- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-29
- Bylos Nr.
- A-4459-815/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-00214-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Ernestas Spruogis (pirm.), Rytis Krasauskas
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos užsieniečių registracijos centras
- Kategorijos
- 8.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 59.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
dalyvaujant užsieniečiui, (duomenys neskelbtini) piliečiui S. W. M. M., jo atstovui advokatui P. V.,
pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui P. K. (P. K.),
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio S. W. M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio S. W. M. M. sulaikymo termino pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiui S. W. M. M. (toliau – ir Užsienietis) taikomą sulaikymą Centre iki 2022 m. vasario 28 d.
2. Centras nurodė, kad Užsienietis 2021 m. birželio 24 d. buvo pristatytas iš VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Lavoriškių pasienio užkardos kartu su kitais užsieniečiais. Užsienietis į Lietuvos Respubliką pateko neteisėtai iš Baltarusijos Respublikos. Užsieniečio asmens tapatybė yra nustatyta, jis su savimi turėjo (duomenys neskelbtini) pasą. Užsienietis 2021 m. liepos 27 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Užsieniečio prieglobsčio prašymas yra priimtas ir nagrinėjamas skubos tvarka. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) dar nėra priėmęs sprendimo. Užsienietis pabėgo iš Centro, o 2021 m. rugpjūčio 31 d. buvo sulaikytas iki 48 valandų. Užsienietis nėra linkęs bendrauti su teisėsaugos institucijomis. 2021 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas priėmė sprendimą sulaikyti Užsienietį centre iki 2021 m. lapkričio 30 d., bet ne ilgiau, nei bus priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo. 2021 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Užsieniečio skundą atmetė.
3. Užsienietis, pradėjus teismo posėdį, nurodė, kad jis yra pateikęs prašymą dėl advokato, su kuriuo ateityje planuoja sudaryti sutartį, tačiau šiai dienai nėra pasirašęs sutarties su advokatu, todėl nesutinka dalyvauti teismo posėdyje, teikimas buvo nagrinėjamas užsieniečiui nedalyvaujant.
II.
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimu tenkino Centro teikimą – pratęsė Užsieniečiui taikomo sulaikymo Centre terminą iki 2022 m. vasario 28 d.
5. Teismas nustatė, kad Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, neteisėtai pabėgo iš Centro, Migracijos departamentas dar nėra priėmęs galutinio sprendimo jo prieglobsčio byloje.
6. Teismas padarė išvadą, kad jis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nevykdyti savo, kaip prieglobsčio prašytojo, pareigų bei nepaisyti teisės aktų nustatytos išvykimo iš Centro tvarkos ir, tikėtina, kad siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, Užsienietis gali vėl bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jo teisinės padėties. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Užsienietis piktybiškai nesilaiko Lietuvos įstatymų ir tvarkos. Migracijos departamento sprendimo priėmimas ir vykdymas yra įmanomas tik jį sulaikius.
7. Teismas sprendė, jog, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad Užsienietis, siekdamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pakartotinai bandyti išvykti ir pasislėpti, tuo trukdydamas išsiaiškinti jo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti, todėl egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 11 punkte. Taip pat, buvo nustatyta, kad iš esmės nepasikeitė ir aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl Užsieniečio sulaikymo pagrindų, byloje nėra pagrindo Užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę.
III.
8. Užsienietis prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir pritaikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad asmens laisvė yra viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Nurodoma, jog sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatinio jų taikymo.
Šalies argumentai
10. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai taikė griežčiausią judėjimo laisvės ribojimo priemonę. Skundžiamame sprendime nėra nieko pasakyta apie reikšmingas kliūtis taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Vien tai, kad apeliantas vienintelį kartą buvo sulaikytas Pabradėje, t. y. ten pat, kur yra Centras, savaime negali ir neturėtų tapti formalia kliūtimi švelninti jo judėjimo apribojimus. Nėra jokių duomenų, kad jis bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, jis net nebuvo priartėjęs prie Lietuvos Respublikos sienos. Teismo motyvai apie tariamą apelianto pasislėpimą ar grėsmę, jog jis išvyks, yra nepagrįsti. Teismas neišnaudojo visų galimybių, kad būtų kuo mažiau ribojama jo, kaip prieglobsčio prašytojo, pažeidžiamo asmens judėjimo laisvė. Teismas turėjo spręsti, ar būtinas ir neišvengiamas yra asmens sulaikymas. Užsienietis, būdamas sulaikytas, laikėsi sulaikymo ir apgyvendinimo tvarkos, duomenų dėl nusiskundimų jo elgesiu nepateikta, kitų pažeidimų jis nėra padaręs.
Žemesnės instancijos teismas
11. Užsieniečio nuomone, sulaikymo pratęsimas yra per griežta, neproporcinga ir neteisinga jo laisvės suvaržymo priemonė. Užsienietis yra nusipelnęs teismo pasitikėjimo, jis dalyvavo visose organizuotose procedūrose, teikė paaiškinimus, todėl galima spręsti, kad jis bendradarbiavo su kompetentingomis institucijomis, pažeidimų nėra padaręs. O vienkartinis apsilankymas Pabradėje negali būti laikomas nebendradarbiavimu su institucijomis ar mėginimu išvykti.
Šalies argumentai
12. Apeliantas teigia, kad, atsižvelgiant į teismo keliamus siekius, šioje situacijoje pagrįstai gali būti pritaikyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta priemonė – apelianto apgyvendinimas Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tokiu atveju būtų užtikrintas apelianto buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jam išeiti apsipirkti būtiniausių reikmenų ir pasivaikštinėti. Pritaikius prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, jo judėjimo ribojimas būtų teisingesnis ir mažiau pažeidžiantis apelianto, kaip prieglobsčio prašytojo, interesus. Prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga, adekvati ir labiau atitiktų tiek VSAT, Migracijos departamento, tiek apelianto interesus naudotis asmens laisve.
Atsiliepimas
13. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą.
14. Atsiliepime į apeliacinį skundą dėstoma, kad Migracijos departamentas apelianto prieglobsčio prašymą išnagrinėjo skubos tvarka ir priėmė prieglobsčio byloje sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio ir išsiųsti į kilmės šalį, uždraudė jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos. Su Migracijos departamento sprendimu apeliantas nesutiko ir jį apskundė. Skundas dar neišnagrinėtas.
15. Pareiškėjas pažymi, kad Užsieniečiui negali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, nes jis neturi šeiminių, socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje. Užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, pažeidžiant apgyvendinimo Centre tvarką, jis pasišalino iš Centro, nors ne kartą buvo supažindintas su tvarka, kurios turi laikytis.
16. Atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis nesilaiko Lietuvos istatymų ir apgyvendinimo tvarkos, pareiškėjas mano, kad prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pateikimas nebuvo ir nėra prieglobsčio prašytojo tikslas. Užsienietis yra linkęs pažeidinėti teisės aktus, nevykdyti savo, kaip prieglobsčio prašytojo, pareigų bei nepaisyti teisės aktų nustatytos išvykimo iš Centro tvarkos. Siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, Užsienietis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, taip sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jo teisinės padėties. Migracijos departamento sprendimo įvykdymas galimas tik sulaikius Užsienietį. Taikant apeliantui alternatyvią sulaikymui priemonę, nesant galimybių užtikrinti tinkamą jo apsaugą, kyla rizika, kad siekdamas išvengti galimo išsiuntimo į kilmės valstybę, Užsienietis pasišalins iš Centro.
Šalies argumentai
17. Pareiškėjas akcentuoja, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, motyvai, kuriais grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, neišsiaiškinti, apeliantas nėra pripažintas pažeidžiamu asmeniu.
Žemesnės instancijos teismas
18. Pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo nuomone, tinkamai ir visapusiškai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
19. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas pratęsti Užsieniečiui taikomo sulaikymo terminą Centre iki 2022 m. vasario 28 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.
20. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Užsienietis piktybiškai nesilaiko Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytos tvarkos, yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nevykdyti savo, kaip prieglobsčio prašytojo pareigų, išlieka rizika, kad Užsienietis gali vėl pabėgti iš Centro, sprendė, kad yra pagrindas pratęsti Užsieniečiui taikomo sulaikymo terminą.
21. Užsienietis, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigdamas, kad sulaikymas yra per griežta priemonė ir yra pagrindas taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.
22. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimama laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas).
23. Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos. Pastarosiose nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.). Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).
24. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).
25. Iš bylos duomenų matyti, kad Migracijos departamentas yra priėmęs sprendimą nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, tačiau galutinis sprendimas prieglobsčio byloje nėra įsiteisėjęs. Užsienietis buvo pabėgęs iš Centro, tačiau vėliau buvo sulaikytas, jis nėra linkęs bendrauti su teisėsaugos pareigūnais, todėl darytina išvada, kad Užsieniečio elgesys negali būti pripažintas bendradarbiavimu, siekiant išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus.
26. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra priežasčių taikyti Užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę nei sulaikymas, kadangi byloje yra pakankamai duomenų, kad Užsienietis būdamas nesulaikytas ir siekdamas išvengti jo išsiuntimo į kilmės šalį, gali bandyti slėptis nesulaukęs galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo ir taip sutrukdyti įvertinti jo prieglobsčio prašymo pagrįstumą, todėl sprendžia, kad Užsienietis teisėtai sulaikytas Įstatyme nustatytais pagrindais. Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, kad, nebūdamas sulaikytas, jis sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl jo sulaikymas yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga Užsieniečiui taikytina priemonė. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrina sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra galimas.
27. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) piliečio S. W. M. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.