- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-30
- Bylos Nr.
- e2-4745-985/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00706-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Navickienė
- Ieškovas
- M. Š.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 2.6.18.2Vartojimo ranga
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) atstovui advokato padėjėjui N. Ž.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. Š. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl turtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas ieškiniu (e. b. b. l. 2-4) prašo priteisti iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini)1736,62 Eur turtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad ieškovas ir atsakovė sudarė vartojimo rangos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo per 8 (aštuonias) savaites ieškovui pagaminti virtuvės baldų komplektą ir sieninę spintą, o ieškovas už tinkamai atliktus atsakovės darbus, įsipareigojo sumokėti atsakovei 3260 Eur sumą. Ieškovas 2018-10-17 sumokėjo atsakovei 1340 Eur dydžio avansą, tačiau atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė ir per nurodytą 8 (aštuonių) savaičių laikotarpį baldų nepagamino ir nesumontavo. Atsakovė baldus pagamino tik 2019-01-18 ir dar prieš montuojant prašė sumokėti likusią dalį nesumokėtos pinigų sumos. Ieškovas su tokiu prašymu nesutiko, o atsakovė nesutiko montuoti baldų ieškovui nesumokėjus likusios pinigų sumos, dėl ko ieškovas paprašė atsakovę grąžinti jam 1340 Eur jo sumokėtą avansą, nes jis ieškos kito paslaugos teikėjo. Kilus ginčui tarp ieškovo ir atsakovės, ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 1340 Eur avansą, 731,94 Eur turtinę ir 500 Eur neturtinę žalą, 19,17 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovą per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pasiimti pagamintus baldus bei priteisti iš ieškovo 1594 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. 2019-07-17 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2454-305/2019 ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies, iš atsakovės priteista 1340 Eur skola, 1,10 Eur kompensacinės palūkanos, 5 procentų dydžio metinės palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o atsakovės priešieškinys atmestas. Kauno apygardos teismo 2019-12-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1829-638/2019 nutarta pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2019-07-19 sprendimą ir papildomai iš atsakovės priteisti ieškovo naudai 538,79 Eur turtinės žalos atlyginimo, 747,76 Eur bylinėjimosi išlaidas bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat nutarta panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019-07-19 sprendimo dalį dėl 148,84 Eur priteisimo iš ieškovo atsakovei, likusioje dalyje sprendimas paliktas nepakeistas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-2454-305/2019 jis 2019-06-04 teikė patikslintą ieškinį, kuriuo papildomai prašė priteisti 440 Eur turtinės žalos, kuri susidarė dėl to, jog jis užsakė baldus pagaminti pas kitą rangovą ir dėl ko sumokėjo 440 Eur brangiau, taip pat prašė priteisti nuostolius, kurie susidarė dėl važinėjimo į darbą maršrutu (duomenys neskelbtini) už ilgesnį laikotarpį. Tačiau teismas atsisakė priimti patikslintą ieškinį, todėl ieškovas kreipėsi su minėtais reikalavimais į teismą. Anot ieškovo, jis buvo priverstas iš (duomenys neskelbtini) važinėti į darbą, esantį (duomenys neskelbtini)
3. iki 2019-06-16. Kauno apygardos teismo 2019-12-05 nutartimi jam buvo priteisti turtinė žala už laikotarpį nuo 2018-12-21 iki 2019-03-01, tačiau teismui nepriėmus patikslinto ieškinio, jam liko nepriteista turtinės žalos suma už laikotarpį nuo 2019-03-01 iki 2019-06-16. Ieškovas nurodytu laikotarpiu važinėjo į (duomenys neskelbtini) viso 73 darbo dienas su D. S. priklausiusiu automobiliu (duomenys neskelbtini), kurio variklio darbinis tūris yra (duomenys neskelbtini), kuras – (duomenys neskelbtini). Prideda kuro pirkimo kvitus. Ieškovo paskaičiavimais, už nurodytą laikotarpį jis patyrė 1296,62 Eur išlaidų kurui. Taip pat ieškovas ieškinyje nurodo, jog dėl atsakovės neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų, jam teko ieškoti kito rangovo, pas kurį užsakė baldus 440 Eur brangiau.
Atsiliepimas
4. Atsakovė atsiliepime prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog aptariamų baldų nesumontavimas buvo pagrindinė priežastis, kodėl ieškovas negalėjo kraustytis į butą (duomenys neskelbtini), be to, nebuvo pateikta duomenų, jog nebuvo kitų galimų alternatyvų, leidžiančių išvengti važinėjimo. Taip pat atsakovas nurodė, jog civilinėje byloje Nr. e2A-1829-639/2019 ieškovas nurodė, kad į darbą vyko automobiliu (duomenys neskelbtini), o šioje byloje jau teigia, jog su automobiliu (duomenys neskelbtini), kurio kuro sąnaudos yra daug didesnės. Dalyje dėl 440 Eur nuostolių, kurie susidarė dėl ieškovo pas kitą rangovą užsakytų brangesnių baldų nurodė, kad atsakovo pagamintas ir naujai užsakytas virtuvės baldų komplektas yra iš esmės skirtingi. Skiriasi medžiagos, furnitūra, t. y. stalčiai, bėgeliai, lankstai ir t.t. Skiriasi baldų išplanavimas, stalčių ir durelių skaičius. Atsakovės gamintos virtuvės lentynos atvirtos, o naujos virtuvės spintelės uždaromos. Neatitinka ir fasadinė medžiagos bei rankenėlių skaičius. Tai ir lėmė skirtingas baldų kainas. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad baldai ieškovui naujojo rangovo buvo sumontuoti 2019-05-23, dėl ko ieškovui išnyko jo tariamai teigiama aplinkybė dėl būtinybės iš (duomenys neskelbtini) važiuoti į darbą (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
5. Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį tenkinti visiškai, nurodė, kad palaiko ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes. Papildomai nurodė, kad ieškovas butą įsigijo 2018 metų gruodžio mėnesį, jį remontavo, vėliau sekė baldų užsakymo etapas. Užsakė virtuvės baldus ir drabužių spintą Vilkaviškyje iš atsakovės. Vėliau baldų nepagaminus ir jų nepristačius, sutartį nutraukė ir užsakė virtuvės baldus pas kitą rangovą. Užsakė pas rangovą, dirbantį (duomenys neskelbtini), nes norėjo pats įsitikinti kaip vyksta jų gamyba ir pan. Projektas ir medžiagos buvo perduota naujajam rangovui. Baldus pas naują rangovą užsakė kovo mėnesį. Pats projektas buvo šiek tiek keičiamas, nes netilpo į numatytą vietą. Baldai buvo sumontuoti gegužės pabaigoje, bet dėl netinkamai išpjautos detalės, galutinai baldai buvo sumontuoti tik birželio viduryje. Į butą ieškovas įskėlė birželio viduryje, kai baldai ir buitinė technika buvo sumontuoti. Tiek nesumontuoti virtuvės baldai, tiek ir spinta, kurią turėjo gaminti atsakovė, įtakojo, kad negalėjo kraustytis į butą. Iki birželio vidurio gyveno (duomenys neskelbtini), pas tėvus. Per laikotarpį nuo 2019-03-01 iki 2019-06-16 nei sirgo, nei atostogavo. Į (duomenys neskelbtini) iš pradžių važinėjo tėvui priklausiusiu automobiliu (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau šį pardavus, skolinosi automobilį iš tetos (S.). Tuo metu šeimoje automobilio nebuvo. Patikslintame ieškinyje nurodė, kad nurodytu laikotarpiu važinėjo su (duomenys neskelbtini) automobiliu, nes įvyko klaida, realiai taip negalėjo būti, kadangi tuo metu automobilis (duomenys neskelbtini) jau buvo parduotas. Viso ieškovas buvo priverstas važinėti 73 darbo dienas. Išlaidas patvirtina teismui pateikti duomenys. Tai yra ieškovo patirta žala, kuri atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, dėl ko nebuvo laiku pagaminti ir sumontuoti baldai. Už baldus naujajam rangovui sumokėjo 4100 Eur, ieškinyje nurodė 3700 Eur, nes iki 4100 Eur suma padidėjo, kadangi virtuvės baldų fasadinė medžiaga buvo keičiama brangesne, ant kurios neliktų pirštų spaudų. Pakeitimai virtuvės baldų buvo privalomi, nes baldai būtų netilpę į numatytą vietą. Virtuvės baldai išliko tie patys, tik pasikeitė tam tikri techniniai sprendimai. Aplinkybė, kad atsakovas buvo numatęs naudoti Hettich gamintojo bėgelius, o buvo panaudoti Strong gamintojo, ieškovo nuomone, nesudarė pagrindo kainai padidėti. Bėgelių su naujuoju rangovu nederino. 2019-05-23 pinigų apmokėjimo už baldus dieną dar nebuvo galimybių įsikelti į butą, nes reikėjo išpjauti kitaip baldų detalę. 3700 Eur buvo iš anksto su naujuoju rangovu sutarta kaina, dėl pasikeitimų, t. y. brangesnės fasadinės medžiagos, primokėjo 400 Eur, tačiau šių pinigų iš atsakovės ir neprašo priteisti. Šią turtinę žalą taip pat patyrė dėl atsakovės teisėtų veiksmų.
Atsiliepimas
6. Atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad ieškovas nepatyrė jokios žalos. Nėra įrodyta aplinkybė, kad baldų sumontavimas lėmė, kad jis turėjo važinėti maršrutu (duomenys neskelbtini), dėl ko patyrė žalą šiai sumai. Tai nebuvo vienintelė priežastis dėl ko nebuvo įsikelta į butą. Svarbiausia aplinkybė buvo ta, kad nebuvo įrengtas WC kambarys. Kuro išlaidų sumos išlaidų nepatvirtina teismui pateikti kvitai. Ieškovas naudojasi tam tikra padėtimi ir nori teismą suklaidinti. Ankstesnėje byloje 2019-06-03 pateikė patikslintą ieškinį kur nurodė, kad važinėjo su automobiliu (duomenys neskelbtini), kurio kuro sąnaudos buvo mažesnės. Nėra aišku kokiu automobiliu vyko ir ar patyrė išlaidas. Nėra duomenų, kad automobilio (duomenys neskelbtini) galia yra (duomenys neskelbtini). Pateikti duomenys įrodo, kad baldai buvo sumontuoti daug anksčiau, t. y. 2019-05-23. Ankstesnėje byloje ieškovas akcentavo, kad moka pinigus tik po baldų sumontavimo, tad akivaizdu, kad jam 2019-05-23 sumokėjus už baldus naujajam rangovui, jie jau buvo sumontuoti, dėl ko nebuvo pagrindo iki 2019-06-16 važiuoti į darbą iš (duomenys neskelbtini). Dėl ieškovo iš naujojo rangovo įsigytų brangesnių baldų nurodė, kad atsakovės rengtas projektas skiriasi nuo sumontuoto. Skiriasi stalviršis, spintelių medžiaga, buvo projektuota atvirtos spintelės, pagamintos uždaros, skiriasi orkaitės vieta, po orkaite atsirado papildomas stalčiukas su bėgeliais. Tai yra du skirtingi baldų komplektai. Kitokios rankenėlės, lankstai ir lėmė skirtumą tarp vienos ir kitos virtuvės. Atsakovės atstovas pripažįsta, kad per pusę metų kainos galėjo padidėti, bet tai nebuvo pagrindas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Žemesnės instancijos teismas
7. Pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei prie šios civilinės bylos prijungtoje civilinėje byloje Nr. e2-2454-305/2049 esančiais įrodymais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis nustatyta, kad 2018 m. vasaros pabaigoje ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl virtuvės baldų komplekto ir sieninės spintos pagaminimo. 2018 m. rugsėjo 3 d. atsakovės dizainerė-projektuotoja R. K. ieškovui išsiuntė elektroninius laiškus, siūlydama pasirinkti iš keleto pateiktų virtuvės baldų komplekto ir spintos galimų pagaminti variantų. Nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. spalio 15 d. su ieškovu vyko susirašinėjimas elektroniniu paštu, pokalbiai telefonu, derinant įvairias galimo užsakymo detales. Suderinus visas užsakymo detales bei atsakant į ieškovo elektroniniu laišku užduotus klausimus, 2018 m. spalio 15 d. atsakovės darbuotoja elektroniniu laišku informavo ieškovą, kad užsakymo kaina (su nuolaida) – 3 260 Eur, avanso dydis – 1 300 Eur, suteikiama garantija – 24 mėn., o baldų pagaminimo terminas – apie 8 savaitės (e2-2454-305/2019 b. l. 24-34, 89). Dar po keleto užsakymo korekcijų, 2018 m. spalio 17 d. elektroniniu laišku ieškovui buvo išsiųsta sąskaita avanso sumokėjimui (e2-2454-305/2019 b. l. 35-38). Tą pačią dieną, 2018 m. spalio 17 d., ieškovas mokėjimo pavedimu sumokėjo atsakovei 1 340 Eur avansą (e2-2454-305/2019 b. l. 3, 19). Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2454-305/2019 padaryta išvada, kad atsakovė pažeidė baldų pagaminimo ir sumontavimo galutinį terminą, tačiau teismas sprendė, jog ieškovas baldų pagaminimo ir sumontavimo termino praleidimą nelaikė esminiu sutarties pažeidimu, savo konkliudentiniais veiksmais jis išreiškė sutikimą dėl baldų pagaminimo termino pratęsimo. Teismas remdamasis CK 6.676 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostata konstatavo, kad atsakovė neteisėtai reikalavo apmokėti baldus iki jų sumontavimo. O kadangi ji atsisakė montuoti baldus būtent tuo pagrindu, kad ieškovas atsisakė sumokėti už juos iki montavimo, pripažinta, kad atsakovė atsisakė sumontuoti baldus nesant tam teisėto pagrindo. Sutinkamai su CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktu, minėtas tarp šalių sudarytos vartojimo rangos sutarties pažeidimas pripažintas esminiu, todėl vertinta, kad ieškovas turėjo teisę vienašališkai sutartį nutraukti (CK 6.217 straipsnio 1, 4 dalys). Tačiau ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos, susidariusios dėl išlaidų kurui priteisimo, nebuvo tenkintas, kadangi, anot teismo, ieškovas neįrodė visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo. Tačiau Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1829-638/2019, ieškovo apeliacinis skundas tenkintas ir pakeistas Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 17 d. sprendimas, papildomai priteista ieškovui iš atsakovės 538,79 Eur turtinės žalos atlyginimo, 747,76 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 5 proc. metinių palūkanų skaičiuoti nuo priteistos sumos (1879,89 Eur).
8. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad į butą įsikėlė naujajam rangovui sumontavus pagamintus baldus, t. y. tik 2019-06-16, dėl ko buvo priverstas darbo dienomis važinėti maršrutu (duomenys neskelbtini) ir patyrė 1296,62 Eur turtinės žalos, kurią sudaro išlaidos už kurą. Ieškovas nurodė, jog į darbą važinėjo su jo tetai priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini). Pateikė išlaidas patvirtinančius kuro pirkimo kvitus. Taip pat pažymą bei raštą, jog nurodomu laikotarpiu nebuvo kasmetinėse atostogose bei nedarbingume. Taip pat ieškiniu prašoma iš atsakovės priteisti 440 Eur turtinės žalos, kuri susidarė dėl iš naujojo rangovo brangiau įsigytų baldų. Su ieškiniu pateikta rašytinė baldų užsakymo sutartis, ieškovui naujojo rangovo suteiktos paslaugos apmokėjimą patvirtinantis kvitas, virtuvės baldų nuotraukos. Atsakovė su pateiktais reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti.
9. Byloje kilo ginčas dėl turtinės žalos priteisimo iš atsakovės, kuri padarė esminį tarp šalių sudarytos vartojimo rangos sutarties pažeidimą, kas sudarė pagrindą ieškovui vienašališkai nutraukti sudarytą sutartį (CK 6.217 straipsnio 1, 4 dalys).
Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės 1296,62 Eur išlaidų už kurą
9. Tam, kad atsakovei kiltų civilinė atsakomybė ir ieškovas turėtų teisinį pagrindą reikalauti žalos atlyginimo, ieškovas turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (veikimas ar neveikimas), žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, bei kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.246-6.249 straipsniai) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 ir 178 straipsniai).
10. CK 6.256 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.
11. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.
12. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).
13. Šia CPK 182 straipsnio 2 punkte įtvirtinta taisykle siekiama proceso ekonomiškumo, kad nebūtų pakartotinai tiriama tai, kas jau yra patikimai ir privalomai nustatyta teismo sprendimu. Šio reguliavimo tikslas, inter alia (be kita ko), yra užtikrinti teisinį stabilumą, įgytų teisių apsaugą. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) taip pat yra pasisakęs, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į teisėtumo ir teisinio tikrumo principus, apima reikalavimą, kad tais atvejais, kai teismai jau yra išsprendę ginčą, jų sprendimu neturėtų būti abejojama (EŽTT 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Kehaya ir kiti prieš Bulgariją, peticijų Nr. 47797/99, 68698/01, 61 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-421/2020, 29 punktas).
14. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos tokios pagrindinės CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-403/2017).
Žemesnės instancijos teismas
15. Šio sprendimo 17 pastraipoje minėta, kad Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 6 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-2454-305/2019, išnagrinėtoje tarp tų pačių šalių, buvo keliamas labai panašus reikalavimas, t. y. priteisti iš atsakovės išlaidas už kurą, tik skyrėsi ieškovo nurodomas patirtų išlaidų laikotarpis. Civilinėje byloje Nr. e2-2454-305/2019 ieškovas prašė priteisti 538,79 Eur išlaidas kurui, kurios susidarė laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 21 d. iki 2019 m. kovo 1 d., o nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti iš atsakovės išlaidas kurui, kurios susidarė nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. birželio 16 d. Tiek civilinėje byloje Nr. e2-2454-305/2019, tiek ir šioje nagrinėjamoje byloje ieškovas savo reikalavimą kildina iš atsakovės padaryto esminio tarp šalių sudarytos vartojimo rangos sutarties pažeidimo, kas sudarė pagrindą ieškovui vienašališkai nutraukti sudarytą sutartį. Taigi, nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog civilinėje byloje Nr. e2-2454-305/2019 priimti sprendimai turi nagrinėjamai bylai prejudiciją (CPK 182 straipsnio 2 punktas), todėl šiuo atveju spręstina, kad yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovė minėtoje byloje priimtų sprendimų neginčijo, jų neskundė.
16. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad į butą įsikėlė naujajam rangovui sumontavus pagamintus baldus, t. y. tik 2019-06-16, dėl ko buvo priverstas darbo dienomis važinėti maršrutu (duomenys neskelbtini) ir patyrė 1296,62 Eur turtinės žalos, kurias sudaro išlaidos už kurą. Ieškovas nurodė, jog į darbą važinėjo su jo tetai priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini).
17. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas teigė, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas apskritai kiekvieną darbo dieną vyko maršrutu (duomenys neskelbtini).
18. Nors faktinė aplinkybė, kad ieškovo faktinė darbo vieta yra (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta ir civilinėje byloje Nr. e2-2454-305/2019, nagrinėjamoje byloje kartu su ieškiniu ieškovas pateikė darbdavio raštą, kuriame nurodoma, jog ieškovui nuo 2019 m. vasario 22 iki 2019 m. birželio 16 d. nebuvo suteiktos kasmetinės atostogos (e. b. b. l. 11). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus pažymoje apie asmens negautas išmokas nurodoma, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 22 iki 2019 m. birželio 16 d. išmokų negavo (e. b. b. l. 12). Ieškovo darbdaviui teiktoje anketoje nurodoma, kad jo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Byloje negauta jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad ieškovas nurodytu laikotarpiu gyveno (duomenys neskelbtini) ar turėjo kitas protingas alternatyvas, susijusias su vykimu į darbą ar gyvenamosios vietos pakeitimu. Teismo vertinimu, nurodyti duomenys neteikia pagrindo abejoti, jog ieškovas nevyko į faktinę savo darbo vietą, esančią (duomenys neskelbtini) iš savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir ši aplinkybė laikytina įrodyta.
19. Atsakovės atstovas tiek teismui teiktame atsiliepime, tiek ir bylos nagrinėjimo metu teigė, jog byloje nėra įrodymų, kad ieškovas galėjo vykti į darbą su automobiliu (duomenys neskelbtini), kadangi civilinėje byloje Nr. e2-2454-305/2019 pateiktame patikslintame ieškinyje nurodė, kad šiuo tolimesniu laikotarpiu, t. y. jau po 2019 m. kovo 1 d., jis vis dar važinėjo su automobiliu (duomenys neskelbtini) ir būtent pagal šio automobilio sunaudojimo kuro normą pateikė apskaičiavimus patirtoms išlaidoms atlyginti. Nepateikti įrodymai, kad automobilio (duomenys neskelbtini), remiamasi tik prielaidomis. Taip pat atsakovės atstovas nurodė, kad ieškovas neįrodė patirtų išlaidų kurui dydžio.
Žemesnės instancijos teismas
20. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog patikslintame ieškinyje prašomos išlaidos už kurą, patirtos važiuojant automobiliu (duomenys neskelbtini), yra klaidinga. Ši faktinė klaida atsirado jam nesusikalbėjus su atstovu. Posėdžio metu nurodė, jog jis negalėjo po 2019 m. kovo 1 d. į darbą vykti su jo tėvui priklausiusiu automobiliu (duomenys neskelbtini), kadangi tuo metu automobilis (duomenys neskelbtini) jau buvo parduotas. Nurodytą aplinkybę patvirtina ieškovo byloje pateikta 2019-02-28 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, su kuria susipažino ir atsakovės atstovas. Teikdamas ieškinį ieškovas pateikė automobilio (duomenys neskelbtini) registracijos pažymėjimo kopiją. Bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad automobilis priklauso jo tetai D. S.. Automobilį jam paskolino teta, neatlygintinai naudotis, nes tėvui pardavus (duomenys neskelbtini), jis ir jo tėvai neturėjo jokio kito automobilio. Iš pateikto automobilio registracijos liudijimo kopijos matyti, kad automobilis (duomenys neskelbtini) varikliu, tačiau registracijos liudijime nėra nurodoma variklio galingumas. Ieškovo atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad 2003 metų (duomenys neskelbtini) automobilio (duomenys neskelbtini) variklis buvo tik vienas – (duomenys neskelbtini). Kartu su ieškiniu pateiktas (duomenys neskelbtini)metų (duomenys neskelbtini) varomo automobilio (duomenys neskelbtini) techninės specifikacijos išrašas, kuriame nurodoma, jog automobilio (duomenys neskelbtini) variklis yra (duomenys neskelbtini). Teismas paieškos sistemoje Google patikrino informaciją apie 2003 metų automobilio (duomenys neskelbtini) variklio galimus galingumus ir nustatė, jog galimi du (duomenys neskelbtini) variklio galingumai, t. y. ieškovo nurodytas (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad ieškovo nurodytas analizuojamo automobilio (duomenys neskelbtini) variklio galingumas yra mažiausias iš galimų ir šiuo varikliu varomo automobilio kuro sąnaudos bus mažiausios (atitinkamai 8.38 l/100 ir 8.89 l/100 (skaičiavimo pagrindas - Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 1995 m. spalio 12 d. įsakymas Nr. 405 "Dėl automobilių kuro normų nustatymo metodikos"). Nors atsakovės atstovas ir nesutiko su nurodyta aplinkybe dėl automobilio variklio galios, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių išreikštą nesutikimą. Šiuo atveju teismas sprendžia, jog ieškovas įrodė, jog į darbą važiavo 2003 metų automobiliu (duomenys neskelbtini), kurio (duomenys neskelbtini) variklis yra (duomenys neskelbtini). Dalyje dėl ieškovo pateiktų išlaidas kurui patvirtinančių duomenų – kvitų, pastebėtina, kad nors dalis kvitų yra ir 2019 metų sausio – vasario mėnesiais, tačiau nustačius faktinę aplinkybę, jog ieškovo gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), o faktinė darbo vieta – (duomenys neskelbtini), automobilį, kuriuo jis darbo dienomis vykdavo į darbą ir atgal, akivaizdu, jog automobiliui važiuoti reikalingi degalai. Aplinkybė, jog ieškovas neišsaugojo visų patirtas išlaidas patvirtinančių kvitų ar dalis jų neįrodo prašomu laikotarpiu priteisti patirtų išlaidų, nėra ir negali būti pagrindu paneigti ieškovo patirtų išlaidų faktą, kurių dydį vertins ir nustatys teismas. Dalyje dėl atsakovės atstovo akcentuotos aplinkybės, jog pagrindinė priežastis dėl ko ieškovas negalėjo įsikelti į butą buvo ne nesumontuoti baldai, o neįrengta tualeto patalpa, pastebėtina, jog ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad tualeto patalpa jau buvo įrengta seniau. Šioje dalyje teismas pažymi, jog civilinėje byloje Nr. e2-2454-305/2019 ieškovui buvo priteistos išlaidos už kurą už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 21 iki 2019 m. kovo 1 d., kas reiškia, jog šioje byloje, kurioje nustatytais prejudiciniais faktais teismas vadovaujasi šioje byloje, nebuvo įrodyta, kad tualeto patalpa nebuvo įrengta ir tai buvo pagrindinė priežastis, kodėl ieškovas negalėjo įsikelti į butą.
21. Atsakovės atstovas taip pat nurodė, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad baldai buvo sumontuoti daug anksčiau, t. y. 2019-05-23. Ankstesnėje byloje ieškovas akcentavo, kad moka pinigus tik po baldų sumontavimo, tad akivaizdu, kad jam 2019-05-23 sumokėjus už baldus naujajam rangovui, jie jau buvo sumontuoti, dėl ko nebuvo pagrindo iki 2019-06-16 važiuoti į darbą iš (duomenys neskelbtini).
22. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė 2019 m. kovo 15 d. rašytinę sutartį, pagal kurią gamintojas J. M. įsipareigojo ieškovui virtuvinį baldų komplektą ir spintą. Taip pat byloje pateiktas 2019 m. gegužės 23 d. Prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitas Nr. 16, kuris patvirtina, kad ieškovas rangovui sumokėjo 4100 Eur. Nors atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu ir išreiškė abejonę dėl tikrosios paminėto kvito datos, kadangi matomas atliktas mėnesio taisymas, tačiau ieškovo atstovas paaiškino, jog data nebuvo taisoma, tiesiog ant jau atspausdinto kvito šablono buvo įrašyta tinkama data. Teismas įvertinęs nurodomą aplinkybę, sutinka su ieškovo atstovo nurodyta aplinkybe, jog ant analizuojamo kvito nematyti datos taisymų. Pats ieškovas bylos nagrinėjimo metu atsakydamas į atsakovės atstovo klausimą dėl baldų sumontavimo datos nurodė, jog baldai buvo montuojami gegužės mėnesio pabaigoje, tačiau dėl netinkamai išpjautos detalės, galutinai baldai buvo sumontuoti tik birželio viduryje. Į butą ieškovas įsikėlė birželio viduryje, kai baldai ir buitinė technika buvo sumontuoti. Tiek nesumontuoti virtuvės baldai, tiek ir spinta įtakojo, kad negalėjo kraustytis į butą. Iš ieškovo nurodytų aplinkybių seka, kad jis rangovui pinigus sumokėjo šiam dar nebaigus montuoti visų baldų. Kaip teisingai pastebėjo atsakovės atstovas, civilinėje byloje Nr. e2-2454-305/2019 nustatyta, kad atsakovė prašė sumokėti pinigus už pagamintus baldus dar prieš montavimą, tačiau ieškovas nesutiko, kas ir buvo pagrindas ieškovui vienašališkai nutraukti sudarytą sutartį, kadangi pagal CK 6.676 straipsnio 2 dalį užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perduoda darbų rezultatą. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, jog baldų montavimas užsitęsė iki 2019 m. birželio 16 d., dėl ko būtent iki šios dienos jis privalėjo važinėti į darbą iš (duomenys neskelbtini). Ieškovas akcentuoja įsikraustymo į butą faktą, tačiau tai nėra šioje byloje nustatinėjama aplinkybė, kadangi ją gali įtakoti daug su nagrinėjamu reikalavimu nesusijusių aplinkybių. Pastabėtina ir tai, kad kaip matyti iš tiriamų įrodymų, naujasis rangovas ieškovui baldus pagamino ir pradėjo montuoti per kiek daugiau nei 9 (devynias) savaites, o vienos detalės pataisymas ir sumontavimas užtruko daugiau nei 3 (tris) savaites. Nagrinėjamu atveju teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsakovės su ieškovu sudarytame susitarime numatytą 8 (aštuonių) savaičių baldų pagaminimo ir sumontavimo terminą, kuris turėtų būtų panašus pas analogiškus darbus atliekančius subjektus, aplinkybę, jog galimi baldų pataisymai, galimai įtakoje vėlesnę baldų sumontavimo pabaigą yra susiję su naujojo rangovo atsakomybe, galimomis klaidomis ir jie negali būti perkeliami atsakovės atsakomybei, sprendžia, jog byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad labiausiai tikėtina, jog ieškovo užsakyti baldai buvo sumontuoti 2019 m. gegužės 23 d.
23. Taigi atsižvelgiant į sprendimo 9-22 pastraipose nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškovo išlaidos už kurą yra pagrįstos už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gegužės 23 d., todėl ieškovo reikalavimas šioje dalyje tenkintinas iš dalies.
24. Ieškovas laikotarpyje nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gegužės 23 d. važinėjo į (duomenys neskelbtini) 63 darbo dienas (neskaičiuojant šventinių dienų- 2019 m. kovo 11, 2019 m. balandžio 22 d., 2019 m. gegužės 1 d.). Ieškovas pateikė duomenis, kad atstumas nuo jo namų (duomenys neskelbtini) iki darbo vietos (duomenys neskelbtini) yra 99,2 km (e2-2454-305/2019 t.1, b. l. 133). Taip pat ieškovas pateikė duomenis apie automobilį, kuriuo buvo važiuojama ((duomenys neskelbtini), b. l. 6), kuro pirkimo kvitus (b. l. 9-10).
25. Ieškovo pateiktų duomenų apie automobilio tipą, naudojamą kurą ir važiuojamą atstumą pakanka apskaičiuoti, kokios išlaidos yra reikalingos kurui. Skaičiavimo pagrindas - Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 1995 m. spalio 12 d. įsakymas Nr. 405 "Dėl automobilių kuro normų nustatymo metodikos" (interneto prieiga: http://www.buhalteriams.lt/kuro-normu-skaiciuokle/?auto=leng&tipas=dizel&action=skaic). Kuro sąnaudos paskaičiuojamos pagal formulę Nk = 6.0 ? Vh, kur Nk yra kuro sąnaudų norma l/100 km, Vh- variklio darbinis tūris. Ieškovo pateikto automobilio kuro sąnaudų norma yra 8.38 l/100 Km. Per 63 darbo dienas ieškovas nuvažiavo iš viso 12499,2 km (99,2x2x63) ir sunaudojo iš viso 1047,43 litrus kuro (12499,2 x 8.38 / 100). Vidutinės (duomenys neskelbtini) kainos 2019 m. 10-21 savaitę mažmeninės prekybos tinkle buvo apytikriai 1,17 Eur už 1 litrą (interneto prieiga: https://www.vic.lt/zumpris/2019/03/15/degalu-kainos-lietuvos-rinkoje-2019-m-11-savaite/), tačiau ieškovas šį reikalavimą grindžia pateiktu paskaičiavimu, pagal kurį (duomenys neskelbtini)kaina analizuojamu laiku mažmeninės prekybos tinkle buvo 1,041 už 1 litrą. Šiuo atveju teismas įvertinęs tai, kad ieškovą atstovauja profesionalus teisininkas, išlaidas kurui apskaičiuoja pagal ieškovo nurodytą vidutinę (duomenys neskelbtini) kainą. Atsižvelgiant į nurodytą, labiausiai tikėtina, kad ieškovas kurui išleido 1090,38 Eur (1047,43 x 1,041). Todėl ieškovo reikalavimas šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės ieškovui priteistina 1090,38 Eur ieškovo turėtų išlaidų už kurą.
Dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovės 440 Eur žalą (kainų skirtumą), susidariusią dėl baldų užsakymo pas kitą rangovą
26. Ieškovas ieškiniu prašo taip pat iš atsakovės priteisti 440 Eur žalą, kuri susidarė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kurie sudarė pagrindą ieškovui vienašališkai nutraukti sudaryti vartojimo rangos sutartį ir ieškovas baldus turėjo užsakyti iš kito rangovo, tačiau šie jau buvo 440 Eur brangesni. Atsakovės atstovas nesutiko, kad naujojo rangovo pagaminti baldai buvo identiški atsakovės pagamintiems, todėl prašė šį reikalavimą atmesti. Atsakovės vertinimu, būtent ieškovo pasirinkti ir naujojo rangovo įgyvendinti sprendimai, baldų kainą padidino 440 Eur.
27. CK 6.258 straipsnio 5 dalis numato, jog jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo. Pagal šią materialiosios teisės normą, jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo.
28. Kaip pažymi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nors CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nėra expressis verbis (tesiogiai, aiškiais žodžiai) įtvirtinto protingumo kriterijaus, reiškiančio, kad pakeičianti sutartis turi būti sudaroma protingomis sąlygomis, protingumo kriterijų savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, akcentuodamas, kad šiuolaikinėje sutarčių teisėje pripažįstama, jog pakeičianti sutartis turėtų būti sudaroma protingomis sąlygomis (angl. in a reasonable manner (Tarptautinio privatinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) parengtų Tarptautinių komercinių sutarčių principų 7.4.5 straipsnis)) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2013). Pareiga įrodyti, kad pakeičianti sutartis sudaryta, inter alia (be kita ko), protingomis sąlygomis, tenka pakeičiančią sutartį sudariusiai nukentėjusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-464-687/2017). Taigi, pakeičiančios sutarties sudarymas protingomis sąlygomis įeina į bylų, kuriose reiškiami reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo pagal CK 6.258 straipsnio 5 dalį, nagrinėjimo (įrodinėjimo) dalyką. Teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą įgyti, ką tiesiogiai nustato pirmiau nurodyta materialiosios teisės norma, yra būtinos šios sąlygos: 1) pradinė sutartis turi būti nutraukta nukentėjusios šalies; 2) ši sutartis turi būti nutraukta dėl kitos šalies padaryto pažeidimo (neįvykdymo); 3) nukentėjusi šalis turi sudaryti pakeičiančią sutartį su trečiuoju asmeniu; 4) pakeičianti sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą. Esant šių sąlygų visetui, nukentėjusi šalis gali reikalauti iš pradinio kontrahento (sutartį pažeidusios šalies) pradinės ir pakeičiančios sutarties esančio kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo. CK 6.258straipsnio 5 dalyje nėra atskleistas pakeičiančios sutarties santykis su nutraukta sutartimi. Teisės doktrinoje pažymima, kad pakeičianti sutartis neturi privalomai būti identiška nutrauktai savo sąlygomis, kiek tai susiję, be kita ko, su paslaugų kiekiu ir kita, svarbiausia, kad pakeičianti sutartis ekonominiu požiūriu pakeistų pirmąją (Chengwei, Lui. Remedies for non-performance Perspective from CISG, UNIDROIT Principles & PECL, 2003). Pakeičianti sutartis gali būti sudaryta tik po to, kai nutraukiamas pradinis susitarimas ir neįvykdyta visiškai ar iš dalies sutartinė prievolė (prievolės).Teisės doktrinoje taip pat nurodoma, kad įrodyti, jog pakeičianti sutartis sudaryta protingomis sąlygomis ir per protingą terminą, tenka pakeičiančią sutartį sudariusiai nukentėjusiai šaliai.
29. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp šalių sudarytos sutarties ir ieškovo sudarytos pakeičiančios sutarties yra 440 Eur kainų skirtumas.
30. Atsakovės atstovas tiek teismui pateiktame atsiliepime, tiek ir bylos nagrinėjimo metu akcentavo, jog baldų projektas skiriasi nuo naujojo rangovo sumontuoto. Skiriasi stalviršis, spintelių medžiaga, buvo projektuota atvirtos spintelės, pagamintos uždaros, skiriasi orkaitės vieta, po orkaite atsirado papildomas stalčiukas su bėgeliais, kitokios rankenėlės, lankstai ir ši visuma lėmė kainų skirtumą tarp vieno ir kito virtuvės baldų komplekto. Taip pat ieškovo atstovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog apskritai kainos per tiriamą laikotarpį galėjo padidėti.
31. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė naujojo rangovo sumontuoto virtuvės baldų komplekto nuotraukas. Lyginant šias nuotraukas su atsakovės padarytų virtuvės baldų komplekto projektu, fiksuotini tam tikri skirtumai, todėl svarbu nustatyti ar jie turėjo įtakos padidėjusiais kainai, ar šį skirtumą lėmė kitos aplinkybės. Atsakovės atstovas nurodė, jog ieškovui sumontuotoje virtuvėje pasikeitė orkaitės vieta. Teismo vertinimu, šis pasikeitimas neturėjo įtakos kainos pasikeitimui, kadangi orkaitė nebuvo montuojamą į papildomai suprojektuotą ir pagamintą spintelę, dėl ko kaina galėtų padidėti, o buvo pakeista tik jos vieta suprojektuotame baldų komplekte. Dėl atvirų spintelių pastebėtina, jog atsakovės suprojektuotame virtuvės baldų komplekte buvo numatyta nedidelė spintelės dalis (trys lentynėlės) atvira, o jau pagamintame komplekte, ta dalis yra uždengta, t. y. padaryta atsidaroma spintelė. Tačiau pagamintame komplekte yra atvira dalis spintelės, kurioje sumontuota mikrobangų krosnelė, nors šioje dalyje atsakovės suprojektuotame komplekte buvo numatyta uždara spintelė. Taigi, šie pasikeitimai taip pat neįtakojo kainos pasikeitimo. Atsakovės atstovas taip pat nurodė pasikeitusius lankstus, tačiau bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog atsakovė buvo suprojektavusi ir pagaminusi baldų komplektą su Hettich gamintojo lankstais, kurie yra geresni nei ieškovo pagamintame komplekte panaudoti Strong gamintojo lankstai (2020 m gruodžio 15 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1.20.47 min. iki 1.21.00 min.). Atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, jog Strong gamintojo lankstai yra brangesni nei Hettich gamintojo, o akcentuota šių gamintojų lankstų kokybinė charakteristika teikia pagrindą išvadai, kad Hettich gamintojo lankstai gali būti brangesni. Atsakovės atstovo nurodytos aplinkybės dėl skirtingų rankenėlių, fasado bei stalviršio medžiagų, nepateikus jokių įrodymų, pačios savaime taip pat nėra pagrindas išvadai, kad šios panaudotos medžiagos buvo brangesnės. Dalyje dėl spintelių fasadinių medžiagų pastebėtina, kad ir pats ieškovas nurodo, jog jos buvo panaudotos geresnės kokybės ir jos jam papildomai kainavo 400 Eur, tačiau šios sumos ieškovas iš atsakovės nereikalauja. Nustatyta, kad ieškovui sumontuotame baldų komplekte yra naujas stalčius (po orkaite), kurio nebuvo atsakovės pateiktame projekte, tačiau įvertinus tai, kad ta vieta vis tiek būtų uždengiama fasadine medžiaga, laikytina, kad ši baldų komplekto dalis nesudarė esminio kainos padidėjimo. Ieškovas nurodė, jog naujasis rangovas buvo priverstas šiek tiek keisti baldų komplekto projektą, nes jis tiesiog nebūtų tilpęs į numatytą vietą. Šiuo atveju teismas įvertinęs tai, kad baldų komplektas buvo šiek tiek mažinamas (nes ieškovo teigimu, jis netilpo), sprendžia, jog papildomų sąnaudų tai nepareikalavo ir kainos didėjimui įtakos neturėjo. Atsakovės atstovas nurodė, kad ieškovas nepateikė nuotraukos iš dešinės pusės kaip atrodė sumontuoti baldai, dėl ko negalima įvertinti baldų pokyčio, ieškovas nurodė, kad dešinėje pusėje yra kolona; iš pateiktų fotonuotrauką galima daryti išvadą dėl kolonos, todėl aplinkybės dėl baldų pokyčio, nesant vaizdo iš dešinės pusės, atmestinos kaip nepagrįstos. Be to ir kainos pasikeitimus sąlygojo ir infliacija, tai pripažino ir pats atsakovės atstovas, nurodęs, kad kaina galėjo išaugti ir dėl rinkos pokyčių, tai yra augančių kainų.
32. Pažymėtina, jog civiliniame procese įrodinėjimas vyksta, vadovaujantis dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12, 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje, kuriame yra nurodoma, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, yra šalių pareiga (CPK 179 str. 1 d.). Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę. Nagrinėjamu atveju kilęs civilinis teisinis ginčas kildinamas iš vartojimo teisinių santykių, tačiau abi šalis atstovauja profesionalūs teisininkai, dėl ko teismui nebuvo pagrindo veikti aktyviai ir įrodymus rinkti savo iniciatyva.
33. Pastebėtina, jog atsakovės veikla yra susijusi išskirtinai su baldų projektavimas ir gamyba, dėl ko spręstina, jog atsakovė turėjo visas galimybes teikti įrodymus dėl galimai kitokių medžiagų panaudojimo bei jų kainų skirtumo. Ieškovas byloje pateikė 2019 m. kovo 15 d. rašytinę sutartį su rangovu dėl baldų gamybos. Sutartyje detalizuota baldų komplekte naudotų medžiagų gamintojai, kodai, tačiau atsakovė atstovaujama profesionalaus teisininko neteikė įrodymų, kurie pagrįstų jos atstovo nurodomą poziciją, jog ieškovui sumontuotas baldų komplektas skyrėsi iš esmės dėl visiškai kitokių medžiagų panaudojimo, kurios ir sudarė kainų skirtumą.
34. Ištirti įrodymai patvirtina, kad sutartis su atsakove buvo nutraukta 2019 m. sausio 22 d. ieškovo iniciatyva dėl atsakovės padaryto esminio sutarties pažeidimo. Ieškovas 2019 m. kovo 15 d. sudarė pakeičiančią sutartį su naujuoju rangovu. Įvertinus sutarties nutraukimo ir kitos sutarties sudarymo aplinkybes, kilusį ginčą tarp ieškovo ir atsakovės, spręstina, kad sutartis su naujuoju rangovu buvo sudaryta per protingą terminą. Taigi, esant visų sąlygų visetui bei įvertinus anksčiau analizuotas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 440 Eur nuostolių, susidariusių dėl baldų užsakymo pas kitą rangovą, yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.
35. Taigi, įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 1736,62 Eur turtinės žalos tenkintinas iš dalies. Priteistina iš atsakovės ieškovo naudai viso 1530,38 Eur turtinės žalos (1090,38 Eur + 440 Eur).
Dėl palūkanų priteisimo
36. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
37. Ieškovas ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas. Teismas sprendžia ieškovo prašymą tenkinti ir priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
38. Ieškinį tenkinus iš dalies, kas sudaro 88,12 procentų, bylinėjimosi išlaidos atlygintinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovas sumokėjo 39 Eur žyminio mokesčio; 700 Eur už teisines paslaugas, viso 739 Eur (88,12 procentų sudaro 651,21 Eur), todėl iš atsakovės jam priteistina 651,21 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.
39. Atsakovė patyrė 1050 Eur išlaidų už teisines paslaugas; atmestų reikalavimų dalis sudaro 11,88 procentų, todėl iš ieškovo atsakovei priteistinos jos turėtos 124,74 Eur bylinėjimosi išlaidos.
40. Šiuo atveju pagal patenkintų reikalavimų dalį, atsakovė ieškovui turi sumokėti 651,21 Eur ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų, o ieškovas atsakovei – 124,74 Eur. Šiuo atveju, įskaičius priešpriešinius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistina 526,47 Eur (651,21 Eur – 124,74 Eur) dydžio bylinėjimosi išlaidos.
41. Byloje susidarė 4,89 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo Nr. 1R-19/1K-2).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1530,38 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt eurų ir 38 ct) turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų skaičiuoti nuo priteistos sumos (1530,38 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2020 m. liepos 13 d., ir 526,47 Eur (penkis šimtus dvidešimt šešis eurus ir 47 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.