Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės mažosios bendrijos „Vivo LT“ (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Vivo LT“ ieškinį atsakovei N. N. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Vivo LT“ kreipėsi į Tauragės apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovės 100 Eur skolą už suteiktas dokumentų tvarkymo paslaugas, 10,07 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje (b. l. 1-3) ir rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 22) nurodė, kad ji ir atsakovė 2017 m. liepos 19 d. sudarė sutartį, pagal ją ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei darbo paieškos ir dokumentų tvarkymo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo už šias paslaugas su ieškove atsiskaityti. Ieškovė už suteiktas dokumentų tvarkymo paslaugas 2017 m. liepos 24 d. išrašė atsakovei sąskaitą-faktūrą Nr. 20170724 1, kurios suma 100 Eur, o apmokėjimo terminas nurodytas 2017 m. rugpjūčio 7 d. Teigia, kad atsakovė nenurodė, kad dokumentų tvarkymo paslaugos jai buvo sutelktos netinkamai, o nesutikdama su ieškiniu, neteisingai vertina jai suteiktų paslaugų rūšį. Mano, kad atsakovės vengimas apmokėti pateiktą sąskaitą traktuotinas kaip sutartinių numatytų pareigų nevykdymas.

2. Atsakovė atsiliepime (b. l. 18, 29, 30) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2017 m. liepos 19 d. sudarytos sutarties 4.1, 4.5, 4.6 punktuose įtvirtintas sąlygos yra nesąžiningos bei jose nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą. Atsakovė socialiniuose tinkluose, pamatė skelbimą dėl darbo siūlymo. Bendraujant dėl siūlomo darbo senelių namuose Vokietijoje, atsakovei buvo atsiųsta sutartis, kurią ji sudarė su MB „Vivo LT“. Po ilgo susirašinėjamoji jokio konkretaus darbo pasiūlymo nesulaukė. Tarpininkavimo įdarbinant paslaugos turi būti teikiamos nemokomai (Darbo kodekso 88 straipsnio l dalis), o iš darbo ieškančio asmens negalima rinkti nei tiesioginių, nei netiesioginių mokesčių. Be to, ieškovė nevykdė savo įsipareigojimo tinkamai suteikti paslaugą, nesuteikė informacijos nei apie patį darbą, nei apie darbo sąlygas. Atsakovė asmeniškai nematė jokių dokumentų, už kurių sukūrimą reikalaujama sumokėti. Skelbimas socialiniame tinkle Facebook buvo traktuojamas kaip darbo pasiūlymas. Atsakovė tvirtina, kad slaugytojo padėjėjo pažymėjimą buvo liepta išsiversti savo lėšomis. Nėra duomenų, patvirtinančių ieškovės kompetenciją tarpininkaujant įdarbinant užsienyje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinys atmestas.

3.1. Teismas konstatavo kad ieškovė neįrodė, jog suteikė atsakovei paslaugas kaip nurodyta 2017 m. liepos 19 d. sutartyje ir sutarties 4.1. punkte, dėl ko atsakovė privalėtų ieškovei sumokėti 100 Eur mokestį už dokumentų parengimo paslaugas.

3.2. Teismas, atsižvelgęs į Užimtumo įstatymo 30 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatą, kad Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo tarpininkavimo įdarbinant paslaugas teikia nemokamai, 2017 m. liepos 19 d. sutarties 4.1.nuostatas, nustatančias atsakovės pareigą įsigyti vientisą ir nedalomą mokamų paslaugų paketą už 100 Eur kainą ex officio pripažino negaliojančiomis kaip prieštaraujančiomis imperatyvioms teisės normoms (CK 1.78 str. 5 d., 1.80 str. 1 d.).

III. Apeliacinio skundo argumentai

4. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

4.1. Teismas nevertino su papildomai paaiškinimais pateiktų dokumentų turinio ir vadovavosi tik atsakovės paaiškinimais, kad jai joks realus darbo pasiūlymas nebuvo pateiktas. Įvertinus skundžiamo sprendimo motyvus, kyla pagrįstų abejonių dėl teismo šališkumo, įrodymų vertinimo objektyvumo. Kartu su papildomais paaiškinimais ieškovė pateikė teismui šios rengtą motyvacinį laišką, CV ir darbuotojo profilį, iš šių dokumentų turinio matyti visi darbdavio kontaktai, darbo vieta atsakovei buvo paruošta, taip pat buvo sutartas laikas, kada atsakovė turi nuvykti pas darbdavį, tačiau be jokios pateisinamos priežasties ar įspėjimo atsakovė sutartu laiku pas darbdavį nenuvyko, nors visos darbo sąlygos jai tiko.

4.2. Apeliaciniu skundu ieškovė teikia teismui tarp ieškovės ir atsakovės laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 21 d. iki 2017 m. liepos 25 d. vykusį susirašinėjimą, kuris įrodo, kad atsakovė į bylą teikė melagingus paaiškinimus, nepaisant to, kad posėdžio metu prisiekė sakyti tik tiesą.

4.3. Skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje visiškai nėra išskirta teismo nustatytų bylos aplinkybių, byloje surinktų įrodymų vertinimo, argumentų, dėl kurių teismas atmetė byloje surinktus reikšmingus įrodymus (CPK 270 str. 4 d.).

4.4. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatliko jokio byloje surinktų įrodymų vertinimo (CPK 185 str., 270 str. 4 d.). Dėl to pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą sprendimą akivaizdžiai visapusiškai neįvertinęs visų reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui aplinkybių.

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

7. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

8. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantė pateikė tarp ieškovės ir atsakovės elektroniniu paštu laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 21 d. iki 2017 m. liepos 25 d. vykusį susirašinėjimą. Apeliantė nurodo, kad šie nauji įrodymai pateikiami, nes jie reikšmingi vertinant įdarbinimo aplinkybes.

9. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

10. Kasacinis teismas, aiškindamas šias normas, yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

11. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas naujų įrodymų turinį, sprendžia, kad apeliantės pateikti dokumentai yra žinomi, šalys galėjo susipažinti su teikiamų įrodymų turiniu, pažymėtina, kad dėl minėtų įrodymų atsakovė atsikirtimų neteikė, šių dokumentų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo, todėl teikiami duomenys kaip rašytiniai įrodymai priimami į bylą ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

12. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. liepos 19 d. tarp atsakovės (užsakovės) ir ieškovės MB „Vivo LT“ (paslaugos tiekėjos) buvo sudaryta sutartis (b. l. 6-7), kuria paslaugų tiekėja įsipareigojo suteikti darbo Vokietijoje paieškos paslaugas, o užsakovė įsipareigoja tinkamai suteiktas paslaugas priimti (sutarties 1 punktas). Minėta sutartimi paslaugos tiekėja, be kita ko, įsipareigojo teikiant paslaugą vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, poįstatyminiais teisės aktais, veikti laikantis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų (sutarties 3.1.1. punktas); informuoti apie naujus darbo pasiūlymus, tinkamus pagal užsakovo charakteristiką (sutarties 3.1.3. punktas); radus darbo vietą tinkamą užsakovui, suteikti visą informaciją užsakovui apie patį darbą, darbo sąlygas (sutarties 3.1.4. punktas). Sutartyje užsakovė įsipareigojo suradus jai tinkamą darbo vietą, gavus tinkamą darbo pasiūlymą, sumokėti paslaugų tiekėjos nustatytą vienkartinį 100 Eur mokestį, kuris mokamas už kandidato dokumentų reikalingų darbo paieškai, paruošimą, tvarkymą, įdarbinimo dokumentų tvarkymą, konsultacijas, profilių ruošimą, CV paruošimą, motyvacinio laiško įmonėms teikimą, reikalingų kandidatavimui, įdarbinimui tam tikrų dokumentu vertimą (sutarties 4.1. punktas). Paslaugų teikėja MB „Vivo LT“ už dokumentų tvarkymą 2017 m. liepos 24 d. išrašė sąskaitą faktūrą Nr. 20170724 1, kurios suma 100 Eur, nurodydama užsakovei ją apmokėti iki 2017 m. rugpjūčio 7 d. (b. l. 5).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

13. Ginčas byloje kilo dėl tarp šalių 2017 m. liepos 19 d. sudarytos sutarties (toliau – ir Sutartis) (ne)tinkamo vykdymo. Ieškovės teigimu, ji Sutarties pagrindu suteikė atsakovei dokumentų, reikalingų darbo paieškai paruošimą, tvarkymą, įdarbinimo dokumentų tvarkymą, konsultacijas, darbuotojo profilio paruošimą, CV, motyvacinio laiško paruošimą, dokumentų vertimo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo už šias paslaugas su ieškove atsiskaityti., tačiau to nepadarė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime Sutarties sąlygą (4.1 punktas), nustatančią atsakovei pareigą įsigyti vientisą ir nedalomą mokamų paslaugų paketą už 100 Eur kainą, ex officio pripažino negaliojančia kaip prieštaraujančia imperatyvioms teisės normoms (CK 1.78 str. 5 d., 1.80 str. 1 d.). Be to, teismas nustatė, kad ieškovė atsakovei darbo nesurado, dėl to vėlgi sprendė, kad ieškinys nepagrįstas.

14. Apeliantė skunde teigia, kad ieškovės ir atsakovės vykęs susirašinėjimas laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 21 d. iki 2017 m. liepos 25 d. patvirtina, kad darbo vieta atsakovei buvo paruošta, taip pat buvo sutartas laikas, kada atsakovė turėjo nuvykti pas darbdavį, tačiau be jokios pateisinamos priežasties ar įspėjimo atsakovė sutartu laiku pas darbdavį nenuvyko. Jos nuomone, pirmosios instancijos teismas neatliko jokio byloje surinktų įrodymų vertinimo, priėmė skundžiamą sprendimą akivaizdžiai visapusiškai neįvertinęs visų reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui aplinkybių.

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos Sutarties turinį, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė yra fizinis asmuo, turėjusi tikslą įsidarbinti užsienyje, o ieškovė yra privatus juridinis asmuo, kurios tikslas – vykdyti ekonominę veiklą teikiant paslaugas ar parduodant prekes (įstatų 5 punktas, b. l. 9-12), sprendžia, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo atlygintinų paslaugų sutartis (CK 6.228¹ straipsnio 1 dalis, 6.716 straipsnio 1 dalis).

16. Kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas ex officio pripažino negaliojančia kaip prieštaraujančia imperatyvioms teisės normoms (CK 1.78 str. 5 d., 1.80 str. 1 d.) Sutarties sąlyga (4.1 punktas), kurios pagrindu pateiktas ieškinys ir ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovei paslaugų tiekėjos nustatytą vienkartinį 100 Eur mokestį, kuris mokamas už kandidato dokumentų reikalingų darbo paieškai, paruošimą, tvarkymą, kt. Pažymėtina, kad apeliantė apeliaciniame skunde jokių argumentų dėl Sutarties 4.1 punkto pripažinimo negaliojančiu nepateikė. Kaip žinia, apeliacinio skundo turiniui keliami tam tikri reikalavimai, be kitko, skunde turi būti nurodoma, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas) (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Be to, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taigi, apeliantei neginčijant sprendimo dalies dėl Sutarties 4.1 punkto pripažinimo negaliojančiu ir nepateikus jokių teisinių argumentų, apeliacinės instancijos teismas negali iš naujo vertinti to, ar pirmosios instancijos teismas Sutarties 4.1 punktą ex officio teisėtai pripažino negaliojančiu. Tai reiškia, kad susidarė situacija, kai ieškovė reiškia reikalavimą priteisti skolą ir palūkanas Sutarties 4.1 punkto pagrindu, tačiau teismas minėtą sąlygą yra pripažinęs negaliojančia nuo Sutarties sudarymo momento (CK 1.80 straipsnis, CK 1.95 straipsnio 1 dalis). Dėl to ieškovė remtis Sutarties 4.1 punktu neturi teisės, nes jis panaikintas, atitinkamai negali prašyti iš atsakovės priteisti skolą ir palūkanas.

17. Kitas svarbus aspektas tas, kad Sutarties turinys, šalių nurodomos aplinkybės patvirtina tai, kad atsakovė atlieka tarpininkavo paslaugas įdarbinant Lietuvos Respublikos piliečius užsienyje. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 30 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje įregistruotas juridinis asmuo tarpininkavimo įdarbinant paslaugas teikia nemokamai. Aktualu tai, kad Konvencijos dėl privačių įdarbinimo agentūrų, kurią yra ratifikavusi Lietuvos Respublika, 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privačios įdarbinimo agentūros nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nereikalauja, kad darbuotojai visiškai arba iš dalies sumokėtų bet kokius mokesčius ar padengtų bet kokias išlaidas, todėl sutarties sąlygos dėl atlygio gavimo už suteiktas tarpininkavo įdarbinant paslaugas, teisėjų kolegijos vertinimu, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir tarptautiniams teisės aktams.

18. Teisėjų kolegija, įvertinusi teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad ieškovė Sutarties 4.1 punkto pagrindu neturi teisės reikalauti iš atsakovės atlygio, nes Sutarties 4.1 punktas panaikintas, be to, atlygio reikalavimas tarpininkaujant įdarbinant asmenis prieštarauja Užimtumo įstatymo 30 straipsnio 4 dalies 2 punktui ir Konvencijos dėl privačių įdarbinimo agentūrų 7 straipsnio 1 daliai.

19. Pirmosios instancijos teismas, teismo posėdžio metu išklausęs atsakovės, padarė išvadą, kad atsakovei joks realus darbo pasiūlymas nebuvo pateiktas. Apeliantė šią išvadą ginčija ir pateikė papildomus įrodymus (CPK 314 straipsnis). Kolegija, įvertinusi naujų įrodymų turinį, sprendžia, kad būtų galimas šio klausimo svarstymas, tačiau šiuo atveju jis nebetikslingas. Kaip minėta, tarpininkavimo įmonės įdarbinant asmenį nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nereikalauja jokių išlaidų iš asmens, kuriam teikiamos minėtos paslaugos. Taigi, šiuo atveju panaikinus Sutarties 4.1 punktą svarstymas dar kartą, ar atsakovei buvo suteiktas realus darbo pasiūlymas neteko teisinės reikšmės.

20. Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimo procesą. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, konstatavo, kad Sutarties 4.1 punktas, kuriuo ieškovė grindė savo reikalavimą, yra prieštaraujantis imperatyvioms įstatymų normoms ir negalioja, todėl ieškovės reikalavimas nepagrįstas. Taigi, teismas, tiksliai įvertino ieškinio dalyką, pagrindą ir tiksliai atsklaidė bylos esmę. Kita vertus, nagrinėjamu atveju faktas, ar atsakovei buvo suteiktas realus darbo pasiūlymas, ar ne, panaikinus Sutarties 4.1 punktą nebeteko teisinės reikšmės, be to, šis faktas buvo tik vienas iš teismo įvertintų įrodinėjimo aspektų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, atskleidė bylos esmę, ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, teisingai taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas.

21. Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliantės skundo argumentais, kad sprendimą priėmė šališkas teismas, kuris vertino išimtinai atsakovės pateiktus įrodymus, o apeliantės įrodymų nevertino. Anksčiau aptartos faktinės aplinkybės, priešingai nei tvirtina apeliantė, neabejotinai teikia pagrindą išvadai, kad teismas ištyrė ir įvertino abiejų šalių į bylą teiktus įrodymus, jų visumą. Vien nepalankaus apeliantei procesinio sprendimo priėmimas savaime nepagrindžia teismo šališkumo, todėl šie apeliantės teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs ir visiškai nepagrįsti.

22. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

23. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Teisėjų kolegijai atmetus apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme įgijo atsakovė (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys). Atsakovė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, dėl to šis klausimas nesvarstytinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Tauragės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.