Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

3. Dėl atsakovės nenoro mokėti pradinėje Sutartyje numatyto 250 Eur depozito, Sutarties 2.3 ir 2.5. papunktyje šalių susitarimu 2022 m. balandžio 6 d. buvo atlikti pataisymai nurodant, kad atsakovė sumokėjo ieškovei 100 Eur dydžio užstatą bei 100 Eur dydžio depozitą. Ieškovė paprašė atsakovės visus mokėjimus nuo 2022 m. balandžio 6 d. atlikti bankiniu pavedimu, tačiau atsakovė vis tiek vėluodavo atsiskaityti, o galiausiai apskritai nustojo mokėti. Ieškovė, 2022 m. balandžio 5 d. atvykusi į Butą, pamatė, kad jis yra neprižiūrimas ir niokojamas. Nors Sutartyje šalys raštu nesutarė, kad atsakovė negali Bute laikyti naminių gyvūnų, tačiau tokį draudimą ieškovė atsakovei buvo aiškiai išsakiusi žodžiu Sutarties pasirašymo metu. Atsakovė žodžiu pažadėjo nuomos laikotarpiu nelaikyti jokių naminių gyvūnų, tačiau šio įsipareigojimo nesilaikė, nes be ieškovės žinios Bute laikė naminį gyvūną, t. y. katiną.

4. Ieškovė, vadovaudamasi Sutarties 4.2 papunkčiu, 2022 m. gegužės 9 d. vienašališku Sutarties nutraukimu informavo atsakovę, kad nuo 2022 m. birželio 17 d. nutraukia Sutartį. Atsakovė po 2022 m. birželio 17 d. atsisakė geranoriškai išsikelti iš Buto ir atlaisvinti patalpas bei Automobilių stovėjimo aikštelę. Laikotarpiu, kai atsakovė neteisėtai gyveno ieškovei priklausančiame Bute, atsakovė nemokėjo jokių mokesčių ir komunalinių išlaidų. Bylą nagrinėjant teisme buvo gautas Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaikų teisių apsaugos skyriaus atsakymas į ieškovės raštą, kuriame nurodyta, kad atsakovė su savo nepilnamete dukra jau nebegyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame Bute. Ieškovė tada kreipėsi į antstolę dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, kuris buvo atliktas 2022 m. lapkričio 11 d. Atsakovė neinformavo ieškovės apie planuojamą išsikraustymą, atlaisvinto Buto ieškovei neperdavė, Buto raktų ir Automobilių stovėjimo aikštelės pultelio negrąžino. Ieškovė apie tai, kad atsakovė išsikraustė iš Buto sužinojo tik 2022 m. spalio 25 d.

5. Šalių nuomos santykiai tęsėsi nuo 2022 m. vasario 17 d. iki 2022 m. birželio 17 d. (4 mėnesius). Š. S. buvo sutarusios, jog ginčo patalpų nuomos kaina mėnesiui – 250 Eur. Ieškovė, remdamasi Sutarties 3.2.9 papunkčiu, kiekvieną mėnesį teikė atsakovei išlaidas už atitinkamo mėnesio komunalines paslaugas, prašydama atsakovės jas apmokėti t. y. 138,94 Eur už vasario mėnesį, 104,28 Eur už kovo mėnesį, 68,48 Eur už balandžio mėnesį, 161,68 Eur už gegužės mėnesį. Iš viso atsakovė už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 17 d. – iki 2022 m. liepos 1 d. už komunalines paslaugas turėjo sumokėti 512,09 Eur, tačiau sumokėjo tik 227,76 Eur ir liko skolinga 284,33 Eur. Be to, atsakovė kiekvieną mėnesį vėluodavo susimokėti tiek už nuomą, tiek už komunalinius mokesčius: 1) 2022 m. balandžio 20 d. bankiniu pavedimu atsakovė sumokėjo 250 dydžio nuomos mokestį už laikotarpį nuo balandžio 16 d. iki gegužės 16 d. (turėjo sumokėti iki balandžio 17 d.); 2) 2022 m. gegužės 20 d. bankiniu pavedimu atsakovė sumokėjo 250 dydžio nuomos mokestį už laikotarpį nuo gegužės 16 d. iki birželio 17 d. (turėjo sumokėti iki gegužės 17 d.); 3) 2022 m. gegužės 3 d. bankiniu pavedimu atsakovė sumokėjo 104,28 Eur už komunalinius mokesčius už kovo mėnesį (turėjo sumokėti iki balandžio 30 d.); 4) 2022 m. birželio 9 d. bankiniu pavedimu atsakovė sumokėjo 68,48 Eur už komunalinius mokesčius už balandžio mėnesį (turėjo sumokėti iki 2022 m. gegužės 30 d.).

6. Ieškovei vienašališkai nutraukus Sutartį, nuo 2022 m. birželio 17 d. atsakovė neteisėtai ir neatlygintinai naudojosi ieškovei priklausančiu Butu, todėl darytina išvada, kad už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 17 d. iki lapkričio 11 d. atsakovė nepagrįstai sutaupė 1 210 Eur dydžio nuomos mokestį (už 2022 m. birželio, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius po 250 Eur ir 210 Eur už spalio mėnesį, skaičiuojant nuo spalio 16 d. iki lapkričio 11 d.), kas sudaro ieškovės patirtus nuostolius. Ieškovė už 2022 m. liepos 1 d. – 2022 m. lapkričio 11 d. laikotarpio komunalinius mokesčius iš viso sumokėjo 306,47 Eur (109,05 Eur už liepos mėn., 108,15 Eur už rugpjūčio mėn., 29,21 Eur už rugsėjo mėn. ir 60,06 Eur už spalio mėn.). Taigi, bendra ieškovės nuostolių suma už nuomą bei komunalinius mokesčius yra 1 516,47 (1 210 Eur nuomos mokesčio ir 306,47 Eur už komunalinius mokesčius). Atsakovė yra skolinga ieškovei 284,33 Eur dydžio sumą už nuomos laikotarpio (įskaitant visą birželio mėnesį) komunalines paslaugas. Ieškovė už elektros tiekimo pajungimo paslaugas patyrė 44,34 Eur išlaidų, ką patvirtina 2022 m. lapkričio 11 d. išankstinė mokėjimo sąskaita Nr. 103/113/2200387, 2022 m. lapkričio 25 d. PVM sąskaita faktūra Nr. ESO22P105301 bei apmokėjimą patvirtinantys dokumentai. Ieškovė už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą patyrė 180 Eur dydžio išlaidas, ką patvirtina 2022 m. lapkričio 11 d. PVM sąskaita faktūra Nr. AIB2022497.

9. Pasirašydama Sutartį, 2022 m. vasario 22 d. atsakovė ieškovei už nuomą grynaisiais pinigais į rankas perdavė 500 Eur pagal Sutarties 2.3 ir 2.5 punktus. 2022 m. balandžio 7 d. atsakovė ieškovei į rankas perdavė 655 Eur, iš jų 55,6 Eur už komunalinius mokesčius, o likusią sumą už nuomą – 599,40 Eur. 2022 m. gegužės 3 d. ieškovei atsakovė pervedė 104,28 Eur už komunalinius mokesčius, 2022 m. balandžio 20 d. pervedė 250 Eur už nuomą, ir 2022 m. gegužės 19 d. pervedė 250 Eur už nuomą. 2022 m. gegužės 6 d. atsakovė ieškovei pervedė 68,48 Eur už komunalinius mokesčius. Iš viso ieškovei už buto nuomą pagal Sutartį atsakovė sumokėjo 1 599,40 Eur (500 Eur + 599,40 Eur + 250 Eur + 250 Eur). Sutartis buvo sudaryta 6 mėnesių terminui, todėl atsakovė už nuomą turėjo sumokėti 1 500 Eur (6 mėn. x 250 Eur), o sumokėjo 99,40 Eur daugiau. Iš viso už komunalinius mokesčius atsakovė ieškovei sumokėjo 228,36 Eur (55,60 Eur +104,28 Eur + 68,48 Eur).

10. Tam, kad ieškovė galėtų nutraukti Sutartį, būtina yra sąlyga, kad atsakovė ne mažiau kaip tris mėnesius nemokėtų už nuomą ar komunalines paslaugas, o Sutarties nuostatos numato tik 1 mėnesį vietoj įstatymo numatytų 3 mėnesių, todėl Sutarties nuostatos prieštarauja įstatymų reikalavimams, todėl šiuo atveju negalima vadovautis Sutarties 4.2. punkto nuostatomis, kaip prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.611 straipsniui. Apie tai, kad ieškovė nori nutraukti Sutartį nuo 2022 m. balandžio 20 d., ieškovė pranešė SMS 2022 m. balandžio 7 d. nenurodydama priežasties, 2022 m. balandžio 19 d. SMS pranešė, jog nori nutraukti Sutartį dėl to, jog atsakovė nesumokėjo nuomos mokesčio už vieną mėnesį. Ieškovė 2022 m. gegužės 9 d. SMS pranešė, jog nutraukia Sutartį nuo 2022 m. gegužės 9 d. nenurodydama tam priežasties, nors visus mokesčius atsakovė sumokėjo pagal Sutartį.

11. 2022 m. rugsėjo mėnesį pasibaigus nuomos terminui ieškovės sūnui atsakovė perdavė Buto raktus. Buto patalpų grąžinimo aktas ir patalpų priėmimo perdavimo aktas surašyti nebuvo. Ieškovė visaip trukdė atsakovei gyventi išnuomotame Bute, atjungdama elektrą ir vandenį, bei informuodama Vaikų teisių apsaugos tarnybą apie tai, kad neva atsakovė nesirūpina savo nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygomis. Susipažinusi su ieškovės pateiktais teismui dokumentais atsakovė pastebėjo, jog jos pasirašytas Sutarties egzempliorius neatitinka egzemplioriaus, kurį sau pasiėmė ieškovė. Atsakovei pateiktame egzemplioriuje ieškovė nurodė, jog išnuomojo 52,88 kv. m patalpas, o ieškovės egzemplioriuje yra nurodyta, kad ji atsakovei išnuomojo 47 kv. m patalpas. Be to, ieškovė savavališkai padarė pataisymus savo Sutarties egzemplioriuje, punktuose 2.3 ir 2.5 užbraukdama skaičius „250“ ir parašydama „100“.

13. 2022-11-25 teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas Robertas Naruševičius paaiškino, kad ieškovė palaiko ieškinio reikalavimus ir prašo juos tenkinti.

14. 2022-11-25 teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Gintaras Algirdas Perednis paaiškino, kad atsakovė nepripažįsta ieškinio ir prašo jį atmesti.

15. 2022-11-25 teismo posėdyje parodymus davė liudytojas K. L. Liudytojas parodė, kad ieškovė yra jo pažįstama klientė. Jį su ieškove sieja tik darbo teisiniai santykiai, jis yra brokeris, ne kartą yra padėjęs ieškovei parduoti nekilnojamąjį turtą. Šiuo atveju ieškovė kreipėsi į jį, nes norėjo parduoti butą (vėliau patikslino, kad parodymus davė apie butą, esantį (duomenys neskelbtini)), tačiau bute gyveno nuomininkė. Jis paaiškino ieškovei, kad ji apie sutarties nutraukimą turi iš anksto įspėti nuomininkę. Kadangi nuomininkė neišsikėlė po sutarties nutraukimo, ieškovė paprašė jo, kad kartu nuvažiuotų į butą. Ieškovė turėjo raktus, tačiau įeiti į butą jiems nepavyko, nes iš vidaus buvo įkištas raktas. Kadangi ieškovė ir jis nenorėjo naudoti jėgą, laužti durų, ieškovė paskambino policijai, kad padėtų patekti į butą. Belaukiant policijos, pavyko atidaryti duris, tikėtina dėl to, kad raktas iškrito. Bute buvo nuomininkė, ji pradėjo rėkti, elgtis agresyviai, todėl jie į butą neįėjo. Bute buvo nepilnametis vaikas, todėl policija nieko padaryti negalėjo. Ieškovė atvykusios policijos paprašė, kad palydėtų ją iki kambario pasiimti daiktus. Jis į butą nebuvo įėjęs, stovėjo prie durų. Tiksliai nurodyti, kada buvo nuvykęs su ieškove į butą, negali, tai galėjo būti maždaug prieš keturis mėnesius. Taip pat liudytojas parodė, kad jis negalėjo parduoti buto, nes nuomininkė neįleido į butą, todėl su ieškove susitarė, kad kai nuomininkė išsikraustys, tada sutvarkys visus pardavimo klausimus. Ieškovė apie tai, kad nuomininkė išsikėlė, sužinojo, kai gavo iš Vaikų teisių apsaugos tarnybos raštą, tada jie nuvyko su antstoliu ir šį faktą užfiksavo. Anot liudytojo, ieškovė dėl nuomininkės neišsikėlimo prarado daug pinigų, nes pasikeitė butų kainos. Jo žiniomis, ieškovė pati ieškojo nuomininkės, ji su nuomininke (atsakove) pasirašė sutartį, jis matė sutartį, patarė ieškovei, kaip nutraukti ją. Sutarties jis nerengė. Taip pat liudytojas parodė, kad iš ieškovės pasakojimų sužinojo, kad iki sutarties nutraukimo nuomininkė mokėjo mokesčius, tačiau kelias dienas vėluodavo, reikėjo skatinti, kad sumokėtų, o kai buvo nutraukta sutartis, nuomininkė nebemokėjo mokesčių. Jo žiniomis, pagrindinė sutarties nutraukimo priežastis buvo ta, kad ieškovė norėjo parduoti butą, nes norėjo nusipirkti mažesnį. Jis iš ieškovės sužinojo apie tai, kad nuomininkė bute gyveno su nepilnamečiu vaiku ir su katinu, nors sutartyje apie tai nebuvo numatyta. Taip pat parodė, kad nuomininkė gyveno apie tris mėnesius, ieškovei pranešus apie sutarties nutraukimą ir praėjus mėnesiui, nuomininkė neišsikėlė. Iš ieškovės pasakojimų jam yra žinoma, kad ieškovė žodžiu pratęsė nuomininkei išsikėlimo terminą, tačiau negali nurodyti kokį tiksliai terminą, gal savaitę. Po sutarties nutraukimo atsakovė dar gyveno apie 3-4 mėnesius. Jam nėra žinoma, kada faktiškai išsikėlė nuomininkė. Jis apytiksliai gali nurodyti kada buvo nutraukta sutartis ir kada išsikėlė nuomininkė. Iš ieškovės pasakojimų jam yra žinoma, kad ieškovė norėjo išnuomoti tik dalį buto, vienas kambarys turėjo likti ieškovei. Jo žiniomis, nuomininkė raktų nėra grąžinusi. Nežino, ar buvo perduotas pultelis nuo parkavimo vietos. Atsakydamas į atsakovės atstovo advokato klausimus, paaiškino, kad jam neteko su atsakove tiesiogiai bendrauti. Atsakydamas į klausimą, su kokia bylos medžiagos dalimi jis yra susipažinęs, atsakė, kad jis į šį klausimą atsakyti negali.

16. 2023-03-09 teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas Robertas Naruševičius paaiškino, kad ieškovė palaiko patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašo juos tenkinti, palaikė patikslintame ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Paaiškino, kad sutartis buvo nutraukta 4.2 punkto pagrindu, reiškiant ieškinį baudos suma nebuvo atimta. Reikalavimas dėl iškeldinimo reiškiamas dėl to, kad nebuvo pasirašytas buto priėmimo-perdavimo aktas ir atsakovė iki šiol negrąžino ieškovei raktų. Pagrindinės sutarties nutraukimo priežastys buvo laiku neapmokėti mokesčiai, tai, kad butas buvo niokojamas, ir kad buvo laikomas gyvūnas. Atsakovės atstovė advokatė Renata Janušytė paaiškino, kad atsakovė nepripažįsta patikslinto ieškinio ir prašo ji atmesti.

17. 2023-03-09 teismo posėdyje ieškovė D. Č. paaiškino, kad pirmą kartą nuomininkė jos bute apsilankė viena. Ji ketino išnuomoti du kambarius, nuoma buvo numatyta 250 Eur per mėnesį. Ji informavo, kad vienas kambarys liks jai, ten bus laikomi jos daiktai. Vasario 14 d. atsakovė su kaimyno pagalba susinešė daiktus į butą. Sutartį su atsakove pasirašė vasario 16 d. Sutarties pasirašymo dieną ji jautėsi blogai, nes sirgo covid‘u ir buvo praėję tik 14 d. nuo susirgimo, jos buvo su kaukėmis. Ji dėl blogos savijautos paprašė atsakovės užpildyti sutartį. Vėliau atsakydama į klausimus, patikslino, kad dalį duomenų sutartyse ji buvo užpildžiusi iš anksto. Sutarties pasirašymo dieną atsakovė prašė sutartyje pasirašymo dieną įrašyti 17 d., ji siūlė įrašyti – 16 d., nors daiktai buvo anksčiau atnešti į butą. Atsakovė, kai pamatė sutartyje kainas, paaiškino, kad ji neturi pinigų, todėl jai pasiūlė sumokėti kitą dieną, kai ji atvažiuos. Pasirašant sutartį atsakovė nesumokėjo depozito ir nuomos mokesčio. Balandžio 5 d. ji atvyko pasiimti daiktus ir paprašė atsakovės atsiskaityti. Ją nustebino netvarka namuose. Tuo metu atsakovė buvo su dukra. Kai nuėjo į tualetą, pamatė dėžę gyvūnui. Ji nustebo, kad yra gyvūnas, nes apie tai sudarant sutartį atsakovė jos neinformavo. Ji buvo informuota tik apie tai, kad su atsakove gyvens jos nepilnametė dukra ir ji tam neprieštaravo. Ji paaiškino atsakovei, kad ji nedavė sutikimo, kad bute gyventų gyvūnas. Ji prašė atsakovės, kad sumokėtų pinigus, tačiau ji vengė tai daryti. Sumokėti pinigus įkalbėjo atsakovės dukra. Atsakovė pradėjo derėtis dėl kainų. Byloje pateiktas originalus raštelis buvo pasirašytas balandžio 6 d. Atsakovė iš viso sumokėjo 650 Eur. Kur parašyta, kad ji sumokėjo sumas, netiesa, nes ji pirmą kartą sumokėjo balandžio 6 d. Atsakovė mokesčius mokėjo nereguliariai, nuolat reikėjo skatinti, kad sumokėtų, todėl ji nusprendė, kad reikia nutraukti sutartį, nes tai yra sutarties pažeidimas. Papildomai paaiškino, kad ji informavo atsakovę apie tai, kad sutartis bus trumpalaikė, kad ji sudaroma tik trims mėnesiams. Ji sutiko, kad terminas būtų ilgesnis – iki rugpjūčio mėnesio, nes atsakovė vis minėjo, kad jos vaikui reikia eiti į mokyklą. Kai atvyko į butą su liudytoju birželio 20 d., atsakovė labai rėkė. Policija klausė atsakovės, kada ji išsikraustys, tačiau ji tikslios išsikėlimo datos nenurodė. Po šio susitikimo ji daugiau nesilankė bute ir jos nebendravo, pirmą kartą atsakovę pamatė teisme. Ji nuėjo į Vaikų teisių apsaugos tarnybos skyrių ir informavo, kad atsakovė turi nepilnametį vaiką ir kad jos galimai neturi kur gyventi. Ji į butą galėjo įeiti tik tada, kai informavo Vaikų teisių apsaugos tarnybos raštą. Tada į butą nuvyko su antstoliu dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. Į užduodamus klausimus atsakovė paaiškino, kad pirmą kartą susitikus su atsakove, ji turėjo du sutarties egzempliorius, pildė atsakovė. Ji pasirašė abi sutartis. Paskui pastebėjo, kad sutartyse datos buvo praleistos. Atsakovė pati savo egzemplioriuje įrašė savo vardą, pavardę, asmens kodą, buto unikalų numerį, kurį, kaip paaiškėjo vėliau, atsakovė sužinojo iš registro centro, rugpjūčio 17 d. Jos (ieškovės) pateiktame sutarties egzemplioriuje ji (ieškovė) įrašė 17 d., 100 Eur, 100 Eur, išbraukė ji pati, nes negavo 250 Eur sumos. Kai buvo atliekami taisymai, atsakovė neturėjo savo sutarties egzemplioriaus, todėl taisymai buvo atlikti tik jos egzemplioriuje. Taisymai buvo atliekami balandžio 5 ar 6 dieną, sutarties pasirašymo dieną ji pinigų negavo. Paaiškino, kad ji norėjo atsakovei išnuomoti svetainę, svečių kambarį ir virtuvę, tačiau atsakovė reikalavo miegamojo, todėl ji savo daiktus pernešė į kitą kambarį. Dėl šios priežasties sutartyse galėjo atsirasti plotų neatitikimai. Vienas kambarys liko jai, kuriame ji laikė savo daiktus. Nuo tada, kai ji bandė patekti į butą su brokeriu, t. y. 2022-06-20 16:00 val., ji bute daugiau nesilankė ir su atsakove nebandė susisiekti. Dėl šalto ir karšto vandens vamzdžių išpjovimo, paaiškino, kad atsakovė meluoja. Paaiškino, kad atsakovė, kai gyveno bute, naudojo labai daug karšto vandens ir elektros, todėl ji oficialiai kreipėsi dėl elektros ir karšto vandens išjungimo. Dėl kitų atsakovės nurodytų aplinkybių, ji paaiškinti negali. Dėl 2022-04-06 rašto, kurio originalas yra pateiktas byloje atsakovės, paaiškino, kad buvo papildomas tekstas, tačiau šiuo atveju nėra pateiktas teismui, nes buvo nukirptas. Paaiškino, kad rašte yra jos parašyta: mokesčius už vasario mėn. – 27,93 Eur elektra; 15,40 Eur – šildymas, 7 Eur – kitos paslaugos, 5,28 Eur šaltas vanduo; 35 Eur yra jos įrašas. Šias sumas sudėjus atitinka 55,60 Eur sumą. Nors ši suma ne jos parašyta, tačiau atitinka, todėl neginčija. Taip pat paaiškino, kad atsakovė kirpo jos plaukus, nes sakė, kad dirba kirpėja, todėl buvo įrašyti 20 Eur. Atėmus šią sumą, gaunasi 35 Eur. Paaiškino, kad raštelyje taip pat yra jos parašas ir pasirašė, kad gavo 650 Eur. Juoda spalva rašė ne ji. „600 Eur depozitas avansinis, plius“ rašė ne ji. 2022-04-06 ji pirmą kartą gavo 650 Eur sumą. Atsakovė paaiškino, kad jei sutartis būtų nutrūkusi, ji būtų sumokėjusi 4.2 punkte numatytą baudą. Ji butu galėjo naudotis tik tada, kai įėjo su antstoliu į butą. Apie galimą atsakovės išsikraustymą sužinojo, kai gavo raštą iš Vaikų teisių apsaugos tarnybos. Ji rugsėjo ir spalio mėnesį nevyko į butą, nes atsakovė su ja nesusisiekė ir laukė žinių iš Vaikų teisių apsaugos tarnybos. Kaimynai matė, kad atsakovė dar rugsėjo mėnesį gyveno bute. Atsakovė taip pat paaiškino, kad už komunalines paslaugas buvo atsiskaitoma pagal sąskaitas. Atsakovė elektros ir vandens skaitiklių rodmenis nurašydavo, atsiųsdavo jai, o ji apskaičiuodavo, nufotografuodavo ir išsiųsdavo atsakovei. Kai nutrūko bendravimas su atsakove, elektros ir vandens rodmenis pati nurašydavo.

18. 2023-03-09 teismo posėdyje atsakovė paaiškino, kad vasario 15 d. ji buvo atvykusi apžiūrėti butą, 17 d. pasirašė sutartį. Ieškovės surašytą sutartį pasiliko pas save, o kitą sutartį perdavė ieškovei. Pasirašant sutartį su ieškove turėjo pinigų banko sąskaitoje, todėl ji prašė ieškovės sutartyje nurodyti savo elektroninį paštą ir banko sąskaitą tam, kad ji galėtų pervesti jai pinigus, tačiau ieškovė atsisakė, nes ji pageidavo, kad pinigai būtų mokami grynais. Todėl pinigus ji ieškovei mokėdavo grynais pinigais. Mokesčių mokėjimai vėluodavo kelias dienas dėl to, kad atsakovė turėdavo atvykti pasiimti pinigus. Balandžio mėnesio pirmomis dienomis konfliktas prasidėjo dėl to, kad ieškovė paprašė sumokėti mokesčius už vasario mėnesį, nors jos bute ji negyveno. Tai, kad ji įsikėlė į butą vasario 14 d., yra netiesa. Ieškovė laiku neperdavė jai buto, ji su dukra iki vasario 22 d. negalėjo įsikelti į butą ir gyveno viešbutyje. Ieškovė negalėjo išvykti iš buto, nes sirgo covid‘u. Ji su dukra į butą įsikėlė vasario 21 d. 23 val. nakties. Ieškovė iš jos už vasario mėnesį prašė 900 Eur, tai parašyta buvo žaliame lapelyje, ir, kaip pati ieškovė nurodė, paprašė šią sumą padėti ant stalo. Tačiau ji (atsakovė) nesutiko, paaiškino ieškovei, kad pinigus pageidauja pervesti arba juos duoti pasirašytinai. Iš minėtos sumos jos atėmė sumą, atsižvelgdamos į tai, kad vasario mėnesį ji gyveno tik savaitę. Raštelyje ši suma atsispindi. Taip pat buvo įtraukti mokesčiai iki balandžio mėnesio 5 d. Raštelyje ieškovė rašė mėlynai rašančiu tušinuku. Ji (atsakovė) 650 Eur sumą įrašė žodžiais tam, kad nebūtų atlikti pakeitimai. Vieną sutartį buvo užpildžiusi pati ieškovė, kitą sutartį ieškovės prašymu užpildė ji. Paaiškino, kad ieškovė prašė, jog ji nurašytų turinį nuo kitos sutarties. Paaiškino, kad buto unikalų numerį ji sužinojo tada, kai nuėjo į VĮ Registrų centrą įregistruoti sutartį. Paaiškėjo, kad sutartyje nurodyta kvadratūra neatitinka įregistruotos kvadratūros. Taip pat paaiškino, kad ji išsinuomojo visą butą, o daiktus ieškovė kurį laiką laikė viename kambaryje. Ieškovė neketino gyventi bute. Ji informavo ieškovę apie tai, kad gyvens kartu su dukra, rodė ieškovei nuotrauką. Pačią dukrą pamatė tik balandžio mėnesį. Pasirašius sutartį, priėmimo – perdavimo aktas nebuvo pasirašytas. Vasario 17 d. ieškovė davė jai raktus, susitikus antrą kartą, davė antrą raktų komplektą. Raktus turėjo tiek ieškovė, tiek jos sūnus. Jos nuomone, ji, išsikėlusi iš buto, neprivalėjo pasirašyti priėmimo–perdavimo akto, kadangi butas jai nebuvo perduotas priėmimo-perdavimo akto pagrindu. Paaiškino, kad kai įsikėlė į butą, ji rado suskaldytą kriauklę, ji buvo surūdijusi, siūlė ieškovei pakeisti kriauklę, tačiau ieškovė nesutiko. Balkono dalyje, įeinant iš miegamo kambario, buvo įstiklintas ir jame iš bėgių buvo iškritęs langas. Ji kalbėjosi su ieškovės sūnumi, jis žadėjo langą sutvarkyti, kėdes sutvarkyti. Tačiau lango nesutvarkė. Paaiškino, kad ji butu rūpinosi, jį tvarkė. Tai, kad buvo nešvarus tualetas ir kad nebuvo išneštos šiukšlės yra netiesa. Be to, tai nėra priežastis nutraukti sutartį. Ieškovė neprieštaravo, kad gyventų katė. Paaiškino, kad ieškovė buvo atvykusi ir gyveno bute nuo balandžio 2 d. iki balandžio 6 ar 7 d. Buvo pasirašytas raštelis, ieškovė paprašė dar 100 Eur už katiną. Papildomai paaiškino, kad ieškovės sūnus nurašydavo rodmenis ir informuodavo ieškovę. Balandžio 7 d. ieškovė atsiuntė jai žinutę, prašydama, kad ji išsikeltų per 7 d. ir nurodė, kad 100 Eur depozitą grąžins, nors, jos nuomone, pagrindo sutartį nutraukti nebuvo. Vėliau balandžio mėnesį ir iki gegužės vidurio buvo tyla iš ieškovės pusės. Paskui atėjo su sūnumi, prašė, kad ji iki birželio 30 d. išsikeltų, nes nori parduoti butą. Ji prašė ieškovės, kad leistų likti bute ilgiau, nes vaikui reikia surasti mokyklą. Pagal įstatymą reikia nutraukti įspėjus prieš tris mėnesius, todėl šiuo atveju pagrindo nutraukti sutarties nebuvo. Jei ieškovė norėjo parduoti butą, brokeris galėjo pasiskambinti prieš atvykstant, tačiau to niekas nedarė. Atvykus ieškovei su brokeriu, ji laikė raktą duryse, nes taip yra saugiau. Jie daužė duris, brokeris įbėgo į butą, griebė visus raktus, liepė iš karto išsikraustyti. Ji iškvietė policiją. Ji atėmė iš brokerio visus savo daiktus. Ieškovė stovėjo už durų ir juokėsi prie lifto. Ieškovės sūnus periodiškai nuo balandžio mėnesio išjungdavo vandenį, elektrą. Skydinė yra automobilių stovėjimo aikštelėje. Sūnus pats prisipažino, kad atjungdavo elektrą ir vandenį. Vieną dieną ji sutiko sūnų su santechniku, kuris nešėsi laužtuvą, pjūklą, jie ėjo į butą. Jie atidarė skydinę, nuėmė sklendes, padarė taip, kad neliktų rankenėles, tačiau ji iš kaimynų nuimdavo rankenėlę ir vėl įsijungdavo. Tuo metu, sutartis dar nebuvo nutraukta.

19. 2023-05-04 teismo posėdyje atsakovė davė papildomus paaiškinimus ir atsakė į užduodamus jai klausimus. Atsakovė paaiškino, kad pirmą kartą su ieškove susitiko vasario 14 d. ar 15 d., susitarė, kad ji nuomosis butą. Ieškovė susirgo, todėl iki 22 d. reikėjo ieškotis kitur gyventi. Pagal sutartį ieškovė buvo įsipareigojusi, kad jei per 3 dienas neperduos butą, ji sumokės jai baudą, tačiau ji ieškovės neprašė baudos. Pati ieškovė pažeidė sutarties nuostatas, nes butą perdavė ne pagal sutartyje nustatytą terminą. Vasario 14 d. žinutėje parašyta, kad ji kraustosi į viešbutį, bet ne į butą. Ji vakare ketino atvykti apžiūrėti butą, bet ne gyventi. Sutartį pasirašė atbuline data – vasario 17 d. Sutartyje taisymai atlikti ne prie jos. Jos parašas yra ties žodžiu „sumokėjau“, ir ties tų sumų, kurie buvo parašyti sutartyje. Ji pasirašė vasario 17 d. Atsakovė vėliau namie nubraukė sumas. Pirmas mokėjimas buvo atliktas vasario 17 d., ji sumokėjo 500 Eur grynais. Ieškovė užpildė vieną sutarties egzempliorių, o kitą ieškovės prašymu ji užpildė. Ieškovės dokumentų ji nematė. Jos sėdėjo per atstumą, su kaukėmis, nes ieškovė sirgo covid‘u. Tada ieškovė priėjo ir pasirašė sutartį. Ji su ieškove susitarė, kad į butą įsikels tada, kai ieškovė išsikels iš buto. Raštelis buvo parašytas balandžio 6 d. Ji davė lapelį ieškovei ir jos jame surašė sumas. Lapelis nebuvo nei didesnis, nei mažesnis. Dėl raštelyje nurodytų sumų atsakovė paaiškino, kad ji sumokėjo ieškovei pinigus, ieškovė pasirašė, kad juos gavo. Tai įrodymas, kad sumokėti pinigai, todėl lapelis turėjo likti pas ją. Ieškovė neprašė, kad būtų surašytas jai egzempliorius, todėl jis nebuvo parašytas. 600 Eur depozitinis plius buvo parašytas kitokia spalva, nes jos tušinukas pasibaigė. Lapas yra visas, tik skirtingomis spalvomis parašytas. Papildomai paaiškino, kad ji prašė ieškovės prisijungimo prie savitarnos duomenų tam, kad pati galėtų mokėti mokesčius, tačiau ieškovė nesutiko. Ji ieškovei nurodydavo rodmenis. Ieškovė apskaičiuodavo mokesčius ir ji tokio dydžio sumas, kokias nurodydavo ieškovė, apmokėdavo. Pati mokesčių ji neskaičiavo. Kokio dydžio sumas sumokėti ieškovė pasakydavo atvažiavusi arba atsiųsdavo elektroniniu paštu, arba žinute. Paskutinį kartą už nuomą buvo sumokėta birželio mėnesį. Kadangi ji sumokėjo depozitą, taigi, sumokėjo į ateitį, ji nemokėjo už likusius mėnesius nuomos. Jos nuomone, už liepą, rugpjūtį ir rugsėjį nuoma turėjo pasidengti sumokėtu depozitu. Iš buto išsikėlė rugsėjo 12 d. Tą dieną bute neliko daiktų. Rugpjūčio paskutinėmis dienomis nebegyveno su dukra bute, jame buvo likę tik daiktai. Nepasirašė raštu, kad perdavė raktą. Raktą perdavė ieškovės sūnui. Paaiškino, kad 2022 m. gegužės mėnesio pranešimą apie sutarties nutraukimą iš ieškovės gavo, tačiau pažymėjo, kad ieškovė nenurodė sutarties nutraukimo priežasčių. Pranešimą ji perskaitė tą pačią dieną, kai gavo žinutę iš ieškovės. Po šio pranešimo buvo susitikusi su ieškove ir sūnumi, jie geranoriškai sutiko, kad ji su dukra toliau gyventų bute iki kol dukra baigs mokslus, neprašė išsikelti. Mokėjimus ji vykdė, todėl nebuvo jokio pagrindo nutraukti sutartį. Vasario 14 d. ji informavo ieškovę, kad ji ketina gyventi su dukra. Informavo ieškovę apie katę, kai ją pamatė, ieškovė neprieštaravo. Kitą dieną ji pasikeitė ir pasidarė priešiška. Galimai jos sūnus jai kažką pasakė, nes ieškovė sūnui siuntė katės nuotrauką. Kodėl atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad ji pirmą kartą mokėjimą atliko vasario 22 d., ieškovė paaiškino, kad advokatas netinkamai ją suprato, tą dieną ji įsikėlė gyventi į butą. Ieškovė paaiškino, kad tai, jog ji vasario 17 d. sumokėjo 500 Eur, patvirtina uždėtas parašas ties žodžiu „sumokėjau“. Neliko daugiau daiktų. Raktų neperdavė ieškovei, nes ji gyvena Palangoj.

20. 2023-04-04 teismo posėdyje liudytojas M. Č. parodė, kad jis yra ieškovės sūnus. Buvo pokalbis su atsakove, ji prašė sutvarkyti tam tikras problemas bute, jis juos sutvarkė, bet matyt per vėlai, tačiau atsakovė terminų nenurodė. Parodė, kad atsakovė prašė sutvarkyti balkono stiklo paketą, nes jis buvo silpnai įstatytas. Kitų atsakovės nurodytų problemų bute jis nesutvarkė. Ieškovės atstovei paklausius dėl karšto ir šalto vandens atjungimo, liudytojas parodė, kad jo motina susirado santechniką, kuris turėjo atlikti šiuos darbus. Motina jo paprašė, kad įleistų santechniką. Kadangi pakeliui sutiko pačią atsakovę, ji pati atidarė duris. Greičiausiai laikotarpiu nuo rugpjūčio 31 d. iki rugsėjo 15 d. buvo atjungta kitokiu būdu nei standartas, nes užsukimas yra neatjungimas. Apačioje galėjo užsukti sklendę bet kas, tačiau rugsėjo mėnesį buvo atlikta intervencija, kai jau paprastai neatsuksi. Kaip jam paaiškino motina, (duomenys neskelbtini) jai pasakė, kad tik su santechniko pagalba ji gali atjungti, kitokių būdų nėra. Apie sklendžių užsukimą jam buvo žinoma, taip pat jam buvo žinoma apie elektros atjungimą. Tokiu būdu motina įspėjo atsakovę. Jis santechniką įleido du kartus. Pirmą kartą rugpjūčio mėnesį. Užsukta buvo „mėgėjiškai“, rugsėjo mėnesį buvo padaryta taip, kad negalėtų niekas atsukti be savininko. Atsakydamas į kitus užduodamus klausimus, liudytojas parodė, kad jis nebendravo su atsakove, nes matė, kad su ja yra problematiška bendrauti. Dažnai matydavo atsakovės dukrą grįžtant iš mokyklos. Prieš rugsėjo 1 d. jis matė, kaip atsakovė su dukra ėjo namo. Jis matydavo, kaip degdavo bute šviesa, gal jos apsišviesdavo su vienkartine lempa, nes tikėtina tuo metu jau nebuvo elektros. Nuo kada tiksliai atsakovė nebegyveno bute, negali pasakyti, tik tikrai žino, kad rugsėjo mėnesį vis dar gyveno, spalio mėnesį jau tikriausiai nebuvo jų, nes bute šviesos nematė. Su atsakove nesimatė ir raktų neperėmė, jis tik du kartus yra matęs atsakovę. Dėl ko sutartis buvo nutraukta, jis nežino, tik turi įtarimą, kad taip atsitiko dėl to, kad jo motina ir atsakovė labai nesutarė. Kai jis su motina nuėjo pas atsakovę dėl sutarties nutraukimo tartis, buvo matyti, kad dėl visko jos nesutarė. Tartis ėjo po sutarties sudarymo praėjus trims mėnesiams, jis bandė padėti susitarti dėl nutraukimo. Tačiau atsakovė su viskuo nesutiko. Motina su atsakove labai nesutarė dėl kiekvieno klausimo. Taip pat liudytojas parodė, kad atsakovė mokėjo motinai per terminalus grynais, ji nenorėjo tvarkingai vykdyti įsipareigojimus. Atsakovė bandė prašyti motinos gauti prisijungimo duomenis prie savitarnos sistemos, kad galėtų pati mokėti mokesčius. Parodė, kad su antstoliu butą rado palyginus neblogos būklės. Kaip parašyta protokole, taip ir buvo. Butas paliktas beveik tvarkingas, buto kokybė nusidėvėjo pagal normalų nusidėvėjimą, tik motina dar tvarkė butą tris dienas.

22. Bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka teismo posėdyje proceso šalys patvirtino, kad ieškovė viename iš buto kambarių laikė savo daiktus, taigi, faktiškai atsakovė naudojosi likusiomis buto patalpomis. Sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą taip pat neturi teisinės reikšmės, ar buvo susitarta dėl viso buto išnuomojimo, ar tik dėl dalies ir kokio konkrečiai ploto buvo butas, kadangi atsakovė neneigė savo pareigos mokėti sutartyje nustatyto dydžio nuomos mokestį ir visus butui tenkančius mokesčius.

23. Patalpų nuomos sutarties 1.2 punkte sutarties šalys numatė, kad nuomininko mokamas nuomos mokestis yra lygus 250 Eur per mėnesį. Patalpų nuomos sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad nuomininkas kiekvieną mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 17 dienos, sumoka nuomotojui mėnesinį nuomos mokestį. Nuomininkas kiekvieną mėnesį apmoka patalpų komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius už praėjusį mėnesį, pagal apskaitos prietaisų parodymus bei pateiktas sąskaitas. 2.3 punkte nustatyta, kad prieš šios sutarties pasirašymą nuomininkas sumokėjo nuomotojui: ieškovės sutarties egzemplioriuje nurodyta 100 Eur suma, nubraukus 250 Eur sumą; atsakovės sutarties egzemplioriuje nurodyta 250 Eur suma; dydžio užstatą, kuris, šalims pasirašius Patalpų perdavimo-priėmimo aktą (perduodant Patalpas nuomininkui), bus įskaitomas į nuomininko mokėtiną nuomos mokestį už pirmąjį nuomos termino mėnesį. Ieškovės sutarties egzemplioriuje ties 2.3 punktu yra parašytas žodis „sumokėjau“ ir yra parašas. Teismo posėdyje atsakovė patvirtino, kad parašas yra jos.

25. Proceso šalys Patalpų nuomos sutarties 3.1.1 punkte, be kita ko, numatė, kad pagal šią sutartį nuomotojas įsipareigoja 2022-02-16 perduoti nuomininkui tvarkingas, švarias šios sutarties 1.1 punkte nurodytas patalpas su visais jose esančiais baldais ir buitine technika. 3.1.2 punkte numatė, kad nuomotojas įsipareigoja pasibaigus nuomos sutarties terminui arba nutraukus šią sutartį prieš terminą, priimti iš nuomininko nuomojamas patalpas, sudarant perdavimo-priėmimo aktą. Ieškovės pateikto sutarties egzemplioriaus 3.2.1 punkte nurodyta, kad pagal šią sutartį nuomininkas įsipareigoja 2022-02-17 priimti nuomotojo jam perduodamas patalpas su jose esančia įranga. Atsakovės pateiktame sutarties egzemplioriuje tame pačiame punkte nurodyta, kad pagal šią sutartį nuomininkas įsipareigoja 2022-02-16 d. priimti nuomotojo jam perduodamas patalpas su jose esančia įranga. Išklausius proceso šalių paaiškinimus, nustatyta, kad ieškovė su atsakovė nepasirašė patalpų priėmimo-perdavimo akto.

26. Tiek ieškovės, tiek atsakovės pateiktuose sutarties egzemplioriuose 4.1 punkte numatyta, kad patalpos išnuomojamos nuo 2022-02-17 iki 2022-08-17. Tuo atveju, jei sutartis iki jos galiojimo pabaigos nėra nutraukiama, jos galiojimas yra pratęsiamas neterminuotam laikotarpiui.

28. Ieškovė byloje įrodinėja, kad su atsakove sutartį nutraukė 2022-05-09 pranešimo pagrindu. Šiame pranešime nurodyta, kad ji vienašališkai nutraukia sutartį, sudarytą 2022-02-16 d. su atsakove, vadovaujantis Sutarties 4.2 punktu, sutartį nutraukia nuo 2022-06-17. Nurodyta, kad iki šio termino nuomojamas butas adresu (duomenys neskelbtini), turi būti visiškai atlaisvintas ir perduotas pasirašant buto priėmimo–perdavimo aktą. Atsakovė teismo posėdyje patvirtino, kad gavo šį ieškovės pranešimą ir perskaitė, gavusi ieškovės žinutę. Byloje yra pateikti duomenys, patvirtinantys, kad ieškovė 2022-05-09 atskirai informavo atsakovę (išsiųsdama žinutę) apie tai, kad jai elektroniniu paštu buvo išsiųstas pranešimas apie sutarties nutraukimą.

29. Atsižvelgdama į tai, kad Patalpų nuomos sutartis nutraukta, ieškovė byloje pareikštu patikslintu ieškiniu reikalauja: 1) per 3 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iškeldinti atsakovę ir jos dukrą nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas ar gyvenamosios patalpos), grąžinant ieškovei visus turimus raktus nuo buto ir pultelį nuo automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu (duomenys neskelbtini); 2) priteisti ieškovei iš atsakovės 284,33 Eur dydžio įsiskolinimą už laikotarpio nuo 2022 m. vasario 17 d. iki 2022 m. liepos 1 d. (įskaitant visą birželio mėnesį) komunalines paslaugas, 1 210 Eur sutaupytą nuomos mokestį už laikotarpį nuo birželio 17 d. iki lapkričio 11 d., 306,47 Eur išlaidų už 2022 m. liepos 1 d. – 2022 m. lapkričio 11 d. laikotarpio komunalinius mokesčius, 44,34 Eur išlaidų už elektros energijos tiekimo/persiuntimo atnaujinimą nuo skaitiklio; 3) priteisti ieškovei iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo patikslinto ieškinio pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

30. Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 184 straipsniu, byloje prašo atsakovės pateiktą nuomos sutarties egzempliorių ir skolos lapelį nelaikyti byloje įrodymais ir išspręsti bylą remiantis kitais byloje pateiktais įrodymais.

31. Ieškovė prašo byloje vadovautis tik jos pateiktu Patalpų nuomos sutarties egzemplioriumi. Tokį prašymą motyvuoja tuo, kad 2022 m. balandžio 6 d. abiejų šalių susitarimu ieškovės nuomos sutartyje perbraukė 250 Eur dydžio depozitą ir užstatą, atitinkamai įrašydama tas sumas, kurias atsakovė ieškovei faktiškai sumokėjo, t. y. 100 Eur dydžio depozitą bei 500 Eur dydžio nuomos mokestį (į 500 Eur nuomos mokestį įeina ir 100 Eur dydžio užstatas). Kadangi šie pakeitimai buvo padaryti tik ieškovės sutarties egzemplioriuje, nes atsakovė nerado savo sutarties egzemplioriaus, ir jie buvo padaryti atsakovės iniciatyva, atsakovei ir jos dukrai matant, pasirašant, ieškovės pateiktas nuomos sutarties egzempliorius turi būti vertinamas kaip vienintelis nuomos sutarties egzempliorius, atitinkantis abiejų šalių valią.

34. Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad šioje byloje ji skolos lapeliu įrodinėja pinigų sumokėjimo faktą. Nei atsakovė, nei jos atstovė neprašė byloje šio įrodymo nelaikyti įrodinėjimo priemone.

35. Teismo posėdžio metu abi proceso šalys patvirtino, kad skolos lapelis buvo parašytas 2022-04-06. Ieškovė paaiškino, kad ji 2022-04-06 skolos lapelyje parašė: už vasario mėn. mokesčiai: 27,93 – elektra, 15,4 – šildymas, 7 – kitos paslaugos, 5,28 – šaltas vanduo. Nors 55,6 ne ji parašė, tačiau šio dydžio neginčija. Taip pat paaiškino, kad atsakovė jai kirpo plaukus, todėl buvo atimta 20 Eur suma. Paaiškino, kad raštelyje taip pat ji pasirašė, kad gavo 650 Eur. Atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad ji parašė šią sumą žodžiais tam, kad ateityje nekiltų nesusipratimų. Atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad „600 Eur depozitas avansinis, plius“ paraše kitos spalvos rašikliu, nes prieš tai naudotas pasibaigė. Teismas pagal byloje pateiktus proceso šalių paaiškinimus negali tiksliai nustatyti, kada buvo parašytas minėtas sakinys. Kita vertus, atsakovės papildomai parašytas tekstas „600 Eur depozitas avansinis, plius“ šiuo atveju skolos lapelio turinio nepakeitė, kadangi 600 Eur sudėjus su ieškovės nurodytais mokesčiais už komunalines paslaugas, iš esmės atitinka 655,60 Eur sumą, kurią ieškovė raštu patvirtino gavusi (nurodyta, kad gavo 655 Eur). Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad skolos lapelis yra pateiktas ne visas, tikėtina buvo nukirptas, nes nukirptoje vietoje buvo tekstas: 250 – nuomos mokestis (vasaris-kovas); 250 – nuomos mokestis (kovas-balandis); 250 – depozitas (sumokėjo tik 100 Eur). Atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad skolos lapelis pateiktas toks, koks buvo. Byloje nėra įrodymų, leidžiančių spręsti, kad skolos lapelyje buvo minėta informacija. Vien tai, kad skolos lapelis neatitinka standartinio A4 formos lapo, nesant kitų byloje įrodymų, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jį pildant, jis buvo didesnis, o teismui pateiktas, jo dalį nukirpus. Todėl teismas neturi pagrindo atsakovės pateikto skolos lapelio nelaikyti byloje įrodinėjimo priemone, todėl jį vertins, atsižvelgdamas į proceso šalių teiktus paaiškinimus apie jo sudarymą bei kitų byloje surinktų įrodymų apimtyje.

36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, jog termino reikšmė sutartiniuose santykiuose daugialypė, o nuomos santykiams reikšminga dėl skirtingos terminuotos ir neterminuotos sutarties nutraukimo tvarkos bei privalomumu nurodyti sutarties nutraukimo pagrindą (terminuotos sutarties atveju) ar tokio pagrindo nenurodant (neterminuotos sutarties atveju). Terminu apibrėžti nuomos teisiniai santykiai paprastai atitinka abiejų šalių interesus, nes juo užtikrinamas tų santykių stabilumas, teisinės padėties apibrėžtumas. Sutartinių santykių stabilumui tarnauja ribojimas nutraukti terminuotą sutartį vienos šalies reikalavimu net ir pažeidus sutartį, nes reikia nustatyti tokio pažeidimo esmingumą bei negalimumą pašalinti pažeidimus kitokiais būdais (CK 6.497 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas suformavo praktiką dėl kriterijų, kad galima naudotis teise nutraukti terminuotą sutartį vienos šalies reikalavimu ne teismine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas byloje Nr. 3K-P-346/2004). Terminuotos sutarties nutraukimą kitaip, nei nustatyta CK 6.497 ir 6.498 straipsniuose, šalys gali numatyti sutartyje. Tuo tarpu neterminuotą sutartį galima nutraukti bet kada, nenurodant priežasčių ir termino, dėl to šalims tartis nereikia, nes termino nustatymas nesuderinamas su neterminuotos sutarties samprata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2008).

37. Sutartis gali būti vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukta esant šiems pagrindams: 1) esant esminiam sutarties pažeidimui (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys, specialiosios normos, kuriose įvardyti esminiai atskirų sutarčių rūšių pažeidimai (pvz., CK 6.497, 6.498 straipsniai); 2) neįvykdžius sutarties per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); 3) šalių sutartyje nustatytais pagrindais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), kurie gali būti nesiejami su esminiais sutarties pažeidimais. Taigi sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, t. y. nesikreipiant į teismą, tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2011). Nutraukiant sutartį vienašališkai, svarbu laikytis sutarties nutraukimo pagrindų ir tvarkos, antraip toks (neteisėtas) nutraukimas nesukurs pageidaujamų teisinių padarinių. CK 6.218 straipsnyje nustatyta vienašališko sutarties nutraukimo tvarka, t. y. nesikreipiant į teismą. Sprendžiant, ar toks sutarties nutraukimas yra teisėtas, be sutarties nutraukimo pagrindų egzistavimo, svarbu taip pat nustatyti, ar sutartis nutraukta nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-695/2019, 18 punktas). Šioje normoje nustatyta, kad apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš 30 dienų. Taigi, ši taisyklė nustato du reikalavimus vienašaliam sutarties nutraukimui: 1) apie sutarties nutraukimą ne teismo tvarka būtina iš anksto pranešti sutartį iš esmės pažeidusiai šaliai; 2) nustatytas terminas, per kurį turi būti atliktas pranešimas apie sutarties nutraukimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012)

38. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad ne kiekvienas sutartyje nurodytas vienašališko nutraukimo atvejis turi būti susietas su kitos šalies kalte dėl atsiradimo aplinkybių, sudarančių pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį. Sutartis aptariamu teisiniu pagrindu gali būti vienašališkai nutraukta dėl susidariusių objektyvių aplinkybių, susiklosčius tam tikrai padėčiai, kai šios vienašališko sutarties nutraukimo sąlygos yra šalių iš anksto aptartos sutartyje ir faktinė padėtis, aplinkybės atitinka tokias sutartyje įvardytas sąlygas. Nusistačiusios vienašališko sutarties nutraukimo atvejus sutartyje šalys taip susitaria iš esmės dėl to, kad atsiradus tam tikroms sąlygoms nebūtinai dėl kitos šalies kaltės viena iš sutarties šalių praras interesą toliau vykdyti sutartį, kartu ji įgis teisę vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis. Taigi, skirtingai nuo CK 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinto vienašališko sutarties nutraukimo teisinio pagrindo – esminio sutarties pažeidimo, nulemto sutartį pažeidusios šalies kaltų veiksmų, aptariamo straipsnio 5 dalyje įtvirtintas vienašališko sutarties nutraukimo pagrindas – sutartyje nurodytais atvejais – nebūtinai siejamas su vienos iš sutarties šalių kalte ar sutarties neįvykdymu (netinkamu vykdymu) siekiant sutartį vienašališkai nutraukti šiuo teisiniu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2021).

42. Atsakovė byloje laikėsi pozicijos, kad ji ieškovei pasirašant sutartį sumokėjo 500 Eur grynais, vėliau dar 655 Eur sumokėjo 2022 m. balandžio 6 d., pasirašant skolos lapelį, kurio originalas pateiktas byloje. Atsakovė į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ji 2022-05-03 sumokėjo 104,28 Eur, nurodydama, kad moka už kovo-balandžio mėnesių komunalines paslaugas, 2022-06-08 sumokėjo 68,48 Eur, nurodydama, kad moka už gegužės-birželio mėnesio komunalinius mokesčius, 2022-04-20 sumokėjo 250 Eur, nurodydama, kad moka už gegužės mėnesio nuomą, 2022-05-19 sumokėjo 250 Eur, nurodydama, kad moka už birželio mėnesio nuomą.

43. Ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovė sutarties pasirašymo dieną jai pinigų nemokėjo, nes tuo metu jų neturėjo. Anot jos, pirmą kartą atsakovė sumokėjo 2022 m. balandžio 6 d. – 655 Eur grynais. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad šią sumą sudarė 100 Eur dydžio depozitas, 500 Eur vasario-kovo mėnesių nuomos mokestis (į šią sumą įeina 100 Eur dydžio užstatas), taip pat 55 Eur už dalį vasario mėnesio komunalinių mokesčių. Ieškovė patikslintame ieškinyje ir bylą nagrinėjant teismo posėdyje paaiškino, kad sutarties 2.3 ir 2.5 punktuose taisymai buvo padaryti 2022-04-06. Sutartis buvo koreguojama, nurodant, kad atsakovė ieškovei sumokėjo 100 Eur dydžio užstatą ir 100 Eur dydžio depozitą. Ieškovė į bylą pateikė 2022-04-07 susirašinėjimą su atsakove (žinutės nuotrauką), kuriame ieškovė prašė atsakovės išsikelti iki 04-20. Taip pat nurodyta, kad depozitą 100 Eur, jeigu viskas gerai, ieškovė grąžins, atsakovei tereikės sumokėti tik mokesčius už kovą-balandį. Atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad gavo iš ieškovės žinutę apie tai, kad ji išsikeltų iš buto per 7 dienas ir nurodė, kad jai grąžins 100 Eur depozitą. Atsakovė teismo posėdžio metu neginčijo ieškovės nurodyto depozito dydžio.

44. Šiame sprendime jau minėta, kad ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji 2022-04-06 skolos lapelyje parašė: už vasario mėn. mokesčiai: 27,93 – elektra, 15,4 – šildymas, 7 – kitos paslaugos, 5,28 – šaltas vanduo. Nors 55,6 sumą ne ji parašė, tačiau šio dydžio neginčija. Taip pat paaiškino, kad atsakovė jai kirpo plaukus, todėl buvo atimta 20 Eur suma. Paaiškino, kad raštelyje taip pat ji pasirašė, kad gavo 655 Eur. Atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad ji parašė šią sumą žodžiais tam, kad ateityje nekiltų nesusipratimų. Atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad „600 Eur depozitas avansinis, plius“ paraše kitos spalvos rašikliu, nes prieš tai naudotas pasibaigė. Teismas pagal byloje pateiktus proceso šalių paaiškinimus negali tiksliai nustatyti, kada buvo parašytas minėtas sakinys. Kita vertus, atsakovės papildomai parašytas tekstas „600 Eur depozitas avansinis, plius“ šiuo atveju esminės reikšmės neturi, kadangi prie 600 Eur pridėjus ieškovės nurodytus mokesčius už komunalines paslaugas, atitinka 655 Eur sumą, kurią ieškovė pasirašydama patvirtino gavusi.

56. Iš ieškovės sudarytos lentelės matyti, kad ji už suteiktas komunalines paslaugas (neįtraukus mokesčių, skirtų (duomenys neskelbtini) suteiktoms paslaugoms apmokėti) sumokėjo: už kovo mėnesį – 104,28 Eur (22,91 Eur + 28,01 Eur + 48,08 Eur + 5,28 Eur), už balandžio mėnesį – 63,20 Eur (30,98 Eur + 32,22 Eur), už gegužės mėn. – 161,68 Eur (24,03 Eur + 32,45 Eur + 86,72 Eur + 18,48 Eur (tikėtina, ieškovė sumokėjo už šaltą vandenį už balandžio ir gegužės mėnesį) ), už birželio mėn. – 68,15 Eur (28,58 Eur + 39,57 Eur). Įvertinus tai, kad už vasario mėn. už komunalines paslaugas atsakovė ieškovei turėjo sumokėti 33,60 Eur, o skolos lapelio surašymo dieną atsakovė sumokėjo 55 Eur, darytina išvada, kad iš atsakovės 04-06 sumokėtos sumos liko nepanaudota 21,40 Eur suma. Atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė sumokėjo 104,28 Eur ir 68,48 Eur sumas už komunalines paslaugas už kovo ir balandžio mėnesius (sumos atitinka ieškovės pateiktuose lapeliuose nurodytas sumas). Mokėdama už balandžio mėnesį suteiktas komunalines paslaugas, taip pat sumokėjo ieškovės lapelyje nurodytą 5,28 Eur sumą už šaltą vandenį (5,28 Eur + 63,20 Eur = 68,48 Eur). Taigi, darytina išvada, kad atsakovė yra tinkamai atsiskaičiusi su ieškove už suteiktas komunalines paslaugas už vasario – balandžio mėnesius. Todėl teismas daro išvadą, kad už 2022 m. gegužės ir birželio mėnesius atsakovė ieškovei liko skolinga 203,15 Eur mokesčių už komunalines paslaugas ( (161,68 Eur – 21,40 Eur nepanaudotos sumos - 5,28 Eur už balandžio mėnesį už šaltą vandenį) + 68,15 Eur), todėl ši suma priteistina ieškovei iš atsakovės (Patalpų nuomos sutarties 2.1 punktas).

57. Ieškinio reikalavimais dėl nuostolių atlyginimo iš esmės prašoma atsakovei taikyti civilinę deliktinę atsakomybę. Tam būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą), ieškovės patirtą žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos, taip pat atsakovės kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). CK 6.249 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

58. CK 6.249 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažintina nuostoliais. Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ne tik tais atvejais, kai asmuo nepagrįstai gauna turtą, bet ir tais atvejais, kai nepagrįstas praturtėjimas atsiranda nepagrįstai sutaupius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011; kt.). Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad dėl neteisėto naudojimosi patalpomis gali būti priteisiamas nuomos mokestis kaip nuostoliai (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1141-392/2018; 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1069-643/2019).

64. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 44,34 Eur išlaidų už elektros energijos tiekimo / persiuntimo atnaujinimą nuo skaitiklio. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad ji faktiškai patyrė šias išlaidas. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad ji buvo priversta atjungti elektros tiekimą butui, nes atsakovė neteisėtai gyveno jai nuosavybės teise priklausančiame bute, naudojosi komunalinėmis paslaugomis, tačiau už jas nemokėjo. Byloje yra pateikti duomenys, patvirtinantys, kad elektra bute buvo nutraukta 2022-09-01.

71. Ieškovė už pradinį ieškinį sumokėjo 113 Eur dydžio žyminį mokestį, už patikslintą ieškinį papildomai sumokėjo 22 Eur dydžio žyminį mokestį. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 180 Eur išlaidų už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo parengimą. Šios išlaidos yra susijusios su bylos nagrinėjimu. Ieškovė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu byloje įrodinėjo, kokia buvo buto būklė atsakovei išsikėlus iš buto ir aplinkybę, kad atsakovė yra išsikėlusi iš buto, todėl teismas jas laiko būtinomis. Ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovė faktiškai sumokėjo šią sumą, todėl šios išlaidos laikomis pagrįstomis. Dėl šios priežasties yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė turi teisę, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktu, reikalauti 180 Eur išlaidų už faktinių aplinkybių konstatavimą atlyginimo.