- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-16
- Bylos Nr.
- A-4344-442/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00361-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Romanas Klišauskas (pirm.), Virginija Volskienė
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras
- Advokatai
- Romas Jonuška
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
dalyvaujant užsieniečiui, (duomenys neskelbtini) piliečiu D. B. prisistatančiam asmeniui, jo atstovui advokatui Romui Jonuškai,
pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ritai Markevič-Babičevienei,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu D. B. prisistatančio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. spalio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu D. B. prisistatančio asmens sulaikymo termino pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiu D. B. prisistatančio asmens (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo Centre terminą trims mėnesiams, bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.
2. Centras nurodė, kad 2021 m. liepos 29 d. Užsienietis buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 valandoms. Užsienietis išvyko iš Centro ir tą pačią dieną kartu su kitais 8 užsieniečiais buvo sulaikytas išvažiuojantis iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Užsienietis pareigūnams pateikė Lietuvos Respublikoje išduotą užsieniečio registracijos pažymėjimą, tačiau dokumentų, patvirtinančių jo tapatybę, pilietybę ir suteikiančių jam teisę būti bei vykti per (duomenys neskelbtini) nepateikė. Užsienietis į Lietuvos Respubliką pirmą kartą atvyko 2021 m. birželio 13 d., veikdamas 48 asmenų grupėje, nepateikė asmens tapatybės dokumentų, pateikė prieglobsčio prašymą ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimu buvo apgyvendintas Centre. Migracijos departamentas 2021 m. liepos 9 d. išnagrinėjo prieglobsčio prašymą skubos tvarka ir priėmė sprendimą Užsieniečiui nesuteikti prieglobsčio ir išsiųsti į kilmės šalį. Užsienietis nesutiko su Migracijos departamento sprendimu ir jį apskundė. Centras 2021 m. liepos 30 d. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus prašydamas sulaikyti Užsienietį Centre iki 2021 m. spalio 29 d. Migracijos departamento 1- oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija priėmė sprendimą Užsieniečio skundą palikti nenagrinėtą. Atsižvelgus į anksčiau minėtas aplinkybes, Užsienietis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nevykdyti savo, kaip prieglobsčio prašytojo pareigų bei nepaisyti nustatytos išvykimo iš Centro tvarkos. Darytina išvada, kad Lietuvos Respublika nebuvo ir nėra prieglobsčio prašytojo tikslas, todėl siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali bandyti dar kartą išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.
3. Užsienietis prašė jo nesulaikyti ir nurodė, jog yra pasirengęs pateikti savo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus.
4. Užsieniečio atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje prašė teikimo netenkinti ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre, leidžiant judėti apgyvendinimo vietai skirtoje teritorijoje.
II.
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. spalio 26 d. sprendimu tenkino Centro teikimą – pratęsė Užsieniečio sulaikymo terminą tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. sausio 29 d.
Šalies argumentai
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsienietis bandė automobiliu išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), todėl 2021 m. liepos 29 d. buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 valandoms. Centras 2021 m. liepos 30 d. kreipėsi į teismą dėl sulaikymo taikymo Užsieniečiui. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimu teikimas tenkintas ir Užsienietis sulaikytas Centre iki 2021 m. spalio 30 d. Nors Užsienietis dėl šio sprendimo padavė skundą, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 3 d. nutartimi jo skundą atmetė, patikslino, kad Užsieniečiui taikytinas sulaikymas Centre iki 2021 m. spalio 29 d.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas pažymėjo, jog vien tai, kad Užsienietis neturi su savimi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, negalima teigti, kad jo tapatybė nenustatyta. Pažymėtina, kad Migracijos departamentas jau priėmė sprendimą dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo, todėl, vadovaujantis teismų praktika, negalima vertinti, jog Užsieniečio asmens tapatybė nėra nustatyta. Atitinkamai tai reiškia, kad nėra pagrindo pratęsti Užsieniečio sulaikymą Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad iki šiol galutinis sprendimas dėl prašymo suteikti prieglobstį nėra priimtas, Užsienietis turi teisę teikti naujus įrodymus ir aplinkybes, atsiradusias po jo apklausos ir sprendimo priėmimo, todėl negalima daryti išvados, kad Užsieniečio motyvai, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį yra galutinai išsiaiškinti, todėl teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju neišnyko Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 1, 10, 11 punktuose numatyti pagrindai sulaikyti Užsienietį.
8. Nagrinėjamu atveju Užsienietis iš pradžių nurodė kitą pavardę, tokiu būdu siekė suklaidinti kompetentingas institucijas, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos. Visa tai rodo, kad Užsienietis nenori nebendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, todėl daroma išvada, kad nėra galimybės jam skirti alternatyvios sulaikymui priemonės.
III.
9. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. spalio 26 d. sprendimą – pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Žemesnės instancijos teismas
10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad asmens laisvė yra viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Sulaikymo pagrindų įtvirtinimas įstatymuose neturėtų reikšti automatiško jų taikymo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė griežčiausią judėjimo laisvės ribojimą priemonę. Pirmosios instancijos teismas išsamiai nesvarstė galimybės taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Skundžiamame sprendime nėra nieko pasakyta apie galimybę skirti alternatyvią sulaikymui priemonę ir reikšmingas kliūtis jį taikyti. Užsieniečio vienkartinis ketinimas išvykti buvo tik epizodinis, tačiau galima daryti išvadą, kad jis suprato savo elgesio pasekmes ir neketina ateityje pažeisti apgyvendinimo tvarkos. Užsienietis nėra padaręs kitų apgyvendinimo tvarkos pažeidimų. Teismas neišnaudojo visų galimybių kaip įmanoma mažiau varžyti prieglobsčio prašytojo judėjimo laisvę. Užsienietis būdamas Lietuvos Respublikoje laikėsi sulaikymo ir apgyvendinimo taisyklių, pažeidimų nėra padaręs. Sulaikymo pratęsimas yra aiškiai per griežta, neproporcinga ir neteisinga Užsieniečio laisvės suvaržymo priemonė. Užsienietis dalyvavo visose organizuotose procedūrose, todėl galima spręsti, jog jis bendradarbiavo su kompetentingomis institucijomis. Šiuo atveju pagrįstai galima taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.
Atsiliepimas
11. Pareiškėjas Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepime pažymima:
11.1. Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, kad nebūdamas sulaikytas, jis sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos. Sulaikymas yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga Užsieniečiui taikytina priemonė. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrina sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti, siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra tikslingas.
11.2. Atsižvelgiant į faktą, kad Užsienietis savavališkai iš Centro pasišalino ir buvo sulaikytas netoli (duomenys neskelbtini), darytina išvada, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvos Respublikoje nebuvo ir nėra Užsieniečio tikslas. Užsienietis yra linkęs pažeidinėti Lietuvos Respublikos įstatymus. Tikėtina, kad Užsienietis, vengdamas galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali bandyti dar kartą išvykti ir pasislėpti, taip sukeldamas nelegalios migracijos Europos Sąjungoje grėsmę bei trukdydamas kompetentingoms valstybės institucijoms priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėties, arba sutrukdyti įvertinti jo prieglobsčio prašymo pagrįstumą. Vilniaus apygardos administracinis teismas dar nėra priėmęs sprendimo Užsieniečio atžvilgiu.
11.3. Užsienietis atvykdamas į Lietuvos Respubliką, nurodė kitą pavardę, tokiu būdu siekdamas suklaidinti kompetentingas valdžios institucijas. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu Užsienietis bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos. Visa tai rodo, jog Užsienietis nenori bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis, todėl daroma išvada, kad nėra galimybės jam skirti alternatyvios sulaikymui priemonės. Nėra pagrindo vertinti, kad Užsieniečiui reikalingas aprūpinimas negali būti suteiktas Centre.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. spalio 26 d. sprendimo, kuriuo pratęstas Užsieniečio sulaikymo terminas tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. sausio 29 d.
13. Pirmosios instancijos teismas tenkino Centro teikimą pratęsti Užsieniečio sulaikymo terminą. Teismas pažymėjo, jog nėra pagrindo pratęsti Užsieniečio sulaikymą Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju neišnyko Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 1, 10-11 punktuose numatyti pagrindai sulaikyti Užsienietį.
14. Užsienietis su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Apeliacinį skundą motyvuoja tuo, jog nepagrįstai taikoma griežčiausia judėjimo laisvės ribojimo priemonė. Teismas išsamiai nesvarstė galimybės taikyti alternatyvių sulaikymui priemonių.
15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
16. Prieglobsčio prašytojų sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies nuostatos. Pastarosiose nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.). Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).
17. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, kad, įvertinus tai, jog Užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, galutinis sprendimas dėl prašymo suteikti prieglobstį nėra priimtas, yra Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 5 dalies 1, 10 ir 11 punktuose nustatyti pagrindai sulaikyti Užsienietį, kurie nėra išnykę.
18. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra priežasčių taikyti Užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę nei sulaikymas, kadangi byloje yra pakankamai duomenų, kad Užsienietis būdamas nesulaikytas ir siekdamas išvengti jo išsiuntimo į kilmės šalį, gali bandyti slėptis nesulaukęs galutinio sprendimo dėl jo prieglobsčio prašymo ir taip sutrukdyti įvertinti jo prieglobsčio prašymo pagrįstumą, todėl sprendžia, kad Užsienietis teisėtai sulaikytas Įstatyme nustatytais pagrindais. Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, kad, nebūdamas sulaikytas, jis sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl jo sulaikymas yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga Užsieniečiui taikytina priemonė. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas neužtikrina sąlygų, kurioms esant eliminuojama reali galimybė pasislėpti siekiant išvengti grąžinimo į kilmės šalį, todėl jos taikymas nėra galimas. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo galimybes taikyti alternatyvias sulaikymui priemones ir tai motyvavo teismo sprendime.
19. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. spalio 26 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) piliečiu D. B. prisistatančio asmens apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.