- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-07
- Bylos Nr.
- A-1980-492/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-39-3-00060-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Virginija Volskienė (pirm.), Dainius Raižys
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Asta Astrauskienė
- Kategorijos
- 8.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Godai Palajinskaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) A. A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. vasario 25 d. sprendimo byloje pagal (duomenys neskelbtini) A. A. A. skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. (duomenys neskelbtini) A. A. A. (toliau – ir Užsienietis) kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. 22S61038 (toliau – ir Sprendimas), Užsieniečiui įteikto 2022 m. vasario 1 d., 3 punktą.
2. Skunde nurodyta, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko prieš daugiau nei pusę metų, nuo atvykimo į Lietuvos Respubliką asmuo buvo apgyvendintas laikino apgyvendinimo stovyklose, daugiau kaip 7 mėnesius ribojant jo judėjimo laisvę, pareiškėjas yra apgyvendintas Medininkų užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Medininkų URC), nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo teritorijoje, yra apgyvendintas uždarame sektoriuje, be teisės laisvai judėti visoje teritorijoje, t. y. jam iš esmės sudaroma galimybė judėti tik sektoriaus ribose.
3. Užsienietis skunde paaiškino, kad sektoriai Medininkų URC teritorijoje yra aptverti tvora, judėjimo teritorija minimali, iš jų asmenys negali išeiti kada nori, taip pat draudžiama susitikti su asmenimis, negyvenančiais Medininkų URC, o su advokatais susitikti galima tik gavus išankstinį administracijos leidimą. Medininkų URC apgyvendintų asmenų judėjimas yra ribojamas ir kontroliuojamas nuolat šioje zonoje (sektoriuje) ir jos prieigose budinčių pareigūnų. Užsienietis pabrėžė, kad apgyvendinimas Medininkų URC, ribojant judėjimo laisvę – faktiškai atitinka sulaikymą (sulaikyti asmenys taip pat gali judėti tik to sektoriaus ribose, sektorius aptvertas tvora, susitikti su kituose sektoriuose gyvenančiais asmenimis neturi teisės (tik per tvorą), su teisininkais – tik gavus administracijos leidimą, judėjimas ribojamas sulaikytųjų korpuso teritorijos riba, zona nuolat prižiūrima pareigūnų), vienintelis skirtumas – sulaikyti teismo sprendimu asmenys apgyvendinami Pabradėje, o tie asmenys, kuriems pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė ar apgyvendinimas Departamento sprendimu, ribojant judėjimo laisvę – konteineriuose, tačiau pati judėjimo laisvės ribojimo apimtis iš esmės nesiskiria.
4. Užsienietis taip pat nurodė, kad tebėra prieglobsčio prašytojas bei bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, jam akivaizdžiai bendradarbiaujant su Departamentu bei Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT), institucijai disponuojant jo asmens tapatybės dokumentu (kuriuos, vėl gi, pareiškėjas pateikė būtent turėdamas tikslą bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis), konstatuotina, kad nėra pagrindo manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti, todėl nėra pagrindo riboti pareiškėjo teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Atsiliepimas
5. Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė atmesti.
6. Departamentas nurodė, kad Užsienietis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, o kai buvo sulaikytas pareigūnų, pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, 2021 m. gruodžio 28 d. priėmė sprendimą Nr. 21S52514, kuriuo nusprendė nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, sprendimas nėra įsiteisėjęs. Pažymėjo, kad pareiškėjas MIGRIS sistemoje buvo užregistruotas 2021 m. liepos 30 d., galutinis sprendimas dėl jo dar nėra priimtas, todėl Departamentas turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjo įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje.
7. Departamentas paaiškino, kad Sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Departamentas nurodė, kad pareiškėjas prašymo nagrinėjimo metu nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais, teikė netikslią, painią, prieštaraujančią sau pačiai informaciją, kuri neatitinka realios situacijos, klaidino pateikdamas informacijos detales, taigi buvo nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjas gali pasislėpti. Departamentas pagrįstai priėmė Sprendimą apgyvendinti pareiškėją laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Departamento vertinimu, Sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, paremtas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais pareiškėjo veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas), todėl jis yra pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo.
Šalies argumentai
8. Departamentas pabrėžė, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog jo atžvilgiu turėtų būti pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinti pareiškėją užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, tačiau pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje kirto sieną. Departamentas atkreipė dėmesį ir į tai, kad iš savo kilmės valstybės pasitraukęs Užsienietis teisėtai atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką, ši nustatyta faktinė aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę Užsieniečiui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę.
II.
9. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2022 m. vasario 25 d. sprendimu Užsieniečio skundą atmetė.
10. Teismas nustatė, kad:
10.1. Užsienietis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės, jo tapatybė nenustatyta, jis neturi dokumentų.
10.2. MIGRIS sistemoje Užsienietis buvo užregistruotas 2021 m. liepos 30 d.
Šalies argumentai
10.3. Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, jo prašymas priimtas, nuspręsta prašymą nagrinėti iš esmės (skubos tvarka). Departamentas 2021 m. gruodžio 28 d. priėmė sprendimą Nr. 21S52514, kuriuo nusprendė nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos), išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždraudė užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
10.4. Departamentas 2022 m. sausio 25 d. priėmė sprendimą įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS sistemoje dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti Užsienietį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Pažymėta, kad Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, todėl egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti veiksniai, leidžiantys vertinti, kad jis pasislėps. Su Sprendimu Užsienietis supažindintas 2022 m. vasario 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas, įvertinęs tai, kad Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, siekiančiais nustatyti jo tapatybę bei pilietybę, darė išvada, kad Departamentas pagrįstai nustatė, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti pagrindai leidžiantys manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti. Atitinkamai tai reiškia, kad Sprendimas užsienietį apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos, yra teisėtas ir pagrįstas.
12. Teismo vertinimu, negalima daryti išvados, kad Departamento Sprendimas apgyvendinti Užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neproporcingai varžytų jo teises. Užsienietis neturi ekonominių, socialinių, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, todėl yra pagrindas manyti, jog Užsieniečiui pritaikius švelnesnę priemonę, jis gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrina sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra galimas. Teismo vertinimu, Užsieniečiui taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant tikslų, t. y. išsiaiškinti Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti Sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti.
III.
13. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. vasario 25 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. skundą tenkinti ir pakeisti Departamento Sprendimo 3 punktą – apgyvendinti Užsienietį VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Žemesnės instancijos teismas
14. Užsienietis apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui, papildomai pabrėždamas, jog:
14.1. Pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai nurodyta, kad Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais, siekiančiais nustatyti jo tapatybę bei pilietybę. Pats Departamentas Sprendime nurodė, kad Užsienietis, atvykęs į Lietuvos Respubliką, kompetentingoms institucijoms pateikė savo pasą (originalą), t. y. neslėpė, nesunaikino tapatybės dokumentų, o juos pateikė pareigūnams, tikslu padėti jį identifikuoti. Asmens dokumento (originalo) pateikimas pareigūnams patvirtina Užsieniečio bendradarbiavimą su kompetentingomis institucijomis.
14.2. Užsienietis pateikė jo prašymo suteikti prieglobstį motyvus pagrindžiančius įrodymus, tačiau, jo žiniomis, jie nebuvo įvertinti Departamento priimtuose sprendimuose. Nurodyti argumentai paneigia Departamento motyvus apie Užsieniečio bendradarbiavimo stoką.
14.3. Neteisėtas atvykimas į Lietuvos Respubliką, priešingai nei interpretuoja Departamentas, nėra Įstatyme numatyta aplinkybė, vertintina priimant sprendimą apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės užsieniečiui laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tas pats pasisakytina ir dėl prašymo suteikti prieglobstį padavimo laiko.
Atsiliepimas
15. Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo atmesti.
16. Departamentas atsiliepimą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimą į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
17. Apeliacijos dalykas – Departamento Sprendimo dalies dėl asmens laikino apgyvendinimo nesuteikiant jam teisės laisvai judėti panaikinimo pagrįstumas ir teisėtumas bei alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimas.
18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo skundą dėl Departamento Sprendimo dalies panaikinimo atmetė bei sprendė, kad Departamentas pagrįstai apgyvendino Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
19. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo, be kita ko, taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
20. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė teismo sprendimo negaliojimo pagrindų arba aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.
21. Pažymėtina, kad Departamentas 2021 m. gruodžio 28 d. priėmė sprendimą Nr. 21S52514, kuriuo nusprendė nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio (pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos), išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždraudė užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Remiantis atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovo pateikta bei teismo posėdyje patvirtinta informacija, Užsienietis aptariamą sprendimą yra apskundęs, byla šiuo metu nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad Užsienietis šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo statusą.
22. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia nurodo, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d.
23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Departamentas Sprendimą priėmė atsižvelgęs į tai, jog per 6 mėnesius nuo Užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl Užsieniečio, t. y. prieglobsčio prašytojo, teisinės padėties (Įstatymo 140⁸ str. 5 d.).
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, Departamento taikomas apgyvendinimas 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant Užsieniečiui teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, savo turiniu iš esmės atitinka alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte (ekstremalios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu – Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 d. 3 p.), t. y. apgyvendinimą VSAT (ar kitoje tam pritaikytoje vietoje) nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Todėl, net ir Užsieniečiui nesant sulaikytam, tačiau apgyvendintam pagal sąlygas, atitinkančias alternatyvią sulaikymui priemonę, turi būti veiksmingai užtikrinta teisė į teisminę gynybą, siekiant patikrinti Užsieniečiui taikomos priemonės pagrįstumą ir teisėtumą, galimybę skirti švelnesnę priemonę.
25. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 140¹⁹ straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kurias kiekvienu konkrečiu atveju teismas gali pripažinti pakankamomis taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N143‑3565/2008, 2010 m. liepos 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N575‑6127/2010 ir kt.). Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).
26. Nustačius, kad Užsieniečiui šiuo metu taikoma priemonė iš esmės atitinka alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte, svarbu įvertinti, ar taikoma judėjimo laisvę varžanti priemonė yra būtina ir proporcinga įstatymų numatytam tikslui pasiekti – operatyviai ir tinkamai išspręsti Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą. Pažymėtina, jog šiuo aspektu itin reikšmingas proporcingumo principas reikalauja užtikrinti teisės į laisvę ir saugumą ir šias teises apribojančių viešųjų interesų tikslų tinkamą balansą. Vertinant Užsieniečiui taikomą priemonę, turi būti atsižvelgiama į tai, ar šia priemone siekiami tikslai negalėtų būti pasiekti pritaikius švelnesnę priemonę. Šiuo tikslu reikšmingomis gali būti aplinkybės, be kita ko, charakterizuojančios prieglobsčio prašytojo asmenybę, atskleidžiančios tam tikrus specialius asmens poreikius (be kita ko, prieglobsčio prašytojo, kaip pažeidžiamo asmens, turimas statusas), įvairių medicininių ar kitokių būtinųjų paslaugų, kurių nėra galimybės suteikti prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo vietoje, poreikis ir pan.
27. Kita vertus, sprendžiant švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo klausimą būtina įvertinti, ar tokia priemonė bus pakankama Įstatyme nustatytiems tikslams pasiekti. Šiuo atžvilgiu atsižvelgtina į tai, kad pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalį užsieniečiai apgyvendinami nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kitaip tariant, įstatymų leidėjas Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje iš esmės nustatė tik galimybę apgyvendinti Užsieniečius be teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tik išimtiniais atvejais šios nutarties 24 punkte nurodytų teismo nustatytų aplinkybių visumos pagrindu, teisėjų kolegijos vertinimu, gali būti sprendžiama dėl švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo būtinybės.
28. Teisėjų kolegija nurodo, kad byloje nėra duomenų apie Užsieniečio šiuo metu keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, jis pateikė asmens tapatybę įrodantį dokumentą (tą pripažįsta ir Departamentas Sprendime), tačiau pažymėtina, jog Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturi šeimyninių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, grįsdamas savo prašymą suteikti prieglobstį teikė nekonkrečią informaciją. Pareiškėjo pasakojimas, kuriuo jis grindė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, buvo neišsamus, bendro pobūdžio, painus ir prieštaringas, labiau paremtas kitų žmonių patirtimis, be to, remiantis kilmės valstybės informacija, neatitinkantis realios situacijos, klaidinantis. Be to, Užsienietis iki priimant pirminį sprendimą jo prieglobsčio byloje nepateikė jokių įrodymų, nors žadėjo tai padaryti. Užsienietis įrodymus pateikė tik po to, kai buvo priimtas Departamento sprendimas nesuteikti jam prieglobsčio. Be to, pateikti įrodymai (nuotraukos, kt.), buvo apie naujas aplinkybes, apie kurias pareiškėjas nebuvo nurodęs apklausos metu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog Departamentas pagrįstai vertino, kad Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais. Taigi, Sprendime pagrįstai nurodyta tikimybė, jog Užsienietis gali pasislėpti (Įstatymo 113 str. 5 d. 10 p.).
29. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios suponuotų Užsieniečio prašomos taikyti priemonės galimybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, skyrus Užsieniečio prašomą priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nebūtų užkardyta rizika, jog nebus pasiekti Įstatymo keliami tikslai – galutinio sprendimo Užsieniečio prieglobsčio byloje priėmimas ir įvykdymas.
30. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo keisti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais motyvais, be kita ko, teisėjų kolegija šia nutartimi papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. vasario 25 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) A. A. A. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.