ar nuotraukų, padedančių identifikuoti asmenį, ji niekam nepateikė.
4. Migracijos departamento atstovas prašė skundo netenkinti. Paaiškino, kad užsienietės nebendradarbiavimas pasireiškė taip: apklausų metu ji kalbėjo abstrakčiai, nenurodė konkrečių vardų ir datą, nepateikė dokumentų, identifikuojančių asmenį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
5. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas).
6. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja anksčiau minėtas Įstatymas. Šio Įstatymo nustatyta, kad užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota.
7. Byloje nustatyta, kad 2021 m. liepos 20 d. (duomenys neskelbtini) Respublikos piliete prisistačiusi E. N., gimusia (duomenys neskelbtini) neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės, neturėjo asmens tapatybės dokumentų. Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) užsienietė buvo užregistruota 2021 m. rugpjūčio 30 d., pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikos. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 25 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nesuteikti užsienietei (pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos), išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką, uždraudė užsienietei atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Nesutikdama su sprendimu nesuteikti jai prieglobsčio, užsienietė pateikė skundą, kurį išnagrinėjusi Migracijos departamento 2-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. lapkričio 24 d. priėmė sprendimą E. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nesutikdama su priimtais Migracijos departamento sprendimais užsienietė juos apskundė, tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, skundas Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose dar nėra išnagrinėtas, todėl daroma išvada, kad galutinis sprendimas prieglobsčio byloje nėra priimtas (Įstatymo 2 straipsnio 6⁴ dalis) ir ji yra prieglobsčio prašytoja Įstatymo 2 straipsnio 20 punkto prasme.
8. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 15 d. priėmė sprendimą įleisti E. N. į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties, ir apgyvendinti užsienietę Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Įvertinus tai, kad su skundžiamu Migracijos departamento sprendimu užsienietė supažindinta 2022 m. vasario 18 d., o skundas teisme gautas 2022 m. kovo 4 d., daroma išvada, kad skundas paduotas nepažeidžiant Įstatymo 140⁸ straipsnio 9 dalyje numatyto termino.
9. Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 140¹² straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose (Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalis). Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, - kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6-11 punktuose nurodytu aplinkybių, kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
10. Migracijos departamentas, vadovaujantis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl užsienietės įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje, kadangi sprendimo priėmimo dieną, t. y. 2022 m. vasario 15 d., galutinis sprendimas dėl užsienietės prieglobsčio prašymo Lietuvos Respublikoje dar nebuvo priimtas.
11. Migracijos departamento vertinimu, egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 10 punktuose numatyti pagrindai leidžiantys manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Migracijos departamento atstovai tvirtina, kad užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, nes atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną nelestinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikyta, išvyko iš kilmės šalies dėl prastų gyvenimo sąlygų, reali grėsmė jai nenustatyta, nenuoširdžiai pasakoja. Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad užsienietė būtų atsisakiusi dalyvauti Migracijos departamento organizuotoje apklausoje, nepaaiškinusi prieglobsčio prašymo motyvų. Aktualioje teismų praktikoje pripažįstama, kad vien patekimas į Lietuvos Respubliką neteisėtai negali suponuoti kategoriškos išvados, kad užsienietis nebendradarbiauja, o klausimas dėl jo prašymo suteikti prieglobstį ir jį motyvuojančio pasakojimo apklausos metu pagrįstumo vis dar yra sprendžiamas. Tol, kol nėra priimtas įsiteisėjęs sprendimas dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį, negalima teigti, kad prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti ir papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų negalėtų kilti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2045-815/2022, 23 punktas; 2022 m. balandžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1918-415/2022, 25 punktas; 2022 m. kovo 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022, 34 punktas; 2022 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1885-520/2022, 25 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad iki šiol nėra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, konstatuojama, jog užsienietės pasakojimo pagrįstumas tol, kol nėra baigta jos prieglobsčio svarstymo procedūra, negali būti tinkamai vertinamas. Įvertinus tai, kad užsienietė neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (nei jo originalo, nei patvirtintos kopijos, nei nuotraukos mobiliajame telefone), taip pat neatliko jokių kitų veiksmų, kurie leistų nustatyti jos asmenybę, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad užsienietė nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, siekiančiais nustatyti jo tapatybę bei pilietybę. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuojama, kad pagrįstai Migracijos departamentas nustatė, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytas pagrindas leidžiantis manyti, kad užsienietė gali pasislėpti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2046-624/2022, 22 punktas; 2022 m. balandžio 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1982-968/2022, 26 punktas). Atitinkamai tai reiškia, kad sprendimas užsienietę apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, yra teisėtas ir pagrįstas.
12. Nors skundu prašoma skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, teismas pažymi, kad vadovaujantis Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skiriama tik tuo atveju, jei asmens tapatybę yra nustatyta, o nagrinėjamu atveju negalima vertinti, kad ji nustatyta, nes užsienietis neturi asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-575-572014). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad skundu prašoma skirti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę, tačiau nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojus Įstatymo X2 skyriaus nuostatoms, kitos šio Įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šio skyriaus nuostatos (Įstatymo 140⁷ straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad prašymas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinti netaikant judėjimo laisvės ribojimų, šio ginčo kontekste nėra sprendžiamas: nesant pagrindo prieglobsčio prašytojo apgyvendinti Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jo apgyvendinimo klausimą išsprendžia Migracijos departamentas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2047-556/2022, 28 punktas; 2022 m. balandžio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2045-815/2022, 26 punktas; 2022 m. balandžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1887-822/2022, 37 punktas; 2022 m. kovo 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1920-624/2022, 27 punktas; 2022 m. kovo 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1886-629/2022, 33 punktas). Įstatymo 140⁸ straipsnio 8 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai šio straipsnio 6 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai teismo nesulaikomi ar jiems alternatyvi sulaikymui priemonė neskiriama (kaip yra nagrinėjamu atveju), taip pat pasibaigus sulaikymui ar alternatyviai sulaikymui priemonei, prieglobsčio prašytojai Migracijos departamento sprendimu apgyvendinami Įstatymo 79 ir 140¹⁶ straipsniuose nustatyta tvarka. Byloje nenustatyta, kad Migracijos departamento sprendimas apgyvendinti užsienietę laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neproporcingai varžytų jos teisės, nes ji neturi ekonominių, socialinių, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, todėl yra pagrindas manyti, jog užsienietei pritaikius švelnesnę priemonę, ji gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos. Atitinkamai tai reikštų, kad tokiu atveju nebūtų pasiekti Įstatymo keliami tikslai – priimti galutinį sprendimą prieglobsčio byloje ir jį įvykdyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1980-492/2022, 29 punktas). Teismų praktikoje pripažįstama, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrina sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti, todėl jos taikymas nėra galimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4459-815/2021, 26 punktas; 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4344-442/2021, 18 punktas; 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4354-261/2021, 27 punktas). Tik išimtiniais atvejais gali būti sprendžiama dėl švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo būtinybės, tačiau jų nagrinėjamu atveju nenustatyta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2045-815/2022, 26 punktas; 2022 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1924-815/2022, 23 punktas; 2022 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1923-492/2022, 25 punktas). Teismo vertinimu, užsienietės atžvilgiu taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, t. y. nustatyti užsienietės tapatybę ir pilietybę, išsiaiškinti užsienietės prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Be to, jeigu yra būtina, užsienietė gali kreiptis į laikino apgyvendinimo vietos vadovą dėl leidimo laikinai išvykti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1922-575/2022, 31 punktas).
13. Teismas, išnagrinėjęs užsienietės skundą, išanalizavęs pateiktą medžiagą ir išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus sprendžia, kad Migracijos departamentas, ginčijamo sprendimo priėmimo metu, tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką užsienietės situacijos vertinimą ginčijamo sprendimo kontekste, užsienietės nesutikimas su priimtu sprendimu (jo dalimi) nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu, todėl skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 117 straipsniu, 140⁸ straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
atmesti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliete prisistačiusios E. N. skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.