- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-16
- Bylos Nr.
- A-4354-261/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-00195-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Laimutis Alechnavičius
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras
- Advokatai
- Romas Jonuška
- Kategorijos
- 8.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiu K. N. I. N. prisistačiusiam užsieniečiui, jo atstovui advokatui Romui Jonuškai,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Edvinui Paškevičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu K. N. I. N. prisistačiusio užsieniečio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu K. N. I. N. prisistačiusio užsieniečio sulaikymo termino pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti sulaikymo terminą (duomenys neskelbtini) piliečiu K. N. I. N. prisistačiusiam užsieniečiui (toliau – ir užsienietis) iki 2022 m. sausio 27 d., bet ne ilgiau kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.
2. Centras teikime nurodė, jog užsienietis kartu su dviem kitais užsieniečiais Lenkijos Respublikos sienos apsaugos pareigūnų buvo sulaikytas 2021 m. liepos 24 d. apie 21 val. 10 min. Augustavo užkardos veikimo teritorijoje, kai neteisėtai atvyko į Lenkijos Respubliką iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis su savimi neturėjo jokių dokumentų, suteikiančių teisę jam būti Lenkijos Respublikoje ar per ją vykti. Užsienietis Lietuvos Respublikai perduotas 2021 m. liepos 25 d. ir pristatytas į Centrą. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijų pasienio užkardos pareigūno 2021 m. liepos 25 d. sprendimu užsienietis buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 valandoms. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 27 d. sprendimu užsienietis sulaikytas iki 2021 m. spalio 27 d.
3. Centras taip pat nurodė, jog nėra nustatyta kada ir kokiu būdu užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką. Užsienietis yra pateikęs prašymą suteikti prieglobstį. Lenkijos Respublikos pareigūnų sulaikytas užsienietis prisistatė esantis nepilnamečiu, tačiau Lenkijos Respublikos kompetentingoje įstaigoje atlikus riešų rentgenogramą gauta išvada, jog asmens biologinis amžius yra ne mažesnis kaip 19 metų.
4. Centro vertinimu, užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik po sulaikymo, neteisėtai išvyko į Lenkijos Respubliką, todėl darytina išvada, kad užsienietis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nevykdyti savo kaip prieglobsčio prašytojo pareigų. Tikėtina, kad siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali vėl bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos riziką Europos Sąjungoje ir atimdamas galimybę iš kompetentingų institucijų priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus. Centras pažymėjo, kad užsienietis su valdžios institucijomis nebendradarbiauja.
5. Teismo posėdyje užsienietis prašė teikimą atmesti. Užsienietis teigė, kad savo kilmės šalį paliko dėl socialinių priežasčių. Neturi dokumentų, nes kilmės valstybėje jie nepilnamečiams neišduodami. Užsienietis nurodė, kad savo tikrojo amžiaus neslėpė – gimė 2004 m. lapkričio 15 d. Užsieniečio teigimu, jis šalį paliko dėl mirties ir kalėjimo grėsmės, nori pasilikti Lietuvos Respublikoje. Užsieniečio išvykimą iš kilmės šalies organizavo Prancūzijos Respublikoje gyvenantis draugas, iš kilmės valstybės pabėgęs dėl tos pačios priežasties. Užsienietis nurodė, kad jiedu su draugu yra homoseksualūs. Užsienietis nurodė Centre besijaučiąs blogai, pageidaująs būti patalpintas su homoseksualiais asmenimis. Užsienietis taip pat prašo psichiatro paslaugų, nes yra traumuotas.
6. Užsieniečio atstovas advokatas teismo posėdyje prašė teikimo netenkinti ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.
II.
7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2021 m. spalio 26 d. sprendimu teikimą tenkino ir nusprendė pratęsti užsieniečio sulaikymo Centre terminą iki 2022 m. sausio 27 d., bet ne ilgiau, kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.
8. Teismas nustatė, jog užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio punktą, veikdamas bendrininkų grupėje, Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, su savimi neturi jokių dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ar būti Lietuvos Respublikoje, kartą jau bandė išvykti iš Lietuvos Respubliką į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, prašymą suteikti prieglobstį pateikė tik po sulaikymo. Nėra nustatyti užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį motyvai, todėl jis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti. Iš minėtų aplinkybių teismas sprendė, jog egzistuoja prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose.
9. Teismas pažymėjo, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Užsienietis neturi šeiminių ar socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, legalaus pragyvenimo šaltinio, be to, su valstybės institucijomis nebendradarbiauja, neteisėtai vyko į kitą Europos Sąjungos valstybę narę. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) nėra priėmęs sprendimo užsieniečio prieglobsčio byloje.
III.
10. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. spalio 26 d. sprendimą, t. y. pritaikyti apeliantui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Žemesnės instancijos teismas
11. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimu, užsienietis nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Apeliantas nurodo, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Cituodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, užsienietis pabrėžia, kad sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo.
12. Teismas, anot apelianto, nepagrįstai taikė griežčiausią judėjimo laisvės ribojimo priemonę, nepagrįstai išsamiai nesvarstė galimybės taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės. Užsieniečio vertinimu, laikytina, jog teismas neišnaudojo visų galimybių kiek įmanoma mažiau varžyti apelianto judėjimo laisvės. Pareiškėjas būdamas Lietuvoje pažeidimų nėra padaręs, bendradarbiauja su valdžios institucijomis. Pareiškėjo išvykimas iš Lietuvos Respublikos buvo epizodinis veiksmas, kuris neleidžia daryti išvadų dėl tikimybės, kad užsienietis gali ateityje išvykti iš Lietuvos.
13. Užsienietis pažymi, kad prašoma taikyti alternatyvi sulaikymui priemonė atitiktų tiek VSAT, tiek Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas), tiek apelianto interesus.
Atsiliepimas
14. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo atmesti.
15. Centras nurodė, jog apeliantas į Lietuvos Respubliką pateko ne per pasienio punktą, vyko į Lenkijos Respubliką ir tik aktyvių jos pareigūnų veiksmų nepasiekė savo kelionės tikslo. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja, kad užsienietis linkęs ignoruoti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus. Be to, apeliantas neturi jokių socialinių, ekonominių ar kitokių ryšių su Lietuvos Respublika, taip pat ir lėšų joje pragyventi, dėl to egzistuoja reali tikimybė, jog užsienietis pasišalins iš Centro. Sprendimo dėl užsieniečio teisinės padėties įvykdymas įmanomas tik jį sulaikius.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas pratęsti užsieniečio sulaikymo terminą iki 2022 m. sausio 27 d., bet ne ilgiau kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.
17. Užsienietis padavė apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, pritaikant jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
18. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.).
19. Skundžiamu teismo sprendimu užsieniečio sulaikymo terminas buvo pratęstas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais.
20. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
21. Įstatymo 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta, jog prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo asmens tapatybę ir (arba) pilietybę. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑2771‑261/2021; 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑3729‑968/2021).
23. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Byloje nustatyta, kad užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir galutinis sprendimas dar nėra priimtas, todėl spręstina, kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas. Byloje nėra ginčo ir dėl aplinkybės, kad užsienietis, kuris buvo Lenkijos Respublikos pareigūnų perduotas Lietuvos Respublikos pareigūnams, su savimi neturėjo jo tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų.
24. Vertinant, ar šiuo atveju yra pagrindas užsieniečiui vietoj sulaikymo taikyti jo nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę, pažymėtina, kad Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Akcentuotina, jog aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti užsieniečiui Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje numatytą švelnesnę kontrolės priemonę nei sulaikymas, kadangi byloje yra pakankamai duomenų (užsienietis neteisėtai buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos; melavo apie savo amžių) išvadai, kad prieglobstis Lietuvos Respublikoje nėra šio užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas, užsienietis nesiekia tinkamai bendradarbiauti su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų pareigūnais (tarnautojais) ir yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienietis gali bandyti išvykti ir pasislėpti, taip trukdydamas išsiaiškinti jo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti (pagal bylos duomenis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra nebaigta).
26. Nagrinėjamu atveju užsieniečiui taikoma judėjimo laisvės ribojimo priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į siekiamus tikslus – išsiaiškinti užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Šiuo atveju skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų reali rizika nepasiekti minėtų tikslų. Užsieniečio asmens tapatybė nėra patvirtinta ir, atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, tikėtina, jog švelnesnė judėjimo laisvės apribojimo priemonė nepasieks tokios priemonės taikymo tikslų (t. y. užsienietis gali pasišalinti iš Centro ir nebegrįžti), todėl nėra pagrindo tenkinti prašymą taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę.
27. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, pagrįstai tenkino Centro teikimą dėl užsieniečio sulaikymo pratęsimo. Egzistuoja reali rizika, kad, nebūdamas sulaikytas, jis sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl jo sulaikymas yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga užsieniečiui taikytina priemonė. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrintų sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra galimas.
28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad užsienietis jau yra sulaikytas nuo 2021 m. liepos 25 d. (pirmąjį kartą buvo sulaikytas VSAT Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos specialisto 2021 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. 150-11315), o vadovaujantis Įstatymo 114 straipsnio 5 dalimi, užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti, sulaikymo terminas nustatomas iki 2022 m. sausio 25 d., bet ne ilgiau, kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.
29. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra iš esmės pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, sulaikymo terminą nustatant iki 2022 m. sausio 25 d., bet ne ilgiau, kol bus priimtas galutinis sprendimas užsieniečio prieglobsčio byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
(duomenys neskelbtini) piliečiu K. N. I. N. prisistačiusio užsieniečio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. spalio 26 d. sprendimą Vilniaus pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies ir pratęsti sulaikymo terminą (duomenys neskelbtini) piliečiu K. N. I. N. prisistačiusiam asmeniui iki 2022 m. sausio 25 d.“
Nutartis neskundžiama.