Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovei S. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Teisme gautas ieškovo T. B. ieškinys atsakovei S. P., kuriuo ieškovas prašo: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko M. B. gyvenamąją vietą su vaiko tėvu T. B.; 2) iš atsakovės S. P. priteisti nepilnamečiam vaikui M. B. išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis po 300 eurų kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismo posėdžio metu atsakovė S. P. nurodė, kad ieškinį pripažįsta. Paaiškino, kad ji su vaiku gyveno Vokietijoje. Vaikas 2022 m. birželio mėnesį iš jos buvo paimtas ir apgyvendintas vaikų namuose, o vėliau parvežtas į Lietuvą. Jai buvo depresija. Šiuo metu ji augina mažametį vaiką ir gyvena krizių centre. Dar du vaikai auga vaikų namuose. Ieškovo prašomo išlaikymo ji šiuo metu mokėti negali, nes neturi pajamų, nes nedirba. Nuo rugsėjo mėnesio vaiką pradės vesti į darželį ir pradės dirbti. Kada vaikas gyveno su ja, ji išlaikymo iš vaiko tėvo neprašė. Su vaiku ji bendrauja ryšio priemonėmis, vasarą buvo atvykusi dviem savaitėms, tada vaikas gyveno su ja. Sutinka mokėti po 200 eurų kas mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas T. B. ir atsakovė S. P. yra nepilnamečio vaiko M. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Šalys nėra sudarę santuokos, gyvena skyriumi, vaikas faktiškai gyvena su tėvu (ieškovu).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

8. Ieškovas teismo prašo nustatyti nepilnamečio vaiko M. B. gyvenamąją vietą su tėvu- ieškovu T. B., jo gyvenamojoje vietoje. Tarnyba išvadoje nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog nepilnametis vaikas gyvena su tėvu saugioje aplinkoje, yra jo prižiūrimas ir aprūpinamas, emociškai prie jo prisirišęs, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu neprieštarautų vaiko interesams.

9. Vienas esminių tėvų valdžios elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios. CK 3.174 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

10. Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi nepilnamečio vaiko interesais ir atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, teismo įvertinamos kiekvieno iš tėvų pastangos bei galimybės užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygos. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas nustato vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas.

11. Bylos duomenimis abu šalių nepilnametis sūnus M. B., nuo 2024 m. kovo 8 d. yra prižiūrimas ir gyvena su tėvu (ieškovu). Iš byloje esančio Tarnybos 2025 m. sausio 2 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr. 8ŠTA- matyti, kad ieškovo šeima gyvena ieškovo draugei nuosavybės teise priklausančiame vieno aukšto mediniame name. Namuose yra vandentiekis, dušas, tualetas, virtuvė ir 4 atskiri kambariai, yra visi reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika. Vaikas turi atskirą kambarį, yra sudarytos visos sąlygos vaiko ugdymui, poilsiui ir laisvalaikiui. Pats vaikas išreiškė norą gyventi kartu su tėvu.

12. Teismo vertinimu, gyvenant tėvo gyvenamojoje vietoje, vaikui sudaryta saugi aplinka, reikalinga sveiko vaiko normaliam vystymuisi. Ieškovo materialinė padėtis leidžia užtikrinti būtinus vaiko poreikius, ieškovas tinkamai rūpinasi vaiku. Vaiko motina (atsakovė) sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu. Iš Tarnybos pranešimo matyti, kad atsakovė telefonu Tarnybos darbuotojui nurodė, kad vaikui bus geriau gyventi su tėvu, nes vaikas Vokietijoje nepritapo, jam buvo sunku. Ieškovas jai nedraudžia bendrauti su sūnumi. Byloje nėra duomenų, kad gyvenant su tėvu, vaikui būtų trukdoma bendrauti su motina. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog nustačius nepilnamečio vaiko M. B. gyvenamąją vietą su ieškovu, būtų geriausiai užtikrintos vaiko vystymosi sąlygos, todėl ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu T. B. tenkintinas (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

13. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. B. po 300 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės.

14. Sprendžiant ginčus dėl vaiko išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (LATnutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-491/2013, Nr. e3K-3-70-969-2018 ir.kt.).

15. Vertinant tėvų turtinę padėtį, nustatyta, kad ieškovas dirba pagal paslaugų kvitus, jo darbo užmokestis apie 600-700 eurų, dar turi išlaikyti vieną nepilnametį vaiką. Atsakovė gyvena Vokietijoje krizių centre, šiuo metu nedirba, pajamų neturi. Šalys savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Taigi, bylos duomenys teikia pagrindą spręsti, kad tiek ieškovo tiek atsakovės turtinė padėtis yra analogiška.

16. Ieškovo skaičiavimu, vaikui kas mėnesį vidutiniškai išleidžiama apie 530 eurų. Teismo vertinimu, ieškovo apskaičiuota išlaikymo suma per mėnesį yra protingo dydžio ir galimai atitinka vaiko realius poreikius Ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 300 eurų sumą.

17. Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientacinis vaiko būtinųjų mėnesio poreikių dydžio kriterijus yra minimalios mėnesinės algos dydis (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nagrinėjamu atveju ieškovas, apskaičiuodamas prašomo priteisti išlaikymo dydį, remiasi nuo 2024 m. sausio 1 d. buvusiu MMA dydžiu – 924 Eur, (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516), kuris atskaičius mokesčius sudaro 708,42 Eur.

18. Kartu pažymėtina, jog teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis gali būti mažinamas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinas tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Taip pat kasacinis teismas plėtodamas šią praktiką pasisakė, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai neturėtų būti mažinamas išmokų suma tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023, 50 punktas). Nuo 2024 m. sausio 1 d. vaiko išmokos dydis – 96,25 Eur. Orientacinis išlaikymo dydis tenkantis vienam iš tėvų, jų turtinei padėčiai esant lygiavertei yra apie 354 Eur, neatskaičius vaiko universalios išmokos, o atskaičius šią išmoką – apie 306 Eur per mėnesį. Pagal esamus byloje duomenis, ieškovas negauna valstybės mokamų išmokų. Teismo vertinimu, šiuo atveju šalių turtinė padėtis yra sunki. Ieškovo pajamos nėra didelės, o atsakovė dar turi tris nepilnamečius vaikus, kuriems taip pat turi teikti išlaikymą, pajamų neturi, gyvena krizių centre. Be to ieškovui tenka ir kasdienė sūnaus priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Išlaikymas skirtas vaiko kasdieniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti. Kasacinis teismas konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui.

19. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, ieškovo ieškinio reikalavimas dėl periodinio išlaikymo priteisimo tenkinamas iš dalies – iš atsakovės nepilnamečio vaiko M. B. išlaikymui priteisiama po 250 eurų kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės nuo ieškinio pateikimo dienos 2024 m. gruodžio 18 d., išlaikymo sumą kasmet indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka.

20. Nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriamas ieškovas T. B., kuris yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo tvarkos

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo.

23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 3.165 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Pagal CK 3.170 straipsnį, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Tarnybos nuomone, šalys komunikuoja tarpusavyje, tarp šalių nėra kilęs ginčas dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Tarnyba nėra gavusi pranešimų, kad vaiko tėvas trukdo motinai bendrauti su vaiku. Bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė, kad ieškovas būtų sudaręs kliūtis atsakovei bendrauti su sūnumi, taip pat nėra pagrindo manyti, kad ieškovas trukdytų atsakovei bendrauti su vaiku ateityje.

24. Kaip nustatyta, ieškovas netrukdo atsakovei bendrauti su vaiku, ginčo dėl bendravimo tvarkos nėra. Ieškovas neprašo nustatyti atsakovės bendravimo su vaiku tvarką. Teismas daro išvadą, jog konkreti bendravimo tvarka, kuria būtų reguliuojamas atsakovės bendravimas su vaiku, nėra tikslinga, todėl bendravimo tvarka nenustatytina. Paminėtina, kad šalys pačios gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvo teisių ir pareigų įgyvendinimą. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečio vaiko labui.

25. Teismas taip pat pažymi, kad šalių santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., bendravimo su vaiku tvarka gali būti keičiama. Tačiau pabrėžtina, kad teismas negali nustatyti (atrasti) idealios bendravimo tvarkos, nes bendravimo tvarkos vykdymo (ne)sklandumai išimtinai priklauso nuo vaiko tėvų sugebėjimo suderinti tarpusavio interesus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).

27. Ieškovui T. B. pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-09358 suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo iš esmės patenkintas, iš atsakovės priteistinos teisinės pagalbos išlaidos -408,33eurai (2025 02 20 Nr.APD-2025-02260) (CPK 96 str. 1 d.).

28. Taip pat iš atsakovės į valstybės biudžetą išieškotinas žyminis mokestis – 67,50 eurai(250x12 x3 proc. x 75 proc.), nuo kurio sumokėjimo ieškovas atleistas pagal įstatymą ( CPK 80 str., 83str., 85 str. 1 d. 3 p. ).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu T. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 250(du šimtus penkiasdešimt) eurų kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo dienos 2024 m. gruodžio 18 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti nepilnamečiam vaikui M. B. išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju ieškovą T. B..

Nenustatyti atsakovės S. P. bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku M. B..

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimo dalį dėl periodinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovės S. P., a.k(duomenys neskelbtini) valstybės biudžetui 408,33 eurus (keturis šimtus aštuonis eurus 33 ct) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ( juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630 sąsk. Nr. LT 247300010112394300).

Priteisti iš atsakovės S. P., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 67,50 Eur (šešiasdešimt septynis eurus 50 ct) žyminio mokesčio.

Išaiškinti atsakovei, kad priteistos į valstybės biudžetą žyminio mokesčio išlaidos mokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.