- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-27
- Bylos Nr.
- e2A-472-368/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05975-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Birutė Simonaitienė, Vilija Valantienė
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės, „Nemuno vaistinė“, Šiaulių miesto savivaldybei
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno vaistinė“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Apotheca vaistinė“
- Kategorijos
- 2.1.6.3Civilinių teisių gynimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Birutės Simonaitienės ir Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno vaistinė“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Apotheca vaistinė“ ieškinį atsakovei Šiaulių miesto savivaldybei dėl Šiaulių m. savivaldybės tarybos 2020-10-01 sprendimo Nr. T-391 ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės ,,Nemuno vaistinė“ atleidimo nuo gyvenamųjų patalpų (adresu: duomenys neskelbtini), nuomos mokesčio“ pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje UAB ,,Nemuno vaistinė“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) 2020-10-01 sprendimą Nr. T - 391 ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės ,,Nemuno vaistinė“ atleidimo nuo gyvenamųjų patalpų (adresu: duomenys neskelbtini), nuomos mokesčio.“ Nurodė, jog 2019 metų gruodžio mėn. atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės (toliau - Atsakovė) tinklalapyje (https://www.siauliai.lt/) buvo paskelbtas viešas nuomos konkursas, kuriuo visi suinteresuoti asmenys buvo pakviesti varžytis dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančių 60,08 kv. m. bendro ploto negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) (toliau - Patalpos), išsinuomojimo vaistinės veiklai vykdyti (toliau - Konkursas). Ieškovė UAB „Apotheca vaistinė“ (toliau - Ieškovė) susidomėjo galimybe išsinuomoti patalpas savo vaistinės veiklai vykdyti, todėl pateikė paraišką dalyvauti konkurse bei sumokėjo konkurso dalyvio mokestį. Ieškovė, pateikdama paraišką, pasiūlė atsakovei mokėti 125,11 Eur už 1 kv. m. mėnesinį patalpų nuomos mokestį (iš viso 7 516,61 Eur / mėn. (be PVM)). Konkursas įvyko 2020-01-06 ir, peržiūrėjus visus konkurso dalyvių pateiktus pasiūlymus, paaiškėjo, kad didžiausią nuompinigių pasiūlymą konkurse pateikė ir konkursą laimėjo trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Nemuno vaistinė“ (toliau - Trečiasis asmuo). Už naudojimąsi patalpomis trečiasis asmuo pasiūlė atsakovei mokėti iš viso net 16 370,59 Eur (be PVM) dydžio nuomos mokestį kas mėnesį. Tarp atsakovės ir trečiojo asmens 2020-01-27 buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis ir trečiasis asmuo pradėjo patalpose vykdyti savo vaistinės veiklą.
2. 2020 m. rugsėjo mėnesį ieškovė sužinojo, kad taryba 2020-10-01 vyksiančio Tarybos posėdžio metu svarstys trečiojo asmens visiško atleidimo nuo patalpų nuomos mokesčio mokėjimo laikotarpiu nuo 2020-07-02 iki 2021-03-31 (9 mėnesius) klausimą. Ieškovė pateikė tarybai 2020-09-28 Raginimą Nr. SR-86 „Nepriimti korupcinio pobūdžio sprendimo dėl UAB „Nemuno vaistinė“ atleidimo nuo negyvenamųjų patalpų (adresu: duomenys neskelbtini), nuomos mokesčio“ (toliau - Raginimas), o taip pat paprašė vietoj to atitinkamam 9 mėnesių laikotarpiui perleisti patalpų nuomininko teises ir pareigas ieškovei, kuri yra pasiruošusi už naudojimąsi patalpomis per visa nurodyta laikotarpi (t. y. per 9 mėnesius) sumokėti atsakovei iš viso 67 649,49 Eur dydžio nuomos mokestį. Nepaisant to, taryba 2020-10-01 įvykusio posėdžio metu vis tiek priėmė 2020-10-01 sprendimą Nr. T-391 „Dėl Uždarosios akcinės bendrovės „Nemuno vaistinė“ atleidimo nuo negyvenamųjų patalpų (adresu: duomenys neskelbtini), nuomos mokesčio“ (toliau - Sprendimas), ir trečiojo asmens prašomu laikotarpiu (9 mėnesius) visiškai atleido jį nuo patalpų nuomos mokesčio mokėjimo (t. y. iš viso nuo 146 807,23 Eur sumos į atsakovės biudžetą sumokėjimo). Toks Tarybos priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, o taip pat pažeidžia ieškovės, kuri taip pat varžėsi dėl patalpų išsinuomojimo ir veiklos jose vykdymo, o šiuo metu vykdo vaistinės veiklą visiškai netoli patalpų, interesus dėl sekančių priežasčių. Pirma, sprendimas pažeidžia Šiaulių miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ir patikėjimo teise valdomo ilgalaikio materialiojo turto nuomos tvarkos apraše (2019-07-04 redakcija) (toliau - Aprašas) tvarką, nes jame nėra nustatyta galimybė atleisti atsakovės, kaip turto nuomininką nuo nuomos mokesčio mokėjimo. Antra, nors sprendimas grindžiamas Lietuvos Respublikoje paskelbtu karantinu, tačiau karantinas taip pat nesudaro pagrindo ginčijamo sprendimo priėmimui. Trečia, sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau - VSTVNDĮ) nuostatų, pažeidžia Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas) normas bei prieštarauja kasacinio teismo praktikai. Ketvirta, trečiasis asmuo yra pelningai veikianti bendrovė, kas nesudaro pagrindo išvadai, kad trečiasis asmuo patiria finansinių sunkumų ir negali iš dalies ar visiškai vykdyti patalpų nuomos sutartimi prisiimto įsipareigojimo mokėti atsakovei konkurso metu pasiūlyto dydžio nuomos mokestį. Taigi, dėl nurodyto, pakankamai akivaizdu, kad šiuo atveju sprendimas atleisti trečiąjį asmenį nuo patalpų nuomos mokesčio mokėjimo tiesiogiai neigiamai įtakoja ieškovės interesus. Atleidus trečiąjį asmenį nuo patalpų nuomos mokesčio mokėjimo, yra itin reikšmingai sumažintos trečiojo asmens patiriamos veiklos išlaidos (t. y. už naudojimąsi patalpomis nebereikia mokėti patalpų nuomos mokesčio), dėl ko trečiasis asmuo įgyja nepagrįstą pranašumą prieš savo konkurentus.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba, įgyvendindama savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto - negyvenamųjų patalpų adresu (duomenys neskelbtini) savininko funkcijas, priėmė ginčijamą sprendimą veikdama kaip viena iš patalpų nuomos sutarties šalių - patalpų nuomotojas ir, įvertinusi trečiojo asmens, kaip kitos nuomos sutarties šalies (nuomininko), prašymus bei nurodomas faktines aplinkybes, įvertinusi COVID - 19 pandemijos stipriai paveiktą žemiau atsiliepime išdėstomą faktinę situaciją ir sukeltus apribojimus išnuomotų patalpų naudojimui nuomininkui pagal patalpų nuomos sutartyje numatytą jų veiklos paskirtį, įgyvendino sąžiningos sutarties šalies elgesio modelį bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punkte ir 26 punkte jai suteiktą diskrecijos teisę nuspręsti dėl susidariusios neeilinės situacijos nuomininko atžvilgiu. Trečiojo asmens iš atsakovės išsinuomotos patalpos yra VšĮ Šiaulių centro poliklinikos pastate, patalpos neturi atskiro įėjimo iš lauko, į patalpas galima patekti tik įėjus į VšĮ Šiaulių centro poliklinikos pastatą, todėl paskelbus Lietuvos Respublikoje karantiną, į VšĮ Šiaulių centro poliklinikos pastatą (kartu ir į trečiojo asmens iš atsakovės išsinuomotas patalpas), UAB ,,Nemuno vaistinė“ valdoma vaistinė, esanti poliklinikos patalpose, tapo nepasiekiama galimiems klientams, todėl pagrindinės vaistinės veiklos - prekybos vaistiniais preparatais - vykdymas išsinuomotose patalpose tapo neįmanomas. Jeigu nebūtų priimtas ginčijamas sprendimas, trečiasis asmuo jau 2020-09-14 buvo pateikęs prašymą nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutraukti patalpų nuomos sutartį ir perduoti patalpas atsakovei, todėl, jei ir nebūtų priimtas ginčijamas sprendimas, akivaizdu, kad minėta nuomos mokesčio suma nebūtų patekusi į savivaldybės biudžetą. Nutraukus patalpų nuomos sutartį, atsakovė negalėtų siūlyti sudaryti nuomos sutartį su kitu 2019 m. vykdyto ginčo patalpų viešo nuomos konkurso dalyviu pagal dalyvių siūlytų nuomos mokesčių dydžių eilę, priešingai, atsakovė turėtų skelbti naują viešą nuomos konkursą ir nėra visiškai žinoma kokia patalpų nuomos kaina būtų dalyvių pasiūlyta (galimai ženkliai mažesnė), todėl atsakovė, kaip turto savininkė ir valdytoja, laikėsi pozicijos išsaugoti sudarytą ir veikiančią atsakovei bei viešajam interesui ekonomiškai naudingą nuomos sutartį. Ieškovė ginčo patalpų viešo nuomos konkurse pagal pateiktus 12 dalyvių pasiūlymus buvo devinta, todėl ir ši aplinkybė negalėtų būti laikytina priežastimi perleisti patalpų nuomininko teises būtent ieškovei.
Šalies argumentai
4. Trečiasis asmuo UAB ,,Nemuno vaistinė“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti arba palikti nenagrinėtu. Nurodė, kad pirma, ieškovė, reikšdama ieškinį bendrosios kompetencijos teisme, pažeidžia teisės aktuose įtvirtintas teismingumo taisykles ir pačiame atsakovės priimtame ginčijamame sprendime nurodytą jo apskundimo ir teisėtumo ginčijimo tvarką. Skundas dėl Tarybos sprendimo paduodamas pasirinktinai: administracinių ginčų komisijai arba tiesiogiai administraciniam teismui. Be to, pats ieškinio reikalavimas (jį patenkinus ar atmetus) ieškovės teisių ir pareigų prasme, jai nesukels jokių teisinių padarinių, todėl ieškovė apskritai neturi teisės kreiptis į teismą dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo, jos ieškinys turėtu būti paliktas nenagrinėtu. Pagal suformuotą teismų praktika toks procesas iš esmės būtų beprasmis. Ginčą dėl nuomos sutarties sąlygų teisme galėtų inicijuoti nebent atsakovė ir/arba trečiasis asmuo, tačiau joks ginčas šiuo atveju dėl nuomos sutarties sąlygų ir nuomos sutarties vykdymo tarp šalių apskritai nekyla. Teismas negali kištis į privačius šalių santykius, nesant tam pakankamo ir teisėto pagrindo, tai prieštarautų sutarties laisvės, nesikišimo į privačius reikalus, proporcingumo ir kitiems principams. Kaip antai, trečiasis asmuo ir kiti verslo subjektai buvo visiškai ar iš dalies atleisti nuo nuomos mokesčio mokėjimo ir Anykščių rajono savivaldybėje, Jurbarko rajono savivaldybėje, Kaišiadorių rajono savivaldybėje, Kauno rajono savivaldybėje, Panevėžio miesto savivaldybėje, Pasvalio rajono savivaldybėje. Ieškovė inicijavo bylą tik tam, kad pakenkti konkurentui sudėtingu COVID-19 pandemijos laikotarpiu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. kovo 22 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Pripažino negaliojančiu Šiaulių m. savivaldybės Tarybos 2020-10-01 sprendimą Nr. T-391 ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės ,,Nemuno vaistinė“ atleidimo nuo negyvenamųjų patalpų (adresu: duomenys neskelbtini), nuomos mokesčio“. Priteisė ieškovei UAB ,,Apotheca vaistinė“ iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės, atstovaujamos Šiaulių m. savivaldybės administracijos 75,00 Eur žyminio mokesčio ir 2 000, 00 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti, iš viso: 2 075,00 Eur. Likusioje dalyje ieškovės prašymą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo atmetė. Priteisė trečiajam asmeniui UAB ,,Nemuno vaistinė“ iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės, atstovaujamos Šiaulių m. savivaldybės administracijos 500, 00 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti. Atmetė trečiojo asmens UAB ,,Nemuno vaistinė“ prašymą dėl procesinės baudos skyrimo ieškovei UAB ,,Apotheca vaistinė“.
6. Pagrindiniai teismo motyvai:
6.1. Teismas įvertinęs byloje nustatytus faktus ir juos patvirtinančias aplinkybes konstatuoja, kad ginčo atveju Šiaulių m. savivaldybės tarybos 2020-10-01 sprendimas Nr. T-391 dėl nuomininko (trečiojo asmens) atleidimo nuo nuomos mokesčio neatitinka ne tik turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos aprašo nuostatų, bet ir VSTVNDĮ nustatytų principų. Tai, kad turto nuomos laikotarpiu LR buvo paskelbtas karantinas, kurio galiojimas iki šiol nėra pasibaigęs, savaime nereiškia, jog galėjo būti keičiamos 2020-01-27 nuomos sutarties sąlygos, kadangi šalių santykius reglamentuojančios imperatyvios teisės normos neleidžia to daryti, o privatinės teisės normos ginčo atveju netaikytinos. Savivaldybės turtas turi būti nuomojamas (plačiąja prasme) vadovaujantis viešosios teisės principu (tik tai, kas leidžiama specialiuosiuose šiuos santykius nustatančiuose teisės aktuose). Tai reiškia, kad jeigu trečiasis asmuo nusprendė nebetęsti nuomos santykių, kurie buvo sureguliuoti nuomos sutartimi, tokiu atveju savivaldybės institucijai atsirado pareiga ne tik ją nutraukti, atsižvelgiant į nuomininko prašymą, bet ir jo atžvilgiu taikyti visas iš to kylančias pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
6.2. Teismas konstatuoja, kad atsakovė pažeidė viešosios teisės aktus, nes rėmėsi netinkamu materialiosios teisės normų taikymu, o taip pat nepagrįstai nenutraukusi savo laiku nuomos sutarties trečiuoju asmeniu, pastarąjį atleido nuo nuomos mokesčio pagal sudarytą dvišalę sutartį. Teismas atkreipia bylos dalyvių dėmesį į tai, kad savivaldybės Tarybos sprendimas yra pripažįstamas tik negaliojančiu, o jo konstitucingumo kontrolė neįeina į šio teismo kompetenciją, dėl jis nėra panaikinamas.
6.3. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškė ieškinį atsakovei CPK 5 str., CK 1.138 straipsnio pagrindu. Ieškovė pateiktame teismui ieškinyje nurodė, kad atsakovės priimtas sprendimas įsiterpė į verslo komercinius santykius juos iškreipdamas, esamame teisiniame santykyje neatsižvelgta į LAT formuojama praktiką, netinkamai taikytos viešosios teisės nuostatos bei pažeista sąžiningos konkurencijos laisvę (CK 1.3 str. 4 d., 1.138 str. 7 p.), todėl teismas priimdamas ieškovės ieškinį atsakovei pripažino jos motyvus ir argumentus pagrįstais. Tuo tarpu atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepimo į ieškinį argumentą, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės, nes šiame santykyje jos interesas nepažeistas, teismas laiko nepagrįstu.
6.4. Nenustačius, kad ieškovė būtų sąmoningai veikusi prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar būtų pareiškusi nepagrįstą ieškinį, t. y. piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis), todėl trečiojo asmens prašymas skirti ieškovei baudą atmestinas kaip nepagrįstas.
6.5. Įvertinus nagrinėjamoje byloje gautus įrodymus ir šalių pateiktus argumentus administracinės teisės aspektu pripažintina, kad egzistuoja ir atsakovės institucijos Tarybos priimto sprendimo neteisėtumas. Teismo išvada dėl atsakovės priimto sprendimo neteisėtumo administracinės teisės aspektu nekeičia ir neprieštarauja teismo išvadai dėl jo negaliojimo pagal privatinės teisės nuostatas.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 22 d. sprendimą panaikinti ir ieškovės UAB „Apotheca vaistinė“ ieškinį palikti nenagrinėtą; arba, apeliacinės instancijos teismui netenkinus atsakovės (apeliantės) pirmojo prašymo, panaikinti 2021 m. kovo 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės UAB „Apotheca vaistinė“ ieškinį atmesti. Taip pat prašo priimti į bylą naujus įrodymus, kurių pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
7.1. Tarybos sprendimas savo turiniu apskritai neliečia nei ieškovės teisių, nei teisėtų interesų, nei juo labiau pareigų, o jo panaikinimas pats savaime niekaip nepakeičia ieškovės teisinės padėties. CPK 5 straipsnyje įtvirtintą asmenų teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos institutą ieškovė naudojo ne pagal įstatymo leidėjo nustatytą paskirtį, o siekė kitų, įstatyme nenumatytų tikslų (t. y. galimai teismo pagalba ieškovė siekė pakenkti trečiajam asmeniui). Nors tokias situacijas kiekvienu atveju individualiai (tame tarpe ir ginčo atveju) sprendė ne tik atsakovė (apeliantė), bet ir visa eilė kitų šalies savivaldybių), todėl šioje konkrečioje ginčo situacijoje teismui buvo akivaizdus pagrindas pripažinti tokį ieškovės elgesį prieštaraujančiu realios ir veiksmingos teisinės gynybos siekiui ir, ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkto bei CK 1.137 straipsnio 3 dalies pagrindu.
7.2. Nors ieškovė ir teismas ieškovės tariamą Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimą, o tuo pačiu savo ir kitų vaistinių rinkoje veikiančių ūkio subjektų (kurių interesus ginti ieškovė net neturi jokio teisinio pagrindo) interesus ėmė ginti ne Konkurencijos įstatymo nustatyta neteismine tvarka, kreipiantis į Konkurencijos įstatymo reikalavimų vykdymui kontroliuoti ir specialiai šiems ginčams spręsti įsteigtą instituciją, o civilinio proceso tvarka, tuo pažeisdami CPK 2 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso tikslus.
Žemesnės instancijos teismas
7.3. Teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės diskrecijos teisę riboja ne tik įstatymai ir juos įgyvendinantys teisės aktai, bet ir pačios savivaldybės priimti teisės aktai, kuomet Apraše nenumatyta tokia teisė savo biudžeto sąskaita mažinti šį mokestį ar iš viso nuo jo atleisti (sprendimo 25 l p., 1 pastraipa). Pažymėtina, kad Aprašo 50 punktas numato, kad Savivaldybės turto nuomos sutarties sąlygas galima koreguoti atsižvelgiant į konkretaus nuomojamo turto savybes ir kitus veiksnius, o 63 punktas numato, kad tai, kas nereglamentuota Apraše, sprendžiama taip, kaip numatyta teisės aktuose.
8. Atsiliepimu į atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą, trečiasis asmuo UAB „Nemuno vaistinė“ su juo sutinka, iš esmės nurodo analogiškus argumentus kaip ir atsakovė. Papildomai nurodo, kad:
8.1. Trečiojo asmens ketinimai nutraukti nuomos teisinius santykius buvo labai aiškūs ir kategoriški dar iki ieškovės ginčijamo Tarybos sprendimo priėmimo (t. y. dar 2020-09-14 UAB „Nemuno vaistinė“ pateikė Savivaldybei prašymą dėl patalpų nuomos sutarties nutraukimo – žr. atsakovės atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 12 – 2020-09-14 UAB „Nemuno vaistinė“ prašymas „Dėl patalpų nuomos sutarties nutraukimo“ (G-7764)), kuriame nurodoma, kad vykdyti vaistinės veiklą patalpose UAB „Nemuno vaistinei“ tapo nuostolinga, ženkliai sumažėjo apyvarta) ir nuomos sutartis greičiausiai būtų nutrūkusi gerokai anksčiau, jeigu ne priimtas ginčijamas Tarybos politinis sprendimas. Taigi patalpų nuomos sutarties nutraukimo faktas visiškai nesietinas ir niekaip nepriklausė nuo ieškovės valios, teisių ir pareigų, o pirmosios instancijos teismo argumentacija, kad ieškovė turi teisinį suinteresuotumą vien dėl to, kad dalyvavo viešajame konkurse dėl patalpų nuomos, neatitinka CPK 5 straipsnio nuostatų ir toks reikalavimas turėjo būti atmestas.
9. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Nemuno vaistinė“ prašo panaikinti 2021 m. kovo 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškovės UAB „Apotheca vaistinė“ ieškinį atmesti arba palikti nenagrinėtu ir priteisti trečiajam asmeniui UAB „Nemuno vaistinė“ visas bylinėjimosi išlaidas; pripažinti, kad UAB „Apotheca vaistinė“, pareikšdama ieškinį teisme, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, skirti UAB „Apotheca vaistinei“ penkių tūkstančių eurų baudą, 50 procentų iš šios baudos priteisiant atsakovei Šiaulių miesto savivaldybei ir trečiajam asmeniui UAB „Nemuno vaistinei“. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. Ieškinio reikalavimas ieškovės teisių ir pareigų prasme, jai nesukėlė, nesukelia ir negali sukelti jokių teisinių padarinių, todėl ieškovė apskritai neturėjo teisės kreiptis i teismą dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo, jos ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu. Ginčą dėl nuomos sutarties sąlygų pakeitimo teisme galėjo inicijuoti nebent atsakovė ir/arba trečiasis asmuo, tačiau joks ginčas apskritai nebuvo kilęs. Tuo tarpu ieškovė nėra nei viešąjį interesą ginantis asmuo, nei juo labiau turintis suinteresuotumą bylos baigtimi asmuo. Teismas negali ex officio kištis i šalių santykius, nesant tam pakankamo ir teisėto pagrindo, o ypatingai tuo atveju, jeigu ieškinį reiškia jokio materialinio ir/ar procesinio suinteresuotumo neturintis ieškovas. Nors ieškovė nurodo, kad pareikšdama ieškinį „gina viešąjį interesą“, tačiau to daryti ji neturi jokio teisinio pagrindo. Subjektų, kurie gali kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynybos ratas yra aiškiai apibrėžtas įstatyme ir į jį ieškovė nepatenka.
9.2. Byla buvo nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) nuostatas. Ieškovė nesikreipė į administracinį teismą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 55 straipsnio 1 d dalyje nurodyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai išplėtė bylos nagrinėjimo ribas, nepagrįstai patenkino ieškovės reikalavimą, kuris turėjo būti atmestas.
Žemesnės instancijos teismas
9.3. Civilinio proceso pagrindas yra dvi šalys ir byloje priimtas sprendimas iš esmės susijęs tik su šalių materialiosiomis subjektinėmis teisėmis ir pareigomis. Teismas skundžiamame sprendime nepagrindė ieškovės suinteresuotumo bylos baigtimi, kadangi tokio suinteresuotumo ir nebuvo. Šios bylos tikslas buvo tik pakenkti konkurentui sudėtingu COVID-19 pandemijos laikotarpiu įtraukiant trečiąjį asmenį į bylinėjimosi procesą, kas laikytina ieškovės piktnaudžiavimu procesine teise kreiptis į teismą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė trečiojo asmens prašymą skirti baudą ieškovei už nesąžiningą procesinį elgesį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pareiškė ieškinį, piktnaudžiaudama procesine teise, t. y. ieškinio reikalavimo patenkinimas ar nepatenkinimas neturi jokios įtakos jos teisėms ir pareigoms, o už tokį neteisėtą elgesį pagal CPK 95 str., ieškovei turėjo būti skirta įstatyme numatyta baudą, pusę jos priteisiant iš ieškovės atsakovei ir trečiajam asmeniui. Be to, teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, priteisdamas iš ieškovės tik 500 Eur trečiajam asmeniui iš 2315 Eur patirtų.
10. Atsiliepimu į atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą ir trečiojo asmens UAB „Nemuno vaistinė“ atsiliepimą, ieškovė UAB „Apotheca vaistinė“ prašo Šiaulių apylinkės teismo 2021-03-22 sprendimą palikti nepakeistą, trečiojo asmens prašymą skirti ieškovei baudą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
10.1. Byloje yra ginčijamas Tarybos Sprendimas, kuriuo trečiasis asmuo yra atleistas nuo patalpų nuomos mokesčio mokėjimo net 9 mėnesius iš eilės, t. y. laikotarpiu nuo 2020-07-02 iki 2021-03-31, kas įgalina daryti pagrįstą išvadą, kad, remiantis Aprašo 55 p., 55.2. p. ir patalpų nuomos sutarties 21 p., 21.2. p. nuostatomis, panaikinus Tarybos Sprendimą, atsiranda tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas su Trečiuoju asmeniu sudarytą Patalpų nuomos sutartį vienašališkai nutraukti, atitinkamai, nutraukus Patalpų nuomos sutartį – skelbti naują viešą Patalpų nuomos konkursą, kuriame vėl dalyvautų ieškovė. Priešingai nei nurodo atsakovė ir trečiasis asmuo, bei, kaip visiškai teisingai Sprendime sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovės siekis byloje nuginčyti Tarybos Sprendimą yra tiesiogiai susijęs su ieškovės interesais, konkrečiai – interesu išsinuomoti Patalpas savo veiklai vykdyti. Tai reiškia, kad ieškovė turi teisę kreiptis į teismą CPK 5 straipsnio pagrindu.
10.2. Tarybos Sprendimas, kuriuo trečiasis asmuo net 9 mėnesius buvo atleistas nuo paties trečiojo asmens Konkurse pasiūlyto dydžio Patalpų nuomos mokesčio mokėjimo, jau įvykus Konkursui, iš esmės modifikavo (pakeitė) Konkurso sąlygas, kas suponuoja skaidrumo principo ir atitinkamai ieškovės, kaip Konkurso dalyvės, interesų pažeidimą. Nurodytos aplinkybės suponuoja ne tik grubų ieškovės interesų pažeidimą, bet ir Konkurencijos įstatymo 4 str. bei Konstitucijos 46 str. pažeidimus, kadangi ginčijamu Tarybos Sprendimu yra akivaizdžiai teikiamos privilegijos vienam vieninteliam ūkio subjektui – trečiajam asmeniui – visiškai neįvertinant to, kad, suteikus tokią Patalpų nuomos mokesčio lengvatą (t. y. atleidimą nuo Patalpų nuomos mokesčio net 9 mėnesių laikotarpiui), šito neigiamas pasekmes dėl negautų savivaldybės biudžeto pajamų pajus ne vien tik visuomenė (savivaldybės bendruomenė), tačiau ir kiti vaistinių rinkoje veikiantys ūkio subjektai (tame tarpe ieškovė). Kitaip tariant, Taryba, priimdama Tarybos Sprendimą, visiškai neįvertino, kad tokiu savo sprendimu, kuriuo yra privilegijuojamas vienas ūkio subjektais (trečiasis asmuo) – atsiras konkurencijos sąlygų skirtumų vaistinių rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams (tame tarpe ieškovei).
10.3. Tarybos Sprendimas, kuriuo trečiasis asmuo 9 mėnesių laikotarpiu Tarybos yra atleistas nuo Patalpų nuomos mokesčio mokėjimo, neatitinka VSTVNDĮ 9 str. 4 p. įtvirtinto viešosios teisės principo – grubiai prieštarauja Aprašo nuostatoms, yra priimtas nesant tam jokio teisinio pagrindo, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo Sprendimu pripažintas negaliojančiu. Sprendime nurodytas Vyriausybės 2020-02-26 Nutarimas, jog laikotarpiu nuo 2020-03-16 iki 2020-06-16 Lietuvos Respublikos teritorijoje buvęs paskelbtas karantinas taip pat nesudaro pagrindo Tarybos Sprendimo priėmimui.
10.4. Trečiasis asmuo, remdamasis CPK 95 str., apeliaciniu skundu taip pat prašo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesine teise. Anot trečiojo asmens, ieškovės ieškinio tikslas neva yra ne apginti savo teises ir interesus, o sužlugdyti konkurentą arba stipriai apsunkinti jo padėtį. Ieškovė aukščiau šiame atsiliepime jau išdėstė tas aplinkybes ir argumentus, kurie patvirtina ieškovės suinteresuotumą Tarybos Sprendimo panaikinimu, o taip pat patvirtina esant aiškų pagrindą nurodytą sprendimą panaikinti (pripažinti negaliojančiu), kas atitinkamai suponuoja išvadą, kad nėra jokio pagrindo baudos ieškovei CPK 95 str. pagrindu taikymui.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai tenkintini.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas visiškai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Byloje pateikti du apeliaciniai skundai. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantė Šiaulių miesto savivaldybės administracija ir trečiasis asmuo savo pozicijas grindžia iš esmės analogiškais argumentais. Atsakovė nurodo, kad pirma, Tarybos sprendimas savo turiniu apskritai neliečia nei ieškovės teisių, nei teisėtų interesų, nei juo labiau pareigų, o jo panaikinimas pats savaime niekaip nepakeičia ieškovės teisinės padėties, todėl šioje konkrečioje ginčo situacijoje teismui buvo akivaizdus pagrindas pripažinti tokį ieškovės elgesį prieštaraujančiu realios ir veiksmingos teisinės gynybos siekiui ir, ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkto bei CK 1.137 straipsnio 3 dalies pagrindu. Tokiam argumentui pritaria ir trečiasis asmuo. Antra, atsakovė teigia, jog ieškovė ir teismas ieškovės tariamą Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimą, o tuo pačiu savo ir kitų vaistinių rinkoje veikiančių ūkio subjektų (kurių interesus ginti ieškovė net neturi jokio teisinio pagrindo) interesus ėmė ginti ne Konkurencijos įstatymo nustatyta neteismine tvarka, kreipiantis į Konkurencijos įstatymo reikalavimų vykdymui kontroliuoti ir specialiai šiems ginčams spręsti įsteigtą instituciją, o civilinio proceso tvarka, tuo pažeisdami CPK 2 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso tikslus. Trečia, atsakovė pažymi, kad teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės diskrecijos teisę riboja ne tik įstatymai ir juos įgyvendinantys teisės aktai, bet ir pačios savivaldybės priimti teisės aktai, kuomet Apraše nenumatyta tokia teisė savo biudžeto sąskaita mažinti šį mokestį ar iš viso nuo jo atleisti. Pažymėtina, kad Aprašo 50 punktas numato, kad Savivaldybės turto nuomos sutarties sąlygas galima koreguoti atsižvelgiant į konkretaus nuomojamo turto savybes ir kitus veiksnius, o 63 punktas numato, kad tai, kas nereglamentuota Apraše, sprendžiama taip, kaip numatyta teisės aktuose. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė tik siekė pakenkti jai kaip konkurentei, nepagrįstai įtraukė į bylinėjimosi procesą, mano, kad ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepaskyrė ieškovei baudos ir prašo apeliacinės instancijos teismo tą baudą skirti. Taip pat trečiasis asmuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo jai priteistomis per mažomis bylinėjimosi išlaidomis.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
14. Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija prašo priimti į bylą naujus įrodymus – Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2021 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. T-l99 „Dėl negyvenamųjų patalpų (adresu: duomenys neskelbtini), viešo nuomos konkurso“, negyvenamųjų patalpų (adresu: duomenys neskelbtini) viešo nuomos konkurso sąlygas bei 2021-06-21 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų pastatų, patalpų, statinių nuomos konkurso komisijos posėdžio protokolą Nr. VAK-329. Nurodo, kad šie dokumentai patvirtina, jog ieškovės teismui nurodytas interesas išsinuomoti Ginčo patalpas byloje buvo deklaratyvus, nes, kaip paaiškėjo vėliau, atsakovei ir trečiajam asmeniui 2021 m. sausio 26 d. bendru šalių susitarimu Nr. SŽ-87 “Dėl 2020 m. sausio 27 d. Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties Nr. SŽ-63 nutraukimo” nuo 2021 m. sausio 22 d. nutraukus Ginčo patalpų nuomos sutartį ir vėl atsilaisvinus patalpoms, atsakovė, po teismo sprendimo priėmimo, 2021 m. gegužės mėnesį iš naujo paskelbė Ginčo patalpų, viešą nuomos konkursą (pastarasis konkursas šiuo metu yra nutrauktas dėl kitų prasidėjusių teisminių ginčų (ieškovė nėra naujų teisminių ginčų iniciatorė)). Tačiau, kaip matyti iš papildomai pateikiamo ir prašomo priimti į bylą 2021-06-21 Negyvenamųjų pastatų, patalpų, statinių nuomos konkurso komisijos posėdžio protokolo Nr. VAK-329, pasiūlymus negyvenamųjų patalpų (adresu: duomenys neskelbtini) nuomai pateikė 2 konkurso dalyviai, tarp kurių, ieškovės pateikto pasiūlymo nebuvo. Mano, kad visapusiškam civilinės bylos apeliacinėje instancijoje išnagrinėjimui yra reikšminga pateikti apeliacinės instancijos teismui aukščiau nurodytus papildomus paaiškinimus bei pridedamus dokumentus.
15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013). Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktų dokumentų turinį, pripažįsta, jog šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, šių dokumentų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl juos priima ir vertina su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
Dėl bylos esmės
16. Byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija 2019-12-12 sprendimu Nr. T-448 paskelbė negyvenamųjų patalpų (adresu: duomenys neskelbtini), viešą nuomos konkursą, kurį laimėjo trečiasis asmuo (1 t., 75 b. l.). Su viešo konkurso nugalėtoju trečiuoju asmeniu (nuomininku), atsakovės (nuomotojo) vardu 2020 m. sausio 27 d. buvo sudarytą Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis Nr. SŽ-63 (toliau ir Sutartis) ir pagal 2021-01-31 priėmimo - perdavimo aktą, jame nurodytos patalpos buvo perduotos nuomininkui (1 t., 77-81 b. l.). Sutartyje nustatytas buvo nustatytas nuomos terminas nuo 2020-01-31 iki 2025-01-30 (Sutarties 7 punktas). Trečiasis asmuo jau 2020-03-16 raštu kreipėsi į atsakovės instituciją prašydamas už karantino laikotarpį nuo 2020-03-16 iki 2020-03-30 įskaitytinai ,,neskaičiuoti patalpų nuomos mokesčio“ (1 t., 82 b. l.). Nuomininkas (trečiasis asmuo) 2020-03-26 raštu dėl patalpų nuomos sutarties vykdymo pakartotinai kreipėsi į atsakovę nurodydamas, kad nuo 2020-03-26 iki LR pasibaigs karantinas, yra stabdoma nuomojamose patalpose veikiančios vaistinės veikla, tuo pačiu prašydamas nuomotojo neskaičiuoti nuomos mokesčio, kurios jis už ,,minėtą laikotarpį nemokės“ (1 t., 83-84 b. l.). Analogiško turinio prašymą trečiasis asmuo nusiuntė atsakovei ir 2020-04-01 (1 t., 85-86 b. l.). Nuomininkas 2020-04-14 ir 2020-06-16 raštuose dėl patalpų nuomos sutarčių vykdymo nuomotojui nurodė aplinkybes, lemiančias jo apyvartos sumažėjimą, teigdamas, jog dėl to ,,nėra pagrindo skaičiuoti ir mokėti Patalpų nuomos mokesčio“ (1 t., 87-90 b. l.). Nuomininkas vėl 2020-07-02 raštu dėl patalpų nuomos sutarčių vykdymo kreipėsi į nuomotoją prašydamas atleisti jį nuo nuomos mokesčio mokėjimo nuo 2020-03-14 iki 2020-06-16 dėl šalyje paskelbto karantino ir nuo nurodyto laikotarpio pradžios iki bus užbaigti remonto darbai pastate, kuriame nuomojamos patalpos (1 t., 91-92 b. l.). Pastato (adresu: duomenys neskelbtini), valdytojas atsakydamas į atsakovės institucijos prašymą nurodė, kad į nuomininko numojamas patalpas karantino laikotarpiu galėjo patekti tik gydymo įstaigos personalas (1 t., 96 b. l.). Atsakovė institucija 2020-09-03 sprendimu Nr. T-319 nusprendė atleisti UAB ,,Nemuno vaistinė“ nuo nuomos mokesčio nuo 2020-06-16 iki 2020-07-01 kuomet VšĮ Šiaulių centro poliklinikos patalpose buvo vykdomi remonto darbai dėl ko nuomininkas negalėjo vykdyti veiklos (1 t., 98 b. l.). Tačiau trečiasis asmuo jau 2020-09-14 kreipėsi į atsakovę su prašymu dėl nuomos sutarties nutraukimo nuo 2020-09-16 ir patalpų perdavimo nuomotojui 2020-09-21 (1 t., 100 b. l.). Nuomininkas 2020-09-18 dar kartą kreipėsi į nuomotoją su prašymu dėl tolesnio nuomos sutarties vykdymo ir atleidimo nuo numos mokesčio, pakartodamas ankstesniuose prašymuose nurodytas priežastis (1 t., 101-102 b. l.). Atsakovės įgaliotas asmuo 2020-09-24 posėdžio protokolu nutarė parengti nuomotoją atstovaujančiai institucijai sprendimo projektą dėl trečiojo asmens (nuomininko) atleidimo nuo nuomos mokesčio (1 t., 103 b. l.). Atsakovės institucija pagal jai pateiktus aiškinamuosius raštus, 2020-10-01 sprendimu Nr. T-391 vėl nusprendė atleisti trečiąjį asmenį nuo nuomos mokesčio (146 807,23 Eur) nuo 2020-07-02 iki 2021-03-31 įskaitytinai (1 t., 104, 106-109 b. l.). Ieškovas 2020-09-28 kreipėsi į atsakovės institucijos atstovus su raginimu nepriimti korupcinio pobūdžio sprendimo dėl trečiojo asmens atleidimo nuo negyvenamųjų patalpų (adresu: duomenys neskelbtini), nuomos mokesčio (1 t., 21-22 b. l.). Trečiojo asmens turto kiekis ir ūkinės veiklos rezultatai atitinkamu laikotarpiui nurodyti juridinių asmenų registrui pateiktame jo balanse ir pelno nuostolių ataskaitoje (1 t., 32-35 b. l.). LR sveikatos apsaugos ministerija 2020 m. liepos mėnesio atsakymu ieškovei dėl nuomos mokesčio sumažinimo už nuomojamas patalpas pagal sudarytas nuomos sutartis nurodė, kad nėra tam teisinio pagrindo (1 t., 38-39 b. l.). Trečiasis asmuo atsakovės įgaliotam asmeniui pateikė duomenis apie gautas pajamas iš vaistinės veiklos (adresu: duomenys neskelbtini), per laikotarpį nuo 2020 kovo mėnesį iki 2020 m. gruodžio mėnesio (1 t., 130 b. l.). VšĮ Šiaulių centro poliklinika informavo trečiąjį asmenį apie įėjime į pastatą atliekamus remonto darbus (1 t., 163 b. l.). Atsakovės įgaliotas asmuo ir trečiasis asmuo 2021-01-26 susitarimu Nr. SŽ-87 dėl 2020-01-27 Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties Nr. SŽ-63 nutraukimo, susitarė ją nutraukti nuo 2021-01-22 (2 t., 2-3 b. l.).
Dėl ieškovės suinteresuotumo bylos baigtimi
17. Atsakovas vienu iš apeliacinio skundo argumentu nurodo, kad Tarybos sprendimas savo turiniu apskritai neliečia nei ieškovės teisių, nei teisėtų interesų, nei juo labiau pareigų, o jo panaikinimas pats savaime niekaip nepakeičia ieškovės teisinės padėties, todėl šioje konkrečioje ginčo situacijoje teismui buvo akivaizdus pagrindas pripažinti tokį ieškovės elgesį prieštaraujančiu realios ir veiksmingos teisinės gynybos siekiui ir, ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkto bei CK 1.137 straipsnio 3 dalies pagrindu.
18. Tuo tarpu ieškovė teigia, kad panaikinus Tarybos sprendimą, atsiranda tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas su trečiuoju asmeniu sudarytą Patalpų nuomos sutartį vienašališkai nutraukti, atitinkamai, nutraukus Patalpų nuomos sutartį – skelbti naują viešą Patalpų nuomos konkursą, kuriame vėl dalyvautų ieškovė. Priešingai nei nurodo atsakovė ir trečiasis asmuo, bei, kaip visiškai teisingai Sprendime sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovės siekis byloje nuginčyti Tarybos sprendimą yra tiesiogiai susijęs su ieškovės interesais, konkrečiai – interesu išsinuomoti Patalpas savo veiklai vykdyti.
19. Teisėjų kolegija su ieškovės argumentais nesutinka ir laiko, jog ieškovės siekis, kad panaikinus Tarybos sprendimą atsakovė nutrauktų sutartį su trečiuoju asmeniu ir tai būtų pagrindas skelbti naują konkursą dėl patalpų nuomos, kuriame ieškovė dalyvautų bei galimai laimėtų, yra per daug nutolęs nuo galimo tiesioginio ieškovės teisės pažeidimo. Dar daugiau, kaip matyti iš atsakovės pateiktų naujų įrodymų - Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2021 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. T-l99 „Dėl negyvenamųjų patalpų (adresu: duomenys neskelbtini), viešo nuomos konkurso“, negyvenamųjų patalpų (adresu: duomenys neskelbtini) viešo nuomos konkurso sąlygų bei 2021-06-21 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų pastatų, patalpų, statinių nuomos konkurso komisijos posėdžio protokolo Nr. VAK-329, atsakovei paskelbus konkursą, ieškovė savo pasiūlymo net nepateikė. Su apeliantės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos argumentu, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija, sutinka dėl žemiau nurodytų priežasčių.
20. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).
21. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kreipimasis į teismą nėra savitikslis, todėl pagal šioje dalyje nustatytą teisinį reguliavimą ieškinys negali būti tenkinamas, jeigu ieškovas neįrodo teisių ar įstatymo saugomo intereso pažeidimo. Priešingu atveju, t. y. kai įgyvendinus teisę į teisminę gynybą nepasiekiamas materialusis teisinis efektas, – t. y. nėra modifikuojamos (sukurtos, pakeistos, panaikintos) ieškovo teisės ar pareigos, kreipimasis į teismą būtų savitikslis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-403/2020). Pabrėžtina, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, ir išaiškinta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: tai būtent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2019 m. spalio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-695/2019 75 punktą, 2019 m. spalio 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019 35.6 punktą). Ir priešingai – asmuo neturi teisės kreiptis į teismą prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 rugsėjo 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-267-611/2019 17 punktą).
22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Tarybos sprendimu atsakovė nusprendė atleisti trečiąjį asmenį atitinkamam laikotarpiui nuo Patalpų, išsinuomotų 2020-01-27 Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartimi Nr. SZ-63 (toliau — Nuomos sutartis), nuomos mokesčio. Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti šį atsakovės (apeliantės) Tarybos sprendimą neteisėtu. Savo reikalavimą grindžia tuo, kad Tarybos sprendimas pažeidžia ne tik ieškovės, bet ir savivaldybės bendruomenės bei kitų ūkio subjektų interesai. Iš ieškovės argumentų seka, kad ieškovė ieškiniu savo suinteresuotumą dėl priimto Tarybos sprendimo sieja ir su viešojo bei kitų ūkio subjektų interesų pažeidimu, bei prašo teismo neva pažeistas teises ginti. Visgi, teisėjų kolegija pastebi, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad ieškovė turi įgaliojimus ginti viešąjį interesą ar kitų asmenų (ūkio subjektų) tariamai pažeistas teises. Viešąjį interesą teisę turi ginti tik CPK 49 straipsnyje nurodyti asmenys jame nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
23. Nors tiek ieškovė, tiek pirmosios instancijos teismas, laikėsi pozicijos, kad ieškovės suinteresuotumas nagrinėjamoje byloje, sietinas su jos galimybe vėl dalyvauti naujame viešame konkurse, tačiau net ir teismui tenkinus ieškovės reikalavimą, teisėjų kolegijos nuomone, dėl to ieškovei automatiškai neatsiranda jokių teisinių padarinių, nes galimybė dalyvauti konkurse dar nereiškia, kad ieškovė bus būtent tas ūkio subjektas, su kuriuo atsakovė sudarys Patalpų nuomos sutartį. Juo labiau, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, jog atsakovė apskritai gali vienašališkai nuspręsti kaip naudoti patalpas, pavyzdžiui jas perduodant sveikatos priežiūros įstaigos, o ne nuomoti skelbiant naują Konkursą, farmacinei veiklai. Be to, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, jei atsakovė (apeliantė) ir trečiasis asmuo 2021 m. sausio 26 d. susitarimu Nr. SŽ-87 nebūtų sutarusios anksčiau termino nutraukti Nuomos sutartį (2 t., 2-3 b. l.), nuomos sutartis nebūtų nutrūkusi ir nuomos teisiniai santykiai tarp atsakovės (apeliantės) ir trečiojo asmens nebūtų pasibaigę ir ieškovė savaime neįgytų jokių teisių, nei pareigų. Skelbiant atsakovei naują Konkursą, kiekvienas suinteresuotas asmuo, norėdamas išsinuomoti atsakovės turtą, privalo pateikti paraišką, prašant jį pripažinti konkurso dalyviu dėl turto, kurį savivaldybė siekia išnuomoti viešo konkurso būdu, tik tada, kai savivaldybė tokią informaciją paskelbia. Šiuo aspektu, teisėjų kolegija visiškai pritaria atsakovės apeliaciniame skunde nurodytam argumentui, jog akivaizdu, kad net ir pirmosios instancijos teismui panaikinus (pripažinus negaliojančiu) Tarybos sprendimą, Nuomos sutarties galiojimas savaime nebūtų nutrūkęs, dėl ko atsakovei (apeliantei) išnagrinėtos teisminės bylos rezultate nebūtų atsiradęs pagrindas skelbti naują viešą nuomos konkursą, kuriame dalyvauti dėl to galimybę būtų įgijusi ieškovė. Dar kartą paminėtina ir tai, kad iš atsakovės pateiktų apeliacinės instancijos teismui naujų įrodymų - Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2021 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. T-l99 „Dėl negyvenamųjų patalpų (adresu: duomenys neskelbtini), viešo nuomos konkurso“, negyvenamųjų patalpų (adresu: duomenys neskelbtini) viešo nuomos konkurso sąlygų bei 2021-06-21 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų pastatų, patalpų, statinių nuomos konkurso komisijos posėdžio protokolo Nr. VAK-329, atsakovei paskelbus konkursą, ieškovė savo pasiūlymo net nepateikė. Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytą motyvą dėl ieškovės teisės kreiptis į teismą grindžiant šią teisę jos suinteresuotumu vėl dalyvauti naujame viešame konkurse, teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu, o analogiškus ieškovės argumentus deklaratyviais.
24. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovės nurodytos ir pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, susijusios su trečiojo asmens atleidimu nuo nuomos mokesčio mokėjimo pandemijos laikotarpiu, neįrodo, kad prašomu panaikinti ginčijamu Tarybos Sprendimu T-391 buvo pažeistos ieškovės teisės ar įstatymų saugomas interesas, o tenkinus ieškovės reikalavimą dėl šio Tarybos Sprendimo nebuvo modifikuotos (sukurtos, pakeistos, panaikintos) kokios nors ieškovės teisės ar pareigos. Todėl ieškovės reikalavimas panaikinti Tarybos Sprendimą T-391 negalėjo būti tenkinamas. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios nutarties 16-20 punktuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą dėl Tarybos Sprendimo T-391, kuriuo trečiasis asmuo atleistas 9 mėnesiams nuo patalpų nuomos mokesčio panaikinimo, todėl priėmė neteisėtą procesinį sprendimą, dėl ko jis naikintinas, išsprendžiant ginčo klausimą iš esmės – bylą nutraukiant (CPK 326 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Kad ieškovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi yra pažymėjęs ir Šiaulių apygardos teismas 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-279-856/2021 42 punkte, išnagrinėtoje pagal tos pačios ieškovės „Apotheca vaistinė“ ieškinį atsakovei Šiaulių miesto savivaldybei dėl įpareigojimo nutraukti nuomos sutartį ir skelbti naują viešą turto nuomos konkursą, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje uždaroji akcinė bendrovė „Nemuno vaistinė“.
Dėl Konkurencijos įstatymo reglamentuojančių teisės normų
25. Apeliantė Šiaulių miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė ir teismas ieškovės tariamą Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimą, o tuo pačiu savo ir kitų vaistinių rinkoje veikiančių ūkio subjektų (kurių interesus ginti ieškovė net neturi jokio teisinio pagrindo) interesus ėmė ginti ne Konkurencijos įstatymo nustatyta neteismine tvarka, kreipiantis į Konkurencijos įstatymo reikalavimų vykdymui kontroliuoti ir specialiai šiems ginčams spręsti įsteigtą instituciją, o civilinio proceso tvarka, tuo pažeisdami CPK 2 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso tikslus. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais sutinka.
26. Pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnį, viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę (1 dalis). Viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant įstatymų reikalavimus (2 dalis).
27. Iš dalies sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad Konkurencijos įstatyme yra įtvirtinta nuostata, jog viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, tačiau visgi, teisėjų kolegijos įsitikinimu, Konkurencijos įstatymo normos aiškinamos ne remiantis vienu straipsniu, o visų teisės normų, įtvirtintų šiame įstatyme visuma.
28. Konkurencijos įstatymo 16 straipsnis numato teisę ūkio subjektams, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl: 1) neteisėtų veiksmų nutraukimo; 2) padarytos žalos atlyginimo; 3) įpareigojimo paskelbti vieną ar kelis konkretaus turinio ir formos pareiškimus, kuriuose paneigiama anksčiau pateikta neteisinga informacija arba pateikiami paaiškinimai dėl ūkio subjekto ar jų gaminamų prekių tapatybės; 4) prekių, jų pakuotės ar kitų priemonių, tiesiogiai susijusių su nesąžininga konkurencija, konfiskavimo ar sunaikinimo, jeigu kitaip negalima pašalinti pažeidimų (Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis). Tačiau tam, kad ūkio subjektas įgytų teisę kreiptis į teismą dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų, turi egzistuoti Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose nustatytos sąlygos. Kitais atvejais, Konkurencijos įstatymo normas, tame tarpe ir įtvirtintas 4 straipsnyje ir jų galimus pažeidimus (nustatant ar išvis tokie egzistuoja), gina Konkurencijos Taryba (Konkurencijos įstatymo 18 straipsnis), o ne teismas. Įvertinus tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, gindamas ieškovės tariamą Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimą, o tuo pačiu ir kitų vaistinių rinkoje veikiančių ūkio subjektų (kurių interesus ginti ieškovė net neturi jokio teisinio pagrindo) interesus, peržengė savo kompetencijos ir pažeidė CPK 2 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso tikslus.
Dėl kitų įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų normų
29. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės diskrecijos teisę riboja ne tik įstatymai ir juos įgyvendinantys teisės aktai, bet ir pačios savivaldybės priimti teisės aktai, kuomet Apraše nenumatyta tokia teisė savo biudžeto sąskaita mažinti šį mokestį ar iš viso nuo jo atleisti. Teigia, kad Aprašo 50 punktas numato, jog Savivaldybės turto nuomos sutarties sąlygas galima koreguoti atsižvelgiant į konkretaus nuomojamo turto savybes ir kitus veiksnius, o 63 punktas numato, kad tai, kas nereglamentuota Apraše, sprendžiama taip, kaip numatyta teisės aktuose.
30. Vertinant šiuos apeliantės nurodomus argumentus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog priešingai nei laikė pirmosios instancijos teismas, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos diskrecijos teisę riboja ne tik įstatymai, bet ir juos įgyvendinantys teisės aktai, bet ir pačios savivaldybės priimti teisės aktai, būtent Aprašo 50 punktas numato, jog Savivaldybės turto nuomos sutarties sąlygas galima koreguoti atsižvelgiant į konkretaus nuomojamo turto savybes ir kitus veiksnius, o 63 punktas numato, kad tai, kas nereglamentuota Apraše, sprendžiama taip, kaip numatyta teisės aktuose.
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
31. Trečiasis asmuo UAB „Nemuno vaistinė“ prašo skirti ieškovei UAB „Apotheca vaistinė“ 5 000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę jos priteisiant atsakovei ir trečiajam asmeniui.
32. CPK 95 straipsnyje yra įtvirtinti du savarankiški atsakomybės už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis taikymo pagrindai: 1) nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (apeliacinio ar kasacinio skundo, prašymo atnaujinti procesą, kito procesinio dokumento) pareiškimas; 2) sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti byloje dalyvaujančiam asmeniui iki 5 000 Eur baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Visomis procesinėmis teisėmis turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį – užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą.
33. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, sprendžiant klausimą, ar asmuo veikė piktnaudžiaudamas suteikta teise, turi reikšmės ir yra vertinami ne tik konkrečiame procese asmens atlikti veiksmai, bet ir asmenį apibūdinančios aplinkybės, jo veiksmų motyvacija ir kt.; duomenys apie tai gali būti ne tik nagrinėjamoje byloje, bet ir kitose bylose, kuriose dalyvauja asmuo, kurio veiksmai, manoma, gali būti įvertinti kaip piktnaudžiavimas procesu; juos gali žinoti baudą skiriantis pareigūnas ar teisėjas arba juos į bylą gali pateikti kiti proceso dalyviai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-406/2007).
34. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, kad ieškovė UAB „Apotheca vaistinė“ būtų sąmoningai veikusi prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, nesąžiningai pareiškusi nepagrįstą ieškinį, todėl trečiojo asmens UAB „Nemuno vaistinė“ prašymas skirti ieškovei UAB „Apotheca vaistinė“ baudą netenkinamas.
Dėl procesinės bylos baigties
35. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Dėl nurodyto, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai sudaro pagrindą naikinti skundžiamą sprendimą, todėl atsakovės ir trečiojo asmens apeliaciniai skundai tenkintini, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla nutrauktina (CPK 293 str. 1 p., 326 str. 1 d. 5 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tenkinus apeliantės (atsakovės) apeliacinį skundą, sprendimą panaikinus ir bylą nutraukus, perskaičiuojamos atsakovės ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos abiejų instancijų teismuose.
37. Pirmosios instancijos teisme trečiasis asmuo UAB „Nemuno vaistinė“ patyrė 2315 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 75 Eur išlaidų apeliacinėje instancijoje sumokėdamas žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą, viso 2390 Eur. Šios išlaidos priteistinos iš ieškovės UAB „Apotheca vaistinė“ trečiojo asmens naudai. Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija, teikdama apeliacinį skundą sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio. Tenkinus apeliacinį skundą, 75 Eur priteistini iš UAB „Apotheca vaistinė“ ieškovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Šiaulių apygardos teismas,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 22 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Apotheca vaistinė“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2390,00 Eur (du tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose trečiojo asmens UAB „Nemuno vaistinė“ (juridinio asmens kodas 134778482) naudai.
Priteisti iš ieškovės UAB „Apotheca vaistinė“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai.