Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Andžej Maciejevski,

susipažinusi su 2021 m. gruodžio 14 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Apotheca vaistinė“ kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 27 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. rugsėjo 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB ,,Apotheca vaistinė“ ieškinį atsakovei Šiaulių miesto savivaldybei dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimo pripažinimo neteisėtu ir panaikinimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui UAB ,,Nemuno vaistinė“. Kasacinis skundas paduodamas, remiantis CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad: 1) savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo trečiasis asmuo net 9 mėnesių laikotarpiui buvo atleistas nuo nuomos mokesčio už naudojimąsi patalpomis mokėjimo (iš viso nuo 146 807,23 Eur dydžio nuomos mokesčio sumokėjimo), neatitinka Šiaulių miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ir patikėjimo teise valdomo ilgalaikio materialiojo turto nuomos tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) nustatytos atsakovės turto nuomos tvarkos; 2) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje jau buvo sprendžiamas itin panašus klausimas, koks yra keliamas šioje byloje, t. y. buvo sprendžiama, ar viešo konkurso būdu nustatyta nuomos kaina gali būti keičiama šalių valia. Kasacinis teismas yra aiškiai išaiškinęs, kad tokią galimybę turi numatyti specialūs valstybės (savivaldybės) turto nuomos klausimus reglamentuojantys teisės aktai. Specialiajame reglamentavime nesant numatytai tokiai galimybei, bet vis tiek pakeitus nuomos kainą, kuri yra nustatyta viešo konkurso būdu, yra pažeidžiami kitų nuomos konkurse dalyvavusių asmenų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2012); 3) Aprašo nuostatos nenumato galimybės atleisti nuomininką nuo nuomos mokesčio mokėjimo. Nuomos mokesčio sumažinimo ir/ar atleidimo nuo nuomos mokesčio galimybė taip pat nenumatyta ir specialiuose įstatymuose, t. y. nei Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, nei Vietos savivaldos įstatyme. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 18 punkte vartojama sąvoka „mokestis“, kurio lengvatą turi teisę suteikti savivaldybės taryba, neapima viešo nuomos konkurso būdu nustatyto nuomos mokesčio už savivaldybės turto nuomą; 4) apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės materialiojo teisinio suinteresuotumo ginčyti savivaldybės tarybos sprendimą, visiškai neatsižvelgė, kad viešo nuomos konkurso būdu nustatytos valstybės (savivaldybės) turto nuomos kainos pakeitimas šalių valia/teismo sprendimu, tokiai galimybei nesant įtvirtintai specialiame reglamentavime, reikštų nesąžiningumą kitų asmenų, kurie viešame konkurse varžėsi dėl to turto išsinuomojimo, atžvilgiu bei pažeistų šių asmenų teises ir teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje apsiribojo vien tik formaliu konstatavimu, kad savivaldybės tarybos sprendimo nuginčijimas šiuo atveju nesukels jokių tiesioginių materialiųjų teisinių pasekmių ieškovei ir dėl to bylą nutartimi nutraukė, pažeisdamas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmens teisę į teisminę gynybą; 5) vertinant ieškovės suinteresuotumą dėl savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo, reikšminga tai, kad savivaldybės tarybos sprendimas, nors ir tiesiogiai nenustatė /nepanaikino ieškovei jokių teisių ir pareigų, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė dalyvavo patalpų viešame nuomos konkurse (varžėsi dėl patalpų išsinuomojimo), kurį laimėjo ir patalpų nuomos sutartį su atsakove sudarė trečiasis asmuo, grubiai pažeidė ieškovės teises ir interesus.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl materialiosios ir proceso teisės normų netinkamo taikymo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnyje, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Apotheca vaistinė“ (j. a. k. 134858576) 85 Eur (aštuoniasdešimt penkis Eur ) žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. gruodžio 13 d. SEB banko mokėjimo nurodymu Nr.1397626.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.