Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Sakis“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų O. L., viešosios įstaigos „Belvederio dvaras“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Karpis“, dėl skolininko ir įkaito davėjo interesų gynimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Sakis“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

3. Trečiasis asmuo UAB „Sakis“ (toliau – ir apeliantas) su pirmosios instancijos teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartimi, kuria prašymą dėl baudos skyrimo atsisakyta priimti, nesutinka, prašo ją panaikinti ir grąžinti klausimą dėl UAB „Sakis“ prašymo skirti baudą nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

6. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

8. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl baudos skyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

9. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

10. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo yra išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).

11. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, tačiau pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-94/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).

12. Nagrinėjamos civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-795-639/2019 pagal ieškovių O. L. ir viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Belvederio dvaras“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB ) „Karpis“, trečiasis asmuo byloje – UAB „Sakis“, dėl skolininko ir įkaito davėjo interesų gynimo. Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. kovo 4 d. nutartimi minėtą civilinę bylą nutraukė, patvirtinęs tarp šalių 2019 m. vasario 18 d. sudarytą taikos sutartį. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad minėtoje civilinėje byloje nedalyvavęs asmuo kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ (Unija) 2023 m. sausio 25 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl prieigos prie bylos elektroninės kortelės ir susipažinimo su ja. Apeliantas iš esmės nesutinka su Unijos 2023 m. sausio 25 d. pateikto prašymo turiniu, kuris pasak jo yra melagingo pobūdžio, todėl yra įsitikinęs, kad CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu pirmosios instancijos teismas turėjo skirti baudą Unijos direktoriui.

13. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs civilinės bylos Nr. e2-795-639/2019 duomenis nustatė, ką beje nustatė ir pirmosios instancijos teismas, kad iš minėtoje civilinėje byloje dalyvaujančių asmenų prašymų nagrinėti bylą uždarame teismo posėdyje arba pripažinti bylą ar jos dalį nevieša negauta. Minėta civilinė byla išnagrinėta viešame teismo posėdyje, todėl kaip numatyta CPK 10 straipsnio 1 dalyje visa išnagrinėtos civilinės bylos ir vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja susipažinti gali ir byloje nedalyvavę asmenys. Taigi esant nurodytoms aplinkybėms svarbu akcentuoti tai, kad teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

14. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad Unija būtų sąmoningai piktnaudžiavusi procesinėmis teisėmis, atvirkščiai, Unija 2023 m. sausio 25 d. pateiktu prašymu dėl prieigos prie bylos elektroninės kortelės ir susipažinimo su ja, pagrįstai įgyvendino savo teisę, įtvirtintą CPK 10 straipsnyje. Minėto prašymo pateikimas įprastai nereiškia piktnaudžiavimo teise, nes tai yra galima nedalyvaujančio byloje asmens procesinių teisių įgyvendinimo forma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodomi Unijos veiksmai nėra pakankami piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis kvalifikavimui. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas, t. y. šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta pirmosios instancijos teismas, akivaizdu, neturėjo pagrindo spręsti klausimo dėl baudos skyrimo (CPK 95 straipsnis).

15. Be to apeliantas nurodo, jog savo prašymą dėl baudos skyrimo grindė faktu, kad Unija prašyme nurodė melagingas aplinkybes ir ne va tai pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto teiginiais iš esmės nesutinka, todėl juos atmeta.

16. Esant nurodytoms aplinkybėms svarbu atkreipti apelianto dėmesį į tai, kad įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje. Šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui tuo, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą, įvertinus apelianto 2023 m. vasario 20 d. prašymo dėl baudos skyrimo civilinėje byloje Nr. e2-795-639/2019 turinį, akivaizdu, kad prašymas grindžiamas iš esmės tik deklaratyviais teiginiais, neteikiant pirmosios instancijos teismui jokių įrodymų, kurie įrodytų prašymo pagrįstumą. Esant nurodytoms aplinkybėms, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo vertinti jokių apelianto nurodytų aplinkybių, kadangi tam nebuvo teisinio pagrindo, t. y. su prašymu dėl baudos skyrimo nebuvo pateikta jokių prašymą pagrindžiančių įrodymų.

17. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir priimti priešingą procesinį sprendimą. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.