Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos atstovui I. K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. C.-N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktorė, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 235 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. C.-N. pavaduodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir įmonė) direktorių, įmonės Kauno padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 26 d. iki 2020 m. liepos 24 d., atliekų apdorojimo veiklą vykdė neturėdama taršos leidimo, t. y.: 1) paruošia šalinimui ir naudojimui medines pakuotes, popieriaus ir kartono, degiąsias, mišrias statybines ir griovimo, automobilių plastiko atliekas (į teritoriją atliekos atvežamos įmonės ir kitų įmonių transportu, čia iškraunamos, išrūšiuojamos, supresuojamos, laikomos ir išvežamos tolimesniam šalinimui ar panaudojimui), be to šių atliekų tvarkymo veiklų nėra įregistravusi Atliekų tvarkytojų valstybės registre; 2) teritorijoje įvairiose vietose laiko apie 50 m³ (apie 45 t) mišrių statybinių ir griovimo, apie 200 m³ (apie 100 l) degiųjų, 193 pakus (apie 193 m³, apie 115 t) supresuoto popieriaus ir kartono, apie 100 m³ (apie 20 t) nepresuoto popieriaus ir kartono, 49 pakus (apie 49 m³, apie 35 t) supresuoto plastiko ir apie 30 m³ (apie 8 t) medinės pakuotės atliekų. Tuo M. C.-N. pažeidė Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 1 priedo 3.1 papunktį: apdorojamos atliekos (naudojamos ar šalinamos, įskaitant laikymą ir paruošimą naudoti ir šalinti), išskyrus atvejus, kai vadovaujantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. Dl-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, 1 priedu tokiai veiklai reikalingas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas (galiojanti suvestinė redakcija (nuo 2020 m. liepos 17 d.); Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnį (suvestinė redakcija nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.).

Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija M. C.-N. veiksmus kvalifikavo pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį (ūkinės ar kitokios veiklos objektų statyba ir naudojimas, pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. C.-N. į teismo posėdį neatvyko, jai apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, M. C.-N. teismo posėdyje atstovauja advokatas Linas Meškys, jo atstovavimas pripažintinas tinkamu, todėl vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Liudytojas G. T. teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirba aplinkos apsaugos departamente. Jis turi nustatyti, ar dirbančios įmonės turi leidimus, iš esmės, jis tikrina įmones. Jis atliko UAB „(duomenys neskelbtini)s“ patikrinimą. Jie atvažiavo, matė, kad yra vykdoma atliekų tvarkymo, rūšiavimo veikla. Atliekų tvarkymo veiklą vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes ten dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, kurių duomenys yra nurodyti patikrinimo akte, atliekos buvo vežamos kitų įmonių transportu, tačiau taip pat buvo užfiksuotos ir UAB „(duomenys neskelbtini)s“ transporto priemonės. Su ten buvusiais darbuotojais jis bendravo ir jie jam nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Važtaraščiuose buvo nurodyta, kad atliekos yra paimamos iš Kauno padalinio, o vėliau buvo nurodyta, kad atliekos buvo paimamos iš Alytaus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė apdorojimo, atliekų laikymo pažeidimus, nes atliekos buvo laikomos ilgiau nei 3 dienas ir taip pat padarė apdorojimo pažeidimus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi leidimo toje vietoje vykdyti atliekų apdorojimą ir laikymą. Leidimas reikalingas atliekų apdorojimui ir laikymui ilgesniam laikui nei 72 valandos, nes paskui atliekas reikia išvežti į atliekų tvarkymo vietą. Patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų apdorojimo nevykdė, tačiau iš parodymų buvo aišku, kad veikla buvo vykdyta anksčiau. Apdorojimas yra suprantamas kaip presavimas. Atliekų apdorojimui taip pat yra reikalingas leidimas. Toje vietoje bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „(duomenys neskelbtini)“ turi leidimą apdoroti atliekas, taip pat turi leidimą ten laikyti atliekas. Abi įmonės dirba toje pačioje teritorijoje. Kam priklauso toje teritorijoje buvusios atliekos yra sudėtinga nustatyti. Darydamas patikrinimą jis važiavo keturis kartus. Jis matė, kad yra vežamos atliekos, jų vis daugėjo, matė kaip yra išmontuojamas atliekų presas, jis kiekvieną dieną matė darbininkus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nurodžiusi, kad atliekas tvarko kitoje vietoje, nes kitoje vietoje įmonė turi leidimą tai daryti. Toje pačioje vietoje kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą taip pat vykdo įmonė BUAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri turi reikalingus leidimus, gali apdirbti antrines žaliavas. Surinkimui, vežimui, išvežimui nėra reikalingas leidimas. Patikrinimo metu presas buvo išmontuotas, todėl atliekų apdirbimas nebuvo atliekamas.

Liudytojas S. N. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra aplinkos apsaugos departamento darbuotojas. 2020 m. liepos mėnesį, atliekant neplaninį UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno padalinio patikrinimą buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlieka atliekų tvarkymą neturėdama tam leidimo. Patikrinimas buvo atliekamas nuvykus į vietą. Į teritoriją buvo vežamos įvairios atliekos, įvairios masės, popierius. Popieriaus atliekos buvo rūšiuojamos ir presuojamos, jų surinktais duomenimis tai darė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Jis matė, kaip darbuotojai tai daro. Statybinės atliekos ir plastikas būdavo išvežamas, degiosios būdavo vežamos į Kauną ir Klaipėdą, o popierius būdavo išrūšiuojamas, supresuojamas ir eksportuojamas. Departamento duomenimis tai darė UAB „(duomenys neskelbtini)“. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turi leidimą atliekų tvarkymo veiklai, tačiau tai yra bankrutuojanti įmonė, kuri neturi nei teritorijos nei pastatų nei darbuotojų. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo leidimą atliekų tvarkymui, nes anksčiau užsiėmė atliekų tvarkymo veikla. Leidimus išduoda Aplinkos apsaugos agentūra. Tikrinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ jie nekalbėjo su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais, o kai buvo atliekamas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimas, buvo kalbama su bankroto administratoriumi. Jie važiavo tikrinti objektą ir nežinojo, kokios įmonės dirba toje teritorijoje. Darydamas patikrinimą jis kalbėjo su UAB „(duomenys neskelbtini)s“ darbuotojais, tačiau kai kurie darbuotojai nekalbėjo, nes jiems uždraudė. J. Ž. papasakojo, kur dirba, kiek yra darbuotojų, kur jie dirba. Asmuo pasakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrinamoje vietoje vykdo veiklą. UAB „(duomenys neskelbtini)s“ darbuotojus jis identifikavo pagal darbinius rūbus, ant kai kurių darbuotojų rūbų buvo užrašai, nurodantys, kad jie dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tikrinant antrą kartą darbuotojos taip pat nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atliekų apdorojimo veikla yra atliekų rūšiavimas, presavimas ir apdirbimas. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nevedė atliekų tvarkymo apskaitos. Įvykio vietoje buvęs atliekų presavimo presas priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje buvo fiksuojamas atliekų išvežimas į Kauno padalinį, tačiau jų turimoje sistemoje Kauno padalinio nesimatė. Atliekų laikymo pažeidimai buvo nustatyti atvažiuojant kelis kartus ir matant, kad stovi tos pačios atliekos. Patikrinimas buvo atliekamas važiuojant tris kartus. Ir visus kartus buvo matoma, kad yra atliekama veikla. Atlikdamas tyrimą jis nepadarė klaidos, nustatymas, kokios įmonės darbuotojai ten dirba. Surenkant, pakraunant ir iškraunant atliekas leidimas nereikalingas, reikalinga tik registracija, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra registruota kaip atliekų tvarkytojas. Jis žino, kad toje pačioje teritorijoje yra laikomos ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ sukauptos atliekos.

Liudytojas T. K. teismo posėdžio metu parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ aplinkos apsaugos skyriaus vadovas. Jis dalyvavo darant patikrinimus UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2018 m. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo viena didžiausių atliekų tvarkymo įmonių Kaune, prieš paskelbdama bankrotą ji sukaupė daug atliekų, todėl buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekdavo atliekas ir įsipareigojo jas išvežti, o BUAB „(duomenys neskelbtini) jas rūšiuodavo ir perdirbdavo. Per bendradarbiavimo laikotarpį UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutvarkė dalį atliekų. Patikrinimo metu pareigūnai suprato, kad būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko atliekų rūšiavimą, tačiau tai atliko BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Pačiame padalinyje yra tiek UAB „(duomenys neskelbtini)s“, tiek BUAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų. Pareigūnai buvo atvykę tris kartus, tuo metu, kai dalyvavo jis, sandėlyje stovėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilis, tačiau jis niekur neužfiksuotas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo metu yra normaliai funkcionuojanti įmonė. Pagal sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduodavo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ antrines žaliavas, o po atliekų sutvarkymo jas pasiimdavo atgal. Taip pat buvo susitarimas dėl dalies atliekų sutvarkymo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo susitarę, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ samdo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus. Toje teritorijoje yra visų įmonių darbuotojai, todėl gali būti, kad darbuotojai buvo su drabužiais, kurie turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)s“ logotipus. Kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškrauna atliekas, leidimas tam nėra reikalingas, išvežimui taip pat nėra reikalingas leidimas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai gali būti toje pačioje teritorijoje su kitais asmenimis. Pareigūnai, tirdami administracinį nusižengimą nesiaiškino, kur yra kurios įmonės atliekos. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius apklaustas nebuvo. Anksčiau patikrinimai taip pat buvo daromi, tačiau analogiškų pažeidimų nustatyta nebuvo. Teritorija, kurioje buvo padarytas pažeidimas priklauso UAB „(duomenys neskelbtini).“ BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ta vieta naudojasi panaudos sutarties pagrindu.

Liudytojas J. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, Kauno rajono pardavimų vadybininku. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima atliekų tvarkymu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ perka kartoną, antrines žaliavas, kurias vėliau parduoda. Jis pats užsiima atliekų pirkimu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalį atliekų perdirba, tačiau tai daroma ne Kaune. Kartonų jie patys neperdirba, taip pat nerūšiuoja atliekų. Asmenys atvažiuoja pas juos, išsikrauna atliekas aikštelėje ir palieka jas ten. Kaune UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų nerūšiuoja, kodėl taip yra, jis nežino. Jam svarbu sudėlioti, kad būtų nuolatinė logistika, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtų tinkamą įrangą, jis važiuoja į įmones, pažiūri, kokios yra atliekos, kokie jų kiekiai. Įprastai atliekas iš įmonių jie surenka patys, tuomet jas veža į Kauną. Jo darbo vieta buvo Kauno mieste. Atliekų tvarkymo proceso jis nemato. Atvežus atliekas automobilis yra sveriamas ant svarstyklių, tuomet atliekos yra išpilamos į sandėlį, o po to kažkuriuo metu yra išvežamos.

Liudytojas J. Ž. administracinio nusižengimo bylos institucijoje nagrinėjimo metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno padalinio teritorijoje, pagal sutartį su BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo atliekų rūšiavimo veiklą. Įmonėje dirba vadybininkas, 2 apskaitininkės, 9 rūšiuotos, 5 pagalbiniai darbininkai. Atliekas į teritoriją veža įvairios įmonės, tarp jų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, savo transportu. Į teritoriją atvežamos antrinės žaliavos: popierius, kartonas, stiklas, plastikas. Šioje teritorijoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nuo 2017 m. balandžio ir vykdo atliekų rūšiavimo veiklą. Tarp priimamų antrinių žaliavų pasitaiko baldų plokštės, medienos ir kitų atliekų, neperdirbamų plastikų, kurie sumaišyti su antrinėmis žaliavomis (adm. n. 1 t., b. l. 17).

Teismo posėdžio metu pagarsinus liudytojo J. Ž. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo institucijoje metu duotus parodymus, jis patikslino, kad žodis rūšiuoja nėra tinkamas, atliekos yra tik priimamos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat dirbo ir rūšiuotojos. D. B. dirbo patikrinimų metu, ji iš klientų surinkinėdavo šiukšles. Atliekų apdorojimas nuo laikymo skiriasi tuo, jog apdirbant atliekas su jomis kažkas yra daroma. Patikrinimo metu buvo asmuo atsakingas už gamybą. Jo parodymus tyrimo metu užrašė pareigūnas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirba nuo 2017 metų, iš pradžių jis dirbo Vievyje, o vėliau persikėlė į Kauną. Į Kauną buvo persikelta dėl Kauno regiono.

Liudytoja R. P. teismo posėdžio metu parodė, kad ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)s“ apskaitininkė. Ji sveria atliekas, jas fiksuoja ir metų pabaigoje perduoda BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji dirba Kauno padalinyje. Kauno padalinyje UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atliekų surinkėjas ir vežėjas. Atliekos yra įvairios, jos laikomos BUAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Atvežus atliekas kartais jos būna sumaišytos. Sveriamos tik vieno kliento atliekos. O jei atliekos būna sumaišytos yra sveriama bendra masė. UAB „(duomenys neskelbtini)‘ darbuotojai rūšiuoja atliekas, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali rūšiuoti atliekų. Priėmimo-perdavimo aktas yra surašomas BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ yra bankrutuojanti ir neturi savo darbuotojų, ji samdo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus. Atvažiavus automobiliui pasveriamas bendras svoris, tuomet atliekos yra išrūšiuojamos. Jų transporto priemonės turi svarstykles. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atliekų surinkėjas ir išvežėjas, todėl leidimas jai nėra reikalingas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojosi kitos įmonės leidimu, nes pati jo neturėjo. Viskas, kas vyksta teritorijoje, nėra jos kompetencija, darbas vyksta darbo dienomis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priima ir mišrias, statybines atliekas, tačiau jų netvarko. Atliekos vėliausiai per 24 valandas būna išvežamos į kitus padalinius. Po rūšiavimo atliekos laikomos toje teritorijoje. Priėmimo-perdavimo aktas patvirtina, kad atliekos buvo perduotos BUAB „(duomenys neskelbtini)“.

Liudytoja D. B. teismo posėdžio metu parodė, kad ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo rūšiuotoja. Rūšiavo popierių, makulatūrą. Atliekas atveždavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ mašinos, kurias ji vėliau rūšiuodavo, sudėdavo į krūvą ir vėliau presuodavo. Viskas buvo daroma UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Traktorius atliekas jiems pastumdydavo, jie išrinkdavo rudą popierių, plėveles. Statybinių atliekų nebūdavo. Traktorius išrūšiuotas atliekas nuveždavo į presą. Rūšiuotojomis dirbo 9 moterys. Presas taip pat priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Toje teritorijoje kitų įmonių darbuotojai nedirbo. Plastikas, kuris netinkamas rūšiuoti buvo sudeginamas. Statybines atliekas stumdydavo tik traktoristai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo apie 20 darbuotojų. Atliekos nebūdavo vežamos kiekvieną dieną, tačiau per vieną dieną būdavo pakraunama visas sunkvežimis. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkydavo visas šiukšles. Rūšiuoti visas atliekas ji važiuodavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu. Jų apranga turėjo įmonės logotipą.

Liudytojas K. S. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius. Iškėlus bankroto bylą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis ir buvo sudaryta nepavojingų atliekų tvarkymo sutartis. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliekų tvarkytoja. Pradėję administruoti įmonę, jie pamatė, kad yra daug nesutvarkytų šiukšlių. Susipažinus su įmonės finansine padėtimi buvo suprasta, kad nebus jokių galimybių BUAB „(duomenys neskelbtini)“ susitvarkyti turimų atliekų. Su šia problema bandoma susitvarkyti, todėl buvo priimtas sprendimas, kadangi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo galiojantį taršos leidimą, buvo sudaryta sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje buvo sutarta bendradarbiauti sutvarkant likusias atliekas. Taip pat buvo pasirašyta nepavojingų atliekų tvarkymo sutartis. Taip pat buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri veikė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, tvarkė atliekas, jas rūšiavo, atliko administravimo veiklą. Abiejų sutarčių pagrindu BUAB „(duomenys neskelbtini)“ veikia iki šiol. Iš įmonių surenkamos atliekos, jos yra išpilamos teritorijoje, rūšiavimo paslaugą atlieka UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Surūšiuotos ir supresuotos atliekos būdavo grąžinamos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo metu BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų apskaita rodo atliekų mažėjimą. Atliekų apskaita vyksta perdavimo-priėmimo aktų pagrindu. Kai jis tapo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriumi buvo apie 8 000 tonų atliekų, dabar jų yra perpus mažiau. Už atliekų sutvarkymą BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokėjo.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdybos atstovas I. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes ir prašo M. C.-N. patraukti administracinėn atsakomybėn, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė atliekų tvarkymo veiklą, neturėdama tam leidimo. 2020 m. vasario 26 d. buvo tikrinama įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir patikrinimo metu paaiškėjo, kad toje vietoje veiklą vykdo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovavo M. C.-N.. Pažeidimo laikotarpis buvo skaičiuojamas pagal tai, kada buvo atliekamas patikrinimas. Jos daromas pažeidimas tęsėsi iki 2020 m. liepos 26 d.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 235 straipsnio, pažeidimo faktą ir M. C.-N. kaltę įrodo: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto teisės pažeidimo aplinkybės (1 t., b. l. 2-3), patikrinimo aktas Nr. PA44-36 (1 t., b. l. 4-5), pridėtos foto lentelės (1 t., b. l. 6-15), liudytojų apklausos protokolai (1 t., b. l. 16-24), krovinių važtaraščiai ir atliekų deklaracijos (1 t., b. l. 25-33), perdavimo aktai (1 t., b. l. 34-37) lydraščiai, kuriuose matyti, jog atliekų siuntėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir krovinių važtaraščiai (1 t., b. l. 38-59), atliekų tvarkymo suvestinė, kurioje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perduodamos atliekos jų tvarkymui (1 t., b. l. 60-62), M. C.-N. apklausos protokolas, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 24 d. iki 2020 m. liepos 24 d. ji pavadavo direktorių (1 t., b. l. 64), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rašte nurodyta, kad K. K. nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. iki 2019 m. spalio 5 d. buvo suteiktos tėvystės atostogos, o nuo 2019 m. spalio 24 d. iki 2020 m. liepos 26 d. – vaiko priežiūros atostogos (1 t., b. l. 65). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. birželio 15 d. darbo sutartyje Nr. 205 nurodyta, kad M. C.-N. buvo įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2012 m. liepos 2 d. komercijos vadovės pareigose (2 t., b. l. 33-35), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2019 m. spalio 23 d. įsakymas dėl K. K. pavadavimo Nr. I-2768/1 patvirtina, kad M. C.-N. nuo 2019 m. spalio 24 d. iki 2021 m. liepos 24 d. buvo pavesta eiti direktoriaus pareigas (2 t., b. l. 36), UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartyse nurodyta, kad įmonėje dirbo preso operatorius K. Č., rūšiuotojos: O. B., B. P., R. Č., D. B., R. S. (2 t., b. l. 37-51).

Iš prie bylos pridėto priedo matyti, kad 2020 m. spalio 7 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos sprendimu Aplinkos apsaugos departamento Marijampolės valdybos Marijampolės aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto G. T. 2020 m. rugsėjo 8 d. privalomasis nurodymas paliktas nepakeistas. Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimu Aplinkos apsaugos departamento Marijampolės valdybos Marijampolės aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto G. T. 2020 m. rugsėjo 8 d. privalomasis nurodymas ir 2020 m. spalio 7 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos sprendimas panaikinti kaip neteisėti ir nepagrįsti. Liteko duomenimis, sprendimas neįsiteisėjęs ir apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (priedas, b. l. 14-20, 303-309).

Iš administracinėn atsakomybė traukiamo asmens atstovo pateiktų duomenų taip pat matyti, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla. 2019 m. liepos 15 d. tarp BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip atliekų turėtojas, įsipareigojo perduoti š fizinių ir juridinių asmenų surinktas įvairias nepavojingas atliekas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip atliekų tvarkytojui, kuris turi teisę nepavojingas atliekas priimti, rūšiuoti ir laikyti. 2018 m. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų susidarymo suvestinėje matyti, kad įmonė turi nesutvarkytų atliekų. Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje nurodyta, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ leidžiama sudaryti ir toliau vykdyti 2019 m. liepos 15 d. sandorius, sudarytus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki bus sutvarkytos BUAB „(duomenys neskelbtini)“ sukauptos nepavojingos atliekos ir išvalyta veiklos vykdymo teritorija. Priede esančiame prašyme taip pat nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė nepavojingų atliekų tvarkymo veiklą iki kol buvo priimta Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartis, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla.

Nors M. C.-N. neigia savo kaltę, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė atliekų rūšiavimo veiklos, todėl nebuvo reikalingas taršos leidimas, tačiau jos kaltės neigimą teismas vertina kaip jos gynybos versiją ir siekimą išvengti administracinės atsakomybės už padarytą nusižengimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo argumentai, kad M. C.-N. nepadarė nusižengimo, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

M. C.-N. kaltę dėl aptariamo nusižengimo patvirtina ne tik byloje esantys rašytiniai įrodymai, bet ir liudytojais teismo posėdyje apklaustų G. T., S. N., D. B. parodymai, kurie patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė atliekų rūšiavimo ir tvarkymo veiklą. Liudytojų T. K., J. Ž. ir R. P. teismo posėdžio metu duoti parodymai vertintini kritiškai, nes tai buvo asmenys, kurie faktiškai neatlikinėjo atliekų rūšiavimo darbų, o tik matė UAB „(duomenys neskelbtini)“, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas sutartis, vadinasi realiai nematė, kokios įmonės darbuotojai atliko atliekų rūšiavimo darbus.

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

ANK 235 straipsnio (Ūkinės ar kitokios veiklos objektų statyba ir naudojimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus) 4 dalis numato atsakomybę už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka neatliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nepriimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus.

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog atliekų apdorojimas – atliekų naudojimo ar šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti.

Pagal Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 (toliau – ir Taisyklės), 50 punktą, atliekų apdorojimas apima atliekų naudojimą ir (ar) šalinimą, įskaitant atliekų paruošimą naudoti ir (ar) šalinti, pvz., ardymą, išmontavimą, smulkinimą, suspaudimą, granuliavimą, džiovinimą, supjaustymą, kondicionavimą, atskyrimą, maišymą ir kt. Pagal Taisyklių 56 punktą, įmonė, atliekanti atliekų apdorojimą, privalo turėti Taršos leidimą.

Atliekų tvarkymas – atliekų surinkimas, vežimas, naudojimas ir šalinimas, šių veiklų organizavimas ir stebėsena, šalinimo vietų vėlesnė priežiūra, įskaitant, kai minėtus veiksmus atlieka prekiautojas atliekomis ar tarpininkas (Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 18 d.).

Byloje nėra ginčo, jog pareiškėja vykdė atliekų tvarkymą (S1 (surinkimą), S2 (vežimą), S3 (įvežimą), S4 (išvežimą), S6 (prekybą), S7 (tarpininkavimą), tačiau neturėjo teisės vykdyti atliekų apdorojimo (S5 (atliekų paruošimo naudoti ir šalinti), S8 (atliekų laikymo).

Taigi, faktinė aplinkybė, jog pareiškėja vykdo atliekų apdorojimo veiklą neturėdama Taršos leidimo, buvo nustatyta įvertinus administracinio nusižengimo protokole nustatytus duomenis, jog į teritoriją pareiškėjos ir kitų įmonių transportu buvo vežamos ir iškraunamos popieriaus ir kartono, mišrios statybinės ir griovimo, degiosios, automobilių plastiko ir kitokios atliekos, buvo išvežamos mišrios statybinės ir griovimo, degiosios, supresuotos popieriaus ir kartono atliekos. Teritorijoje įvairiose vietose buvo laikomos įvairios atliekos. Teritorijoje dirbę žmonės (darbo drabužiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ logotipu) prisistatyti, pasakyti, kokioje įmonėje dirba, ir (ar) teikti paaiškinimus atsisakė. Buvo vertinama surinkta informacija – nuotraukos, paaiškinimai, atliekų priėmimą patvirtinantys dokumentai, atliekų apskaitos dokumentai, GPAIS duomenys ir konstatuota, jog pareiškėja tikrinamoje teritorijoje vykdo atliekų tvarkymo veiklą – atliekų iškrovimą, priėmimą, rūšiavimą, presavimą, laikymą. Nors Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 15 d. sprendimu Aplinkos apsaugos departamento Marijampolės valdybos Marijampolės aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto G. T. 2020 m. rugsėjo 8 d. privalomasis nurodymas ir 2020 m. spalio 7 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos sprendimas panaikinti kaip neteisėti ir nepagrįsti, tačiau Liteko duomenimis, šis sprendimas neįsiteisėjęs, apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, todėl šiuo metu teigti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė atliekų tvarkymo veikos, kuriai reikalingas taršos leidimas, nėra pagrindo.

Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas darbo sutartis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo rūšiuotojos ir preso darbuotojas. J. Ž. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teisme metu duotuose parodymuose taip pat užfiksuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 2 apskaitininkės, 9 rūšiuotojos, 5 pagalbiniai darbininkai. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai dirbantys darbuotojai taip pat atliko ir atliekų rūšiavimo darbus patvirtina ir teismo posėdžio metu duoti D. B. parodymai, kuriuose užfiksuota, jog ji rūšiavo popierių, makulatūrą, o po rūšiavimo atliekos buvo presuojamos. Pažymėtina, jog D. B. buvo įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip ir kitos rūšiuotojos, kurių darbo sutartys buvo pateiktos teismui. Tarp BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta bendradarbiavimo sutartis savaime nereiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)s“ darbuotojai turi dirbti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Ypač atsižvelgiant į tai, kad tokia sąlyga nebuvo numatyta jų darbo sutartyje. Sutiktina su tuo, jog (duomenys neskelbtini) galėjo vaikščioti ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai ir ne tik jie galėjo atlikti atliekų rūšiavimo darbus, tačiau šiuo atveju pakanka, kad nors vienas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, dirbdamas įmonės naudai atliko atliekų rūšiavimo darbus. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Linas Meškys išreiškė abejonę D. B. parodymų patikimumu, nes ji buvo atleista ne itin maloniomis aplinkybėmis, tačiau šiuo atveju teismas yra linkęs tikėti būtent liudytojos parodymais, kadangi ji neturi jokio realaus pagrindo meluoti, be to, jos parodymus patvirtina jos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta sutartis, kurioje nurodyta, kad ji yra įdarbinta rūšiuotoja.

M. C.-N. atstovas advokatas Linas Meškys taip pat nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik išveždavo ir atveždavo atliekas, tačiau jų nerūšiavo ir tai įrodo perdavimo-priėmimo aktai, tarp šios įmonės ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“. Vis dėl to, šiuose aktuose tais atvejais, kuomet atliekų siuntėjas yra BUAB „(duomenys neskelbtini)“, yra nurodoma aiški krovinio pakrovimo vieta, tačiau tais atvejais, kuomet krovinio siuntėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, krovinio pakrovimo vieta yra nenurodoma. Taigi, tampa neaišku, kur iš tiesų buvo pakrautos atliekos.

Atkreiptinas dėmesys, jog liudytojų T. K. ir R. P. parodymai laikytini ypač šališkais, kadangi šie liudytojai vis dar dirba toje pačioje įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl jie gali būti suinteresuoti duoti įmonei naudingus parodymus tam, kad išlaikytų darbo vietą. Liudytojas K. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog atliekas rūšiavo ir tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri veikė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Vis dėl to šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, jog bankroto administratorius pats faktiškai nedalyvavo tvarkant atliekas ir nematė, kaip tai yra atliekama. Sutiktina su K. S. išdėstyta pozicija, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ sėkmingai tvarkė atliekas ir gyvavo dviejų bendradarbiavimo sutarčių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu, tačiau šis bendradarbiavimas buvo tik teorinis, kadangi realiai visą veiklą vykdė būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai.

Tai, kad (duomenys neskelbtini) laikomos atliekos priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina tai, jog BUAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo ten jokios nuosavybės teisių. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorija naudojosi tariamai panaudos sutarties pagrindu, tačiau jokios panaudos sutarties byloje nėra. Be to, neįtikinamai skamba ir tai, jog įmonė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko atliekų presavimo darbus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančia preso mašina. Pažymėtina ir tai, kad preso operatorius buvo taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas.

Visų aptartų įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad M. C.-N., pavaduodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių, įmonės Kauno padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 26 d. iki 2020 m. liepos 24 d., atliekų apdorojimo veiklą vykdė neturėdama taršos leidimo. Tokiais veiksmais padarė ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Ūkinės ar kitokios veiklos objektų statyba ir naudojimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus, numatytas ANK 235 straipsnio 4 dalyje, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudą nuo devynių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt eurų.

Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog M. C.-N. nenurodė ir byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių bei jas pagrindžiančių duomenų, kurie sudarytų prielaidas jai taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta baudą arba švelnesnę nuobaudos rūšį ar jos iš viso neskirti.

Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. C.-N., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į tai, jog teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis ji yra neteista, administracine tvarka už šio pobūdžio nusižengimus nebausta. Administracinis nusižengimas padarytas ne dėl piktavališkų ar savanaudiškų paskatų, atliekant direktoriaus pareigas tik tuo metu, kai direktorius atostogavo. Pareiškėjos atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus minėtas aplinkybes, M. C.-N. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 235 straipsnio 4 dalyje, padarymą skirtina minimali sankcijoje numatyta nuobauda – 900 Eur bauda.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. C.-N. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 235 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą – 900 Eur (devynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 (keturiasdešimt) dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime privalomai nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. A11.-511-993/2022.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.