- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-14
- Bylos Nr.
- e2A-239-370/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-0021-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Antanas Rudzinskas, Alma Urbanavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Apotheca vaistinė“
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybei
- Kategorijos
- 2.6.16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.16.11.2Valstybės ir savivaldybių institucijų gyvenamųjų patalpų nuoma
- 3.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Apotheca vaistinė“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-279-856/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Apotheca vaistinė“ ieškinį atsakovei Šiaulių miesto savivaldybei dėl įpareigojimo nutraukti nuomos sutartį ir skelbti naują viešą turto nuomos konkursą, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje, uždaroji akcinė bendrovė „Nemuno vaistinė“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Apotheca vaistinė“ (toliau – ir ieškovė) 2020 m. gruodžio 30 d. kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovę Šiaulių miesto savivaldybę (toliau – ir atsakovė) vienašališkai nutraukti su trečiuoju asmeniu UAB „Nemuno vaistinė“ (toliau – ir trečiasis asmuo) 2020 m. sausio 27 d. sudarytą Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. SŽ-63 (toliau – nuomos sutartis) ir vykdyti naują viešą 60,08 kv.m bendro ploto negyvenamųjų patalpų (indeksai ir plotai: 1-6 (13,86 kv.m); 1-7 (16,85 kv.m); 1-8 (26,37 kv.m); 1-67 (1,39 kv.m); 1-70 (1,61 kv.m), esančių adresu Vytauto g. 101, Šiauliuose (unikalus Nr. 2992-8006-1019) (toliau – patalpos), nuomos konkursą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė 2019 metų gruodžio mėnesį paskelbė patalpų viešą nuomos konkursą vaistinės veiklai vykdyti. Ieškovė pateikė paraišką dalyvauti konkurse ir sumokėjo konkurso dalyvio mokestį, pateikdama paraišką pasiūlė atsakovei mokėti 125,11 Eur už 1 kv.m mėnesinį patalpų nuomos mokestį, tačiau konkurso laimėtoju buvo pripažintas trečiojo asmens pateiktas pasiūlymas, su trečiuoju asmeniu buvo sudaryta nuomos sutartis.
3. Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2020 m. spalio 1 d. įvykusio posėdžio metu priėmė sprendimą Nr. T-391 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno vaistinė“ atleidimo nuo negyvenamųjų patalpų Vytauto g. 101, Šiauliuose, nuomos mokesčio“ (toliau – sprendimas), kurio pagrindu trečiasis asmuo laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 2 d. iki 2021 m. kovo 31 d. buvo atleistas nuo patalpų nuomos mokesčio mokėjimo. Ieškovės vertinimu, priimtas sprendimas tiesiogiai neigiamai veikia ieškovės interesus, nes, atleidus trečiąjį asmenį nuo patalpų nuomos mokesčio mokėjimo, buvo sumažintos trečiojo asmens patiriamos veiklos išlaidos ir trečiasis asmuo įgijo nepagrįstą pranašumą prieš savo konkurentus, t. y. trečiajam asmeniui atsirado galimybė mažinti vaistinėje prekiaujamų vaistų ir vaistinių preparatų bei kitų prekių kainas.
4. Šiaulių miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ir patikėjimo teise valdomo ilgalaikio materialiojo turto nuomos tvarkos aprašo (2019 m. liepos 4 d. redakcija) (toliau – aprašas) 55 punkte ir 55.2. papunktyje yra nustatyta, kad savivaldybės turto nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą, jeigu nuomininkas nesumoka už nuomą 3 mėnesius iš eilės, ši sąlyga taip pat yra įtvirtinta ir nuomos sutarties 21 punkte ir 21.2 papunktyje. Ieškinio pateikimo dieną trečiasis asmuo nuomos mokesčio nemokėjo beveik 6 mėnesius iš eilės, todėl trečiajam asmeniui nevykdant savo esminės pareigos už naudojimąsi patalpomis mokėti patalpų nuomos mokestį, atsakovė, kaip tą numato tiek aprašo nuostatos, tiek nuomos sutarties nuostatos, privalo nuomos sutartį vienašališkai nutraukti.
5. Ieškovės vertinimu, nutraukus nuomos sutartį, siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – ir VSTVNDĮ) 9 straipsnyje įtvirtintus savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus bei užtikrinti visuomenės interesus, šiuo atveju turėtų būti skelbiamas naujas viešas patalpų nuomos konkursas, tokiu būdu kartu sudarant galimybę ieškovei jame sudalyvauti ir išsinuomoti patalpas savo vaistinės veiklai jose vykdyti.
Šalies argumentai
6. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovė ir trečiasis asmuo 2021 m. sausio 26 d. susitarimu Nr. SŽ-87 „Dėl 2020 m. sausio 27 d. Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties Nr. SŽ-63 nutraukimo“ bendru šalių sutarimu anksčiau termino (nuo 2021 m. sausio 22 d.) jau yra nutraukusios sutartį, patalpos yra perduotos atsakovei. Atsižvelgiant į tai, ieškovei nėra jokio teisinio materialinio suinteresuotumo pareikšti ieškinį atsakovei.
7. Trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nuomos sutartis yra nutraukta, patalpos buvo perduotos atsakovei, todėl šiuo konkrečiu atveju faktinis pareikšto ieškinio pagrindas neegzistuoja ir tai sudaro savarankišką pagrindą pareikštą ieškinį atmesti. Taip pat nurodė, kad teismas negali įpareigoti patalpų savininko prieš jo valią skelbti viešą nuomos konkursą, nesant jokio teisėto pagrindo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė trečiajam asmeniui iš ieškovės 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidas.
9. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovės ir trečiojo asmens susitarimu nuomos sutartis 2021 m. sausio 22 d. buvo nutraukta, padarė išvadą, jog nebeliko šios dalies ieškinio objekto.
10. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismas negali įpareigoti viešo konkurso organizatorės skelbti naujo nuomos konkurso dėl ginčo patalpų nuomos, kadangi taip būtų be pagrindo paneigiama konkurso organizatorės diskrecijos teisė ir galimybės priimti sprendimą dėl turto naudojimo, nuomos pagal kompetenciją, galimybes ir poreikius konkrečiu laikotarpiu. Atsakovė yra ginčo turto savininkė ir tik ji pati gali priimti sprendimą dėl disponavimo jai priklausančiu turtu.
11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė neturi teisinio materialinio suinteresuotumo, nes ieškovė negali įrodyti, kad panaikinus sprendimą (dėl trečiojo asmens atleidimo nuo nuomos mokesčio), ji taps viešo nuomos konkurso laimėtoja ir ginčo patalpų nuomininke. Taip pat nustatė, kad nors Šiaulių apylinkės teismas 2021 m. kovo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-417-772/2021 tenkino ieškovės ieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu sprendimą, tačiau, teismo vertinimu, šis sprendimas jokios įtakos ieškovės teisėms neturi, nes ieškovė nepatyrė žalos dėl to, kad trečiasis asmuo buvo atleistas nuo mokesčio mokėjimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės pareikštas reikalavimas įpareigoti atsakovę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį bylos eigoje tapo nebeaktualus, kadangi iš esmės buvo patenkintas. Teismas šiuo atveju turėjo ne atmesti ieškovės reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo vienašališkai nutraukti nuomos sutartį, o šią bylos dalį nutraukti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
12.2. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismas negali įpareigoti atsakovės, skelbti naujo nuomos konkurso dėl ginčo patalpų nuomos. Priešingai, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, viešo nuomos konkurso būdu nustatytas nuomos mokestis negali būti mažinamas šalių susitarimu ar vienos šalies valia, tačiau tokiais atvejais turėtų būti nutraukiama esama nuomos sutartis ir skelbiamas naujas viešas turto nuomos konkursas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2012; 2014 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2014).
Žemesnės instancijos teismas
12.3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė savo veiksmais aiškiai pripažino ieškovės reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo vykdyti naują viešą patalpų nuomos konkursą, ir netgi pradėjo jį vykdyti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė pripažino ieškovės reikalavimą (CPK 140 straipsnio 2 dalis).
12.4. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės materialinio teisinio suinteresuotumo (ne)buvimo visiškai kitoje civilinėje byloje, išėjo už byloje pareikšto ieškinio ribų, tokiu būdu pažeisdamas CPK 265 straipsnio 2 dalį.
12.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog byloje nenustatytinas ieškovės materialinis teisinis suinteresuotumas reikalauti įpareigoti atsakovę vienašališkai nutraukti su trečiuoju asmeniu sudarytą nuomos sutartį bei vykdyti naują viešą patalpų nuomos konkursą. Priešingai, ieškovė siekė ir siekia apginti savo interesą išsinuomoti patalpas savo vaistinės veiklai jose vykdyti. Tiek ginčydama tarybos sprendimą, tiek pareikšdama ieškinį šioje byloje ieškovė siekė naujo patalpų nuomos konkurso paskelbimo, kuriame ieškovė galėtų dalyvauti ir jį laimėti.
Atsiliepimas
13. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą nepakeistą. Pripažinti, kad ieškovė, pateikdama apeliacinį skundą, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis bei skirti ieškovei 5 000 Eur baudą, pusę šios sumos priteisiant atsakovei ir trečiajam asmeniui. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
13.1. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo ne atmesti ieškovės reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo vienašališkai nutraukti nuomos sutartį, o šią bylos dalį nutraukti CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylai aktualias faktines aplinkybes, pagrįstai nustatė, kad nuomos sutartis yra nutraukta atsakovės ir trečiojo asmens susitarimu nuo 2021 m. sausio 22 d., todėl nebeliko šios dalies ieškinio objekto, be to, nuomos sutarties nutraukimo teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
13.2. Ieškovės reikalavimas vykdyti naują patalpų nuomos konkursą yra nesuderinamas su patalpų savininko teise disponuoti jam priklausančiu turtu. Teismas, nežinodamas patalpų savininko ketinimų ir poreikių, negali įpareigoti patalpų savininką prieš jo valią skelbti naują patalpų nuomos konkursą.
13.3. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo pareikšti ieškinį atsakovei dėl įpareigojimo nutraukti nuomos sutartį ir skelbti naują viešą turto nuomos konkursą. Šiuo konkrečiu atveju, ieškovė nebuvo nuomos sutarties šalis, todėl jos nutraukimas negalėjo ieškovei sukelti jokių teisinių padarinių.
13.4. Nors ieškovė akcentuoja, kad pareikštu ieškiniu ji siekė ir siekia ginti savo interesą išsinuomoti patalpas, tačiau vykdant naują patalpų nuomos konkursą, ieškovė jame nedalyvavo. Nurodytos aplinkybės patvirtina faktą, kad ieškovės tikslas yra sukelti nepatogumų atsakovei ir trečiajam asmeniui, įtraukiant juos į teisminį procesą, reikalaujantį žmogiškųjų išteklių ir lėšų. Dėl nurodytų aplinkybių, atsakovės vertinimu, yra pagrindas skirti 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos atsakovei ir trečiajam asmeniui.
14. Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
14.1. Nuomos sutartis būtų nutrūkusi, nepaisant to, ar ieškovė būtų pareiškusi ieškinį, nes trečiasis asmuo 2020 m. rugsėjo 14 d. (dar iki ieškovei pareiškiant ieškinį) kreipėsi į atsakovę dėl patalpų nuomos sutarties nutraukimo. Nors atsakovė ir prašė trečiojo asmens tęsti veiklą patalpose, atleido nuo nuomos mokesčio, tačiau trečiajam asmeniui veikla patalpose bet kuriuo atveju nebuvo pelninga, todėl šalys 2021 m. sausio 26 d. susitarė nutraukti patalpų nuomos sutartį bendru sutarimu, o ne dėl to, kad ieškovė pareiškė teisme nepagrįstą ieškinį.
14.2. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, teismai, net ir pripažinę viešuosius konkursus neteisėtais, negali įpareigoti subjektų skelbti naują viešą konkursą, nes taip būtų veikiama už patį subjektą, susiaurinama jo galimų priimti sprendimų apimtis, nežinant jo poreikių ir galimybių. Šiuo konkrečiu atveju konkursas net ir nebuvo pripažintas neteisėtu, nuomos sutartis nutraukta šalių susitarimu. Todėl atsakovė gali pati spręsti, kokiu būdu toliau bus naudojamas atsakovei priklausantis turtas.
Žemesnės instancijos teismas
14.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai vertino, kad nors Šiaulių apylinkės teismas neįsiteisėjusiu 2021 m. kovo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-417-772/2021 yra patenkinęs ieškinį, teismo vertinimu, šis sprendimas įtakos ieškovės teisėms neturi. Ieškovė neturi jokio pagrindo teigti ir įrodinėti, kad ji yra tinkamas subjektas, kuris gali reikalauti nutraukti patalpų nuomos sutartį (ieškovė nėra viešąjį interesą ginantis subjektas) ar reikalauti, kad atsakovė skelbtų naują patalpų nuomos viešą konkursą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis).
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2019 m. gruodžio 12 d. paskelbė dalies patalpų (Šiaulių miesto Centro poliklinika) viešą nuomos konkursą vaistinės veiklai vykdyti. Ieškovė 2020 m. sausio 3 d. pateikė paraišką dalyvauti konkurse ir sumokėjo konkurso dalyvio mokestį. Pateikdama paraišką apeliantė pasiūlė atsakovei mokėti 125,11 Eur už 1 kv.m mėnesinį patalpų nuomos mokestį, tačiau konkurso laimėtoju buvo pripažintas trečiojo asmens pateiktas pasiūlymas, trečiajam asmeniui asmuo pasiūlius mokėti 272,48 Eur už 1 kv.m, su juo buvo sudaryta nuomos sutartis.
18. Nuomos sutarties 7 punkte šalys susitarė dėl patalpų nuomos termino (nuo 2020 m. sausio 30 d. iki 2025 m. sausio 30 d.), taip pat nustatė nuomos sutarties pasibaigimo (nutraukimo) atvejus (pagal nuomos sutarties 20.2 papunktį nuomos sutartis gali būti nutraukta šalių susitarimu).
19. Trečiasis asmuo 2020 m. rugsėjo 14 d. pateikė atsakovei prašymą nutraukti patalpų nuomos sutartį nurodydama, jog nutraukia veiklą nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. ir 2020 m. rugsėjo 21 d. 11 val. prašo organizuoti patalpų perėmimą. Prašymą iš esmės motyvavo tuo, kad patalpose vykdant vaistinės veiklą dėl atitinkamų priežasčių žymiai sumažėjo apyvarta, vykdyti vaistinės veiklą tapo nuostolinga ir iki šiol atsakovė nėra išsprendusi pareiškėjos teiktų prašymų dėl atleidimo nuo nuomos mokesčio.
20. Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2020 m. spalio 1 d. priėmė sprendimą Nr. T-391 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno vaistinė“ atleidimo nuo negyvenamųjų patalpų Vytauto g. 101, Šiauliuose, nuomos mokesčio“, kurio pagrindu trečiasis asmuo laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 2 d. iki 2021 m. kovo 31 d. buvo atleistas nuo patalpų nuomos mokesčio mokėjimo.
21. Apeliantė, nesutikdama su atsakovės priimtu sprendimu (susipažinusi su viešai prieinamais duomenimis apie sprendimo priėmimo procedūrą), kreipėsi į teismą prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2020 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. T-391 ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės ,,Nemuno vaistinė“ atleidimo nuo gyvenamųjų patalpų Vytauto g. 101, Šiauliuose, nuomos mokesčio. Šiaulių apylinkės teismas 2021 m. kovo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-417-722/2021, ieškinį tenkino – pripažino atsakovės priimtą sprendimą negaliojančiu.
Žemesnės instancijos teismas
22. Atsakovė ir trečiasis asmuo 2021 m. sausio 26 d. sutarimu susitarė nutraukti nuomos sutartį nuo 2021 m. sausio 22 d., tą pačią dieną sutarties šalys sudarė patalpų grąžinimo aktą.
23. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) Šiaulių apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-472-368/2021 Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimą panaikino ir bylą nutraukė. Teismas nustatė, kad ieškovė (apeliantė) neturi materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.
Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo
24. Atsakovė kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus: 1) Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2021 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. T-199 „Dėl negyvenamųjų patalpų Vytauto g. 101, Šiauliuose, viešo nuomos konkurso, 2) 35,67 kv. m ploto negyvenamųjų patalpų Aido g. 18, Šiauliuose viešo nuomos konkurso sąlygas, 3) 2021 m. birželio 21 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų pastatų, patalpų, statinių nuomos konkurso komisijos posėdžio protokolą Nr. VAK-329.
25. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kartu būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal toje byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, apeliacinės instancijos teismui patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Teisėjų kolegija, susipažinusi su naujai pateikiamų įrodymo turiniu, sprendžia, kad atsakovė nepagrindė šių įrodymų pateikimo būtinybės apeliacinės instancijos teisme, taip pat atsakovės pateiktas nauji įrodymai neturi teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl atsakovės pateiktus įrodymus atsisakoma priimti.
Dėl reikalavimo nutraukti nuomos sutartį ir įpareigojimo skelbti naują konkursą
27. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantės reikalavimas įpareigoti atsakovę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį bylos eigoje tapo nebeaktualus, kadangi iš esmės buvo patenkintas. Apeliantės vertinimu, teismas šiuo atveju turėjo ne atmesti ieškovės reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo vienašališkai nutraukti nuomos sutartį, o šią bylos dalį nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais neturi pagrindo sutikti.
28. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei ir trečiajam asmeniui sudarius nuomos sutartį, ji buvo nutraukta šalių susitarimu (nutarties 22 punktas). Trečiasis asmuo tokio sprendimo siekė (nutarties 19 punktas) ir priėmė dėl COVID-19 pandemijos, dėl kurios paplitimo šalyje trečiajam asmeniui nuomotis patalpas tapo nuostolinga. Apeliantė ieškiniu įrodinėjo, kad nuomos sutartį atsakovė turėjo nutraukti su trečiuoju asmeniu vienašališkai, remdamasi įstatymo ir sutarties sąlyga dėl nuomos mokesčio nemokėjimo, tačiau nuomos sutartis buvo nutraukta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme sutarties šalių bendru susitarimu.
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip teisingai nurodo tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo, nutraukus nuomos sutartį – nebeliko ginčo objekto (įpareigojimo dėl sutarties nutraukimo), tačiau teismas pagrįstai vis tiek iš esmės tyrė ir vertino byloje esančius duomenis ir pasisakė dėl apeliantės ieškinio pagrįstumo, nes apeliantė dėl byloje paaiškėjusių faktų ieškinio dalyko ar pagrindo nekeitė, neprašė įvertinti nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog apeliantės reikalavimas įpareigoti atsakovę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį bylos eigoje tapo nebeaktualus.
30. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovę skelbti naują patalpų konkursą, nes atsakovė yra ginčo turto savininkė ir tik ji pati gali priimti sprendimą dėl disponavimo jai priklausančiu turtu. Apeliantės vertinimu, atsakovė savo veiksmais pripažino apeliantės reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo vykdyti naują viešą patalpų nuomos konkursą ir netgi pradėjo jį vykdyti, t. y. atsakovė pripažino šį ieškinio reikalavimą.
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės pozicija dėl ginčo patalpų yra prieštaringa, nes byloje nėra duomenų, kad apeliantė, dalyvaudama atsakovės organizuotame konkurse, nustatyta tvarka buvo pasinaudojusi teise apskųsti patalpų nuomos viešame konkurse priimtus sprendimus, todėl darytina išvada, kad apeliantė pripažino patalpų nuomos viešo konkurso laimėtoją – trečiojo asmens pateiktą pasiūlymą. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-472-368/2021 buvo nustatyta, kad „,<...> Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2021 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. T-l99 „Dėl negyvenamųjų patalpų Vytauto g. 101, Šiauliuose, viešo nuomos konkurso“, negyvenamųjų patalpų Vytauto g. 101, Šiauliuose viešo nuomos konkurso sąlygų bei 2021-06-21 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų pastatų, patalpų, statinių nuomos konkurso komisijos posėdžio protokolo Nr. VAK-329, atsakovei paskelbus konkursą, ieškovė savo pasiūlymo net nepateikė“ (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismui pagrįstai netenkino apeliantės reikalavimo įpareigoti atsakovę skelbti naują patalpų nuomos konkursą, nes apeliantė neįrodė savo suinteresuotumo patalpomis.
Dėl apeliantės teisinio materialinio suinteresuotumo
32. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantė šioje byloje neturi teisinio materialinio suinteresuotumo, nes ji negali įrodyti, kad panaikinus sprendimą (dėl trečiojo asmens atleidimo nuo nuomos mokesčio), ji taps viešo nuomos konkurso laimėtoja ir ginčo patalpų nuomininke. Apeliantė su tokiu teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad ji siekė ir siekia apginti savo interesą išsinuomoti patalpas savo vaistinės veiklai jose vykdyti, t. y. tiek ginčydama tarybos sprendimą, tiek pareikšdama ieškinį šioje byloje apeliantė siekė naujo patalpų nuomos konkurso paskelbimo, kuriame ji galėtų dalyvauti ir jį laimėti.
33. Dėl tiekėjų teisinio suinteresuotumo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdami asmenų procesinio subjektiškumo klausimą teismai, nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės padėties viešojo pirkimo procedūrose, privalo visada įvertinti, ar tokie subjektai yra suinteresuoti skundžiamos viešojo pirkimo sutarties sudarymu, įskaitant ir tuos atvejus, kai, pripažinus skundžiamą sutartį negaliojančia, jie pagrįstai galėtų tikėtis, kad iš naujo vykdomos viešojo pirkimo procedūros leis jiems konkuruoti su kitais tiekėjais dėl naujos viešojo pirkimo sutarties sudarymo; teisinis suinteresuotumas, pagrindžiantis teisę į teisminę gynybą, negali būti paneigiamas argumentais dėl tokio kreipimosi tikslingumo ar besikreipiančio asmens reiškiamų reikalavimų pagrįstumo; sprendžiant, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas sprendžia, patenkinti ar atmesti ieškinį (pvz., tiekėjo galimybė laimėti viešąjį pirkimą); teisinis suinteresuotumas viešojo pirkimo sutartimi, be kita ko, reiškia ir turtinės padėties atkūrimą, ypač kai sutarties sudaryti jau nebeįmanoma, be to, teisinis suinteresuotumas pripažįstamas tiek iš pirkimo procedūrų teisėtai pašalintiems tiekėjams, tiek tokiems ūkio subjektams, kurie neišrinkti laimėtojais; tiekėjo teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi būti nukreiptas į ginčo pirkimo laimėjimą, bet ir siekį (kiek jis teisėtas ir tinkamai įgyvendinamas) atnaujinti tiekėjų varžymąsi dėl to paties pirkimo objekto, kai ginčo pirkime nelieka apskritai ar tinkamų (pvz., priimtinos kainos) pasiūlymų; teismai negali atsisakyti ginti ieškovo teisės kvestionuoti perkančiosios organizacijos sprendimus dėl aukštesnėje eilės vietoje esančių pasiūlymų, jei ieškovas tinkamai įgyvendino savo teisių gynybą, inter alia (be kita ko), siekė gauti informaciją, reikalingą vėliau teisme teiksimiems reikalavimams pagrįsti; tiekėjo teisinis suinteresuotumas negali būti paneigtas dėl to, kad jis dėl pirkimo procedūrų pabaigos įstatyme įtvirtintu sutarties sudarymo pagrindu perkančiajai organizacijai nebegalės teikti pretenzijos, o turės iš karto teikti ieškinį teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-415/2015).
34. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės poziciją dėl teisinio materialinio suinteresuotumo paneigia jos pačios veiksmai, kurie buvo nustatyti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-472-368/2021 (nutarties 31 punktas). Šiuo konkrečiu atveju apeliantei turint materialinį teisinį suinteresuotumą, ji būtų dalyvavusi naujame atsakovės organizuotame viešajame patalpų nuomos konkurse, tačiau šios savo teisės neįgyvendino, t. y. nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados dėl apeliantės materialinio teisinio suinteresuotumo neturėjimo / nebuvimo.
Dėl baudos apeliantei CPK 95 straipsnio pagrindu skyrimo
35. Atsakovės vertinimu, apeliantės ieškinys buvo nepagrįstas, ieškovė žinojo, kad neturėjo suinteresuotumo byloje, todėl yra pagrindas skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
36. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 1–2 dalys).
37. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas).
38. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės nurodomos aplinkybės neleidžia daryti išvados dėl apeliantės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Nėra pagrindo spręsti, kad apeliantė pateikė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį. Vien ta aplinkybė, kad ieškinys nebuvo tenkintas, taip pat savaime nereiškia, jog teikdama jį apeliantė turėjo nesąžiningų tikslų. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pagal kuriuos individualiai vertintina apeliantės elgesio atitiktis piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje, nėra pagrindo pripažinti apeliantę piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
39. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, turėdamas tam tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą, pagrįstai atmetė apeliantės pareikštus reikalavimus, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamo sprendimo pakeisti ar panaikinti, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
40. Kadangi apeliantės apeliacinis skundas atmestas, jai bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos. Atsakovė duomenų, apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl klausimas dėl jų priteisimo nesprendžiamas. Trečiasis asmuo nurodė, kad patyrė 3 630 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė šias išlaidas priteisti iš apeliantės.
41. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
42. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus rekomenduotino priteisti užmokesčio už advokato teisinę pagalbą dydis yra (1 517,40 Eur x 1,3 koeficientas = 1 972,62 Eur).
43. Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai rengiant atsiliepimą į apeliantės apeliacinį skundą viršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytą dydį, taip pat įvertinus, tai kad byla nebuvo sudėtinga, joje nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo klausimai, sprendžia, kad yra pagrindas prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 1 500 Eur.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Nemuno vaistinė“, juridinio asmens kodas 134778482, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Apotheca vaistinė“, juridinio asmens kodas 134858576, 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.