Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2184-640/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-10-02
Bylos Nr.: e2A-2184-640/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-13123-2018-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Andrutė Kalinauskienė
Atsakovas: C. J. T. F.
Ieškovas: J. R.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kategorijos

2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus

Civilinė byla Nr. e2A-2184-640/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13123-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; 3.3.1.18.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo C. J. T. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovui C. J. T. F. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė J. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui C. J. T. F., prašydama: 1) nustatyti, kad C. J. T. F. yra nepilnamečio sūnaus J. R. tėvas; 2) priteisti iš atsakovo C. J. T. F. sūnui J. R. išlaikymą nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jo pilnametystės po 569 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį, pinigus pervedant į ieškovės J. R. sąskaitą banke; 3) nustatyti nepilnamečio vaiko J. R. nuolatinę gyvenamąją vietą iki pilnametystės su motina J. R.. Pasikeitus motinos nuolatinei gyvenamajai vietai Lietuvos Respublikos teritorijoje, atitinkamai pasikeičia ir nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta; 4) priteisti ieškovės naudai 5 690 Eur išlaikymo įsiskolinimą; 5) priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai.

2. Ieškovė nurodė, kad ji su atsakovu susipažino, kuomet jis, kaip (duomenys neskelbtini) karys, buvo atvykęs į Lietuvą kartu su NATO rotacinėmis pajėgomis laikotarpiu nuo 2016-06-29 iki 2016-10-28. Susipažinusios šalys kartu leido laiką, keliavo po Lietuvą. Atsakovui išvykus, ieškovė 2017-05-21 pagimdė atsakovo sūnų. Atsakovas, išvykęs iš Lietuvos, nutraukė bendravimą su ieškove. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti vaiko tėvu atsakovą. Pasisakydama dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ieškovė nurodė, kad ją su sūnumi sieja artimas motinos ir vaiko ryšys. Vaikas nuo pat gimimo yra su motina, su atsakovu vaikas nėra praleidęs nei nakties, atsakovas visiškai nesirūpina sūnumi. Ieškovė visada siekė, kad sūnus gautų geriausias gyvenimo sąlygas, todėl daro išvadą, kad labiausiai sūnaus interesai bus tenkinami nustačius gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Pasisakydama dėl vaiko išlaikymo ir vertindama šalių turtinę padėtį ieškovė nurodė, kad jos darbo užmokestis yra 566,96 Eur per mėnesį, o atsakovas, kaip ir pats deklaravo, yra pasiturintis, tačiau vaikui jokių finansinių lėšų neskiria. Atsižvelgiant į tai, kad vaikui turi būti suteikiamas tinkamas išsilavinimas, gyvenimo sąlygos, užtikrinama nuolatinė sveikatos priežiūra – dėl nustatytos ligos (cerebrinis paralyžius) iki trijų metų būtina kineziterapija ir masažai (10 kartų per mėnesį ir kiekvieną mėnesį, vėliau – kas du, tris mėnesius). Normalios sveikatos būklės palaikymui būtina nuolatinė fizinė veikla, turi būti patenkinamas poreikis bendrauti su tėvu bent jau anglų kalba, taip pat į tai, kad tėvo finansinė padėtis yra ženkliai geresnė nei motinos, taip pat į tai, kad būtinas atskiras vaiko kambarys (šiai dienai bute jo nėra, tačiau gali būti įrengtas), pagrįstai prašoma 600,00 Eur suma. Būtina atsižvelgti į dvi aplinkybes, kad ieškovė negalės grįžti į darbą bent jau iki vaikui sukaks 3 metai, nes dėl ligos reikia nuolatinės intensyvios reabilitacijos, be to, vertinant abiejų tėvų finansines galimybes, ieškovė, grįždama į darbą, ieškos geriau apmokamo darbo, todėl proporcingumas dėl abiejų tėvų skiriamų lėšų vaiko išlaikymui nebus pažeistas. Siekiant tinkamai pagrįsti išlaidas, skirtas vaiko išlaikymui, ieškovė nurodė, kad kas mėnesį vaiko poreikiams vidutiniškai sudaro: rūbams ir avalynei – 153 Eur; higienos reikmėms – 173 Eur; profilaktinėms procedūroms dėl ligos – 300 Eur kas mėnesį; kitoms išlaidoms – 447 Eur kas mėnesį. Taigi kas mėnesį vaiko išlaikymui reikalinga suma siekia 1 073 Eur, tėvui tenkanti suma – 537 Eur. Visas nurodytas išlaidas ieškovė detalizuoja pateikiamame kartu su ieškiniu priede. Be to, ieškovės teigimu, būtina ieškovės bute įrengti atskirą vaiko kambarį. Naujo kambario įrengimas pagal sudarytą sąmatą kainuos 4 771,29 Eur, todėl ši suma taip pat turėtų būti priteista, išskaidant ją periodinėmis įmokomis vaiko išlaikymui. Be to, naujų baldų pirkimui, vaikui balansinio dviratuko, triratuko bei kompiuterio pirkimui preliminariai skirtina suma 2 027 Eur. Viso už atskirą vaiko kambario įrengimą, baldų pirkimą, dviratukų ir kompiuterio skirtina suma siekia 6 798,29 Eur. Ieškinio surašymo dienai neįgaliam vaikui yra vos 10 mėnesių, todėl minėta suma išskaidytina į 215 mėnesius, kas sudaro 32 Eur. Esant nurodytam, ieškovė prašo priteisti 569 Eur vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Atsiliepimas

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti, taip pat atsakovo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus (el. b. t. 1, b. l. 96-100). Atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, prisirišimą prie motinos, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko motina, ieškove J. R.. Ieškovės deklaruotas ir prašomas priteisti 569 Eur išlaikymas kas mėnesį yra nepagrįstas ir neatitinka esminio proporcingumo principo. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė išlaidas vaiko išlaikymui grindžia ir būsimomis išlaidomis, kurios nėra reikalingos atsižvelgiant į vaiko amžių. Pavyzdžiui, vaiko poreikių lentelėje (el. b. t. 1, b. l. 62-63) nurodomos šios išlaidos, kurios nėra nei proporcingos, nei reikalingos, atsižvelgiant į dabartinį vaiko amžių ir poreikius: 1) kelionės (atostogos užsienyje) 600 Eur/metams; 2) anglų kalbos mokymas (450 Eur/metams); 3) lavinimo užsiėmimai (450 Eur/metams); 4) sportas (futbolas) apranga (825 Eur/metams). Prie būtinųjų išlaidų vaiko išlaikymui taip pat nėra priskirtinas metinis traumų draudimas (30 Eur metams), abejotina, ar per metus vaikui reikalinga 2 žieminės, rudeninės, 3 vasarinės kepurės, paspiriama mašinėlė (55 Eur), prie būtinųjų išlaidų nepriskirtina maisto garintuvas – trintuvas (120 Eur). Ieškovė taip pat remiasi būsimomis išlaidomis, pavyzdžiui, vaiko kambario įrengimu. Atsakovo nuomone, tokios išlaidos nėra protingo dydžio, nėra pagrįstos objektyviais poreikiais. Kritiškai vertina dokumentus, susijusius su vaiko kambario įrengimu, tai apima iš esmės buto rekonstrukciją.

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau tekste – Tarnyba) pateikė išvadą byloje, kuria nurodė, kad dėl tėvystės nustatymo ginčo nėra, prašo šį reikalavimą tenkinti. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaikas gyvena su motina, kuri vaiku rūpinasi, ugdo ir išlaiko, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiktų vaiko interesus. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis turi specialių poreikių, mano, kad išlaikymo dydis, apie kurį kalbėjo atsakovo atstovė, neturėtų būti šioje byloje taikomas, kadangi byloje nėra duomenų, kad kiti atsakovo išlaikomi vaikai turėtų sveikatos sutrikimų. Atsižvelgiant į vaiko specialius poreikius, atsakovas galėtų ir turėtų teikti išlaikymą didesnį, nei atsakovas nurodo, nes atsakovo turtinė padėtis leidžia mokėti didesnį išlaikymą. Tarnybos atstovė mano, kad bent jau 300 Eur atsakovas turėtų teikti vaiko išlaikymui. Dalis lentelėje nurodytų išlaidų šiai dienai nėra patiriamos. Šių išlaidų galima būtų ir netaikyti, o prisiteisti vėliau, jei jos būtų patirtos. Vaiko poreikių sumos Tarnyba negali įvertinti. Dėl medicininių išlaidų didžiąja dalimi ieškovė pagrįstai reikalauja, nes vaikas turi specialių poreikių, vaikui šios išlaidos yra būtinos, jei yra bent menkiausia galimybė vaikui padėti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas nustatė, jog atsakovas yra nepilnamečio vaiko J. R. tėvas. Nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė iki pilnametystės su motina J. R.. Priteisė iš atsakovo C. J. T. F. vaikui J. R. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 350 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2018 m. balandžio 30 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymui priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovo vaikui išlaikymo įsiskolinimą – 3 500 Eur už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 21 d. iki 2018 m. kovo 14 d. Paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas nurodė, jog tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko tėvystės ir gyvenamosios vietos nustatymo. Priteisdamas išlaikymą vaikui, teismas nurodė, jog vaikas yra dviejų metų ir turi specialių poreikių. Šalių sūnui 2018 m. kovo mėnesį nustatytas neįgalumas, nustatyta diagnozė – TLK-10-AM G 80.02 (spazminis hemipleginis cerebrinis paralyžius); F83 (mišrus raidos sutrikimas) (el. b. t. 1, b. l. 49, 71). Nepilnamečiam vaikui yra nustatytas neįgalumas (el. b. t. 7, b. l. 149). Bylos medžiaga nustatyta, kad nepilnamečiam J. R. yra skiriama 132,00 Eur šalpos neįgalumo pensija (el. b. t. 7, b. l. 175).

7. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovė teismui pateikė nepilnamečio vaiko poreikių lentelę, kurioje yra išsamiai detalizuoti vaiko poreikiai (el. b. t. 1, b. l. 62-64). Ieškovė nurodė, kad vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga 1 073 Eur suma (metams – 12 878,00 Eur). Teismas, susipažinęs su paminėtoje lentelėje išvardintais vaiko poreikiais (el. b. t. 1, b. l. 62-64), vertino, kad kai kurios lentelėje nurodytos išlaidos, reikalingos nepilnamečiam vaikui, yra objektyviai per didelės.

8. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad vaikui pakanka valstybės skiriamos 132 Eur pašalpos dėl jam konstatuoto neįgalumo. Aplinkybė, kad valstybė skiria atitinkamą dalį sumos dėl vaikui diagnozuotų ligų, teismo įsitikinimu, neeliminuoja tėvų pareigos prisidėti prie didesnių vaiko poreikių išlaidų, kurios susidaro dėl vaikui diagnozuotų ligų. Teismui nėra pagrindo abejoti ieškovės pateiktais paaiškinimais, susijusiais su vaikui reikalingomis išlaidomis dėl vaiko ligų. Beje, ieškovė paaiškino, kad vaikas gauna tik tris mėnesius per metus reabilitacijos finansavimą iš valstybės, taigi likusius devynis mėnesius reikia finansuoti savo lėšomis. Ieškovė taip pat teismui pateikė lentelę, kokios procedūros vaikui buvo suteiktos, nurodydama jų kainas (el. b. t. 7, b. l. 162). Vien reabilitacijai skirtos išlaidos siekia 1 084,91 Eur sumą. Taigi, esant tokioms diagnozuotoms ligoms, teismo įsitikinimu, tėvai turi itin atidžiai rūpintis vaiko sveikata, dėti maksimalias pastangas tam, kad vaikui būtų maksimaliai aprūpintos specialistų paslaugos bei suteiktos reikalingos reabilitacijos, kurios pagerintų vaiko sveikatos būklę. Todėl ieškovės lentelėje nurodytos išlaidos, susijusios su vaikui diagnozuotomis ligomis, laikytinos pagrįstomis.

9. Teismas, susipažinęs su vaiko poreikių lentele, taip pat išklausęs ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, tai pat įvertinęs aplinkybę, kad vaikas turi specialiųjų poreikių, sprendė, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiai kas mėnesį sudaro ir/ar turėtų sudaryti 700 Eur sumą.

10. Teismas, išnagrinėjęs bylą, atsižvelgė į nustatytas faktines aplinkybes, teismų praktiką, taip pat į nepilnamečio vaiko amžių, į tai, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra panaši, į tai, kad šalių nepilnametis vaikas turi specialiųjų poreikių, į tai, kad atsakovas yra sveikas, jaunas, darbingo amžiaus asmuo, sprendė, kad ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo šalių nepilnamečiam vaikui priteisė 350 Eur dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

11. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog nagrinėjamu atveju atsakovas įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės nurodomu laikotarpiu būtų teikęs bent dalį išlaikymo nepilnamečiam vaikui, teismui nepateikė (CPK 178 str.). Priešingai, atsakovo atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikė. Be to, nesant duomenų, kad išlaikymo įsiskolinimo paminėtu laikotarpiu būtų buvę kitokie vaiko poreikiai nei bylos nagrinėjimo metu nustatytos išlaidos, teismas priteisė išlaikymo įsiskolinimą. Tačiau teismui priteisus periodinėmis išmokomis po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, teismas sumą už įsiskolinimo laikotarpį perskaičiavo, skaičiuojant po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kas šioje dalyje sudarė 3 500 Eur sumą (už 10 mėnesių).

12. Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, teismas nurodė, kad ieškovė patyrė viso 1 399,06 Eur išlaidų už vertimo paslaugas. Teismo vertinimu, atsakovas turi padengti šias ieškovės patirtas išlaidas visa apimtimi (CPK 96 str. 5 d.). Teismas, priteisdamas šią išlaidų dalį, visų pirma, įvertino tai, kad šios išlaidos susidarė išimtinai dėl poreikio versti dokumentus į atsakovui suprantamą kalbą, ir šių vertimų išlaidų dydis nepriklausė nuo prašomo priteisti išlaikymo dydžio ir būtų buvę analogiški kaip ir patenkinus ieškinio reikalavimus visa apimtimi. Juo labiau, didžiąja apimtimi ieškovės reikalavimai yra patenkinti. Visų antra, kaip jau buvo aptarta, nagrinėjamu atveju įvertintinas ir atsakovo procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu, kuris lėmė ir šių išlaidų atsiradimą. Minėta, kad iš byloje esančio ginčo šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovas buvo informuotas apie būsimą vaiką (el. b. t. 1, b. l. 24, 35-37). Atsakovui taip pat buvo siųstas ir ieškovės atstovo advokato kontoros raginimas dėl tėvystės pripažinimo ir vaiko išlaikymo (el. b. t. 1, b. l. 5-6). Taigi atsakovui abejojant dėl tėvystės, jis dar pradinėje stadijoje, t. y. ką tik gimus vaikui, turėjo galimybę pasidaryti DNR tyrimą, tačiau tokių veiksmų geranoriškai neatliko. Ir netgi priešingai, žinodamas, kad ieškovė atsakovo ieškojo visur, įskaitant ir duomenų užklausimą Lietuvos Kariuomenėje, atsakovas nebuvo linkęs bendradarbiauti ir gera valia ne tik pasidaryti DNR tyrimą bei pripažinti tėvystę, bet ir geranoriškai teikti savo vaikui apskritai bet kokio dydžio išlaikymą. Atsakovas faktines aplinkybes, susijusias su vaiko gimimu, visiškai ignoravo. Todėl šiuo atveju turi prisiimti visas iš to kylančias pasekmes, taip pat ir išlaidas, susijusias su bylinėjimusi, verčiant procesinius dokumentus į atsakovui suprantamą kalbą. Teismas nurodė, jog byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovės patirtas 164,50 Eur išlaidas už DNR ekspertizės atlikimą. Todėl šioje dalyje patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo ieškovės naudai teismas priteisė išlaidas už DNR ekspertizės atlikimą (CPK 88 str. 1 d. 1 p.). Taip pat teismas nurodė, jog patyrė 13 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bei 86,95 Eur išlaidų už vertimo paslaugas nagrinėjamoje byloje (el. b. t. 6, b. l. 27, 44). Tais pačiais argumentais teismas šias išlaidas priteisė visa apimtimi iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 88 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13. Atsakovas C. J. T. F. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 23 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir priteisti iš atsakovo C. J. T. F. vaikui J. R. išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2018 m. balandžio 30 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymui priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei priteisti iš atsakovo vaikui išlaikymo įsiskolinimą – 2 500 Eur už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 21 d. iki 2018 m. kovo 14 d. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1. Teismas netinkamai vertino šalių turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus, t.y. netinkamai įvertino įrodymus dėl ieškovės turtinės padėties, kuri yra ženkliai geresnė nei atsakovo, todėl ji gali prisidėti prie vaiko išlaikymo didesne dalimi. Teismas neįvertino, jog valstybė skiria vaikui pašalą 132 Eur, kurie skirti jo specialių poreikių tenkinimui. Be to, pati ieškovė nurodė, jog grįžusi į darbą gaus 800 Eur atlyginimą ir ieškos geriau apmokamo darbo, todėl jos finansinės padėtis dar pagerės. Taip pat nurodo, jog ieškovė turi nekilnojamo ir kilnojamo turto už 112289,60 Eur sumą pagal VĮ Registrų centras duomenis, kas realiai galėtų sudaryti 120000 Eur sumą. Teismas šių aplinkybių nevertino. Tuo tarpu atsakovas turi tik butą nuosavybės teise, kurio vertė yra 74970 Eur, bet dar moka paskolos įmokas ir komunalinius mokesčius už šį turtą. Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo kreditorinių įsipareigojimų. Be to, byloje nėra įrodymų apie ieškovės mokamą paskolą, kurios užtikrinimui yra įkeistas jos turtas.

Atsiliepimas

13.2. Atsakovas nurodo, jog ieškovė pripažino, jog po tėvo mirties paveldėjo automobilį bei santaupas, tačiau į bylą nebuvo pateikti duomenys apie šį turtą. Taip pat byloje yra duomenų, jog ieškovė paveldėjo komercines patalpas, tačiau nededa pastangų, kad iš šių patalpų galėtų gauti pajamų ir tokiu būdu ieškovė neįgyvendina savo pareigos ieškoti geriau apmokamo darbo ir taip užtikrinti didesnį išlaikymą vaikui, o siekia nepagrįstai perkelti didesnę išlaikymo pareigą atsakovui.

13.3. Atsakovas nurodo, jog teismas nevertino, jog atsakovas turi kitų išlaikytinių bei jiems moka išlaikymą; turi finansinių įsipareigojimų ir kitų išlaidų, kurios sudaro 1701,36 Eur. Atsakovas pateikė tinkamus rašytinius įrodymus apie savo pajamas, kurios sudaro 1783,89 Eur, išlaidas – 1701,36 Eur, likutis – 82,53 Eur, tačiau teismas tinkamai šių įrodymų neįvertino. Atsakovas nurodo, jog ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei jo. Jis neturi objektyvių galimybių teikti didesnį nei 250 Eur išlaikymą, o teismo priteista suma yra neproporcinga atsakovo turtinei padėčiai bei neatitinka esminių vaiko poreikių.

13.4. Atsakovas teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados yra neargumentuotos ir neparemtos įrodymais. Teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovas kaip karininkas yra išlaikomas valstybės, kuri apmoka dalį jo poreikių. Teismo išvados dėl atsakovo galimybės gauti didesnes pajamas yra pagrįsto tik prielaidomis, nesant jokių įrodymų.

13.5. Nurodo, jog teismas netinkamai vertino atsakovo kreditorinį įsiskolinimą dėl teisminio proceso Lietuvoje, tokiu būdu pažeisdamas teisę į tinkamą interesų gynimą.

Žemesnės instancijos teismas

13.6. Taip pat pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus dėl vaiko materialinių poreikių. Pats teismas nurodė, jog ieškovės nurodytos sumos vaiko poreikiams yra per didelės. Be to, buvo vertinamos išlaidos į ateitį, o ne atsižvelgiant į vaiko amžių. Taip pat tam tikros ieškovės įvardintos prekės nėra būtinos vaiko poreikiams. Ieškovė pripažino, jog dalies išlaidų, kurias įvardijo poreikių lentelėje ji nepatyrė. Taip pat ieškovė neįrodė, jog vaikui yra reikalingos papildomos išlaidos ligų gydymui. Atsakovas nurodo, jog vaiko specialiems poreikiams tenkinti pakaktų valstybės skiriamos pašalpos. Nepagrįstas ieškovės argumentas, jog vaikui yra reikalingos išlaidos privataus darželio lankymui. Be to, atsakovas pažymi, jog byloje iš viso nėra jokių įrodymų apie ieškovės patirtas išlaidas vaiko išlaikymui.

Atsiliepimas

13.7. Atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos sprendžiant išlaikymo dydžio vaikams priteisimo klausimą, nes akivaizdu, jog iš atsakovo vaikui priteisto išlaikymo dydis yra neproporcingas jo turtinei padėčiai.

13.8. Atsakovas prašo atitinkamai sumažinti priteisto išlaikymo įsiskolinimą, pagal sumažintino išlaikymo dydį, t.y. 2500 Eur.

13.9. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu, jog visos ieškovės ir teismo patirtos išlaidas, kurias sudaro 1399,06 Eur išlaidų už vertimo paslaugas, 164,50 Eur išlaidas už DNR ekspertizės atlikimą, 13 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 86,95 Eur išlaidų už vertimo paslaugas nagrinėjamoje byloje, priteistinos iš atsakovo, nes šias išlaidas lėmė netinkamas atsakovo procesinis elgesys. Su tokiais argumentais apeliantas nesutinka ir nurodo, jog apie vaiko gimimą nebuvo tinkamai informuotas iki bylos proceso ir neturėjo pagrindo manyti, jog yra vaiko tėvas, todėl jo elgesys negali būti laikomas nesąžiningu. Priešingai, atsakovas atvyko į Lietuvą, atliko DNR tyrimą ir atlikus visus kitus reikiamus veiksmus, todėl pagal CPK 96 str. 5 d. šios bylinėjimosi išlaidos iš jo neturėtų būti priteistos.

14. Ieškovė J. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teismas tyrė visus pateiktus įrodymus, teisingai ir tinkamai juos analizavo, sumažino prašomą sumą, vertino šalių finansines galimybes teikti vaikui išlaikymą, todėl manyti ar teigti, kad buvo priimtas nepagrįstas sprendimas nėra jokio faktinio ar teisinio pagrindo. Šalių finansinį balansą pirmosios instancijos teismas vertino ir pateikė priimtame sprendime, šiuo aspektu apeliantas nenurodė jokio teisinio argumento, kurio pagrindu būtų galima spręsti apie slepiamą turtą ar galimai didesnes pajamas.

Šalies argumentai

14.2. Apeliantas nurodo, kad be bendro šalių vaiko, apeliantas turi dar du vaikus, daug finansinių įsipareigojimų, patiria dideles išlaidas siekiant remtis savo vaikus bei išlaikyti būstą, tačiau tokie teiginiai negali būti pagrindas mažinti neįgaliam vaikui priteisto išlaikymo. Manytina, kad apeliantas turėtų priimti sprendimą ieškotis geriau apmokamo darbo, jei mano, kad jo priimti įsipareigojimai yra dideli, kadangi priimti įsipareigojimai yra jo sprendimai ir tai negali ir nėra teisinis pagrindas teigti, kad tuo pagrindu, jis galėtų skirti mažesnį išlaikymą vaikui. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs apelianto gaunamas pajamas bei tai, kad nepilnametis šalių vaikas yra neįgalus, darė teisingą išvadą, kad atsakovas šiai dienai skirti 19,62 proc. savo gaunamo atlyginimo privalo ir turi tam visas – tiek socialines, tiek fizines galimybes. Apeliantas nurodo, kad jo atlyginimo likutis yra 82,53 Eur, todėl reiktų mažinti neįgaliam vaikui materialinį išlaikymą iki 250 Eur. Tokie apelianto teiginiai neturi visiškai jokios logikos, kadangi apeliantas teigia, kad 350 Eur jis neturi jokių galimybių skirti, tačiau sutinka su 250 Eur suma, kokiais būdais jis, kaip nurodo iš 82,53 Eur likučio, teiks tokį išlaikymą nenurodo, todėl tai daugiau nei akivaizdu, kad apeliantas turi visas galimybes skirti savo vaikui išlaikymą priteistą pirmosios instancijos teismo sprendimo, o teiginiai, kurie susiję su jo įsipareigojimais, yra nepagrįsti ir laikytini tik kaip teisinė gynyba.

14.3. Ieškovė nesutinka su apelianto argumentu, kad ieškovės pajamos augs, nes ieškosis geriau apmokamo darbo. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad siekdama užtikrinti tinkamus vaiko poreikius ieškosis geriau apmokamo darbo, tačiau pažymėtina, kad darbo galimybės vienai auginant sūnų su negalia yra labai ribotos, todėl apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas ir nukreiptas į būsimas galimybes, kurios gali ir neįvykti. Be to, pažymėtina, kad išmoką, esant vaiko priežiūros atostogose, Sodra moka tik iki kol vaikui sueina dveji metai, t. y. buvo mokama iki 2019-05-21, o valstybinis darželis gautas tik nuo 2019-09-01 ir ieškovė pradės dirbti nuo 2019-10-01 (numatytas mėnuo vaiko adaptacijai darželyje), tad šį laikotarpį ieškovė negaus jokių pajamų. Tuo tarpu apelianto pajamos iš darbo užmokesčio yra 1783,89 Eur/mėn. Todėl teiginys, kad ieškovės finansinė padėtis geresnė yra visiškai nepagrįstas.

14.4. Ieškovė nurodo, jog paveldėtas turtas yra (duomenys neskelbtini) savivaldybėje ir jo vertė yra menka. Aplinkybė, kad ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu (ieškinys pateiktas 2018-04-29, tėvas mirė 2018-11-14) netekusi vienintelio šeimos nario – tėvo, pasigerino savo finansinę padėtį yra nepagrįstas. Paveldėtas turtas neužtikrina nei ieškovės, nei jos vaiko poreikių tenkinimo. Be to, ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad paveldėjo ne tik turtą, bet ir finansinius įsipareigojimus ir jų vertė viršijo paveldėto turto vertę. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie paveldėtą būsto paskolą. 2019-04-01 į bylą buvo pateikti papildomi paaiškinimai, prie kurių pridėtas 2019-03-29 Luminor Bank AS raštas apie ieškovės tėvams priklausiusios kredito paskolos likutį – 11305,28 Eur. Ilgai buvo tvarkomi dokumentai ir tik 2019-05-21 buvo pasirašyta paskolos perkėlimo sutartis ir visas finansinis įsipareigojimas perėjo ieškovei.

14.5. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto turtinę padėtį ir jo kreditinius įsipareigojimus. Svarbu pažymėti, kaip ir buvo paminėta teismo posėdžio metu, kad kelia abejonių apelianto turimo turto vertė ir turimo kreditinio įsipareigojimo dydis – turto vertė gerokai mažesnė nei įsipareigojimai, atitinkamai 74970 Eur ir 111513,36 Eur. Svarstytina, ar už šį kreditinį įsipareigojimą įsigytas būtent tokios vertės būstas. Taip pat svarbu paminėti, kad būstas įsigytas tuo metu, kai apeliantas žinojo apie sūnų. Be to, apeliantas iki to laiko visuomet gyveno tarnybiniame bute, kuris visiškai tenkino jo poreikius (tai žodžiu patvirtino apeliantas bendravimo su ieškove metu). Teismas vertindamas apelianto kreditinius įsipareigojimus tinkamai įvertino, kad apeliantas galėtų ieškoti mažiau išlaidų reikalaujančio būsto. Taip pat teismas tinkamai vertino, kad atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, užimantis geras pareigas ir gaunantis aukštą atlyginimą vyras, todėl nepagrįsti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad apelianto finansinė padėtis gerokai blogesnė. Apeliantas dar 2016 m. rugsėjį žinojo apie trečio vaiko gimimą, todėl turėjo įsivertinti savo finansines galimybes gauti kreditą.

14.6. Visiškai nepagristi apelianto argumentai, kad ieškovė, nepateikdama į bylą informacijos apie paveldėtą transporto priemonę bei tėvo santaupas pensijų kaupimo fonde, galimai ketino nuslėpti savo turtinę padėtį. Kaip minėta aukščiau, paveldėtas turtas negerina ieškovės finansinės padėties, nes buvo paveldėti ir finansiniai įsipareigojimai. Šias aplinkybes ieškovė paminėjo teismo posėdžio metu (teismo posėdžio garso įrašo laikas 53:53). Be to, kaip minėta, netikėta ieškovės tėvo mirtis neatleidžia apelianto nuo pareigos tinkamai išlaikyti sūnų. Vertinant ieškovės ir atsakovo finansinę padėtį ir gaunamas pajamas bei turimą turtą, pažymėtina, kad ieškovės padėtis yra blogesnė nei apelianto.

14.7. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad ieškovė nesiima veiksmų gauti pajamų iš komercinės paskirties turto nuomos. Pažymėtina, kad minėtas turtas faktiškai perėjo ieškovei tik po tėvo mirties (paveldėtas buvo po mamos mirties 2013 m., tačiau faktiškai jį valdė tėvas) ir šis turtas yra Pagėgiuose, kur viso nekilnojamojo turto vertė yra labai maža, todėl ir nuomos mokestis labai minimalus. Minėtos komercinės patalpos yra labai senos (statybos metai 1920 m.), blogos būklės, todėl patalpų naudotojas jomis naudojasi už einamąjį remontą (teismo posėdžio metu ši aplinkybė nebuvo paminėta, nes tuo metu nebuvo aktuali, tačiau pradėjus tartis bent dėl minimalios nuomos kainos, buvo sutarta, kad naudotojas atlikinės einamąjį remontą). Gali būti priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde – tokio seno turto priežiūra gali pareikalauti papildomų išlaidų, o ne pajamų. Nesutiktina su apelianto argumentu, kad ieškovė, turėdama teisinį išsilavinimą, neįgyvendina pareigos ieškoti geriau apmokamo darbo. Šiuo metu ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose ir viena augina vaiką su negalia, kurio priežiūrai skiria visą savo laiką.

14.8. Visiškai nepagrįsti apelianto argumentai, kad ieškovės advokatas nesiuntė apeliantui raginimo. Minėtas raginimas yra pateiktas į bylą ir jis buvo išsiųstas apelianto elektroniniu paštu, kuriuo buvo siųstas ir ieškovės laiškas apie vaiko gimimą (ieškinio priedas Nr. 12) bei laiškas su prašymu pateikti atsakovo gyvenamosios vietos adresą (2019-09-04 ieškovės prašymas pridėti dokumentą į bylą su apelianto gyvenamosios vietos adresu). Atsižvelgiant į išdėstytą, vertintina, kad apeliantas, veikdamas atsakingai turėjo ir galėjo domėtis apie vaiko gimimą ir, jei turėjo abejonių, galėjo atvykti į Lietuvą 2017 m. birželio mėn. atlikti tėvystės testą abejonėms pagrįsti, kadangi dar 2016 m. rugsėjį preliminariai žinojo vaiko gimimo laiką. Priešingas apelianto elgesys – slapstymasis, laiškų ignoravimas – pagrindžia jo atsakomybės vengimą. Pažymėtina, kad nepaisant pirmos instancijos teismo sprendimo vykdymo skubiai dalyje dėl vaiko išlaikymo išmokų mokėjimo, apeliantas nevykdo šio reikalavimo ir 2019-05-31 buvo išduotas vykdomasis raštas.

14.9. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais į tinkamo atstovavimo teisės užtikrinimą, tačiau neturint galimybių pirkti advokato paslaugas, yra galimybė gauti valstybės teikiamą pagalbą, todėl vertintina, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas apelianto paimtą paskolą teismo procesui Lietuvoje, pagrįstai įvertino, kad apeliantas nepagrindė būtinybės imti paskolą ir kad neturėjo galimybės gauti teisinę pagalbą.

Žemesnės instancijos teismas

14.10. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino, kad apeliantas nepanaikino abejonės, kad jam, kaip karininkui, didžiąja dalimi civiliam asmeniui įprastų poreikių ir išlaidų padengia valstybė (drabužių, gyvenamosios vietos aprūpinimas ir pan.). (duomenys neskelbtini) yra Europos sąjungos valstybė, tad tikėtina, kad karininkams galioja papildomas išlaikymas kaip ir Lietuvoje ir kad karininkų darbo užmokestis ir kiti su darbo funkcijų atlikimu susiję mokėjimai vykdomi panašia tvarka – prie darbo užmokesčio mokami dienpinigiai, kompensuojamas maitinimas, uniforma ir kt., todėl nepagrįsti apelianto argumentai, kad jo pajamas sudaro tik darbo užmokestis, kurį pagrindžia į bylą pateikti dokumentai.

14.11. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai įvertino vaiko poreikius ir priteisė tik minimalius poreikius tenkinančią išlaikymo sumą, mažindamas ieškovės prašomą priteisti sumą, todėl apelianto argumentai, kad teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus, yra visiškai nepagrįsti. Teismo sprendime didžioji dalis ieškinyje numatytų išlaidų vaiko poreikiams (atostogoms, anglų kalbos mokymui, lavinimo užsiėmimams, futbolo užsiėmimams, kambario įrengimui, baldams, kt.) įvertino kaip būsimas išlaidas ir teismas jų neįtraukė į priteistą išlaikymo sumą, nors dalis šių išlaidų nėra patiriamos tik dėl to, kad ieškovė neturi pakankamai pajamų, o apeliantas vengia prisidėti finansiškai prie vaiko išlaikymo (pavyzdžiui, lavinimo užsiėmimai, kambario įrengimas). Netgi priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde – teismas iki minimalios sumos – 200 Eur per mėnesį – sumažino išlaikymo sumą būtinoms išlaidoms (maistui, žaislams, knygoms, vitaminams, vaistams, draudimui, lavinimo užsiėmimams), todėl apeliantas nepagrįstai skundžia teismo sprendimą šioje dalyje. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad ieškovė apskritai nepatyrė didžiąja dalimi poreikių lentelėje nurodytų išlaidų, todėl neįrodė poreikių dydžio. Apeliantas apie vaiko gimimą žinojo dar 2016 m. rugsėjo mėnesį, tačiau šį faktą ignoravo, vengė prisiimti atsakomybės, visiškai neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, tuo tarpu ieškovė, gaudama minimalias pajamas, naudodamasi tėvo ir giminaičių finansine bei moraline parama, kiek galėdama stengėsi užtikrinti visus vaiko poreikius, pagal finansines galimybes suteikti reabilitaciją. Pirkimo kvitų nepateikimas nepagrindžia, kad vaikui augant nereikia maisto, rūbų, higienos reikmenų, vaistų, sauskelnių, žaislų, knygų ir pan.

14.12. Apelianto argumentai, kad ieškovei atsiranda didelės galimybės manipuliuoti sūnaus liga ir reikalauti didesnio materialinio išlaikymo, prieštarauja etikai. Ieškovė pateikė visus medicininius išrašus, kurie pagrindžia sūnaus ligą ir negalią. Nepagrįstai apeliantas vertino ieškovės paaiškinimus apie privataus darželio būtinumą. Privatus darželis nurodomas kaip alternatyva, jei nebus galimybės užtikrinti saugų ir tinkamą vaiko buvimą valstybiniame darželyje (ieškovės sūnus gavo vietą valstybiniame darželyje (darželis yra sveikų vaikų, t. y. be specialių poreikių)).

14.13. Taip pat nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad vaikui skiriama neįgalumo pašalpa 132 Eur per mėnesį yra pakankama specialiųjų poreikių tenkinimui. Vaikui yra nustatytas neįgalumas, jo fizinė raida gerokai atsilieka, yra būtina speciali ortopedinė avalynė dėvėti nuolatos – tiek patalpų viduje, tiek lauke (vienos poros ortopedinių batų mažiausia vidutinė kaina yra apie 50-80 Eur, vienam sezonui reikia minimaliai bent dviejų porų batų, o pradėjus eiti į darželį reikės bent trijų porų; kadangi vaikas auga, gali reikėti ir daugiau), yra būtina nuolatinė kompleksinė reabilitacija (minimali tokios reabilitacijos kaina 350 Eur per mėnesį), todėl specialūs poreikiai finansiškai yra gerokai didesni nei skiriama pašalpa. Be to, pažymėtina, kad neįgalumo pašalpos gavimas neatleidžia apelianto nuo pareigos išlaikyti savo vaiko ir užtikrinti jo būtinus bei su liga susijusius poreikius.

Šalies argumentai

14.14. Ieškovė nesutinka su nepagrįstais atsakovo teiginiais nurodytais apeliaciniame skunde, todėl nemato pagrindo mažinti ir susidariusios skolos.

14.15. Apeliantas mano, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti mažinamos, nes jis sąžiningai dalyvavo procese, tačiau tokie teiginiai yra vertinami kritiškai, nes byloje esanti medžiaga patvirtina, kad ieškovė dar iki ieškinio pateikimo siuntė dvi pretenzijas dėl vaiko išlaikymo, į kurias atsakovas nesureagavo, pateikus ieškinį, ieškovė apie tai informavo atsakovą, tačiau jis dokumentus kategoriškai atsisakė priimti, prašė jų vertino, todėl teigti, kad toks asmuo elgėsi sąžiningai ir darė viską, kad procesas nebuvo vilkinamas, nėra jokio faktinio pagrindo, kadangi visas aplinkybes patvirtina byloje esanti medžiaga ir teismo išvados, todėl bylinėjimosi išlaidos susidarė iš esmės dėl atsakovo kaltės. Vien dokumentų vertimui buvo išleista 1399,06 Eur, šių išlaidų nebuvo reikėję patirti, jei atsakovas nuo pretenzijos išsiuntimo būtų bendravęs su ieškove.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta, todėl pasisakoma tik dėl apeliacinio skundo.

17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymą bei išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šie kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).

19. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinuosius vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 3 243/2010; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

20. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko J. R. naudai išlaikymą nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki jo pilnametystės po 569 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį, pinigus pervedant į ieškovės J. R. sąskaitą banke; priteisti ieškovės naudai 5 690 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies - priteisė iš atsakovo nepilnamečiui sūnui išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis 350 Eur dydžio išmokomis bei atitinkamai 3500 Eur įsiskolinimo už 10 mėnesių laikotarpį.

21. Byloje apeliantas kelia klausimą dėl išlaikymo nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui dydžio bei dėl teismo įvertintos šalių turtinės padėties.

22. Apeliantas skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, pagrindžiančius šalių turtinę padėtį, nes jo turtinė padėtis yra blogesnė nei ieškovės. Be to, ieškovė tikslių duomenų apie savo turtinę padėtį nenurodė.

23. Kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir detaliai pasisakė bei įvertino byloje esančius duomenis apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį ir pagrįstai padarė išvadą, jog šalių turtinė padėtis yra lygi. Tokiu būdu šalys turi po lygiai prisidėti prie nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimo.

24. Apelianto argumentai, jog ieškovė turi galimybes susirasti geriau apmokamą darbą, gauti pajamų iš paveldėto turto, yra vertinami kritiškai, nes pažymėtina, jog ieškovė viena augina mažametį vaiką, kuriam yra nustatytas neįgalumas, t. y. šio vaiko priežiūrai yra skiriami padidinti reikalavimai, kas sumažina ieškovės galimybę laisvai pasirinkti ir susirasti darbą bei vystyti komercinę veiklą. Taip pat kritiškai vertinami ir apelianto teiginiai, jog ieškovės nurodyto turimo turto vertė yra galimai didesnė nei nurodoma VĮ Registrų centras. Kolegija pažymi, jog šie argumentai visiškai nepagrįsti ir paremti tik prielaidomis.

25. Apeliantas nurodo, jog ieškovė nenurodė viso turtimo turto, t. y. paveldėto turto, todėl jos turtinė padėtis nebuvo tinkamai įvertinta. Šiuos teiginius paneigia byloje esantys duomenys apie ieškovės paveldėtą turtą bei taip pat ir paveldėtus kreditorinius įsiskolinimus – 2019 m. kovo 29 d. Luminor Bank AS raštas apie ieškovės tėvams priklausiusios kredito paskolos likutį – 11305,28 Eur.

26. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto turtinę padėtį ir jo kreditinius įsipareigojimus. Apelianto teiginiai dėl jo galimybių teikti vaikui išlaikymą yra prieštaringi. Apeliantas nurodo, jog jo pajamų ir išlaidų skirtumas yra tik 82,53 Eur. Tačiau nepaisant to, jis sutinka teikti išlaikymą po 250 Eur išmokas kas mėnesį, kas akivaizdžiai prieštarauja jo paties teiginiams apie laisvai disponuojamų lėšų likutį. Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino duomenis apie atsakovo patiriamas išlaidas bei galimybę gauti didesnes pajamas ir tinkamai nurodė, jog apeliantas turi visas galimybes skirti savo vaikui išlaikymą priteistą pirmosios instancijos teismo sprendimu.

27. Atsakovas nurodo, jog nemotyvuotas teismo sprendimo argumentas, jog dalį jo išlaidų padengia valstybė. Kolegija nurodo, jog nei pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą, nei apeliaciniame skunde atsakovas nenurodė patikimų argumentų bei nepateikė įrodymų, kurie panaikintų abejones dėl jo, kaip karininko, asmeninių įprastų poreikių ir išlaidų padengimo valstybės lėšomis (drabužių, gyvenamosios vietos aprūpinimas ir pan.).

28. Apeliantas nesutinka, jog vertinant jo pateiktą turimo turto, išlaidų lentelę, teismas nepriskyrė prie būtinų patiriamų išlaidų 109,23 Eur sumą paskolai teismo procesui Lietuvoje padengti (bendra paskolos suma – 6 000 Eur). Nepaneigtina, jog apeliantas turi teisę į tinkamą gynybą teisme ir turi teisę būti tinkamai atstovaujamas, tačiau tam neturint pakankamai lėšų yra numatyta, kaip tokios lėšos yra kompensuojamos valstybės, t. y. teikiama nemokama teisinė pagalba. Apeliantas nagrinėjamu atveju nepagrindė, jog jis neturėjo galimybių gauti teisinę pagalbą bei būtinybės imti paskolą teismo procesui (CPK 178 str.).

29. Nepagrįsti apelianto teiginiai, jog teismas neatsižvelgė, jog jis jau turi du išlaikytinius ir kuriems moka išlaikymą, kuris yra mažesnis nei priteistas šalių sūnui. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog šiuo atveju negalima sulyginti ir tapatinti vaikams priteisto išlaikymo dydžio, nes nepilnametis J. R. turi specialių poreikių - 2018 m. kovo mėnesį jam nustatytas neįgalumas, nustatyta diagnozė – TLK-10-AM G 80.02 (spazminis hemipleginis cerebrinis paralyžius); F83 (mišrus raidos sutrikimas) (el. b. t. 1, b. l. 49, 71), kas neabejotinai patvirtinta medicininiais dokumentais byloje ir dėl kurių pagrįstumo teismas neturi pagrindo abejoti. Vien tas faktas, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, jog nepilnamečiui šalių vaikui skirta 132,00 Eur šalpos neįgalumo pensija, nepanaikina ir neatleidžia atsakovo nuo pareigos tinkamai išlaikyti savo nepilnametį vaiką.

30. Taip pat apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo vertinimo įrodymų, pagrindžiančių vaiko materialinius poreikius. Apeliantas nurodo, jog pats teismas nurodė, jog ieškovės nurodytos sumos vaiko poreikiams yra per didelės. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovės reikalaujama priteisti išlaikymo suma buvo 569 Eur kas mėnesį, t. y. kas mėnesį vaiko išlaikymui reikalinga suma, ieškovės teigimu, siekia 1 073,00 Eur, papildomai priteisiant už atskirą vaiko kambario įrengimą, baldų pirkimą, dviratukų ir kompiuterio skirtiną sumą - 6 798,29 Eur. Tačiau pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavęs ir pasisakęs dėl visų ieškovės nurodytų išlaidų pagrįstumo, ieškovės prašomą sumą sumažino ir nurodė, jog vaiko poreikių tenkinimui skirta suma sudaro 700 Eur.

31. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai įvertino vaiko poreikius ir priteisė tik minimalius poreikius tenkinančią išlaikymo sumą, mažindamas ieškovės prašomą priteisti sumą, todėl kolegija atmeta apelianto argumentus, kad teismas netinkamai vertino pateiktus įrodymus. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismas dalį ieškinyje numatytų išlaidų vaiko poreikiams (atostogoms, anglų kalbos mokymui, lavinimo užsiėmimams, futbolo užsiėmimams, kambario įrengimui, baldams, kt.) įvertino kaip būsimas išlaidas ir jų neįtraukė į priteistą išlaikymo sumą. Visiškai nepagrįsti apelianto argumentai, kad ieškovė apskritai nepatyrė didžiąja dalimi poreikių lentelėje nurodytų išlaidų, todėl neįrodė poreikių dydžio. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog vaiko išlaikymu iki teismo sprendimo priėmimo rūpinosi tik ieškovė. Pats apeliantas pripažino, jog išlaikymo neteikė, todėl pirkimo kvitų ar kitų dokumentų apie patirtas išlaidas nepateikimas į bylą nepagrindžia, kad vaikui augant nereikia maisto, rūbų, higienos reikmenų, vaistų, sauskelnių, žaislų, knygų ir pan. ir tokių išlaidų ieškovė nepatyrė.

32. Kolegija įvertinusi aukščiau išdėstytą, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nenukrypo nuo teismų suformuotos praktikos sprendžiant išlaikymo dydžio vaikams priteisimo klausimą bei priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui atitinkantį tiek vaiko minimalius poreikius, tiek ir abiejų šalių turtinę padėtį. Atsižvelgus į tai, jog nėra pagrindo keisti teismo sprendimo dėl kas mėnesį nustatyto išlaikymo dydžio, nėra pagrindo keisti ir priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžio.

33. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl ieškovės bei valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš jo. Apeliantas mano, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti mažinamos, nes jis sąžiningai dalyvavo procese.

34. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 1 399,06 Eur išlaidų už vertimo paslaugas bei 164,50 Eur išlaidas už DNR ekspertizės atlikimą. Taip pat teismas nurodė, jog teismo patirtos 13 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bei 86,95 Eur išlaidų už vertimo paslaugas nagrinėjamoje byloje priteistinos iš atsakovo. Teismas nurodė, jog atsakovas turi padengti šias ieškovės patirtas išlaidas visa apimtimi (CPK 96 str. 5 d.), nes jų patyrimą sąlygojo atsakovo procesinis elgesys. Kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams ir jų nekartoja. Pažymėtina, jog priešingai nei teigia apeliantas, byloje yra pakankamai įrodymų, jog apie šalių nepilnamečio vaiko gimimą atsakovui buvo žinoma dar iki jo gimimo datos. Tai patvirtina tiek byloje pateikti įrodymai apie šalių susirašinėjimą, tiek ieškovės atstovo atsakovui siųstas raginimas dėl tėvystės pripažinimo. Nors apeliantas neigia žinojęs apie vaiko gimimą ir minėto raginimo gavimą, tačiau įvertinusi byloje esančius aukščiau nurodytus įrodymus, kolegija konstatuoja, jog labiau tikėtina, jog atsakovui buvo žinoma apie vaiko gimimą dar iki teisminio proceso, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog būtent atsakovo procesinis elgesys lėmė šių išlaidų atsiradimą, yra pagrįsta ir teisinga.

35. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, apelianto argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės procesinio sprendimo rezultatui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).

37. Atmetus apelianto apeliacinį skundą, iš jo ieškovės naudai priteistina jos patirtos išlaidos už atsiliepimą į apeliacinį skundą - 560 Eur (CPK 93,98 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 23 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš apelianto C. J. T. F. ieškovės J. R. naudai 560 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Andrutė Kalinauskienė Eglė Surgailienė Rūta Veniulytė-Jankūnienė