- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-04
- Bylos Nr.
- e2A-139-343/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis, Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- P. M.
- Atsakovas
- P. L.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. M. ieškinį atsakovui P. L. dėl neapmokėto vekselio sumos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas P. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas iš skolininko P. L. išieškoti 2606,58 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 201,60 Eur bylinėjimosi išlaidas. Skolininkas pareiškė prieštaravimus, todėl ieškovas pareiškė ieškinį ginčo teisenos tvarka. Šiuo pagrindu teismo įsakymas 2019 04 12 nutartimi buvo panaikintas.
2. Ieškovas ieškiniu, pareikštu 2019 m. balandžio 11 d., prašo iš atsakovo P. L. priteisti 2606,58 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo 2606,58 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2008 11 04 atsakovas ieškovo naudai išrašė neprotestuotiną vekselį 9 000 Lt sumai. Vekselis išrašytas už paimtus pinigus, tačiau nesuteiktas paslaugas. Teigia, jog atsakovas turėjo perdažyti automobilį, sutvarkyti pakabą, tačiau darbų neatliko. Sutikdamas, jog yra skolingas ieškovui, paprašė metų laiko pinigų grąžinimui. Ieškovas nesikreipė į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo ir nesiuntė pranešimų, nes atsakovas žadėjo grąžinti pinigus gera valia. Tvirtina, jog senaties terminas nėra praleistas, jis baigiasi 2019 11 04, 00.00 val.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, o teismui atsisakius ją taikyti, prašo ieškovo ieškinį atmesti, kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pagal 2008 11 04 skolos raštelio sąlygas atsakovas įsipareigojo 2008 11 10 sumokėti ieškovui 9 000 Lt (2606,58 Eur). Pažymi, jog ieškovo kartu su ieškiniu pateiktame 2008 11 04 dokumente, dėl nežinomų priežasčių yra išdeginta skolos grąžinimo data ir jos nesimato, kadangi dokumente buvo nurodyta ieškovui nepalankus skolos grąžinimo terminas – 2008 11 10. Atsakovo nuomone, senaties terminas ieškiniui pareikšti prasidėjo 2008 11 10 ir baigėsi 2018 11 11, o ne kaip klaidingai nurodo ieškovas – nuo 2009 11 04. Teigia, jog šalis siejo ne paskolos, o paslaugų teikimo santykiai. Byloje esantis vienintelis rašytinis įrodymas patvirtina, kad 2008 11 04 atsakovas išrašė ieškovui paprastąjį vekselį 9000Lt sumai, mokėjimo terminas 2008 11 10. Tuo tarpu ieškinyje pateiktos aplinkybės, kad vekselis buvo išrašytas už paimtus pinigus, tačiau nesuteiktas paslaugas – atsakovas turėjo perdažyti automobilį, sutvarkyti pakabą – leidžia pagrįstai manyti, jog tarp šalių buvo susiklostę paslaugų teikimo, o ne paskolos santykiai. Tačiau ieškovas vekselio sudarymo metu atsakovui pinigų neperdavė, todėl atsakovas ieškovo automobilio netvarkė. Pažymi, jog ieškovas bando suklaidinti teismą, nurodydamas, jog atsakovas žadėjo pinigus grąžinti gera valia, kadangi tokio pažado atsakovas ieškovui niekada nedavė, o tai patvirtinančių duomenų ieškovas taip pat nepateikė.
4. Dublike ieškovas nurodo, kad atsiliepime nurodydamas tariamą skolos grąžinimo datą 2008 11 10, atsakovas turėtų pateikti ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus: atsakovo galimybę grąžinti skolą per tokį trumpą laiką, kadangi, ieškovo manymu, labai abejotina, jog atsakovas būtų galėjęs per 6 dienas grąžinti 9000 Lt. Tuo tarpu atsakovo teiginiai dėl 2008 11 10 datos vekselyje yra niekuo nepagrįsti, atsakovas nepateikia jokių įrodymų apie jo finansines galimybes grąžinti 9000 Lt per 6 dienas, kai Statistikos departamento duomenimis vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) antrąjį 2008 m. ketvirtį sudarė 1713,10 lito. Ieškovo nuomone, atsakovas, norėdamas įvykdyti prievolę, jei būtų gavęs tokias pajamas į rankas, turėjo dirbti 4,5 mėnesio, neišleisdamas nė euro.
5. Triplike atsakovas nurodo, kad ieškovo dublike nurodyti pasvarstymai nėra objektyvūs duomenys, kurie patvirtintų ieškovo dėstomą poziciją apie tai, kad jis nėra praleidęs ieškinio senaties termino. Ieškovas kartu su procesiniais dokumentais nepateikė duomenų apie tai, kad pagal vekselį skolos grąžinimo terminas, kaip teigiama procesiniuose dokumentuose, yra 2009 11 10.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2019 10 08 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš P. M. P. L. 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai - 3,58 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
7. Konstatavo, kad vekselyje nėra jokios nuorodos į jo davėją (atsakovą) ir turėtoją (ieškovą) siejusius teisinius santykius, dėl kurių šis vekselis išduotas. Šalys byloje skirtingai aiškino vekselio išdavimo aplinkybes, tačiau atsakovas patį faktą, kad išdavė vekselį ieškovui, pripažino.
8. Konstatavo, kad ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo nurodomas aplinkybes dėl vekselio išdavimo, netgi nepateikė įrodymų, kad jis buvo įsigijęs automobilį, kuriam reikalingas remontas. Tačiau iš abstrakčių ieškovo paaiškinimų labiau tikėtina, jog atsakovas įsipareigojo suremontuoti automobilį (galimai pasitelkęs kitus asmenis), rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, todėl teismas sprendė, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai vartojimo rangos santykiai.
9. Nurodė, kad jeigu tikėti ieškovo versija dėl vekselio išdavimo, automobilis buvo suremontuotas nekokybiškai, dėl to ieškovas turėjo galimybę pareikalauti pašalinti darbų trūkumus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, tačiau šioje byloje ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių CK 6.665 straipsnyje įtvirtintų užsakovo teisės reikalauti iš rangovo atsakomybės už netinkamos kokybės darbą sąlygų, nors vekselyje įtvirtintai prievolei netekus abstraktumo ir besąlygiškumo savybių, tai buvo ieškovo pareiga. Tai, teismo vertinimu, sudarė pagrindą ieškovo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
10. Konstatavo, kad nagrinėjamu atveju vekselyje nėra išlikęs vienas iš privalomųjų jo rekvizitų – mokėjimo terminas. Faktas, kad vekselis yra apdegęs, tačiau išdegusi būtent ta vieta, kuri yra tarp privalomųjų šio vertybinio popieriaus rekvizitų, teismo vertinimu, sudarė pagrindą šią aplinkybę vertinti ieškovo nenaudai. Ieškovas, žinodamas, kad vekselis yra vertybinis popierius, turėjo būti atidus ir rūpestingas jį saugodamas, tačiau to nepadarė. Pastebėjo, kad ieškovas buvo neatidus ir nerūpestingas dar ir todėl, jog vekselyje nurodytu terminu ĮPVĮ nustatyta tvarka dėl vykdomojo įrašo išdavimo nesikreipė.
11. Teismas, atsižvelgdamas į automobilio, kaip kilnojamojo daikto specifiką, t. y. palyginus trumpą jo eksploatavimo laiką, o taip pat visuotinai žinomą aplinkybę, kad nesudėtingas remontas, o ypač dažymo darbai, dėl kurių kokybės (neatlikimo) ieškovo teigimu jis turėjo pretenzijų atsakovui, atliekami greitai, sprendė, jog labiau tikėtina, kad vekselio apmokėjimo terminas buvo numatytas 2008 11 10, praėjus 6 dienoms nuo jo išdavimo, o ne po vienerių metų ir šešių dienų, kaip teigia ieškovas.
12. Nustatęs, kad vekselis turėjo būti patektas apmokėti 2008 11 10, sprendė, kad ieškinio senaties eiga prasidėjo 2008 11 13, o baigėsi – 2018 11 13, t. y. ieškovas praleido įstatyme nustatytą dešimties metų terminą ieškiniui pareikšti. Atsižvelgdamas ir į atsakovo reikalavimą taikyti ieškinio senatį, teismas ją taikė ir šiuo savarankišku pagrindu ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 10 08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinio reikalavimus bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Teismas, nagrinėdamas bylą vertino byloje esančius įrodymus pakankamai paviršutiniškai ir formaliai, kas, apelianto manymu, leistina tik priimant sprendimą už akių. Dėl netinkamo procesinių normų taikymo buvo neteisingai išspręsta byla.
13.2. Nesutinka su teismo vertinimu, jog apeliantas buvo neatidus ir nerūpestingas. Teismas nevertino, jog ieškovas per devynis metus yra pakeitęs kelias gyvenamąsias vietas, o įsikėlus į naują gyvenamąją vietą buvo remontuojamos gyvenamosios patalpos, daiktai kaip ir dokumentai buvo sudėti dėžėse. Apelianto teigimu, gyvenamosios vietos keitimas negali būti laikomas nerūpestingumu.
13.3. Teismas nevertino ir Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-2221-889/2012, kas patvirtina, jog šalys buvo susitikusios Klaipėdoje.
13.4. Vekselio atsiradimo pagrindas buvo neatlikti darbai. Pripažindamas šias aplinkybes, atsakovas pasirašė išduotame vekselyje, kuris tuo metu (2008 metais) neturėjo jokių trūkumų, t. y. atitiko visus įstatyme nurodytus reikalavimus. Tuo tarpu reikšti papildomas pretenzijas, kreiptis į teismą dėl atliktų darbų trūkumų apeliantui nereikėjo, nes vekselio pagrindu jis užsitikrino nurodytos sumos grąžinimą, išvengiant teisminio proceso.
13.5. Atsakovas byloje nepateikė įrodymų apie savo finansinę būklę ir galimybes grąžinti skolą per tokį trumpą laiką.
13.6. Apeliantui neturėtų būti nustatyta pareiga įrodinėti probatio diabolica. Tvirtina, jog vekselis buvo parengtas 2008 metais, jis atitiko įstatymo keliamus reikalavimus, teismų praktika nebuvo pasikeitusi. Pasak apelianto, nėra sąžininga reikalauti iš šalies įrodyti aplinkybes, vadovaujantis 2019 metais suformuota teismų praktika, kai jos užuominų šiuo klausimu 2008 metais nebuvo.
Atsiliepimas
14. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinio skundo netenkinti, palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 10 08 sprendimą bei iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas pagrįstai nurodė, jog vekselyje nėra išlikęs vienas iš privalomųjų jo rekvizitų – mokėjimo terminas. Faktas, kad vekselis yra apdegęs, tačiau išdegusi būtent ta vieta, kuri yra tarp privalomųjų šio vertybinio popieriaus rekvizitų, sudaro pagrindą šią aplinkybę vertinti ieškovo nenaudai.
14.2. Teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovas buvo neatidus ir nerūpestingas dar ir todėl, kad vekselyje nurodytu terminu ĮPVĮ nustatyta tvarka dėl vykdomojo įrašo išdavimo nesikreipė.
14.3. Teismas, pagrįstai atsižvelgęs į automobilio, kaip kilnojamojo daikto specifiką bei į tai, kad nesudėtingas remontas, o ypač dažymo darbai atliekami greitai, sprendė, kad labiau tikėtina, jog vekselio apmokėjimo terminas buvo numatytas 2008 11 10, praėjus 6 dienoms nuo jo išdavimo, o ne po vienerių metų ir šešių dienų, kaip teigia ieškovas.
14.4. Teismas, nustatęs, kad ieškinio senaties eiga prasidėjo 2008 11 13, baigėsi – 2018 11 13, teisingai nusprendė, jog ieškovas praleido įstatyme nustatytą dešimties metų terminą ieškiniui pareikšti ir, taikydamas ieškinio senatį, ieškinį atmetė.
14.5. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas įsipareigojo suremontuoti automobilį (galimai pasitelkęs kitus asmenis), rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, todėl tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė sutartiniai vartojimo rangos santykiai.
14.6. Teismas objektyviai ir visapusiškai ištyrė byloje esančių įrodymų visumą, juos vertino remdamasis įrodymų vertinimo principais, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotų įrodinėjimo taisyklių.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
16. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
17. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo P. M. ieškinys dėl neapmokėto vekselio sumos ir palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Byloje nustatyta, kad ieškovas P. M. ieškinio reikalavimą grindžia atsakovo P. L. 2008 11 04 jam išduotu paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, pagal kurį atsakovas privalėjo sumokėti ieškovui 9000 Lt. iki 2xxx lapkričio 10 d. Iš minėto vekselio matyti, jog vieta, kurioje buvo nurodyti metai, yra išdegusi. Šalių teigimu, atsakovas buvo įsipareigojęs suremontuoti ieškovo automobilį. Pasak ieškovo, jis pinigus perdavė atsakovui už automobilio remonto darbus (automobilio perdažymą ir pakabos remontą), bet atsakovas darbų tinkamai neatliko bei paprašė jam suteikti galimybę pinigus grąžinti per vienerių metų laikotarpį ir skolos grąžinimo užtikrinimui išrašė vekselį. Tuo tarpu atsakovo teigimu, jis 2008 metais vertėsi tarpininkavimo paslaugomis, tačiau pats automobilių neremontavo. Nurodo, kad vekselis buvo išrašytas kaip skolos raštelis šalims sutarus, kad atsakovas sutvarkys ieškovo automobilį, tačiau pinigai ir automobilis atsakovui perduoti nebuvo.
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė, konstatuodamas šias aplinkybes: 1) vekselyje nėra jokios nuorodos į jo davėją (atsakovą) ir turėtoją (ieškovą) siejusius teisinius santykius, dėl kurių šis vekselis išduotas; 2) ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo nurodomas aplinkybes dėl vekselio išdavimo, netgi nepateikė įrodymų, kad jis buvo įsigijęs automobilį, kuriam reikalingas remontas; 3) sprendė, kad labiau tikėtina, jog atsakovas įsipareigojo suremontuoti automobilį (galimai pasitelkęs kitus asmenis), t. y., tarp šalių susiklostė sutartiniai vartojimo rangos santykiai; 4) jeigu automobilis, dėl kurio išduotas vekselis, buvo suremontuotas nekokybiškai, tai ieškovas turėjo galimybę pareikalauti pašalinti darbų trūkumus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Ieškovas šioje byloje nepateikė įrodymų, pagrindžiančių CK 6.665 straipsnyje įtvirtintų užsakovo teisės reikalauti iš rangovo atsakomybės už netinkamos kokybės darbą sąlygų, nors vekselyje įtvirtintai prievolei netekus abstraktumo ir besąlygiškumo savybių, tai buvo ieškovo pareiga; 5) vekselyje nėra išlikęs vienas iš privalomųjų jo rekvizitų – mokėjimo terminas. Faktas, kad vekselis yra apdegęs, tačiau išdegusi būtent ta vieta, kuri yra tarp privalomųjų šio vertybinio popieriaus rekvizitų, teismo vertinimu, sudarė pagrindą šią aplinkybę vertinti ieškovo nenaudai; 6) ieškovas turėjo būti atidus ir rūpestingas saugodamas vekselį, tačiau to nepadarė. Taip pat ieškovas buvo neatidus dar ir dėl to, kad vekselyje nurodytu terminu Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nustatyta tvarka dėl vykdomojo įrašo išdavimo nesikreipė; 7) atsižvelgdamas į tai, kad nesudėtingas remontas, o ypač dažymo darbai atliekami greitai, teismas sprendė, jog labiau tikėtina, kad vekselio apmokėjimo terminas buvo numatytas 2008 11 10, praėjus 6 dienoms nuo jo išdavimo, o ne po vienerių metų ir šešių dienų, kaip teigia ieškovas; 8) sprendė, kad ieškinio senaties eiga prasidėjo 2008 11 13, o baigėsi – 2018 11 13, t. y. ieškovas praleido įstatyme nustatytą dešimties metų terminą ieškiniui pareikšti.
20. Ieškovas, nesutikdamas su priimtu teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: 1) teismas byloje esančius įrodymus vertino paviršutiniškai ir formaliai, o dėl netinkamo procesinių normų taikymo buvo neteisingai išspręsta byla; 2) teismas nevertino, kad jis per devynis metus yra pakeitęs kelias gyvenamąsias vietas. Apelianto teigimu, gyvenamosios vietos keitimas negali būti laikomas nerūpestingumu; 3) teismas nevertino ir Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-2221-889/2012, kas patvirtina, jog šalys buvo susitikusios Klaipėdoje; 4) vekselio atsiradimo pagrindas buvo neatlikti darbai. Pripažindamas šias aplinkybes, atsakovas pasirašė išduotame vekselyje, kuris 2008 m. atitiko visus įstatyme nurodytus reikalavimus. Tuo tarpu reikšti papildomas pretenzijas, kreiptis į teismą dėl atliktų darbų trūkumų apeliantui nereikėjo, nes vekselio pagrindu jis užsitikrino nurodytos sumos grąžinimą, išvengiant teisminio proceso; 5) atsakovas byloje nepateikė įrodymų apie savo finansinę būklę ir galimybes grąžinti skolą per tokį trumpą laiką; 6) apeliantui neturėtų būti nustatyta pareiga įrodinėti probatio diabolica.
21. Taigi, nagrinėjamu atveju, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, ginčas byloje kilo dėl pinigų sumos pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį grąžinimo.
22. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį bei apeliacinio skundo argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovas praleido įstatyme nustatytą dešimties metų terminą ieškiniui pareikšti. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį ir šiuo pagrindu ieškinį atmetė. Tokios pozicijos teisėjų kolegija laikosi dėl žemiau nurodomų priežasčių.
23. Pirma, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vekselio formai (rekvizitams) keliami reikalavimai, nurodyti Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 77 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi vekselio sudarymo dieną (2008 11 04)), kuriame nurodyta, kad paprastajame vekselyje turi būti: 1) žodžiai „paprastasis vekselis“ tekste ta kalba, kuria vekselis išrašytas; 2) besąlyginis įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą; 3) mokėjimo terminas; 4) mokėjimo vieta; 5) pavadinimas ar vardas, pavardė asmens, kuriam arba kurio įsakymu turi būti sumokėta; 6) išrašymo vieta ir data; 7) išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo) parašas.
24. Nagrinėjamu atveju ieškovo pareikštas reikalavimas iš esmės yra įrodinėjamas vieninteliu rašytiniu įrodymu – paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, kuriame vieta, kurioje nurodytas vekselio apmokėjimo terminas, yra išdegusi. Pasak ieškovo, senaties terminas ieškiniui pareikšti nėra praleistas, jis baigiasi 2019 11 04, 00:00 val., nes išdegusioje vietoje buvo nurodyta 2009. Tuo tarpu atsakovo teigimu, 2008 11 04 išduotas vekselis turėjo būti apmokėtas iki 2008 11 10, t. y. ieškovas su ieškiniu kreipdamasis į teismą, praleido imperatyvų CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrą 10 metų senaties terminą, todėl ieškinys turi būti atmestas.
25. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako nuo savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis. Įstatymai nustato bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą, o atskirų rūšių reikalavimams pareikšti – ir įvairios trukmės sutrumpintus terminus (CK 1.125 straipsnis).
26. Vadovaujantis aukščiau minėta ĮPVĮ 77 straipsnio norma, galiojusia vekselio sudarymo dieną, vienas iš privalomųjų vekselio rekvizitų yra mokėjimo terminas. Šiuo atveju vekselyje jis nėra išlikęs, kitų duomenų, kurie pagrįstų, jog vekselio išdegusioje vietoje nurodytas terminas yra 2009 11 10, o ne 2008 11 10, nėra.
27. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Bendrosios įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklės nustatytos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia. Nagrinėjamu atveju ši pareiga tenka ieškovui, kuris turi įrodyti ieškinio dalyką sudarančias aplinkybes.
28. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog vekselis buvo ieškovo žinioje, o tai, kad vekselis yra apdegęs ir yra išdegusi ta vieta, kuri yra tarp privalomųjų vekselio rekvizitų, sudaro pagrindą šią aplinkybę vertinti ieškovo nenaudai. Teisėjų kolegija taipogi neigiamai vertina apelianto argumentą, kuriame teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, kad apeliantas per devynis metus yra pakeitęs kelias gyvenamąsias vietas, o įsikėlus į naują gyvenamąją vietą buvo remontuojamos gyvenamosios patalpos, daiktai kaip ir dokumentai buvo sudėti dėžėse, kas negali būti laikoma ieškovo nerūpestingumu. Teisėjų kolegijos nuomone, šis argumentas yra visiškai nepagrįstas, kadangi nepaisant to, ar ieškovas yra pakeitęs gyvenamąją vietą ar ne, ar remontavo gyvenamąsias patalpas ar ne, tai nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovas elgėsi rūpestingai. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas, žinodamas ir suprasdamas vekselio svarbą, turėjo dėti maksimalias pastangas, siekiant jį apsaugoti (kad būtų neprarasti privalomieji vekselio rekvizitai), juolab, jei kaip teigia ieškovas, atsakovas vekselio pagrindu jam buvo skolingas 9000 Lt.
29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aplinkybes, jog byloje nėra pateikta priešingų įrodymų, kurie pagrįstų, jog vekselio išdegusioje vietoje nurodytas terminas buvo 2009 11 10, o ne 2008 11 10, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nesudėtingas remontas – dažymo darbai, atliekami greitai, t. y. labiau tikėtina, jog vekselio apmokėjimo terminas buvo numatytas 2008 11 10, o ne po vienerių metų bei atsižvelgdamas į faktą, jog ieškovas su pareiškimu į teismą kreipėsi tik 2019 03 05, sprendžia, kad ieškinys, vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 1 dalimi, pareikštas praleidus bendrą 10 metų ieškinio senaties terminą.
30. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-100-469/2019 suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas.
31. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, nors ieškovas teigia, kad atsakovas nesuteikė paslaugų, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų šią aplinkybę.
32. Vadovaudamasi anksčiau išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis), todėl jis paliekamas nepakeistas (326 straipsnio 1 dalies, 1 punktas).
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Atsakovas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą jis patyrė 500 Eur išlaidas. Šios bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (1,3 * 1 289 Eur = 1675,7 Eur; rekomendacijų 8.11 punktas), todėl priteisiamos iš ieškovo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimą.
Priteisti iš ieškovo P. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo P. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.