Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Aksa“ atstovui advokatui D. M., įgaliotiems atstovams L. J., S. K.,

atsakovės SIA „Satis“ vadovui I. R. bei atstovams advokatui K. B. ir advokato padėjėjui I. U.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Aksa“ ieškinį atsakovui SIA „Satis“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo SIA „Satis“ priešieškinį ieškovei akcinei bendrovei „Aksa“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas. Priešieškinys atmestinas.

11. Byloje dalyvaujančių asmenų, liudytojo M. B. paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2019 m. gegužės 14 d. tarp šalių buvo sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (I tomas e. b. l. 20-22), su Priedu Nr. 1 „Blokinių betono elementų kainos specifikacija“ (I tomas e. b. l. 23-24), Priedu Nr. 2 „Techninių brėžinių pateikimo grafikas“ (I tomas e. b. l. 25), Priedu Nr. 3 „Leistini nuokrypiai pagal „Svesk Betong 2015“ (I tomas e. b. l. 26-29). Pagal sutartį ieškovė įsipareigojo atsakovui pagaminti bei pristatyti 23 vienetus gelžbetoninių rygelių sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, o atsakovas įsipareigojo sumokėti už ieškovės pagamintus bei pristatytus gelžbetoninius rygelius. Ieškovės paskaičiavimu už pristatytas ir pagamintas prekes atsakovė turėjo sumokėti 131 911,14 Eur sumą, tačiau atsakovė apmokėjo 113 603,53 Eur skolos dalį. Ieškovė skolos ir delspinigių priskaičiavimo pažymoje paskaičiavo atsakovės įsiskolinimo 18 307,61 Eur ir 2386,33 Eur delspinigius (I tomas e. b. l. 31).

13. Ginčas byloje yra kilęs iš pirkimo pardavimo santykių (CK 6.305 straipsnio 1 dalis) su tam tikrais paslaugų teikimo teisinių santykių požymiais (CK 6.305 straipsnio 3 dalis, CK 6.716 straipsnio 1 dalis). CK 6.189 straipsnio 1 dalis nustato jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lema sutarties esmė arba įstatymai. Bendrieji sutarties vykdymo principai suformuluoti CK 6.200 straipsnyje numatančiame, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. CK 6.205 straipsnis numato jog sutarties neįvykdymu laikomos, bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą.

14. Sutarčių aiškinimo klausimais kasacinio teismo praktika yra gausi, nuosekli ir išplėtota. Kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sutartis turi būti aiškinama, nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-137/2011; 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-409/2010; kt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013, kt.).

15. Tačiau sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis tik jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2017, 14 punktas; 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019, 28 punktas).

16. Byloje pateikti duomenys ir šalių paaiškinimai apie jų tarpusavio santykius patvirtina, kad abi šalys yra verslo subjektai, eilę metų besiverčiantys gelžbetonio elementų gamyba. Šiuo atveju šalys nesutaria dėl tikrosios sutarties teksto prasmės, o konkrečiai šalys skirtingai aiškina šias 2019 . gegužės 14 d, jų sudarytos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, t.y. tai, kad sutarties Priede Nr. 1 šalys susitarė, jog „Kaina apskaičiuota, atsižvelgiant į šias sąlygas: 1. Kliento nurodytas sąlygos ir kiekiai; (...) 4. kaina apskaičiuota esamam kiekiui. Projektuojant, kiekiai gali pasikeisti, todėl kaina bus perskaičiuojama proporcingai pateiktai kainai vienam kvadratiniam arba kubiniam metrui. „Armatūra- Rygeliai- 180 kg/m3 (skaičiuojama, kad linijos svoris turi būti dauginamas iš 13, lyginant su paprasta armatūra); už papildomą armatūrą skaičiuojama papildoma 1,3 Eur /kg suma“. (1 t., e. b. l. 23-24).

19. Tokiu pačiu būdu sutartį ir jos nuostatas aiškino ieškovo eksporto pardavimų vadovas L. J.. Jis taip pat nurodė, jog atsakovas neteisingai interpretuoja sutartį, jog sutartyje visada apsirašo pagrindinius saugiklius, kurie yra gelžbetonis, betonas ir geležis. Geležis jiems yra tas baisumas, jį visada apsirašo, kad šitam gaminiui skaičiuojama ne daugiau nei tiek, o esant daugiau - jie reikalaus tiek, kiek jie sumoka už geležį. Skaičiuojant mažiau, nebus taikomas kompensacinis modelis, nes jie turi mokėti pinigus žmonėms, t.y. suma, kai jie gali dirbti, o už žemesnę kainą jie kontrakto net neimtų. Be to pats atsakovas atsiuntė informaciją ir žinojo, koks tas produktas bus jiems pateiktas. Sutartyje nurodyta kaina, buvo galutinė, ne preliminari. 180 kg/m3 kriterijus buvo įrašyta jų iniciatyva, įrašytas bendrovės AB Aksa remiantis ilgamete patirtimi, nurodytas todėl, kad jį perlipus jų kaštai yra didesni nei numatyta, kadangi armatūros kiekis įtakoja kainą. Sutartis buvo sudaryta 2019-05-14 d., tada ieškovas turėjo informaciją kokius būtent rugelius reikės pagaminti atsakovui - koks bus tūris, kubatūra ir koks bus armatūros kiekis. Jie pateikė laiptelį, per kurį peržengus, reikia mokėti daugiau. Patvirtino, kad, armatūros kiekis nesiskyrė nuo brėžinių.

20. Tuo tarpu atsakovo atstovas I. R. ir atsakovo atstovai tas pačias sutarties nuostatas aiškino priešingai. Teigė, jog kiekvienoje gelžbetonio produkcijoje yra vidutinis kiekis armatūros paskaičiuotas, kaip taisyklė iš tų reikalavimo ribų neišeinama. Tačiau patvirtino ir tai, kad kai buvo daromas užsakymas, jie net nesigilino koks kiekis armatūros, jie padarė užklausimą ir gavo pasiūlymą, kuriame buvo nurodoma 180 kg/m3. Jų tai neišgąsdino, nes brėžiniai buvo preliminarūs ir tas kiekis galėjo keistis, galėjo būti koreguojamas. Atstovas tvirtino ir tai, kad jie nesitarė dėl konkretaus armatūros kiekio, nes turint preliminarius brėžinius nėra prasmės aptarinėti armatūros kiekio, nes jis gali keistis eigoje darbų. Jie tarėsi dėl tam tikro rygelių kiekio, kuris buvo nurodytas komerciniame pasiūlyme. Sudarydami sutartį suprato, kad AB Aksa pasiūlė kainą, susiejusi ją kaina su armatūros kiekiu - 180 kg/m3. Mano, kadangi kiekis pasikeitė į mažesnį, todėl turi būti perskaičiuojama ta pačia tvarka, kaip numatytas didinimas. Atsidūrė teisme, nes jie prašo sumokėti už tai, ko jie negavo. Patvirtino ir tai, kad armatūros kiekis, koks nurodytas darbiniuose brėžiniuose buvo toks įdėtas į gaminius (2020-10-06 d. garso įrašo laikas 1:03:12-1:03:37), tačiau jis skiriasi nuo to, kuris buvo komerciniame pasiūlyme.

21. Tretysis asmuo D. Č., pasirinkęs ieškovo pusę, sutartį aiškino bei suprato panašiai, kaip ieškovo pusės atstovai, kad šiuo atveju, kai SIA Satis sudarė sutartį su AB Aksa, šie darbiniai brėžiniai nebuvo paruošti, bet turėdami geometriją ir turint patirtį, galima buvo numatyti, kad pasikeitimai gali būti ir bus dėl armatūros kiekio, nes tokie momentai būna, kad armatūros kiekiai šoka į viršų, bet sutarties kaina niekada nesikeičia į mažesnę pusę, o ji gali pasikeisti į viršų. Patvirtino, kad komerciniame pasiūlyme kaina paskaičiuota pagal armatūros kiekį gaminyje nurodytą brėžiniuose. Brėžiniai neturi įtakos armatūros kainai, yra rinkos kainos. Kaina buvo paskaičiuota pagal vidutinį statistinį rodiklį tam, kad būtų galima sudaryti sutartį.

22. Pagal liudytojo M. B. paaiškinimą, ieškovai nepaskaičiavo, kad jų siųstuose brėžiniuose armatūros yra mažiau nei 180 kg/m3, pasirašant sutartį, priede matė punktą dėl kainos didinimo, mano, kad tai standartinis gelžbetonio gamintojų punktas, o dėl kainos mažinimo nebuvo nurodyta, tačiau jei nurodyta, kad iki 180 kg/m3, tai savame aišku, kad kaina gali būti mažinama arba didinama, bet buvo nurodyta, kad 180 kg/m3. Po sutarties, projekto įvykdymo, ten tiek nebuvo. Todėl, liudytojo nuomone kaina turi būti sumažinta.

23. Teismas, remiantis aptartais byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, apibendrindamas sprendžia, kad esant labiau tikėtina, kad sudarant sutartis tarp dviejų verslo subjektų buvo sutarta pagal tokias sąlygas, kaip jas aiškina ieškovas ir jį atstovaujantys asmenys, t.y. būtent tai, kad šalys nesusitarė dėl gelžbetonio rygelių kainos perskaičiavimo ir jo mažinimo, o susitarė dėl konkrečios sutarties kainos ir dėl konkretaus gelžbetonio rygelių kiekio. Vertintina, kad tikrieji šalių ketinimai buvo taikyti papildomą kainą už armatūros kiekį gelžbetoniniuose rygeliuose tokiu atveju, jei faktinis armatūros kiekis gelžbetoniniuose elementuose viršys 180 kg / m3 ribą, o faktiniam armatūros kiekiui neviršijant 180 kg/m3 ribos gelžbetoniniame elemente, gelžbetoninio elemento kaina apskaičiuojama apskritai neatsižvelgiant į armatūros kiekį jame. Šiuo atveju, vertinama ir tai, kokią prasmę tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t.y. sutartį sudarė šalys, kurie abu yra savo srities profesionalai ir pelno siekiantys juridiniai asmenys. Nei viena iš šalių neginčijo turinti ilgametę gelžbetonio gamybos patirtį, todėl vertinti, kad ieškovas būtų sudaręs sutartį tokiomis sąlygomis, kaip jas aiškina atsakovas, būtų nei protinga, nei sąžininga. Matyti ir tai, kad atsakovas tokiu aiškinimu galimai siekia išvengti prievolės vykdymo ir tokiu būdu taip pat siekti finansinės naudos savo pusės naudai. Todėl, sutartis aiškintina ta prasme, kad atsakovas, būdamas verslo juridinis, pelno siekiantis asmuo, šiuo metu nesutinkantis su sutarties sąlygomis, prieš sudarant sutartį, atidžiau ir rūpestingiau į jas turėjo gilintis ir aiškintis. Byloje nebuvo pateikti duomenys apie tai, kad atsakovas, sudarydamas sutartį, su jos sąlygomis nesutiko, dar prieš pasirašant sutartį aiškinosi dėl armatūros kiekio ir reikalo keisti sutarties sąlygas. Todėl, šiuo atveju atsakovas turi prisiimti neįvertintos rizikos bei neigiamas pasekmes.

24. Be to, pagal CK 6.183 straipsnio 1 dalį rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. Pagal CK 6.183 straipsnio 2 dalį viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis šio straipsnio 1 dalyje numatyta sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu.

25. Byloje nustatyta, kad 2019 m. gegužės 14 d. ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 5.1. punkte šalys susitarė, kad sutartis gali būti keičiama arba papildoma tik rašytiniu abiejų šalių susitarimu. Todėl teismas, atsižvelgdamas į šalių sutarties 5.1 punkte įtvirtintą susitarimą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, sprendžia, kad šalių susitarimas dėl sutarties sąlygų keitimo turėjo būti toks pat rašytinis bei tokia pačia tvarka pasirašytas, kaip ir pati sutartis. Remtis CK 6.183 straipsnio 2 dalimi sutarties šalys gali, kai jų elgesys aiškiai ir nedviprasmiškai nukreiptas į sutarties sąlygų pakeitimą. Tačiau, nei viena iš šalių neinicijavo sutarties rašytinio pakeitimo, tokio elgesio ar veiksmų teismas nenustatė. Atsakovo pusės liudytojas M. B. teismui nurodė, kad pagal šalių sudarytos sutarties 4.3 punktą visos pretenzijos turėjo būti siunčiamos adresu (duomenys neskelbtini) arba registruotu laišku, kartu pridedant dokumentus, patvirtinančius trūkumą ar sugadinimą. Atsakovas teismui teikė ir elektroninių laiškų kopijas, iš kurių matyt, kad atsakovo darbuotojas M. B. siuntė elektroninius laiškus ieškovo darbuotojui L. J. dėl pristatymo terminų, o vėliau ir kainos sumažinimo (1 t., e. b. l. 66-67,74-101,186-192), tačiau tai negali būti laikoma tinkamai įvykdyta sutarties 5.1 punkto sąlygos prasme, t.y. nėra laikoma, kad sutartis buvo pakeista būtent tokia forma, kadangi tiek ieškovo, tiek atsakovo darbuotojai M. B., L. J. nėra šalių įgalioti atstovai sutarties sąlygų pakeitimui. Byloje nėra nei generalinio direktoriaus pavaduotojo S. K. nei direktoriaus pavaduotojos T. R. patvirtintų sutarties pakeitimų. Vadinasi sutarties nuostatos privalomos šalims. Nesant tokios atsakovo iniciatyvos, kad sutartis būtų pakeista, yra pagrindas konstatuoti bei spręsti dėl atsakovo atžvilgiu taikytinos civilinės atsakomybės.

Dėl sutarties kainos

26. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kurio esmė yra ta, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, ieškovui ir atsakovui (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių procesinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

27. Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusių šalių pirkimo–pardavimo santykių turinys vertintinas vadovaujantis aukščiau nurodytomis parduodamų daiktų kokybę ir pardavėjo bei pirkėjo teises ir pareigas nustatančiomis teisės normomis, atsižvelgiant į tai, ar reikalavimai, keliami ginčo daiktui, yra tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, ar apie tokius reikalavimus galima spręsti ir iš kitų aplinkybių, taip pat atsižvelgiant į pirkėjo ir pardavėjo elgesį ikisutartinėje ir sutartinėje stadijose. Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus. Nuostatos dėl pirkimo – pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje, pagal šio straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs. Pirkėjas neturi pareigos sumokėti kainą, kol jis neturėjo galimybės patikrinti daiktus, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas numato ką kita (CK 6.314 straipsni 3 dalis).

28. Teismas kelis kartus pateikė klausimus atsakovą atstovaujantiems asmenims, ar gelžbetonio rygeliai dėl nurodytos armatūros mažesnio kiekio rygeliuose buvo su trūkumais, ar neatitiko kokybės reikalavimų, ar jie galėjo būti naudojami pagal paskirtį. Tačiau tokie duomenys teismui nebuvo pateikti, dviprasmiškai teigiant, kad kaina turi būti sumažinta ne dėl kokybės reikalavimų pažeidimų, o dėl to, kad šalys nesitarė dėl tokio armatūros kiekio gaminiuose. Atsakovo atstovai tvirtino, jog gelžbetonio rygeliai buvo naudojami pagal paskirtį, atitinkamai buvo kokybiški ir dėl to pretenzijos nebuvo ir nėra reiškiamos. Tačiau teismas nesutinka su tokiais atsakovo argumentais, nes būtent pirkėjas (atsakovas) šiuo atveju reikalauja taikyti pardavėjui (ieškovui) sutartyje numatytus daiktų (gaminių) kokybės kriterijus, nes mano, kad gaminiuose yra mažesnis vertingos medžiagos kiekis.

29. Prekių kokybės trūkumai yra fakto klausimas. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. jog daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų turi įrodyti pirkėjas. Pirkėjas gali vienašališkai nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, ar nukentėjusios šalies lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų ar dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).

31. Šalių sudarytos sutarties 2.1 punktas numato, kad už ieškovės pagamintus ir pristatytus gelžbetoninius rygelius atsakovas įsipareigojo sumokėti per 45 kalendorines dienas nuo jų pristatymo dienos (1 t., e. b. l. 20-22). Sutarties 3.1 punkte šalys susitarė, jog jeigu vėluojama sumokėti, pirkėjas turės mokėti 0,1 procento delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną vėlavimo dieną (1 t., e. b. l. 20-22). Ieškovė pateiktoje skolos ir delspinigių priskaičiavimo pažymoje paskaičiavo atsakovei 2386,33 Eur delspinigius (1 t., e. b. l. 31). Ieškovės paskaičiavimu už pristatytas ir pagamintas prekes atsakovė turėjo sumokėti 131 911,14 Eur sumą, tačiau atsakovė apmokėjo 113 603,53 Eur skolos dalį (1 t., e. b. l. 31). Teismo vertinimu, ieškovas pateikė teismui pakankamai rašytinių įrodymų savo pareikštam reikalavimui pagrįsti, kurie vienareikšmiškai patvirtina, kad ieškovas pardavė ir perdavė atsakovui prekes – 23 gelžbetonio rygelius, tačiau atsakovas skolos pilnai neapmokėjo, iki šiol neapmokėta skola 18 307,61 Eur bei 2386,33 Eur delspinigiai. Tuo tarpu atsakovas atsisako sumokėti visą skolą, atsikirtimus grįsdamas tuo, jog į gelžbetonio rygelius nėra įdėtas atitinkamas kiekis armatūros bei tai, kad ieškovas pažeidė pristatymo terminus.

32. Kaip matyti ginčo šalių sudarytos sutarties 1.1. punkte numatyta, kad pirkėjas (atsakovas), o pardavėjas (ieškovas) teikia surenkamus betoninius elementus pagal: 1.1.1. šią sutartį ir jos priedus; 1.1.2. priedą Nr. 1 Kainos pasiūlymas (duomenys neskelbtini); 1.1.3. Priedą Nr. 2 Gamybos ir pristatymo grafikas; 1.1.4 Priedą Nr. 3 Leistini nuokrypiai pagal „Svensk Betong 2015“. Sutarties 1.2 punkte numatyta, kad leistini surenkamųjų betoninių elementų paviršiaus ir kokybės nuokrypiai turi atitikti „Svensk Betong 2015“ B klasės reikalavimus, taikomus matomiems paviršiams, ir C klasės reikalavimus nematomiems paviršiams (langų, durų ir elementų kraštams).

35. CK 6.327 straipsnio 2 dalis nustato, kad pardavėjas neatsako pagal šio straipsnio 1 dalies reikalavimus už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą.

36. Byloje atsakovo atstovai, liudytojas M. B. tvirtino ir tai, kad sutarties sudarymo metu ieškovui nebuvo pateikti brėžiniai, t.y. buvo iškilęs ginčas ir dėl to, kada brėžiniai buvo pateikti ieškovei. Tačiau, ieškovės pateiktas 2019-04-11 d. elektroninis laiškas, pavadinimu „sijos“, išsiųstas iš atsakovo darbuotojo M. B., ieškovo darbuotojui L. J., patvirtina, kad brėžiniai ieškovei buvo pateikti likus beveik mėnesiui iki 2019-05-14 d. sutarties sudarymo (II tomas, el.b.l.62-118). Be to, pačiuose brėžiniuose nurodoma jų sudarymo diena yra 2019-02-21, 2019-02-22 bei 2019-02-25 d. (2 t., e. b. l. 50-98; 3 t., e. b. l. 4-59,64-119). Todėl, daroma išvada, kad komercinis pasiūlymas iš ieškovo atsakovui buvo daromas ir sutarties kaina nustatoma konkrečiai įvertinus gamintojui pateiktą užduotį, t.y pagaminti prekę (gaminį) pagal atitinkamą kainą.

37. Taigi matyti, kad dar šalių ikisutartiniuose santykiuose buvo komunikuojama apie tai, koks gaminys pagal pateiktus brėžinius turi būti pagamintas. Atsakovo atstovas I. R. apklausos metu patvirtino, kad armatūros kiekis, koks nurodytas darbiniuose brėžiniuose, toks buvo įdėtas į gaminius (teismo posėdžio 2020-10-06 d. garso įrašo laikas 1:03:12-1:03:37), tačiau nurodė ir tai, kad jis skiriasi nuo to, kuris buvo komerciniame pasiūlyme. Iš pačių brėžinių turinio matyti, kad juose pateiktos analogiškos lentelės pavadinimu „Armatūros specifikacija vienam elementui“, iš kurios matoma konkretaus gaminio armatūros specifikacija. Šie duomenys reikšmingi vertinant pagal kokius parametrus ir duomenis buvo patekta ir pasiūlyta komerciniame pasiūlyme nurodyta gaminio kaina. Ieškovas teikė į bylą paaiškinamąjį raštą gamykliniams brėžiniams (II tomas, el.b.l. 49), iš kurio matyti ieškovo atlikti skaičiavimai (armavimo koeficientai), t.y. kiekvienam gaminiui yra apskaičiuotas ir parodytas armavimo koeficientas, koks armavimas buvo nurodytas 2019-04-11 dienos siųsto laiško prieduose, gamykliniuose brėžiniuose bei koks armavimas išėjo pagaminus gaminį (faktas). Atsakovas neginčijo ieškovo pateiktų skaičiavimų. Iš jų matyti, kad ieškovo atliktas armavimas, t.y. kiek kilogramų armatūros tenka vienam kubiniam metrui gelžbetonio gaminio, yra beveik/lygus tam, kuris buvo numatytas gamykliniuose brėžiniuose. Todėl daroma išvada, kad atsakovo reikalavimas, kad gaminiuose būtų būtent 180 kg/m3 armatūros, nepagrįstas, kadangi šiuo skaičiumi šalių buvo sutarta riba, iki kurios kaina nebus perskaičiuojama į didesnę pusę.

38. Šių aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į atsakovo kompetenciją šioje srityje, atsakovo elgesį ikisutartinėje stadijoje (prieš pasirašant Sutartį, iš anksto gavo komercinį pasiūlymą), darytina išvada, jog atsakovas, būdamas savo veiklos srityje specialistas, verslo įmonė, pats privalėjo domėtis sutarties objektu, užsakinėdamas prekes. Minėta, jog Sutarties priede Nr. 1 aiškiai nurodytos blokinių betono elementų kainos specifikacija, o kadangi atsakovas turi specialių žinių dėl gelžbetonio rygelių gamybos, todėl pasirašydamas sutartį, atsakovas turėjo veikti itin atsakingai bei išimtinai atidžiai. Šiuo nagrinėjamu atveju jis veikė savo rizika ir prisiėmė visas su rizika susijusias pasekmes, ir šios atsakomybės negali perkelti ieškovui. Atsakovas neįrodė, jog ieškovas pardavė prekes, kurių nebuvo galima naudoti ne pagal paskirtį, ar jos buvo su trūkumais ar kitas prekes, nei buvo aptarta šalių sutartyje. Atsakovas užsakė prekes (gaminius) savo nuožiūra. Todėl nepagrįsti atsakovo reiškiami priekaištai ieškovei, kad ieškovas reikalauja to, ko neperdavė. Ieškovė pagamino gaminius už šalių sutartą kainą, o atsakovas gaminius priėmė, galėdamas ir turėdamas žinoti jų specifikaciją, todėl turi pareigą sumokėti šalių sutartimi numatytą kainą.

39. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos bei skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai).

40. Pagal sutarties 2.1 punktą, už ieškovės pagamintus ir pristatytus gelžbetoninius rygelius atsakovas įsipareigojo sumokėti per 45 kalendorines dienas nuo jų pristatymo dienos (1 t., e. b. l. 20-22). Sutarties 2.2. punkte numatyta, kad bendras kredito limitas yra 20 000 Eur. Jis gali būti padidintas arba sumažintas, atsižvelgiant į draudimo ar faktoringo bendrovės atnaujintą informaciją. Jeigu pasiekiamas ir nepadengiamas kredito limitas, Pardavėjas gali sustabdyti prekių pakrovimą, pristatymą ar gamybą, kol bus išspręstas atitinkamas klausimas. Sutartinis grafikas pratęsiamas tokiam dienų skaičiui, kiek reikia kredito limitui padengti.

41. Iš ieškovo atstovo S. K., trečiojo asmens D. Č. paaiškinimų nustatyta, kad sutarties 2.2 punkte aprašyta galima situacija susiklostė ir faktiškai. Ieškovo atstovas S. K. tvirtino, kad atsakovas vėlavo mokėti už gaminius ir jis priėmė sprendimą ir davė nurodymą neatkrauti gaminių statybos objekte. Dėl nurodytos priežasties, tuo metu bendovėje Sia Satis dirbęs, D. Č. vedė derybas su ieškovo atstovu S. K. dėl tolimesnio sutarties vykdymo. Pagal 2019-06-21 d. garantiją, ji suteikiama dėl Sia Satis finansinių įsipareigojimų Aksa AB 88090,77 Eur sumai ir padengia Satis Sia skolą Aksa AB pagal 2019-05-14 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); garantas D. Č. sutinka, kad Aksa AB pasinaudotų garantinių dokumentu jeigu Sia Satis nepadengs visos skolos iki 2019-07-31 (el. bylos priedo b.l.34-35). Ieškovo skaičiavimais atsakovas net 20 kartų viršijo isiskolinimo limitą (II tomas, e.b.l. 48). Taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad pretenzijos dėl kainos sumažinimo iš atsakovo ieškovui pirmą kartą buvo siunčiamos tik 2019 m. liepos 25 d. (I tomas el.b.l.74), o tuo tarpu apmokėjimas vėlavo jau nuo 2019 d. birželio 3 d. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas tinkamai vykdė sutartį nustatytais terminais ir, kad pagrįstai sustabdė prievolės vykdymą CK 6.64 straipsnio 1 dalies punkto prasme. Šiuo atveju spręstina, kad atsakovas pažeidė sutarties sąlygas viršydamas skolos limitą bei vienašališkai nuspręsdamas nesumokėti ieškovui visos sutarties kainos, kuri ieškovo paskaičiuota pagrįstai ir nėra mažintina.

Dėl priešieškinio ir gaminių pristatymo terminų

42. Atsakovė byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 5808 Eur nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas tvirtina, kad ne jis pažeidė sutartį, o būtent ieškovas pažeidė sutartį, kadangi jis vėlavo pristatyti gaminius. Dėl nurodytos priežasties atsakovas teikė priešieškinį, kadangi dėl ieškovo veiksmų jis patyrė nuostolių. Priešieškinyje taip pat nurodė, jog ginčas tarp šalių kilo iš esmės dėl dviejų sutarties sąlygų – 1) prekių kainos ir 2) prekių pristatymo terminų. Atsakovas, vadovaudamasis sutartyje nustatytais kriterijais perskaičiavo sutarties kainą, pagal kurią mokėtina ieškovei suma tapo 12 499,61 Eur mažesnė (I tomas el.b.l 63-64). Teismas jau pasisakė bei sprendime aptarė dėl kokių motyvų kaina nėra mažinama (26-41 punktai) ir dėl jų papildomai nekartoja ir atsakovo reikalavimus dėl kainos mažinimo atmeta.

43. Be kita ko atsakovas kategoriškai tvirtina, kad ieškovas pažeidė gaminių pristatymo terminus. Nurodo, jog ieškovė, vykdydama 2019 m. gegužės 14 d. sutartį, tik dalį gelžbetoninių elementų pristatė laiku, o likusius pristatė pradelsusi nustatytus terminus, dėl ko generalinis projekto rangovas SIA „Merks“ atsakovui apskaičiavo papildomą nuomą už krano prastovą ir atsakovas patyrė 5808 Eur nuostolių, kuriuos prašo priteisti iš ieškovo.

44. Sudarytos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 1.3. punkte šalys susitarė, kad prekių gamybos grafikas yra tvirtinamas Priede Nr. 2 ir galios tik tuo atveju, jeigu pirkėjas pateiks techninius dokumentus, galutinius brėžinius ir kitą sutartą medžiagą. Tarp šalių nėra ginčo dėl atsakovo tinkamo ir savalaikio techninių dokumentų ir brėžinių pateikimo ieškovei. Priede Nr. 2 “Techninių brėžinių pateikimo grafikas, sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)” yra nustatytas gelžbetoninių rygelių gamybos grafikas, pagal kurį: 1) pirkėjas turi pateikti darbinius brėžinius ir patvirtinti sutartį 2019 metų, 20 savaitę; 2) pardavėjas pradeda gamybą 2019 metų 22 savaitę; 3) pirkėjas gamina 6 elementus per savaitę, priklausomai nuo gamybinių pajėgumų. Aiškinant šias sutarties nuostatas skaičiuotina, kad gamyba pradedama nuo 2019 metų gegužės 27 d., o atsižvelgiant į tai, kad šalys susitarė dėl 23 gelžbetonio rygelių gamybos, todėl juos gaminant po 6 per savaitę, susidaro keturių savaičių gamybos laikotarpis ir gamyba baigiama iki 2019 m. liepos 1 d. Sutarties 3.2. punktas numato, kad jeigu pardavėjas (ieškovas) vėluoja pristatyti elementus, jis turės mokėti 0,1 % delspinigius nuo nepristatytų prekių vertės už kiekvieną vėlavimo dieną. Sutiktina, kad toks susitarimas buvo gana lakoniškas, tačiau iš toliau aptariamų ir vertinamų aplinkybių matyti, kad ieškovas laikėsi sutartyje nurodomų terminų.

47. Iš tiesų buvo nustatyta, kad, kaip minėta sutarties vykdymo laikotarpis turėjo apimti laiką nuo 2019 metų gegužės 27 d. iki 2019 m. liepos 1 d. Tačiau nepaisant to, kad šalys sutartyje neaptarė koks konkretus gelžbetonio rygelis pagal jo numerį su konkrečia jo pristatymo data bus pristatytas į statybos objektą, ieškovas pateikė į bylą ir jo atstovas L. J. tvirtino, kad pirmiausia ieškovas, derindamasis prie kliento norų, pagal savo gamybos galimybes 2019 m. gegužės 23 d. siuntė atsakovo darbuotojui M. B. elektroniniu laišku papildomą gaminių pristatymo grafiką (I tomas el.b.l. 189). Susipažinus su jo turiniu akivaizdu, kad jis apima ženkliai trumpesnį laikotarpį, kuris buvo šalių sutartas. Elektroniniame laiške jis apima tik dviejų savaičių laikotarpį nuo 2019-05-28 d. iki 2019 m. birželio 11 d., kai šalys sutartyje buvo sutarusios dėl keturių savaičių gamybos laikotarpio. Pats ieškovo atstovas L. J. tvirtino, kad pirmiausia anksčiau 2019 m. gegužės 23 d. buvo siųstas yra grafikas iš L. J., t.y. išsiuntė gegužės 23 d. grafiką su jų galimybėmis, kuriam negavo jokios diskusijos.

48. Taigi, toliau matyti kad atsakovo darbuotojas M. B. 2019 m. gegužės 29 d. elektroniniu laišku L. J. atsiuntė savo grafiką (I tomas el.b.l. 66-73). Šiuo pristatymo grafiku atsakovo atstovai remiasi kaip pagrindiniu kriterijumi teigdami, jog buvo pažeisti pristatymo terminai. Sugretinus su ieškovo 2019 m. gegužės 23 d. siųstu grafiku matyti, kad atsakovo siųstas grafikas apima keturių savaičių laikotarpį, per kurį, pagal ieškovą, turėjo būti pristatyti gaminiai. Tačiau ieškovo darbuotojas L. J. neatsakė į tokį siųstą 2019 m. gegužės 29 elektroniniu laišku atsakovo siųstą pageidaujamą grafiką. L. J. patvirtino, kad jie vadovavosi savo siųstu 2019 m. gegužės 23 d. grafiku. Nurodė ir tai, kad pristatymas buvo Sia Merks objekte. Byloje pateiktas ieškovės 2019 m. lapkričio 13 d. gaminių pristatymo sąrašas (I tomas, el. b. l. 10). Atsakovas ginčijo ir šį sąrašą teikdamas, kad jis niekuo nepatvirtintas, nepateikti važtaraščiai. Tačiau ieškovo pateiktas sąrašas nebuvo paneigtas jokiais kitais įrodymais, todėl nėra pagrindo juo nesivadovauti. Jame nurodyta, kad atsakovo minimas 1) Gelžbetoninis rygelis CB-3-MS-R-03 pagal atsakovo siųstą 2019 m. gegužės 29 d. grafiką turėjo būti pristatytas 2019-06-18, o ieškovė jį pristatė 2019-06-20, tuo tarpu iš ieškovo sąrašo matyti, kad jis pristatytas 2019 m. birželio 12 d.; 2) Gelžbetoninis rygelis CB-3-MS-R-06-3 pagal atsakovo siųstą grafiką turėjo būti pristatytas 2019-06-12, bet ieškovė jį pristatė 2019-06-14, tuo tarpu iš ieškovo sąrašo matyti, kad jis pristatytas 2019 m. birželio 13 d.; 3) Gelžbetoninis rygelis CB-3-MS-RL-07 pagal atsakovo grafiką turėjo būti pristatytas 2019-06-19, tačiau ieškovė jį pristatė 2019-06-21, tuo tarpu iš ieškovo sąrašo matyti, kad jis pristatytas 2019 m. birželio 21 d.; 4) Gelžbetoninis rygelis CB-3-MS-RL-11 pagal atsakovo grafiką turėjo būti pristatytas 2019-06-18, tačiau ieškovė jį pristatė 2019-06-21, tuo tarpu iš ieškovo sąrašo matyti, kad jis pristatytas 2019 m. birželio 21 d.; 5) Gelžbetoninis rygelis CB-3-MS-RT-01 pagal atsakovo grafiką turėjo būti pristatytas 2019-06-18, tačiau ieškovė jį pristatė 2019-06-19, tuo tarpu iš ieškovo sąrašo matyti, kad jis pristatytas 2019 m. birželio 20 d.; 6) Gelžbetoninis rygelis CB-3-MS-RT-02 pagal atsakovo grafiką turėjo būti pristatytas 2019-06-12, tačiau ieškovė jį pristatė 2019-06-13, tuo tarpu iš ieškovo sąrašo matyti, kad jis pristatytas 2019 m. birželio 13 d.; 7) Gelžbetoninis rygelis CB-3-MS-RT-02 pagal atsakovo grafiką turėjo būti pristatytas 2019-06-12, tačiau ieškovė jį pristatė 2019-06-14, tuo tarpu iš ieškovo sąrašo matyti, kad jis pristatytas 2019 m. birželio 14 d. Taigi, matyti, kad yra nesutapimas tarp atsakovo pageidaujamo ir jo nuomonę šalių suderinto pristatymo grafiko vienur viena, kitur dvi dienos, yra ir aštuonios dienos.

50. Teismas jau aptarė, kad šalių sudarytos 2019 m. gegužės 14 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 5.1. punkte šalys susitarė, kad sutartis gali būti keičiama arba papildoma tik rašytiniu abiejų šalių susitarimu. Be to, pagal CK 6.183 straipsnio 1 dalį rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. Todėl teismas, atsižvelgdamas į šalių sutarties 5.1 punkte įtvirtintą susitarimą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, sprendžia, kad šalių susitarimas dėl sutarties sąlygų, o konkrečiai dėl jos priedo Nr. 2 ar galimai naujo, papildomo priedo su pristatymo grafiku, keitimo turėjo būti toks pat rašytinis bei tokia pačia tvarka pasirašytas, kaip ir pati sutartis.

51. Iš atsakovo darbuotojo M. B. 2019 m. gegužės 29 d. elektroninio laiško turinio (I tomas el.b.l.67) matyti, kad jis prašo perplanuoti gamybą, nurodo, kad visos prekės turi būti baigtos pristatyti iki 2019-06-21 d. Tačiau iš šio elektroninio laiško turinio negalima spręsti, kad juo prašoma pakeisti sutartį, nėra siūlomas pakeitimus ar papildomus priedus pasirašyti tokia pačia tvarka, kaip buvo pasirašyta ir šalių sutartis. Atsižvelgiant į tai, kad dėl atsakovo atstovo M. B. 2019 m. gegužės 29 d. elektroninis laiškas nebuvo aiškiai nukreiptas į sutarties sąlygų rašytinį pakeitimą, laikytina, kad atsakovas veikė savo rizika ir prisiėmė visas su rizika susijusias pasekmes, ir šios atsakomybės negali perkelti ieškovui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors šalys nesusitarė sutarties priede Nr. 2 dėl konkrečių gaminių pristatymo numerių, konkrečių datų, tačiau tiek iš paties atsakovo siųsto grafiko, tiek iš ieškovo gaminių pristatymo sąrašo matyti (I tomas el.b.l.10), kad visi gaminiai buvo baigti pristatyti 2019 m. birželio 21 d., t.y. tuo laiku, kurį apima ir sutarties priede Nr. 2 numatytas gamybos grafikas - nuo 2019 metų gegužės 27 d. iki 2019 m. liepos 1 d. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad gamybos ar pristatymo terminai buvo pažeisti. Todėl, teismas sprendžia, kad šalis siejo ir jos buvo sutarusios gaminius gaminti bei teikti pagal jų pasirašytą gamybos grafiką, t.y. pagal 2019 m. gegužės 14 d. sutarties priedą Nr. 2, o ne pagal atsakovo elektroniniu laišku 2019 m. gegužės 29 d. siųstą pristatymo grafiką.

53. Atmetus atsakovo argumentus, laikytina, kad ieškovas tinkamai vykdė sutartį, todėl jo ieškinys pagrįstas ir tenkintas, o priešieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovui, pažeidusiam sutarties sąlygas, taikytina civilinė atsakomybė, iš atsakovo ieškovui priteistina 18 307, 61 Eur skola bei 2386,33 Eur delspinigiai (1 t., e. b. l. 31) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

54. Teismas nepasisako dėl kitų šalių ir jų atstovų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų šios bylos nagrinėjimui.

55. CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, todėl jos buvo priteistos iš atsakovo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

56. Kadangi ieškinys tenkinamas, o priešieškinys atmetamas, atsakovo turėtos 4023 Eur bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (III tomas, el.b.l.120-132) (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas patyrė 466 Eur žyminio mokesčio, 3784,28 Eur atstovavimo bei 585,73 Eur vertimo išlaidų (I tomas, el.b.l. 32, II tomas, el. b. l. 2-28, II tomas el. b. l. 99, III tomas, el. b. l. 133-134). Ieškovas, kaip juridinis asmuo pasitelkė advokatą, teisinių žinių turintį asmenį. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas galėtų save atstovauti pats, todėl savo procesinėms teisėms įgyvendinti ir pareigai atlikti jie turėjo teisę kreiptis į advokatus teisinės pagalbos ir toks ieškovo elgesys vertintinas kaip tinkamas. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintomis rekomendacijomis, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktus procesinius veiksmus, paruoštų procesinių dokumentų kiekį, turinį, keliamus klausimus, proceso trukmę spręstina, kad atsakovo patirtos išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos. Iš atsakovo priteistinos ieškovui patirtos žyminio mokesčio 466 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti bei vertimo išlaidoms, viso 4836,01 Eur (CPK 47 straipsnio 2 dalis, 79, 80, 88, 93 straipsniai).

57. Valstybė šioje byloje patyrė 18,11 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, turi būti priteistos iš pralaimėjusios šalies. Todėl iš atsakovo priteistina 18,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259, 268 – 270 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti. Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo SIA „Satis“, Latvijos Respublikos juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18 307,61 Eur (aštuoniolika tūkstančių tris šimtus septynis eurus 61 ct) skolos, 2386,33 Eur (du tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 33 ct) delspinigių, 6 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4836,01 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt šešis eurus 01 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo AB „Aksa“, juridinio asmens kodas 133502520, naudai.

Priteisti iš atsakovo SIA „Satis“, Latvijos Respublikos juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18,11 Eur (aštuoniolika eurų 11 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5660. Duomenis apie jos sumokėjimą pateikti teismo raštinei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.