Kauno apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovo apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2022 m. vasario 10 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 235 straipsnio 4 dalį M. C. – N. atžvilgiu nutraukta, nesant jos veikoje administracinio nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2020 m. lapkričio 13 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) Marijampolės valdybos Marijampolės aplinkos apsaugos inspekcijos vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius G. T. UAB „E.“ komercijos direktorei M. C. – N. (toliau ir M. C. – N.) surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį dėl to, kad ji, pavaduodama UAB „E.“ direktorių įmonės Kauno padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 26 d. iki 2020 m. liepos 26 d., atliekų apdorojimo veiklą vykdė neturėdama taršos leidimo, t. y.: 1) paruošia šalinimui ir naudojimui medines pakuotes, popieriaus ir kartono, degiąsias, mišrias statybines ir griovimo, automobilių plastiko atliekas (į teritoriją atliekos atvežamos įmonės ir kitų įmonių transportu, čia iškraunamos, išrūšiuojamos, supresuojamos, laikomos ir išvežamos tolimesniam šalinimui ar panaudojimui), be to, šių atliekų tvarkymo veiklų nėra įregistravusi Atliekų tvarkytojų valstybės registre; 2) teritorijoje įvairiose vietose laiko apie 50 m³ (apie 45 t) mišrių statybinių ir griovimo, apie 200 m³ (apie 100 l) degiųjų, 193 pakus (apie 193 m³, apie 115 t) supresuoto popieriaus ir kartono, apie 100 m³ (apie 20 t) nepresuoto popieriaus ir kartono, 49 pakus (apie 49 m³, apie 35 t) supresuoto plastiko ir apie 30 m³ (apie 8 t) medinės pakuotės atliekų. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad tokiais savo veiksmais M. C. – N. pažeidė Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 1 priedo 3.1 papunktį: apdorojamos atliekos (naudojamos ar šalinamos, įskaitant laikymą ir paruošimą naudoti ir šalinti), išskyrus atvejus, kai vadovaujantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. Dl-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, 1 priedu tokiai veiklai reikalingas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas (galiojanti suvestinė redakcija (nuo 2020 m. liepos 17 d.) ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnį (suvestinė redakcija nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.).

2. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo teiseną M. C. – N. atžvilgiu nutraukė, konstatavęs, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose nenustatyti administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Teismas sprendė, kad šioje administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų nepakanka pagrįsti, jog būtent UAB „E.“, vadovaujama M. C.-N., o ne kiti atliekų apdorojimo veiklos subjektai – UAB „E.“ arba BUAB „S. M.“ – vykdė atliekų apdorojimą Kauno padalinio teritorijoje (duomenys neskelbtini), todėl administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį M. C.-N. atžvilgiu buvo nutraukta. Priimdamas sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, teismas rėmėsi administracinėje byloje Nr. eI3-745-428/2021 nustatytomis aplinkybėmis, kurias vertino kaip turinčias prejudicinę galią šioje M. C. – N. administracinio nusižengimo byloje.

3. Institucijos apeliaciniame skunde prašoma Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą, paskiriant M. C. – N. administracinę baudą pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį.

3.1. Apeliaciniame skunde akcentuojamos įrodymų vertinimo taisyklės nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, nurodant, kad nagrinėjamu atveju teismas nevertino surinktų įrodymų visumos, ko pasekoje padarė neteisingą išvadą. Skunde teigiama, kad 2020 m. liepos 28 d. žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuriame buvo vykdoma atliekų apdorojimo veikla, nuomojosi UAB „E.“. Kitų ūkio subjektų besinuomojančių šį sklypą tuo metu nebuvo (nėra ir dabar). BUAB „S. M.“ ir UAB „E.“ veikla tuo metu tikrinama nebuvo, bet nei viena, nei kita (duomenys neskelbtini) kaime žemės sklypų neturėjo. UAB „E.“ turėjo išsinuomojusi pastatą-daržinę, esantį minėtame sklype. Taip pat, buvo išsinuomojusi atliekų rūšiavimo liniją bei atliekų presą, kurie buvo sumontuoti minėtame pastate. BUAB „S. M.“ ir UAB „E.“ veikla tuo metu tikrinama nebuvo, bet nei viena, nei kita atliekų rūšiavimo linijos ar atliekų preso neturi ir nevaldo. Patikrinimo metu (2020 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo aktas Nr. PA44-36) teritorijoje matėsi dirbant asmenų, kurie vilkėjo rūbus su UAB „E.“ logotipais. BUAB „S. M.“ darbuotojų neturi ir nei vienas iš darbuotojų, buvusių UAB „E.“ teritorijoje, neprisipažino dirbantis UAB „E. “. Liudytojų R. P., J. Ž. apklausos protokolai parodo, kad toje teritorijoje veikė būtent UAB „E.“ padalinys, kuriame vykdoma atliekų rūšiavimo veikla. Pavyzdžiui liudytoja D. B. nurodo, kad ji dirba UAB „E.“ jau 3 metus, kad jai vadovauja Š., kad nuo 2017 metų UAB „E.“ Kauno padalinyje rūšiuoja popierius, plokštes, atliekas, pastate yra presas, prieš suspaudžiant, atlieka atliekų rūšiavimą. J. Ž. paaiškinime nurodyta, kad UAB „E.“ Kauno padalinys vykdo atliekų rūšiavimo veiklą, padalinyje dirbo vadybininkas, meistras, apskaitininkas, šeši vairuotojai, devynios rūšiuotojos, penki pagalbiniai darbininkai. Iš šių duomenų akivaizdu, kad atliekų apdorojimo veiklą šioje teritorijoje vykdė UAB „E.“, o ne BUAB „S. M.“ ar UAB „E.“.

3.2. Skunde nesutinkama ir su liudytojų parodymų vertinimu. UAB „E.“ pardavimų vadybininkas J. Ž. parodė, kad atliekų rūšiavimo veiklą vykdo UAB „E.“, patvirtino, kad gautas antrines žaliavas (popierių, plastiką) teritorijoje, lauke UAB „E.“ darbuotojai rankiniu būdu patikrina ir supresuoja įrenginiu esančiu pastate. Nors teismas sprendė, kad liudytojo parodymai subjektyvūs, liudytojas galėjo nesuprasti sąvokų, susijusių su atliekų tvarkymu ir apdorojimu, teisinės reikšmės, tačiau šie pirmosios instancijos teismo motyvai vertinami kritiškai, pažymint, kad J. Ž. nuo (duomenys neskelbtini) įmonėje dirba (duomenys neskelbtini), todėl jam gerai suprantamos su atliekų tvarkymu susijusios sąvokos.

3.3. Institucija skunde taip pat pažymi, kad patikrinimo metu buvo užfiksuota, kad į UAB „E.“ teritoriją yra atvežamos medinės pakuotės, popieriaus ir kartono, degiosios, mišrios statybinės ir griovimo, automobilių plastiko atliekos. Surenkamas gan platus spektras įvairių atliekų. Čia jos iškraunamos, išrūšiuojamos, supresuojamos, laikomos ir išvežamos tolimesniam šalinimui ar panaudojimui. Nors teismas nurodo, kad patikrinimo akte nurodytos aplinkybės nepatvirtina fakto, jog būtent UAB „E.“, o ne BUAB „S. M.“ vykdė atliekų apdorojimo veiklą, tačiau teismas neatsižvelgia į tai, kad BUAB „S. M.“ tokių atliekų, kokias surenka UAB „E.“ (degiosios, mišrios statybinės ir griovimo, automobilių plastiko atliekos), apdorojimo negali vykdyti, o UAB „E.“ tokių atliekų neturi teisės perduoti, nes pagal turimą TIPK leidimą BUAB „S. M.“ gali vykdyti tik antrinių žaliavų apdorojimą. Be to, atliekos minėtoje teritorijoje išrūšiuojamos (tą parodo išvežamų atliekų važtaraščiai ir suvestinėse pakitę atliekų kodai), tad jas rūšiuoja ir tolimesniam panaudojimui paruošia UAB „E.“.

3.4. Skunde teigiama, kad BUAB „S. M.“ ir UAB „E.“ priėmimo-perdavimo aktai atliekų srautų judėjimo tarp dviejų ūkio subjektų neįrodo ir fiktyviai surašyti dėl kontroliuojančių institucijų klaidinimo, siekiant išvengti atsakomybės ir pareigos turėti leidimą atliekų apdorojimui. Nėra duomenų, jog BUAB „S. M.“ būtų priėmusi tvarkymui atliekų iš UAB „E.“, kaip ir nėra duomenų, jog ir pati UAB „E.“ būtų perdavusi kokių tai apdorotų atliekų. BUAB „S. M.“ atliekų tvarkymo apskaitos neveda ir kitais būdais. UAB „E.“ atliekų tvarkymo apskaitoje nerodo tokių atliekų, kaip degiosios ar mišrios statybinės ir griovimo, surinkimo. BUAB „S. M.“ teisės apdoroti tokias atliekas neturi, tačiau iš krovinių važtaraščių matyti, kad iš UAB „E.“ tokios atliekos išvežamos, joms suteikti atliekų kodai, tokios atliekos po rūšiavimo susidarė UAB „E.“ Kauno padalinio teritorijoje. Tai, kad medinės pakuotės, popieriaus ir kartono, degiosios, mišrios statybines ir griovimo, automobilių plastiko atliekos atvežamos į UAB „E.“ Kauno padalinio nuomojamą žemės sklypą, o BUAB „S. M.“ ir UAB „E.“ savo teritorijos (duomenys neskelbtini) savivaldybėje neturi, tai, kad UAB „E.“ atliekų apdorojimo įrangą turi, o BUAB „S. M.“ ne, tai, kad BUAB „S. M.“ neturi teisės apdoroti degiąsias, mišrias statybines ir griovimo, automobilių plastikų atliekas, tai, kad BUAB „S. M.“ nėra gavusi jokių atliekų iš UAB „E.“, tai, kad UAB „E.“ neapskaito gaunamų degiųjų, mišrių statybinių ir griovimo atliekų, tai, kad atliekų gabenimo lydraščiuose sąmoningai keičia atliekų tvarkymo vietą, tik įrodo, kad atliekų apdorojimo veiklą vykdė būtent UAB „E.“, o jos vadovas suprato (turėjo suprasti) vykdomos veikos neteisėtą pobūdį ir nesiėmė priemonių pažeidimui išvengti, toleravo neteisėtos veiklos vykdymą Kauno padalinyje, slėpė neteisėtos veikos požymius, ir, jei pats aktyviais veiksmais neteisėtos veikos požymių neslėpė, tai neužkirto kelio jų slėpimui.

3.5. Galiausiai skunde akcentuojama ir tai, kad teismas, spręsdamas M. C. – N. kaltės klausimą, rėmėsi administracinėje byloje Nr. eI3-745-428/2021 teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau teismas žinojo, kad minėtas sprendimas yra neįsigaliojęs, nes apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tad spręsdamas administracinėn traukiamo asmens atsakomybės klausimą turėjo remtis administracinio nusižengimo bylos medžiaga, nevertindamas neįsiteisėjusio teismo sprendimo. Neįsiteisėjusiame teismo sprendime padarytos išvados suponavo išankstinę Kauno apylinkės teismo nuomonę. Be to, teismas visiškai nepasisakė dėl antrojo M. C. – N. inkriminuoto epizodo (įvairių atliekų laikymo), nors minėta veika taip pat laikytina atliekų apdorojimu, kuriam reikalingas Taršos leidimas.

4. M. C. – N. atstovas advokatas L. Meškys pateikė atsiliepimą į Institucijos apeliacinį skundą, kuriuo prašė Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 10 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Institucijos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Institucijos atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, administracinio nusižengimo byla grąžinama iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju Institucijos pateiktame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu M. C. – N. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nenustačius ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, taip pat, kritiškai vertinamas neįsiteisėjusioje administracinėje byloje eI3-745-428/2021 nustatytų faktų kaip prejudicinę galią turinčių vertinimas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais skundo argumentais sutinka iš dalies.

6. Įvertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, spręstina, kad administracinio nusižengimo byla apylinkės teisme buvo išnagrinėta neišsamiai, neištyrus įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių M. C. – N. kaltę dėl jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo, nepašalinus administracinio nusižengimo byloje esančių prieštaravimų, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

7. Priimdamas sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, teismas sprendė, kad administracinėje byloje Nr. eI3-745-428/2021 nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią šioje administracinio nusižengimo byloje, todėl, spręsdamas M. C. – N. kaltės klausimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A11.-4-1129/2022 byloje rėmėsi minėtoje administracinėje byloje nustatytomis aplinkybėmis. Šiame kontekste aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, turi būti laikomasi tiesioginio nagrinėjimo teisme principo. Teismas, nagrinėdamas bylą, privalo išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus. Teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta, teismas privalo būti aktyvus, siekdamas nustatyti byloje objektyvią tiesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-18-693/2016, 2AT-27-976/2015). Atitinkamai byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-22-988/2021). Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus skundžiamo Kauno apylinkės teismo nutarimo turinį bei jo formą, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas išdėstytų nuostatų nesilaikė, surašydamas nutarimą padarė esminius proceso pažeidimus, dėl ko skundžiamas apylinkės teismo nutarimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-745-428/2021, kuriuo UAB „E.“ skundas buvo patenkintas, 2021 m. gruodžio 15 d. apeliacine tvarka buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir šiuo metu nėra įsiteisėjęs. Nepaisant to, apylinkės teismas nurodė, kad remiasi administracinėje byloje Nr. eI3-745-428/2021 teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Su tokia apylinkės teismo pozicija apeliacinės instancijos teismas negali sutikti. Šiuo aspektu pastebėtina tai, jog, priešingai nei teigiama skundžiamame nutarime, minėtas procesinis spendimas neturi prejudicinės galios, kadangi ANK nenumato galimybės naudoti prejudicinius faktus, kas vėlgi reiškia, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti įrodymus ir nustatyti bylos faktines aplinkybes. Kita vertus, šie įsiteisėję sprendimai yra dokumentai, kuriuose užfiksuota informacija gali padėti nustatyti su administraciniu nusižengimu susijusias aplinkybes, todėl jie yra tiriami ir vertinami kaip ir kiti byloje esantys įrodymai. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiamą nutarimą priėmęs teismas klaidingai aiškino ir taikė prejudicinių faktų teisinį institutą. Kartu pritartina apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams, jog prejudicinę galią teismo procese turi ir neįrodinėtinais faktais pripažįstamos tik tos aplinkybės (faktai), kurios buvo nustatytos įsiteisėjusiu, t. y. res judicata galią įgijusiu, teismo sprendimu, kurio priėmimas ir atitinkamų faktų (aplinkybių) konstatavimas jame reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai, visiems laikams ir teismo nustatytos aplinkybės (faktai) nebegali būti revizuojami kokių nors kitų institucijų. Tokiu būdu apylinkės teismas paneigia esminius prejudicinių faktų taikymo principus.

9. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su byloje esančia medžiaga konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neištyrė byloje esančių įrodymų, pasirėmė duomenimis, kurių nėra nagrinėjamoje byloje, bei priimdamas sprendimą vadovavosi, citavo ir rėmėsi sprendimu, kaip prejudiciniu faktu, kuris nėra įsiteisėję, ANK nenumatant galimybės vadovautis prejudiciniais faktais. Šios aplinkybės parodo priimto nutarimo neteisėtumą.

10. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs teismas neatliko savarankiško įrodymų tyrimo. Nagrinėjamoje byloje įvyko vienas teismo posėdis, kurio metu buvo leista pasisakyti institucijos, surašiusios protokolą, atstovui ir atsakomybėn traukiamo asmens atstovui. Posėdžio metu nebuvo apklausiami liudytojai, skelbiami byloje surinkti duomenys. ANK numatyta išlyga, kad byloje turi būti paskelbiami duomenys, su kuriais proceso dalyviai nebuvo susipažinę iki posėdžio, tačiau šio proceso metu nebuvo šalių klausiama apie susipažinimą su byloje surinktais duomenimis. Skundžiamame nutarime yra cituojama ANK 569 straipsnio 4 dalis, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Tuo tarpu šioje byloje per įvykusį vieną teismo posėdį nebuvo tiriami jokie įrodymai. Ir nors nutarime yra nurodoma rašytinė bylos medžiaga, remiamasi proceso dalyvių, paaiškinimais, liudytojo parodymais, tačiau šie duomenys teismo posėdžio metu nebuvo tiriami. Teismas, nustatęs, kad kyla abejonių dėl tam tikrų M. C. – N. pareikštų administracinio kaltinimo aplinkybių, jų netyrė, tačiau rėmėsi neįsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje. Apylinkės teismo nutarime perrašytas liudytojo J. Ž. parodymų vertinimas byloje Nr. eI3-745-428/2021. Nurodoma, kad teismas sutinka su tokiu kito teismo vertinimu, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog šis liudytojas nagrinėjamoje byloje nebuvo apklaustas, jo anksčiau duoti parodymai nebuvo pagarsinti bylos nagrinėjimo metu. Skundžiamame nutarime šie parodymai yra nurodomi prie rašytinės bylos medžiagos. Tokiu atveju, nurodyti duomenys negali būti vertinami kaip liudytojo parodymai, o tik kaip rašytinė bylos medžiaga, patvirtinanti, ar paneigianti byloje nustatomas aplinkybes.

11. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, jo pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas pasirinko pasyvią poziciją, netinkamai vadovavosi operatyvumo principu, nerinko byloje įrodymų, o vadovavosi kitose neįsiteisėjusiose bylose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios išnagrinėjus apeliacinius skundus gali kisti arba būti nustatytos priešingos, dalis jų gali būti panaikinta. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas netyrė bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, nepašalino prieštaravimų nustatant faktines aplinkybes, išvadas padarė nesurinkęs ir neįvertinęs visų būtinų įrodymų.

12. Apylinkės teismas nurodė, kad kitose neįsiteisėjusiose bylose nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis vadovaujasi siekdamas nepraleisti bausmės administracinio nusižengimo byloje skyrimo termino. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net ir siekiant bylą išnagrinėti per kuo trumpesnį laiką ir nuobaudą paskirti per ANK 39 straipsnyje nustatytą dviejų metų senaties terminą, negalima pažeisti ANK įvirtintų įrodymų rinkimo ir vertinimo taisyklių, kas šiuo atveju ir buvo padaryta.

13. Aukščiau išdėstytų aplinkybių visumoje apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, išanalizavęs apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir motyvus, kuriais Institucija grindžia savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutarime padarytomis išvadomis, konstatuoja, kad apylinkės teismas neišsiaiškino ir nenustatė šiai bylai teisingai išspręsti svarbių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kad būtent bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui tenka pareiga išsiaiškinti šioje nutartyje paminėtas aplinkybes, kurių šiam teismui neišsiaiškinus ir neįvertinus, jų tyrimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės apribotų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises, skundžiamas Kauno apylinkės teismo nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo byla grąžinama iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Apeliacinės instancijos teismas, priėmęs tokį sprendimą, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, kadangi visos bylos aplinkybės turi būti įvertintos iš naujo nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovo skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 10 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.