- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-24
- Bylos Nr.
- 2S-472-273/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20126-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Pareiškėjas
- R. D.
- Suinteresuotas asmuo
- akcinė bendrovė „Swedbank“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos R. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-25866-375/2015 pagal pareiškėjos R. D. skundą dėl antstolio R. S. veiksmų, suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja kreipėsi su skundu dėl antstolio R. S. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0070/12/01142, prašydama panaikinti antstolio 2015 m. rugsėjo 3 d. patvarkymą Nr. S-5367, kuriuos antstolis pareikalavo pareiškėjos darbdavio UAB „Miesto sodas“ daryti išskaitas iš pareiškėjos darbo užmokesčio. Nurodė, kad antstolis vienašališkai neteisėtai tęsė priverstinio vykdymo veiksmus, nes nėra jokių duomenų, kad bankas būtų pareiškęs antstoliui reikalavimą tęsti skolos išieškojimą, antstolis nepasiūlė galimai esamą kreditoriaus reikalavimą patenkinti gera valia iš kito pareiškėjos turto, neįteikė raginimo sumokėti įsiskolinimą, nesuteikė galimybės pateikti įrodymus, kad skolą galima padengti per šešis mėnesius, antstolis pažeidė bendradarbiavimo principą, jos teises nesudaręs galimybės pareiškėjai padengti skolą savarankiškai mokant reikiamo dydžio sumas į antstolio depozitinę sąskaitą ar tiesiogiai bankui. Pareiškėja nurodė, kad tikrieji skolininkai yra L. B. ir V. B..
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ pateiktame atsiliepime prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėja piktnaudžiaudama savo teisėmis ir nevykdydama savo pareigų tik vilkina procesą, taip pažeisdama išieškotojo interesus.
Suinteresuotas asmuo antstolis patvarkymu dėl skundo nutarė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Teismas konstatavo, kad antstolio vykdymo veiksmai šioje byloje atitiko įstatymo keliamus reikalavimus, imantis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau įvykdytas ir aktyviai padedant šalims ginti jų teises bei interesus, todėl pareiškėjos skundas yra nepagrįstas. Nurodė, kad pareiškėja buvo tinkamai informuota apie 2012 metais pradėtą vykdymo procesą ir vykdymo veiksmus, yra gavusi pranešimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuriame aiškiai ir konkrečiai išaiškinamos skolininko teisės ir pareigos, nurodomas išieškojimo pagrindas ir dydis. Atsižvelgiant į tai, kad vykdomasis dokumentas nebuvo įvykdytas, antstolis turėjo pagrindą tęsti vykdymo veiksmus. Teismas nurodė, kad įstatymas nenumato imperatyvo antstoliui pranešti skolininkui apie gautą išieškotojo prašymą tęsti vykdymo veiksmus. Nurodė, kad pareiškėja turėjo pakankamai laiko tinkamai pasinaudodama savo procesinėmis teisėmis gera valia sumokėti įsiskolinimą. Teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus dėl tikrųjų skolininkų L. B. ir V. B. šioje vykdomojoje byloje. Nurodė, kad pareiškėja ir kiti asmenys, bet ne L. B. ir V. B., yra tikrieji skolininkai, nes būtent jie ir yra kredito sutarties ir sutartinės hipotekos šalys.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde pareiškėja prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti skundžiamą antstolio 2015 m. rugsėjo 3 d. patvarkymą Nr. S-5367 vykdomojoje byloje Nr. 0070/12/01142. Atskirajame skunde nurodė tokius motyvus:
1. Skundžiamo patvarkymo priėmimo metu nebuvo pareikšta AB „Swedbank“ valia antstoliui nukreipti likusios skolos išieškojimą į kitą skolininkams, įskaitant ir pareiškėjai, priklausantį turtą;
2. Antstolis, vykdydamas likusios skolos išieškojimą, privalėjo laikytis bendros įstatymų nustatytos tvarkos, privalėjo išsiųsti skolininkams raginimą įvykdyti sprendimą ir tik pasibaigus raginime nurodytam terminui, vykdyti priverstinius skolos išieškojimo veiksmus;
3. Antstolis pažeidė CPK 663 straipsnio 1 dalį, nepasiūlydamas pareiškėjai pateikti įrodymus, kad skolą galima padengti per 6 mėnesius, mokant reikiamo dydžio sumas, pažeidė CPK 643 straipsnį nepasiūlydamas padengti skolą iš kito pareiškėjai priklausančio turto.
4. Tikrieji skolininkai yra L. B. ir V. B., kurie tvarkė visus su paskolos sutarties su banku sudarymo ir su turto įkeitimu susijusius klausimus ir kurie garantavo, kad pareiškėjai nekils jokių teisinių pasekmių negrąžinus kredito. Tikrasis skolininkas yra ne tas, kas yra formaliai įvardintas kredito sutartyje.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog antstolis padarė kokius nors vykdymo proceso pažeidimus ar nesilaikė nustatytos tvarkos. Pareiškėja, reikšdama nepagrįstą skundą, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, vilkina vykdymo procesą, pažeidžia teistus išieškotojo interesus.
Antstolis atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.) nėra nustatyta.
Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio patvarkymo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Bylos ir apžiūrai prijungtos vykdomosios bylos Nr. 0070/12/01142 duomenimis nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 29 d. antstolio R. S. kontorai buvo pateiktas vykdyti Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.2-839-570/2012, dėl priverstinio įkeisto nekilnojamojo turto, esančio Brinių k., Lazdijų r. pardavimo, nuosavybės teise priklausančio D. V., A. V., J. K., J. K., K. S., R. D., A. D., A. N. (toliau – skolininkai); išieškant ne ginčo tvarka iš skolininkų kreditoriui „Swedbank“ AB iš viso 505 509,62 Eur skolos (vykd. b. l. 1-4). Apie tai antstolis suinteresuotus asmenis informavo 2012 m. rugsėjo 26 d. raštu (vykd. b. l. 15). 2015 m. rugsėjo 2 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu įkeistas turtas parduotas UAB „Gintaja“ už 104 300 Eur, o gautos lėšos paskirstytos išieškotojams ir vykdymo išlaidoms padengti, bei išregistruota hipoteka (vykd. b. l. 201-208). 2015 m. rugsėjo 2 d. patvarkymu antstolis nutarė tęsti išieškojimą pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. gegužės 31 d. nutartį iš kito skolininkams priklausančio turto bendra įstatymų nustatyta tvarka (vykd. b. l. 231-232). Ginčijamu 2015 m. rugsėjo 3 d. patvarkymu Nr. S-5367 antstolis pareikalavo pareiškėjos darbdavio UAB „Miesto sodas“ daryti išskaitas iš pareiškėjos darbo užmokesčio (vykd. b. l. 239).
Atskirajame skunde nurodoma, kad antstolis neturėjo teisės išieškoti iš pareiškėjai priklausančio darbo užmokesčio, nesant išieškotojo reikalavimo nukreipti likusios skolos išieškojimą į kitą skolininkams priklausantį turtą. Skunde pažymima, kad net ir išieškotojui pareiškus pageidavimą išieškoti likusią skolą, antstolis skolos išieškojimą iš kito skolininkų turto privalėjo vykdyti laikydamasis bendros įstatymų nustatytos tvarkos, t.y. išsiųsti skolininkams raginimą padengti skolą, nurodant negrąžintos skolos likutį. Šiuos atskirojo skundo motyvus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus. CK 4.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu realizavus įkeistą daiktą gaunama mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010, aiškindamas minėtą įstatymo nuostatą, nurodė, kad tuo atveju, kai pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė suma, nei priklauso kreditoriui, šia prasme hipotekos teisėjo nutartis tampa įvykdyta tik iš dalies, CK 4.193 straipsnio 1 dalies nuostatos „turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka“ aiškinimas taip, kad nevisiškai patenkinus savo reikalavimą iš įkeisto daikto kreditorius privalo reikšti atitinkamą ieškinį skolininkui teisme ir likusi, netenkinta iš įkeisto daikto, reikalavimo dalis gali būti patenkinta (išieškota) tik esant dėl to priimtam teismo sprendimui, neatitiktų nurodytos teisės normos paskirties, sisteminio jos aiškinimo, prieštarautų bendriesiems teisės principams. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, jeigu iš įkeisto turto netenkinamas visas kreditoriaus reikalavimas, antstolis be papildomų procedūrų to paties vykdomojo dokumento pagrindu toliau tęsia išieškojimą iš kito skolininko turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500-421/2015). Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, antstoliui nebuvo jokio teisinio pagrindo iš naujo siųsti pareiškėjai raginimo padengti likusią skolą. Skundžiamu patvarkymu antstolis pagrįstai toliau tęsė išieškojimą iš pareiškėjos darbo užmokesčio. Pažymėtina, kad išieškotojas „Swedbank“ AB pateikė 2015 m. rugsėjo 9 d. antstoliui prašymą nukreipti likusios skolos išieškojimą į kitą skolininkams priklausantį turtą. Aplinkybė, jog minėtas išieškotojo prašymas antstolio kontoroje buvo gautas po skundžiamo patvarkymo priėmimo, neturi įtakos antstolio patvarkymo teisėtumui ar pagrįstumui.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad antstolis, nepareikalaudamas iš pareiškėjos įrodymų apie tai, jog skolą pareiškėja gali padengti per šešis mėnesius, nenukreipiant išieškojimo į jos turtą ar darbo užmokestį, pažeidė CPK 663 straipsnio 1 dalies nuostatas. CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2007) aiškindamas minėtą įstatymo nuostatą nurodė, kad antstolis galėtų nukreipti išieškojimą į skolininko pajamas tik tada, jeigu skolininkas pateiktų įrodymus, patvirtinančius CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Ši proceso norma reiškia tai, kad antstolis negalėtų nukreipti išieškojimo į skolininko turtą tik tuo atveju, jeigu skolininkas būtų pateikęs įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti. Byloje ir vykdomojoje byloje Nr. 0070/12/01142 pareiškėja tokių duomenų nepateikė. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato pareigos antstoliui pranešti pareiškėjai apie aukščiau nurodytų įrodymų pateikimą. Laikytina, kad pareiškėja nevykdė CPK 644 straipsnio 4 punkte numatytos pareigos aktyviai domėtis vykdymo eiga. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, sprendžiama, kad antstoliui nebuvo jokių kliūčių nukreipti skolos išieškojimą iš pareiškėjos darbo užmokesčio.
Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus, jog tikraisiais skolininkais laikytini L. B. ir V. B., atmeta kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius vykdomosios bylos Nr. 0070/12/01142 medžiagai. Priverstinio vykdymo veiksmus atlieka antstolis – valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra suteikusi vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas (CPK 634 str. 1, 2 d., Antstolių įstatymo 2 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2012 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartį Nr. 3K-3-712/2013; kt.). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 str. 2 d., 587 str. 1 p.), kuriame taip pat nurodomi išieškotojo ir skolininko duomenys (CPK 648 str. 1 d. 7 p.). Vykdomojoje byloje Nr. 0070/12/01142 vykdomame dokumente - Marijampolės rajono apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. gegužės 31 d. nutartyje aukščiau nurodyti asmenys skolininkais L. B. ir V. B. nėra įvardinti, todėl skolos išieškojimas iš šių asmenų vykdomojoje byloje Nr. 0070/12/01142 negali būti vykdomas.
Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolio 2015 m. rugsėjo 3 d. patvarkymas Nr. S-5367 yra priimtas laikantis įstatymo reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas atmesdamas pareiškėjos skundą priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas netenkintinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.