- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-18
- Bylos Nr.
- e2A-614-254/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19753-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Marius Bartninkas, Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- SIA „Satis“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Aksa“
- Trečiasis asmuo
- D. Č.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės SIA „Satis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Aksa“ ieškinį atsakovei SIA „Satis“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės SIA „Satis“ priešieškinį ieškovei akcinei bendrovei „Aksa“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo – D. Č..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „Aksa“ pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovės SIA „Satis“ 18 307,61 Eur skolą, 2 386,33 Eur delspinigius, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tarp šalių 2019 m. gegužės 14 d. buvo sudaryta sutartis Nr. QN0522018 (toliau – sutartis) pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovei pagaminti ir pristatyti 23 vienetus gelžbetoninių rygelių sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už ieškovės pagamintus bei pristatytus gelžbetoninius rygelius 131 911,14 Eur. Atsakovė sumokėjo tik 113 603,53 Eur, o likusios 18 307,61 Eur sumos nemoka dėl to, kad pristatyti gelžbetoniniai rygeliai neva neatitinka kokybės reikalavimų – jų sudėtyje trūksta armatūros. Už atsakovės įsipareigojimo apmokėti už gelžbetoninių rygelių pagaminimo bei pristatymo nevykdymą susidarė 2 386,33 Eur dydžio delspinigiai.
3. Atsakovė SIA „Satis“ pateikė priešieškinį, kuriame prašė priteisti iš ieškovės AB „Aksa“ 5 808 Eur nuostolių atlyginimą.
Atsiliepimas
4. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad ginčas tarp šalių kilo dėl dviejų sutarties sąlygų – prekių kainos ir prekių pristatymo terminų. Ieškovė, vykdydama 2019 m. gegužės 14 d. sutartį, tik dalį gelžbetoninių elementų pristatė laiku, o likusius pristatė pradelsusi nustatytus terminus, dėl ko generalinis projekto rangovas SIA „Merks“ atsakovei apskaičiavo papildomą nuomą už krano prastovą. Tarp šalių nėra ginčo dėl atsakovės tinkamo ir savalaikio techninių dokumentų ir brėžinių pateikimo ieškovei. Sutarties priede nenurodyti konkretūs terminai. Dalį rygelių ieškovė pristatė laiku pagal atsakovės atsiųstą grafiką, todėl laikė, kad ieškovė akceptavo atsakovės siųstą grafiką, iš dalies laikėsi terminų. Ieškovės atvežtiems gelžbetoniniams rygeliams iškrauti statybos objekte buvo būtina speciali statybinė technika – kranas. Atsakovei šią techniką suteikė projekto generalinis rangovas SIA „Merks“. Krano suteikimo laikotarpis buvo susietas su gelžbetoninių rygelių pristatymo grafiku. Ieškovei nepristačius laiku dalies gaminių, atsakovė buvo priversta sumokėti generaliniam projekto rangovui papildomai 5 808 Eur už krano prastovą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė, priteisė ieškovei AB „Aksa“ iš atsakovės SIA „Satis“ 18 307,61 Eur skolą, 2 386,33 Eur delspinigius, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
6. Teismas nustatė, kad šalys nesutaria dėl tikrosios sutarties teksto prasmės, konkrečiai sutarties priedo Nr. 1, jog „kaina apskaičiuota, atsižvelgiant į šias sąlygas: 1. Kliento nurodytas sąlygos ir kiekiai; (...) 4. kaina apskaičiuota esamam kiekiui. Projektuojant, kiekiai gali pasikeisti, todėl kaina bus perskaičiuojama proporcingai pateiktai kainai vienam kvadratiniam arba kubiniam metrui. „Armatūra: Rygeliai - 180 kg/ m³ (skaičiuojama, kad linijos svoris turi būti dauginamas iš 13, lyginant su paprasta armatūra); už papildomą armatūrą skaičiuojama papildoma 1,3 Eur/ kg suma“. Remdamasis byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, teismas sprendė, kad esant labiau tikėtina, jog šalys nesusitarė dėl gelžbetonio rygelių kainos perskaičiavimo ir jo mažinimo, o susitarė dėl konkrečios sutarties kainos ir prekių kiekio. Tikrieji šalių ketinimai buvo taikyti papildomą kainą už armatūros kiekį gelžbetoniniuose rygeliuose tokiu atveju, jei faktinis armatūros kiekis gelžbetoniniuose elementuose viršys 180 kg/m³ ribą, o faktiniam armatūros kiekiui neviršijant 180 kg/m³ ribos gelžbetoniniame elemente, gelžbetoninio elemento kaina apskaičiuojama apskritai neatsižvelgiant į armatūros kiekį jame.
7. Teismas taip pat nustatė, kad pagal sutarties 5.1 punktą šalių susitarimas dėl sutarties sąlygų keitimo turėjo būti toks pat rašytinis bei tokia pačia tvarka pasirašytas, kaip ir sutartis. Nei viena iš šalių neinicijavo sutarties rašytinio pakeitimo. Pagal sutarties 4.3 punktą visos pretenzijos turėjo būti siunčiamos adresu (duomenys neskelbtini) arba registruotu laišku, kartu pridedant dokumentus, patvirtinančius trūkumą ar sugadinimą. Atsakovė teismui teikė elektroninių laiškų kopijas, iš kurių matyti, kad atsakovės darbuotojas M. B. siuntė elektroninius laiškus ieškovės darbuotojui L. J. dėl pristatymo terminų, o vėliau ir kainos sumažinimo, tačiau to nelaikė sutarties sąlygų pakeitimu, kadangi ieškovės ir atsakovės darbuotojai nebuvo šalių įgalioti atstovai sutarties sąlygų pakeitimui. Byloje nebuvo generalinio direktoriaus pavaduotojo S. K., direktoriaus pavaduotojos T. R. patvirtintų sutarties pakeitimų. Todėl sutarties nuostatos šalims privalomos.
8. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nesutiko mokėti reikalaujamos skolos, nes gelžbetonio rygeliai pagaminti su mažesniu armatūros kiekiu, tačiau atsakovė nepateikė duomenų, kad dėl šios priežasties gelžbetonio rygeliai buvo su trūkumais, neatitiko kokybės reikalavimų. Atsakovė neginčijo aplinkybės, kad ieškovei pateikė konkrečias gelžbetoninių rygelių specifikacijas, o ieškovė vadovaudamasi šiais brėžiniais pagamino gelžbetoninius rygelius. Prieš pasirašant sutartį atsakovė iš ieškovės gavo komercinį pasiūlymą, atsakovė sutartį pasirašė, nereiškė jokių pretenzijų dėl pasiūlytų prekių tipo bei metmenų, armatūros kiekio, vėliau gaminius priėmė, todėl teismas darė išvadą, kad atsakovę tenkino komerciniame pasiūlyme nurodytos prekės. Teismas nustatė, kad brėžiniai ieškovei pateikti likus beveik mėnesiui iki 2019 m. gegužės 14 d. sutarties sudarymo. Pačiuose brėžiniuose nurodoma jų sudarymo diena 2019 m. vasario 21 d., 2019 m. vasario 22 d. bei 2019 m. vasario 25 d. Taigi ieškovės komercinis pasiūlymas atsakovei buvo daromas ir sutarties kaina nustatoma įvertinus gamintojai pateiktą užduotį. Iš ieškovės paaiškinamojo rašto gamykliniams brėžiniams matyti, kad ieškovės atliktas armavimas, t. y. kiek kilogramų armatūros tenka vienam kubiniam metrui gelžbetonio gaminio, yra beveik/lygus tam, kuris buvo numatytas gamykliniuose brėžiniuose. Atsakovė turėjo galimybę patikrinti parduodamas prekes pradinėje sutarties vykdymo stadijoje. Tuo tarpu apie tai, kad dėl gelžbetonio rygeliuose esančio mažesnio faktinio armatūros kiekio, būtina perskaičiuoti sutarties kainą, atsakovė informavo ieškovę tik 2019 m. liepos 25 d. elektroniniu laišku.
9. Teismas sprendė, kad pagal sutartį gamyba pradedama nuo 2019 m. gegužės 27 d., o šalims susitartus dėl 23 gelžbetonio rygelių gamybos, juos gaminant po 6 per savaitę, gamyba baigiama iki 2019 m. liepos 1 d. Ieškovė laikėsi sutartyje nurodomų terminų. Atsakovė teigė, kad ieškovė pažeidė ne gamybos grafiką, o pristatymo grafiką, atsakovės siųstą 2019 m. gegužės 29 d. elektroniniu laišku, tačiau šalys sutartyje neaptarė, koks konkretus gelžbetonio rygelis pagal jo numerį su konkrečia jo pristatymo data bus pristatytas į statybos objektą. Ieškovė 2019 m. gegužės 23 d. siuntė atsakovei papildomą gaminių pristatymo grafiką. Jis apima ženkliai trumpesnį laikotarpį, kuris buvo šalių sutartas. Atsakovės siųstas grafikas apima keturių savaičių laikotarpį, tačiau ieškovė neatsakė į 2019 m. gegužės 29 d. siųstą grafiką. Ieškovė vadovavosi 2019 m. gegužės 23 d. siųstu grafiku.
10. Teismas sprendė, kad šalių susitarimas dėl sutarties sąlygų, konkrečiai dėl jos priedo Nr. 2 ar galimai naujo, papildomo priedo su pristatymo grafiku keitimo turėjo būti toks pat rašytinis bei tokia pačia tvarka pasirašytas, kaip ir pati sutartis. Iš atsakovės 2019 m. gegužės 29 d. elektroninio laiško turinio negalima spręsti, kad juo prašoma pakeisti sutartį, nėra siūloma pakeitimus ar papildomus priedus pasirašyti tokia pačia tvarka, kaip buvo pasirašyta ir šalių sutartis. Atsakovė veikė savo rizika ir prisiėmė visas su rizika susijusias pasekmes, šios atsakomybės negali perkelti ieškovei. Nors šalys nesusitarė sutarties priede Nr. 2 dėl konkrečių gaminių pristatymo numerių, konkrečių datų, tačiau visi gaminiai baigti pristatyti tuo laiku, kurį apima sutarties priede Nr. 2 numatytas gamybos grafikas. Nebuvo pagrindo teigti, kad gamybos ar pristatymo terminai buvo pažeisti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovė SIA „Satis“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, dėl ko netinkamai taikė materialines teises normas, neatskleidė bylos esmės. Ginčas tarp šalių kilo ne dėl gaminių kokybės ir ne dėl to, kad gaminiuose buvo mažesnis armatūros kiekis. Prekės buvo pagamintos tokios, kokios jos ir turėjo būti pagamintos pagal statybos objekto generalinio rangovo SIA „Merks“ patvirtintus gaminių brėžinius, įskaitant ir armatūros kiekį gaminyje. Atsakovė nekėlė klausimo dėl prekių kokybės ir dėl to nereiškė pretenzijų ieškovei, bei nereiškė jokio reikalavimo teisme, susijusio su kokybe.
11.2. Ginčas byloje kilo dėl to, kad ieškovė, dar nesant galutinių brėžinių su reikiamais prekių parametrais, apskaičiavo preliminarią prekių kainą, komerciniame pasiūlyme nurodydama didesnį armatūros, t. y. vieno iš sudedamojo prekės komponento, kiekį, negu reikėjo atsakovei pagal jau patvirtintus galutinius brėžinius. Ieškovė prekes pagamino pagal galutinius patvirtintus brėžinius su mažesniu armatūros kiekiu, tačiau pareikalavo atsakovę sumokėti kainą, kuri buvo pagal preliminarius paskaičiavimus. Taigi, ginčas byloje kilo ne dėl prekių kokybės, bet dėl sutarties nuostatų, reglamentuojančių prekės kainą, aiškinimo ir tikrųjų šalių ketinimų atskleidimo.
11.3. Teismas faktiškai net nebandė nustatyti tikrųjų šalies ketinimų, kaip tą įpareigoja CK 6.193 straipsnio reikalavimai, o vadovavosi išimtinai pažodiniu sutarties teksto vertinimu. Teismas sprendime nurodė, kad sutinka su ieškovės pateiktu sutarties sąlygų vertinimu, o atsakovės ir jų atstovų paaiškinimus tik aprašė, tačiau jų neaptarė ir neįvertino. Teismas nenurodė ir nepagrindė, kodėl atmetė atsakovės pateiktą sutarties sąlygų aiškinimą.
11.4. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad ginčo šalys, sudarydamos sutartį, susitarė dėl konkrečios sutarties kainos. Kaina sutartyje buvo ne konkreti ir galutinė, bet preliminari, paskaičiuota pagal preliminarius prekių parametrus, nurodytus sutarties priede Nr. 1. Jame yra nurodyti prekių techniniai parametrai – gelžbetoninių rygelių pavadinimas, ilgis, plotis, aukštis, tūris, kaina, kiekis, svoris. Tuo pačiu šio priedo 4 punkte nurodyta, kad „kaina apskaičiuota esamam kiekiui. Projektuojant, kiekiai gali pasikeisti, todėl kaina bus perskaičiuojama proporcingai pateiktai kainai vienam kvadratiniam arba kubiniam metrui.“ Taigi ieškovė, rengdama sutartį, sutarties kainą apskaičiavo pagal jai pateiktus preliminarius prekių parametrus. Galutinė gelžbetoninių elementų kaina pagal aptartas sutarties nuostatas turėjo paaiškėti tik sutarties vykdymo eigoje, prieš ieškovei pradedant gamybą ir gavus statybos objekto generalinio rangovo SIA „Merks“ patvirtintus galutinius brėžinius, kuriuose nustatyti galutiniai gelžbetoninių elementų parametrai.
11.5. Teismas neįvertino, kad pagal sutarties nuostatas ieškovė, skaičiuodama sutarties kainą, ją susiejo būtent su konkrečiais gelžbetoninių elementų parametrais, o tarp jų ir su konkrečiu kiekiu armatūros viename kubiniame metre gaminio. Sutarties priede vartojama sąvoka, kad „kaina apskaičiuota esamam kiekiui“ be jokios abejonės reiškia, kad į apskaičiuojamą sutarties kainą buvo įtraukta 180 kg/m³ armatūros, nes būtent toks armatūros kiekis yra nurodytas sutartyje. Tai reiškia, kad pasikeitus armatūros kiekiui, kaina privalėjo būti perskaičiuojama pagal tai, koks faktinis armatūros kiekis bus pagamintame gaminyje, pagal galutinius patvirtintus brėžinius.
11.6. Ieškovė teigė, kad sutartyje nustatytas armatūros kiekis (180 kg/m³) tebuvo aukštutinė riba, iki kurios kaina neperskaičiuojama, ir tik viršijus šią ribą atsakovė būtų apmokestinama papildomai. Tačiau tokios ieškovės pozicijos nepagrindžia sutarties nuostatos. Teismas neatkreipė dėmesio į tą faktą, kad sutarties sąlygas rengė pati ieškovė, todėl jeigu būtų ketinusi nustatyti sąlygą, kad kaina neperskaičiuojama nepriklausomai nuo armatūros kiekio, jeigu jis neviršija 180 kg/m³, tai tas tiesiogiai ir būtų nurodyta sutartyje. Šiuo atveju sutartyje nenurodyta, kad kaina nesikeis, jeigu faktinis armatūros kiekis neperžengs 180 kg/m³ ribos.
11.7. Galutiniai brėžiniai, tinkami gamybai, sutarties sudarymo dieną nebuvo paruošti, todėl sutartyje ieškovė ir nurodė, kad sutarties kaina yra paskaičiuota pagal orientacinius kiekius ir jiems pasikeitus, t. y. patvirtinus galutinius brėžinius, tinkamus gamybai, kaina bus perskaičiuojama. Būtent todėl į sutartį ir nebuvo įrašyti tikslūs į kiekvieną elementą montuojami armatūros kiekiai, o buvo nurodytas statistinis vidurkis – 180 kg/m³, pagal kurį ir buvo paskaičiuota kaina. Gaminių kaina turėjo būti perskaičiuojama, įvertinus faktinius armatūros kiekius.
11.8. Ieškovės pateikta pozicija, kad kaina pagal sudarytą sutartį gali būti perskaičiuojama tik keičiantis viso gelžbetoninio elemento kiekiui (tūriui), bet ne jame esančios armatūros kiekiui, yra nelogiška ir prieštaraujanti CK 6.193 straipsnio 1 daliai. Gelžbetoninio elemento sudedamosios dalys yra betonas ir armatūra, iš kurių brangiausia dalis yra būtent armatūra. Taigi pagal ieškovės logiką, kaina pagal sutartį gali būti perskaičiuojama keičiantis tik betono kiekiui (jeigu keičiasi bendri parametrai, tokie kaip ilgis, plotis, aukštis), tai yra pigiausiai sudedamajai prekės daliai, bet nesikeičia, jeigu kinta brangiausios sudedamosios dalies – armatūros kiekis. Toks sutarties aiškinimas akivaizdžiai nelogiškas ir tokios sutarties nuostatų prasmės tokiomis pat aplinkybėmis analogiški šalims protingi asmenys nebūtų suteikę.
11.9. Sutarties priede Nr. 1 yra nustatyta, kad tuo atveju, jeigu armatūros kiekis yra didesnis, negu 180 kg/m³, tai už papildomą armatūrą yra skaičiuojama papildoma 1,3 Eur/kg suma. Taigi, būtent vadovaujantis šiuo kriterijumi – 1,3 Eur/kg ir turėtų būti nustatoma kaina ir tuo atveju, jeigu armatūros kiekis yra mažesnis, negu deklaruojamas minimalus. Tai yra pagrįstas ir protingas kriterijus, atitinkantis šalių pasirašytos sutarties prasmę bei CK 6.313 straipsnio 6 dalį, kurioje nustatyta, kad kai kaina turi būti nustatyta remiantis kriterijais, kurių nėra, ar kurie išnyko arba negali būti nustatyti, kaina nustatoma remiantis artimiausios reikšmės kriterijais.
Atsiliepimas
11.10. Teismas neatsižvelgė į šalių elgesį po sutarties sudarymo. Bylos duomenys, o būtent atsakovės kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikti susirašinėjimai su ieškove, patvirtina, kad atsakovė nedelsiant po to, kai gavo visas sąskaitas iš ieškovės ir pastebėjo, kokią kainą ji paskaičiavo už prekes, kreipėsi su pretenzijomis dėl kainos perskaičiavimo. Taigi, atsakovė nuosekliai teigė, kad kaina turi būti perskaičiuojama ir nurodė aiškius tokio reikalavimo pagrindus.
11.11. Teismas, sprendime remdamasis išimtinai tik gamybos grafiku ir konstatuodamas, kad jis nebuvo ieškovės pažeistas, visiškai neatsižvelgė į CK 6.189 straipsnio 1 dali?, pagal kurią sutartis i?pareigoja šalis atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ka? lemia sutarties esme? arba i?statymai. Būtent sudarytos sutarties specifika lėmė, kad šalims sudarant sutartį, konkretūs pristatymo terminai negalėjo būti nustatyti ir aiškiai apibrėžti, nes sutarties sudarymo momentu jie nebuvo ir negalėjo būti žinomi. Tai nulėmė faktas, kad gelžbetoniniai elementai buvo gaminami pagal atsakovės ir projekto generalinio rangovo SIA „Merks“ ieškovei pateiktus techninius brėžinius ir statybos objekte montuojami tam tikra griežtai nustatyta seka. Tik patvirtinus šiuos brėžinius tapo aišku, kada, kokie konkrečiai ir kokia tvarka statybos objekte turi būti pristatyti gelžbetoniniai rygeliai. Atitinkamai kartu su visais techniniais brėžiniais ir kita dokumentacija, ieškovei buvo pateikta ir informacija apie pristatymo terminus.
11.12. Ieškovei buvo pateiktas aiškus pristatymo grafikas su konkrečiomis prekių pristatymo datomis ir laikais, tuo pačiu nustatant ieškovei galimybę grafiką koreguoti iki tam tikro laiko. Jokių pastabų dėl pristatymo grafiko pakeitimų ieškovė atsakovei nepateikė, kas aiškiai parodo, kad toks grafikas ieškovei buvo priimtinas. Dalį betoninių elementų ieškovė pristatė pagal atsakovės nusiųstą grafiką.
12. Atsiliepimu į atsakovės SIA „Satis“ apeliacinį skundą ieškovė AB „Aksa“ prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Ieškovė preliminarią gelžbetoninių sijų kainą nustatė remiantis generalinio rangovo parengtais techniniais gelžbetoninių rygelių brėžiniais, kurie jai pateikti 2019 m. balandžio 11 d., tai yra likus kiek daugiau nei 1 mėnesiui iki faktinės sutarties pasirašymo dienos. Iš sutarties priede Nr. 1 esančios kainos pasiūlymo lentelės matyti, kokiais kriterijais remiantis šalys susitarė apskaičiuoti gelžbetoninių elementų kainą, t. y. visą gelžbetoninio elemento tūrį padauginus iš vieno gelžbetoninio elemento kubinio metro kainos. Preliminari sijų kaina buvo nustatoma neatsižvelgiant į armatūros kiekį kiekviename gaminyje, nepriklausomai nuo to, jog sutarties sudarymo metu preliminarus armatūros kiekis kiekviename gelžbetoniniame elemente šalims buvo žinomas. Ši aplinkybė pagrindžia tai, kad tikroji šalių valia bei ketinimai buvo taikyti papildomą kainą už armatūros kiekį gelžbetoniniuose rygeliuose tik tokiu atveju, jei faktinis armatūros kiekis gelžbetoniniuose elementuose viršys 180 kg/m³ ribą. Ieškovei faktiškai pagaminus gelžbetoninius elementus, armatūros kiekis išliko praktiškai nepasikeitęs nuo to, kuris buvo numatytas preliminariuose brėžiniuose.
12.2. Sutartyje įtrauktas 180 kg/m³ armatūros kriterijus buvo numatytas kaip saugiklis, jeigu užsakovas po sutarties sudarymo faktiškai keistų gelžbetoninių sijų techninius parametrus. Sutarties vykdymo metu jokių žodinių ar rašytinių pretenzijų dėl sutarties kainos nebuvo, be kita ko, už dalį gelžbetonių elementų atsakovė tinkamai apmokėjo.
12.3. Iš sutarties priede Nr. 1 esančio 4 punkto matyti, kad kainos pasiūlyme nurodyta kaina gali būti perskaičiuojama tik keičiantis viso gelžbetoninio elemento tūriui, bet ne jame esančios armatūros kiekiui. Taigi sudarant sutartį tikrieji šalių ketinimai buvo taikyti papildomą kainą (ją padidinti) už armatūros kiekį gelžbetoniniuose rygeliuose tik tokiu atveju, jeigu faktinis armatūros kiekis viename gaminyje viršys 180 kg/m³ ribą, kadangi šios ribos neviršijant, gelžbetoninių elementų kaina buvo apskaičiuojama, neatsižvelgiant į armatūros kiekį viename gelžbetonio gaminyje.
12.4. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė nėra atsakinga už atsakovei kilusių 5 808 Eur nuostolių atlyginimą. Byloje nėra ginčo dėl šalių sulygto gamybos grafiko laikymosi. Jokių konkrečių gelžbetoninių sijų pristatymo terminų su konkrečiomis gelžbetoninių rygelių pristatymo datomis nei sutarties priede Nr. 2, nei pačioje sutartyje nėra. Tai suponuoja, kad šalys iš esmės susitarė, jog visi gelžbetoniniai elementai bus pristatomi per protingą terminą nuo gelžbetoninių rygelių pagaminimo momento, prieš tai informuojant atsakovę. Visi gaminiai buvo faktiškai pagaminti bei pristatyti 2019 m. birželio 21 d., t. y. sutartyje numatytam gamybos terminui nepasibaigus.
12.5. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad ieškovė akceptavo 2019 m. gegužės 29 d. elektroniniu laišku siųstą pageidaujamą pristatymo grafiką. Abipusės derybos dėl prekių pristatymo terminų vyko kurį laiką iki prekių gamybos pradžios. Nepaisant pakankamai ilgą laikotarpį trukusių abipusių derybų, atsakvės pageidaujamas pristatymo grafikas nebuvo tinkamai patvirtintas net ir faktiškai pradėjus gelžbetoninių sijų gamybą. To pasėkoje, nepasiekus abi šalis tenkinančio bei ieškovės gamybinius pajėgumus atitinkančio gaminių pristatymo termino, ieškovė, atsižvelgiant į gamybos pajėgumus, laikydamasis sutarties priede Nr. 2 nurodyto gelžbetoninių sijų gamybos grafiko, jas pagaminusi per protingą terminą pristatė atsakovei.
12.6. Vien tai, kad tam tikra dalis gelžbetoninių rygelių pristatymo datų sutapo su nurodytomis pristatymo datomis, nesuponuoja atsakovės pasiūlyto pristatymo grafiko akceptavimo. Be to, esant konkrečiam gelžbetoninių sijų pristatymo grafikui, toks grafikas turėjo būti patvirtinamas šalims sudarant rašytinį susitarimą bei jį pasirašant šalių įgaliotiems atstovams. Tačiau tokio rašytinio susitarimo tarp šalių nebuvo. Jeigu ieškovė tariamai pažeidė pirmąjį pristatymo terminą, ji turėjo ieškovę informuoti, jog nėra laikomasi naujo pristatymo grafiko. Tačiau atsakovė jokių pretenzijų nereiškė iki ieškovė pareikalavo galutinai atsiskaityti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
14. Byloje nustatyta, kad pagal šalių sudarytą 2019 m. gegužės 14 d. sutartį Nr. QN0522018 ieškovė AB „Aksa“ įsipareigojo atsakovei SIA „Satis“ pagaminti bei pristatyti betoninius elementus (23 vienetus gelžbetoninių rygelių) pagal sutartyje nustatytas sąlygas, o atsakovė įsipareigojo sumokėti sutartą kiekvienos prekių partijos kainą, nurodytą sąskaitoje faktūroje, per 45 kalendorines dienas po prekių pristatymo į vietą (Sutarties 1.1, 2.1 punktai). Ieškovė už pagamintus betoninius elementus (rygelius) išrašė atsakovei sąskaitas faktūras 131 911,14 Eur sumai, tačiau atsakovė apmokėjo tik 113 603,53 Eur, o dėl likusios sumos apmokėjimo už patiektas prekes tarp šalių kilo ginčas.
15. Ginčas tarp šalių kilo dėl sutarties nuostatų, reglamentuojančių sutarties kainą, aiškinimo ir atsakovės atsiskaitymo už patiektas prekes pareigos tinkamo įvykdymo bei sutarties vykdymo terminų. Ieškovė byloje teigė, kad pagamino bei pristatė atsakovei betoninius elementus (rygelius) sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (pagal šalių pasirašytą gamybos grafiką), tačiau atsakovė už gaminius pilnai neapmokėjo. Tuo tarpu atsakovė nurodė, kad ieškovė netinkamai apskaičiavo pagamintų ir pristatytų prekių kainą. Sutartyje buvo nustatyta ne galutinė, o preliminari prekių kaina, apskaičiuota pagal preliminarius prekių parametrus. Atsakovės teigimu, kaina turėjo būti perskaičiuota pagal faktinius ir galutinius prekių parametrus, kurie paaiškėjo sutarties vykdymo eigoje, t. y. prekių kaina turi būti sumažinta, nes gaminiuose faktiškai yra mažiau armatūros. Be to, atsakovės nuomone, gaminiai turėjo būti pristatomi ne pagal gamybos grafiką, o pagal pristatymo grafiką, ieškovė pažeidė prekių pristatymo terminus, dėl ko atsakovė patyrė nuostolius.
Dėl sutarties nuostatų, reglamentuojančių sutarties kainą, aiškinimo bei taikymo ir atsakovės pareigos mokėti už patiektas prekes (rygelius) (ne)tinkamo įvykdymo
16. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Pažymėtina, kad sutarčių aiškinimo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra gausi, nuosekli ir išplėtota. Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos.
17. Sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis tik jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019).
18. Atsakovė SIA „Satis“ apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl gelžbetoninių rygelių kainos, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, klaidingai aiškino sutarties esmę bei tikrąją šalių valią. Atsakovės teigimu, kaina sutartyje buvo preliminari, paskaičiuota pagal preliminarius prekių parametrus, nurodytus sutarties priede Nr. 1, kuriame yra nurodyti prekių techniniai parametrai. Šio priedo 4 punkte nurodyta, kad „kaina apskaičiuota esamam kiekiui. Projektuojant, kiekiai gali pasikeisti, todėl kaina bus perskaičiuojama proporcingai pateiktai kainai vienam kvadratiniam arba kubiniam metrui.“ Taigi galutinė gelžbetoninių elementų kaina pagal aptartas sutarties nuostatas turėjo paaiškėti tik sutarties vykdymo eigoje, prieš ieškovei pradedant gamybą ir gavus statybos objekto generalinio rangovo SIA „Merks“ patvirtintus galutinius brėžinius, kuriuose nustatyti galutiniai gelžbetoninių elementų parametrai. Ieškovė, skaičiuodama sutarties kainą ją susiejo būtent su konkrečiais gelžbetoninių elementų parametrais, o tarp jų ir su konkrečiu kiekiu armatūros viename kubiniame metre gaminio. Sutarties priede vartojama sąvoka, kad „kaina apskaičiuota esamam kiekiui“ be jokios abejonės reiškia, kad į apskaičiuojamą sutarties kainą buvo įtraukta 180 kg/m³ armatūros, nes būtent toks armatūros kiekis yra nurodytas sutartyje.
19. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog šalių sudaryta sutartis Nr. QN0522018 apima ir jos priedus Nr. 1-3, t. y. šie priedai yra sudėtinė sutarties dalis, kuriuose yra numatyti tam tikri šalių įsipareigojimai. Sutarties priede Nr. 1 pateikiamos blokinių betono elementų LIDL logistikos centrui kainos, nurodytos 1 lentelėje, taip pat numatyta, kad kaina apskaičiuota, atsižvelgiant į šias sąlygas: kliento nurodytos sąlygos ir kiekiai (1 punktas); kaina apskaičiuota esamam kiekiui. Projektuojant, kiekiai gali pasikeisti, todėl kaina bus perskaičiuojama proporcingai pateiktai kainai vienam kvadratiniam arba kubiniam metrui (4 punktas). Armatūra: rygeliai – 180 kg/m³ (skaičiuojama, kad linijos svoris turi būti dauginamas iš 1,3, lyginant su paprasta armatūra); už papildomą armatūrą skaičiuojama papildomai 1,3 Eur/kg suma. Iš ieškovės į bylą pateiktų duomenų (ieškovės 2020 m. lapkričio 6 d. prašymo priedai, t. 2 b. l. 115-116) matyti, kad ieškovė blokinių betono elementų kainas apskaičiavo, remdamasi statybos projekto generalinio rangovo SIA „Merks“ parengtais preliminairiais techniniais gelžbetoninių rygelių brėžiniais, kuriuos ieškovei 2019 m. balandžio 11 d. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė atsakovės komercijos direktorius M. B.. Projekto generalinio rangovo SIA „Merks“ parengtuose preliminariuose gelžbetoninių elementų brėžiniuose buvo numatyti visi techniniai jų parametrai, tame tarpe ir preliminarus armatūros kiekis juose. Aplinkybę, kad sutarties kaina buvo apskaičiuota būtent pagal atsakovės pateiktus brėžinius ir juose nustatytus elementų techninius parametrus, patvirtina ir sutarties priede Nr. 1 numatytos sąlygos, kad kaina yra apskaičiuota, atsižvelgiant į kliento nurodytas sąlygas ir kiekius (1 punktas), kaina apskaičiuota esamam kiekiui (4 punktas).
20. Antra, atsakovė apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad sutartyje nustatyta kaina buvo preliminari, paskaičiuota pagal preliminarius prekių parametrus (to neneigia ir pati ieškovė, sutarties kainą įvardindama kaip preliminarią), tačiau sutartyje buvo apibrėžti du konkretūs galimi kainos perskaičiavimo atvejai. Pagal sutarties priede Nr. 1 esančios kainos pasiūlymo lentelės duomenis ieškovė gelžbetoninių elementų kainą apskaičiavo, remdamasi tokiais paramentrais (kriterijais) – ilgis, plotis, aukštis, tūris, t. y. visą gelžbetoninio elemento tūrį padaugino iš vieno gelžbetoninio elemento kubinio metro kainos. Be to, priedo Nr. 1 4 punkte numatyta, kad projektuojant, kiekiai gali pasikeisti, todėl kaina bus perskaičiuojama proporcingai pateiktai kainai vienam kvadratiniam arba kubiniam metrui. Taigi šalys sutartyje numatė galimybę, kintant elementų tūriui, perskaičiuoti sutarties kainą, o gelžbetoninių elementų kaina komerciniame pasiūlyme (kuris pasirašius sutartį tapo sutarties dalimi – priedas Nr. 1) buvo susieta būtent su jų tūriu, o ne faktiniu armatūros kiekiu juose, nepaisant to, jog sutarties sudarymo metu, remiantis SIA „Merks“ parengtais techniniais brėžiniais, preliminarus armatūros kiekis kiekviename gelžbetoniniame elemente ieškovei buvo žinomas (ji šį kiekį įvertino teikdama komercinį pasiūlymą atsakovei). Be to, priede Nr. 1 numatyta, kad armatūra: rygeliai – 180 kg/m³; už papildomą armatūrą skaičiuojama papildomai 1,3 Eur/kg suma. Taigi šalys taip pat susitarė, kad bus taikoma papildoma kaina už armatūros kiekį gelžbetoniniuose rygeliuose tokiu atveju, jei faktinis armatūros kiekis gelžbetoniniuose elementuose viršys 180 kg/m³ ribą. Jokie kiti sutarties kainos perskaičiavimo atvejai (pvz., pagal faktinį armatūros kiekį gelžbetoniniuose elementuose) sutartyje nebuvo numatyti.
21. Trečia, atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad sutarties priede numatyta sąlyga, jog „kaina apskaičiuota esamam kiekiui“ neabejotinai reiškia, jog į apskaičiuojamą sutarties kainą buvo įtraukta 180 kg/m³ armatūros, nes būtent toks armatūros kiekis yra nurodytas sutartyje. Tačiau su tokiais apeliantės argumentais nėra pagrindo sutikti. Kaip jau minėta, ieškovė betono elementų kainas apskaičiavo, remdamasi preliminariais techniniais gelžbetoninių rygelių brėžiniais, kuriuose numatyti visi jų techniniai parametrai, tame tarpe ir preliminarus armatūros juose kiekis. Taigi šalims dar iki sutarties sudarymo buvo žinomas preliminarus armatūros kiekis, kuris neviršijo 180 kg/m³ ribos. Sutartyje nėra konkrečiai įvardinta, kad kiekviename gelžbetoninio elemento kubiniame metre bus būtent 180 kg armatūros (tokia sąlyga sutartyje ir negalėjo būti numatyta, kadangi gelžbetoniniai elementai buvo gaminami būtent pagal brėžinius ir juose nurodytus konkrečius armatūros kiekius, kurie neviršijo 180 kg/m³; ieškovė pati savavališkai negalėjo apskaičiuoti armatūros kiekio kiekviename gelžbetoniniame elemente bei sutartyje numatyti, jog kiekvienas gelžbetoninis elementas turės 180 kg armatūros viename gelžbetoninio elemento kubiniame metre, kadangi gelžbetoninių elementų armavimo kiekį bei poreikį nustatė būtent pati apeliantė ir projekto generalinis rangovas SIA „Merks“). Iš ieškovės 2020 m. rugpjūčio 4 d. paaiškinamojo rašto gamykliniams gaminiams (t. 2 b. l. 49) matyti, kad ieškovei faktiškai pagaminus gelžbetoninius elementus, armatūros kiekis juose tik nežymiai pakito nuo to, kuris buvo numatytas generalinio rangovo SIA „Merks“ parengtuose preliminariuose brėžiniuose. Ieškovės atstovai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teigė, kad 180 kg/m³ armatūros kiekis buvo ta riba, iki kurios kaina, numatyta komerciniame pasiūlyme, nėra keičiama, o šią ribą viršijus – kaina didinama. Šią aplinkybę patvirtina ir sutarties priedo Nr. 1 sąlyga, kad už papildomą armatūrą skaičiuojama papildomai 1,3 Eur/kg suma. Tuo tarpu jokių sąlygų dėl kainos perskaičiavimo, kai armatūros kiekis neviršija 180 kg/m³ ribos, sutartyje nėra numatyta.
22. Ketvirta, atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad galutinė gelžbetoninių elementų kaina turėjo paaiškėti tik sutarties vykdymo eigoje, prieš ieškovei pradedant gamybą ir gavus statybos objekto generalinio rangovo SIA „Merks“ patvirtintus galutinius brėžinius, kuriuose nustatyti galutiniai gelžbetoninių elementų parametrai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal šalių sudarytos sutarties 5.2 punktą sutartis gali būti keičiama arba papildoma tik rašytiniu abiejų šalių susitarimu. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovė, ieškovei gavus statybos objekto generalinio rangovo SIA „Merks“ patvirtintus galutinius brėžinius ir prieš pradedant gamybą, kreipėsi į ieškovę dėl sutarties kainos perskaičiavimo, inicijavo sutarties pakeitimus rašytiniu šalių susitarimu. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad jokių pretenzijų dėl sutarties kainos (jos perskaičiavimo), sutarties pakeitimo rašytiniu susitarimu atsakovė nereiškė viso sutarties vykdymo laikotarpiu. Be to, atsakovė už dalį gelžbetonių elementų tinkamai atsiskaitė su ieškove (t. 2, b. l. 48), tokiu būdu patvirtindama, kad kaina apskaičiuota pagal sutarties nuostatas. Atsakovės pretenzijos dėl sutarties kainos, atsižvelgiant į armatūros kiekį elementuose, elektroniniu laišku ieškovei buvo siųstos tik 2020 m. liepos 25 d. (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 2), t. y. ieškovei visiškai įvykdžius sutartį (pristačius visus gelžbetonio elementus) ir pareikalavus už juos atsiskaityti. Tokie atsakovės veiksmai, trukę nepagrįstai ilgą laikotarpį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik patvirtina aplinkybę, jog 180 kg/m³ armatūros kiekio kriterijus buvo numatytas siekiant ieškovei apsidrausti dėl sutarties kainos padidinimo tokiu atveju, jeigu pateikus galutinius (gamyklinius) brėžinius, armatūros kiekis vienoje sijoje viršytų 180 kg/m³ ribą, tačiau tarp šalių nebuvo tokio susitarimo, kad armatūros kiekis vienoje sijoje bus būtent 180 kg/m³.
23. Penkta, šalių sudarytoje sutartyje numatyta tik galimybė padidinti sutarties kainą tokiu atveju, jeigu pateikus galutinius brėžinius, armatūros kiekis vienoje sijoje viršytų 180 kg/m³ ribą (sutarties priedas Nr. 1). Tačiau šalys sutartyje nenumatė, kad gelžbetoninių elementų kaina gali būti perskaičiuojama (mažinama) tuo atveju, jei gelžbetoniniame elemente armatūros kiekis neviršys 180 kg/m³ ribos (t. y. šalys sutartyje nenumatė, kad sutarties kaina perskaičiuojama, atsižvelgiant į faktinio armatūros kiekio gelžbetoniniuose elementuose kriterijų). Be to, kaip jau minėta, ieškovė gelžbetoninių elementų kainą apskaičiavo remdamasi techniniais parametrais, o ne pagal armatūros juose kiekį, todėl kaina gali būti perskaičiuojama tik keičiantis viso gelžbetoninio elemento tūriui, bet ne jame esančios armatūros kiekiui, ką patvirtina ir sutartyje numatytas kainos apskaičiavimo būdas – faktinį viso gelžbetoninio elemento tūrį padauginus iš vieno gelžbetoninio elemento kubinio metro kainos. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė yra juridinis asmuo, besiverčiantis ūkine komercine veikla ir turinti ilgametę patirtį, susijusią su gelžbetonio elementų gamyba, todėl jai keliami didesni apdairumo, atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, atsakovė, pasirašydama su ieškove sutartį, turėjo atidžiai įvertinti jos sąlygas, turėjo galimybę teikti savo siūlymus dėl kainos apskaičiavimo būdo (susieti rygelių kainą ne su jų tūriu, o faktiniu armatūros kiekiu), taip pat inicijuoti sutarties pakeitimus (raštu) sutarties vykdymo eigoje, o to nepadariusi turi prisiimti su tuo susijusias neigiamas pasekmes.
24. Šešta, ginčo tarp šalių dėl gelžbetoninių elementų atitikimo brėžiniuose nurodytiems kriterijams, t. y. dėl elementų kokybės, bylos nagrinėjimo metu nekilo, t. y. atsakovė pretenzijų ieškovei dėl elementų kokybės nereiškė, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad elementai pagaminti tokie, kokie turėjo būti pagal sutarties nuostatas (pateiktus brėžinius ir kitą dokumentaciją).
25. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad, sudarant sutartį tikrieji šalių ketinimai buvo taikyti papildomą kainą (ją padidinti) už armatūros kiekį gelžbetoniniuose elementuose tik tokiu atveju, jeigu faktinis armatūros kiekis viename gaminyje viršys 180 kg/m³ ribą, o šios ribos neviršijant gelžbetoninių elementų kaina buvo apskaičiuojama neatsižvelgiant į faktinį armatūros kiekį viename gelžbetonio gaminyje. Tokia išvada darytina remiantis ne tik šalių atstovų paaiškinimais teismo posėdžio metu, tačiau ir sistemine-lingvistine sutarties teksto analize bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Byloje nustatyta, kad sutartis nebuvo pakeista pagal joje nustatytą sutarties pakeitimo procedūrą (rašytiniu šalių susitarimu), o sutartyje nenumatytas sutarties kainos perskaičiavimas esant mažesniam kaip 180 kg/m³ armatūros kiekiui, taigi ieškovė, išrašydama sąskaitas faktūras, pagrįstai vadovavosi šalių sudarytoje sutartyje nustatytomis kainomis. Tuo tarpu atsakovės argumentai, kad gelžbetoninių rygelių kaina turi būti mažinama atsižvelgiant į tai, jog faktinis armatūros juose kiekis neviršijo 180 kg/m³ ribos, atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl sutarties vykdymo terminų
26. Atsakovė SIA „Satis“ apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus dėl gelžbetoninių elementų pristatymo grafiko. 2019 m. gegužės 29 d. elektroninių ryšių priemonėmis ieškovei buvo pateiktas gelžbetoninių rygelių pristatymo grafiko pasiūlymas, kurį ieškovė akceptavo, kadangi jokių pastabų dėl šio grafiko ar jo pakeitimų nepateikė. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad dalį gelžbetoninių sijų ieškovė pristatė laikydamasi šio grafiko. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nesilaikė abipusiu susitarimu sulygto pristatymo grafiko, atsakovei kilo 5 808 Eur dydžio nuostoliai.
27. Visų pirma, pažymėtina, kad iš šalių sudarytos sutarties priedo Nr. 1 matyti, jog pristatymas atliekamas, atsižvelgiant į kliento poreikius, tačiau skaičiuojant laikoma, kad į vieną sunkvežimį bus pakraunamos mažiausiai 22 tonos (5 punktas). Sutarties priede Nr. 2 numatytas gamybos grafikas: pirkėjas turi pateikti darbinius brėžinius ir patvirtinti sutartį 2019 metų 20 savaitę; pardavėjas pradeda gamybą 2019 metų 22 savaitę; pirkėjas gamina 6 elementus per savaitę, priklausomai nuo gamybinių pajėgumų. Taigi iš viso ieškovė pagal sutartį įsipareigojo pagaminti 23 gelžbetonio elementus, per savaitę gaminant po 6, todėl visi gaminiai privalėjo būti pagaminti per 4 savaites, t. y. iki 2019 m. birželio 24 d. Jokių konkrečių gelžbetoninių elementų pristatymo terminų, su konkrečiomis gelžbetoninių rygelių pristatymo datomis, nei sutarties priede Nr. 2, nei pačioje sutartyje šalys nenumatė. Ginčo, kad šalių sulygto gamybos grafiko buvo laikytasi, tarp šalių nėra. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad visi gelžbetoniniai elementai atsakovei buvo baigti pristatyti 2020 m. birželio 21 d., t. y. gamybos terminui nepasibaigus (šią aplinkybę patvirtina ir ieškovės 2019 m. lapkričio 13 d. gaminių pristatymo sąrašas, t. 1 b. l. 10). Be to, iš šalių sudarytos sutarties 2.2 punkto ir 2020 m. rugpūčio 4 d. ieškovės paaiškinamojo rašto dėl SIA „Satis“ mokėjimų grafiko matyti, kad šalys susitarė dėl 20 000 Eur dydžio kredito limito, kurį atsakovei viršijus, ieškovė įgijo teisę sustabdyti sutarties vykdymą, t. y. prekių pakrovimą, pristatymą, gamybą. Kadangi atsakovė kredito limitą buvo viršijusi kelis kartus, ieškovė sustabdė sutarties vykdymą (tame tarpe ir gaminių pristatymą), kol trečiasis asmuo D. Č. garantavo už atsakovės prievoles pagal sutartį. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė sutartį būtų įvykdžiusi dar anksčiau nei 2020 m. birželio 21 d., tačiau to padaryti negalėjo dėl atsakovės netinkamo pareigos atsiskaityti už patiektas prekes vykdymo.
28. Antra, nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad turėjo būti laikomasi ieškovei 2019 m. gegužės 29 d. elektroninių ryšių priemonėmis siųsto gelžbetoninių rygelių pristatymo grafiko, o ieškovė jį akceptavo, kadangi jokių pastabų dėl šio grafiko ar jo pakeitimų nepateikė, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovės argumentais. Minėtas elektroniniu paštu siųstas pristatymo grafikas yra sudarytas pačios atsakovės, byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad ieškovė akceptavo šį pristatymo grafiką, o tylėjimas (jokių pastabų dėl grafiko nepareiškimas) šiuo atveju negali būti laikomas akceptu. Tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymų ar sandorio šalių susitarimo numatytais atvejais (CK 1.64 straipsnio 3 dalis), tačiau savaime nelaikomas akceptu (CK 6.173 straipsnio 1 dalis). Nei įstatyme, nei ginčo šalių sudarytoje sutartyje nebuvo nurodyta, kad ieškovės valia dėl pristatymo terminų galėjo būti išreikšta tylėjimu ar neveikimu, todėl vien ta aplinkybė, jog ieškovė nepareiškė jokių pretenzijų dėl atsakovės 2020 m. gegužės 29 d. jai atsiųsto pristatymo grafiko, neįrodo, kad ji tylėjimu ar neveikimu pristatymo grafiką patvirtino (akceptavo).
29. Trečia, šalių sudarytoje sutartyje nėra numatyta, kad atskirai (papildomai) po sutarties pasirašymo bus sudaromas gelžbetoninių elementų pristatymo grafikas. O kaip jau minėta, šalių sudarytos sutarties 5.2 punkte numatyta, kad sutartis gali būti keičiama arba papildoma tik rašytiniu abiejų šalių susitarimu. Atsakovė neinicijavo sutarties pakeitimo rašytine tvarka, siekdama papildyti sutartį sąlygomis dėl gelžbetoninių elementų pristatymo terminų, taigi pristatymo grafikas netapo sudėtine sutarties dalimi, privaloma sutarties šalims. Tuo tarpu iš ieškovės į bylą pateikto susirašinėjimo su atsakove elektroniniais laiškais matyti, kad dėl gelžbetoninių elementų pristatymo terminų derybos tarp šalių vyko dar iki gelžbetoninių rygelių gamybos pradžios. Iš byloje esančio elektroninio susirašinėjimo (atsiliepimo į priešieškinį priedas Nr. 1) matyti, kad 2019 m. gegužės 22 d. atsakovė elektroniniu laišku siuntė ieškovei pasiūlymą dėl gelžbetoninių elementų pristatymo grafiko, prašydama informuoti apie galimus gelžbetoninių gaminių pristatymo terminų pasikeitimus. Ieškovė 2019 m. gegužės 23 d. elektroniniu paštu nusiuntė atsakymą, kuriuo, atsižvelgiant į gamybinius pajėgumus, pateikė savo pasiūlymą dėl gelžbetoninių gaminių pristatymo terminų. Ieškovė taip pat nurodė, kad kai kurie gelžbetoniniai elementai gali būti pristatyti anksčiau. Ieškovė 2019 m. gegužės 23 d. atsakovei nusiuntė dar vieną elektroninį laišką, kuriuo nurodė, jog pirmajai gamybos savaitei pristatyti yra numatyta per daug gelžbetoninių elementų, todėl pareikalavo išplėsti gelžbetoninių gaminių pristatymo terminus. Ieškovė kartu su šiuo elektroniniu laišku atsakovei nusiuntė papildomą pasiūlymą dėl gelžbetoninių gaminių pristatymo terminų. Ieškovė 2019 m. gegužės 28 d. elektroniniu laišku atsakovei dar kartą pateikė savo pasiūlymą su galimais gelžbetoninių sijų pristatymo terminais. Šią aplinkybę atsakovė patvirtino 2019 m. rugpjūčio 2 d. siųstame elektroniniame laiške (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 2). 2019 m. gegužės 29 d. atsakovė atsiuntė ieškovei elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad visi gelžbetoniniai elementai į nurodytą vietą turi būti pristatyti atsakovės siųstame laiške nustatyta tvarka bei terminais. Jokių įrodymų, kad ieškovė akceptavo atsakovės 2020 m. gegužės 29 d. pasiūlytą gaminių pristatymo grafiką ir tarp šalių buvo pasiektas galutinis susitarimas dėl konkrečių gelžbetoninių rygelių pristatymo terminų, byloje nėra pateikta. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad tam tikra dalis gelžbetoninių rygelių pristatymo datų sutapo su atsakovės 2019 m. gegužės 29 d. elektroniniu laišku pasiūlytomis gelžbetoninių sijų pristatymo datomis, nesuponuoja išvados, jog ieškovė atsakovės pasiūlytą gaminių pristatymo grafiką akceptavo.
30. Ketvirta, atsakovė SIA „Satis“ nurodo, kad ieškovė pagal jai 2019 m. gegužės 29 d. elektroniniu laišku siųstą gelžbetoninių sijų pristatymo grafiką vėlavo pristatyti 7 gelžbetoninius rygelius 1-3 dienomis laikotarpyje nuo 2019 m. birželio 12 d. iki 2019 m. birželio 21 d. Pagal sutarties 4.3. punktą pretenzijos turi būti siunčiamos adresu (duomenys neskelbtini) arba registruotu laišku. Tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovė būtų kreipusis į ieškovę su pretenzijomis dėl pristatymo terminų pažeidimo ir nedelsiant informavusi, kad nėra laikomasi gelžbetoninių sijų pristatymo grafiko. Atsakovė pretenzijas dėl pristatymo terminų pareiškė tik 2020 m. liepos 25 d., t. y. kai tarp šalių kilo ginčas dėl atsiskaitymo už pagamintas bei pristatytas gelžbetonines sijas (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 2).
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, nesant abipusės suderintos šalių valios dėl gelžbetoninių rygelių pristatymo grafiko nustatymo, dėl atsakovei kilusių nuostolių už krano prastovą ieškovė nėra atsakinga. Ieškovė tinkamai vykdė sutartį ir laikėsi sutartyje nustatyto gamybos grafiko, t. y. gaminius gamino pagal sutarties priede Nr. 2 nustatytą grafiką, o sutartyje nesant aptartų konkrečių pristatymo terminų, ieškovė gaminius atsakovei pristatė per protingą terminą nuo jų pagaminimo. Tuo tarpu atsakovei neinicijavus rašytinio sutarties pakeitimo pagal 2019 m. gegužės 29 d. elektroniniu laišku siųstą pristatymo grafiką, atsakovė, kaip juridinis asmuo (verslo subjektas), kuriam keliami didesni apdairumo, atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, turi prisiimti visas su tuo susijusias neigiamas pasekmes.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
32. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
34. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovei SIA „Satis“ jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos. Ieškovė AB „Aksa“ prašo priteisti 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šias išlaidas pagrindžia pateikti įrodymai (PVM sąskaita faktūra, mokėjimo nurodymas), jų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte numatyto dydžio (1,3 x 1 454,80), todėl priteistinos ieškovei iš atsakovės.
35. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-19/1K-2).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Aksa“ (juridinio asmens kodas 133502520) iš atsakovės SIA „Satis“ (juridinio asmens kodas 40003108492) 1 089 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.