- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-02
- Bylos Nr.
- 2A-503-357/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-01538-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Ieškovas
- UAB „Minibank“
- Atsakovas
- R. N.
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Minibank“ apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Minibak“ ieškinį atsakovei R. N. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Minibak“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės R. N. 481 Lt / 139,31 Eur skolą, kurią sudaro negrąžinta 400 Lt / 115,85 Eur paskola ir nesumokėtos 81 Lt / 23,46 Eur palūkanos, 281,39 Lt / 81,50 Eur delspinigius, priskaičiuotus taikant 1,3% dienos normą per 180 dienų nuo kredito grąžinimo termino suėjimo, 5% metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 72 Lt / 20,85 Eur žyminį mokestį ir 605 Lt / 175,22 Eur išlaidas už teisines paslaugas. Ieškovė nurodė, kad įsiskolinimas atsirado už atsakovei negrąžintą paskolą, suteiktą pagal 2009-11-30 Paskolos sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Akmenės rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 23 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės R. N. 115,85 Eur skolą, 23,46 Eur mokėjimo palūkanas, 13,58 Eur delspinigių, 5% metines palūkanas už priteistą 152,89 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-11-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 14,48 Eur žyminį mokestį ir 86,89 Eur išlaidas už ieškinio parengimą ieškovei UAB „Minibank“, atmetė ieškinį dėl kitos delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų dalies.
Teismas vertino, kad šalių sudarytos Paskolos sutarties pagrindu atsakovė privalo sumokėti 115,85 Eur negrąžintą paskolą bei 23,46 Eur mokėjimo palūkanas. Įvertinęs pradinę paskolos sumą ir tą aplinkybę, kad atsakovė yra sumokėjusi kredito pratęsimo mokesčius ieškovui 342,72 Lt / 99,26 Eur, atsižvelgiant į tai, kad kreditorius nevertino kliento mokumo ir tuo prisiėmė dalį kredito negrąžinimo rizikos, bei vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas ieškovei priteistinų delspinigių dydį mažino iki 13,58 Eur delspinigių. Nurodė, kad UAB „Minibank“ teikiami vienarūšiai ieškiniai kyla iš kasdieninės kreditoriaus veiklos ir iš esmės yra šabloniniai, todėl reikalaujama 175,22 Eur išlaidų kompensacija yra aiškiai per didelė, lyginant ją su reikalavimo suma ir ypač su suteikto kredito suma, todėl teismas ją mažino iki 86,89 Eur
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
Apeliantė UAB „Minibak“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-40-875/2015 dalį ir ieškovės naudai priteisti 67,92 Eur delspinigių dalį, nepriteistą 6,37 Eur žyminį mokestį bei 88,33 Eur bylinėjimosi išlaidų dalį, priteisti ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinėje instancijoje.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovei priteisė tik 13,58 Eur delspinigių vietoje prašytų 81,50 Eur, taikydamas Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį. Minėtas įstatymas priimtas tik 2010-12-23 ir įsigaliojo 2011-04-01, tuo tarpu Paskolos sutartis tarp ieškovės ir atsakovės sudaryta 2009-11-30, todėl šiuose santykiuose minėta teisės norma taikyta nepagrįstai. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-981-357/2014 ieškovei UAB „Minibank“ priteisė visą nuostolių sumą, panaikinus Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. priimto sprendimo dalį.
2. Ieškovė penkis metus negalėdama atgauti paskolintos 115,85 Eur sumos su palūkanomis, patyrė nuostolius, kurie, įvertinus riziką, Paskolos sutartyje numatyti kaip delspinigiai ir šiuo metu sudaro 81,50 Eur sumą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-981-357/2014, ieškovei žyminis mokestis priteistas atsižvelgiant į tenkintų reikalavimų dalį, nuo 20,85 Eur žyminio mokesčio sumos. Tai reiškia, kad šioje dalyje analogiška pirmosios instancijos teisės taikymo klaida taip pat turi būti ištaisyta.
4. Pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-933-163/2014 suformavo praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panašiomis aplinkybėms, kuo turėjo remtis pirmosios instancijos teismas. Ieškinys reikalauja specialiųjų teisinių žinių, yra individualus, procesinio dokumento parengimas nėra paprastesnis, turi būti profesionalus ir nepriklauso nuo ieškinio kainos, todėl turi būti atlyginamos realios patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršijančios Rekomendacijose įtvirtintos sumos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl iš vartojimo kredito sutarties pažeidimo kylančios pareigos atlyginti nuostolius kredito davėjui, dėl teismo sumažintų nuostolių ir bylinėjimosi išlaidų, pagrįstumo bei teisėtumo.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, iš kurių matyti, kad ieškovė UAB „Minibank“ su atsakove R. N. 2009 m. lapkričio 30 d. sudarė Paskolos sutartį, kurios pagrindu ieškovė 2009-11-30 mokėjimo nurodymu Nr. 5875 suteikė atsakovei 115,85 Eur kreditą vartojimo reikmėms, o atsakovė turėjo grąžinti suteiktą kreditą suėjus dvidešimt penkių dienų terminui ir sumokėti 23,46 Eur bendrą vartojimo kredito kainą, t. y. mokėjimo palūkanas. Atsakovė 2009-12-31, 2010-02-01 ir 2010-03-02 sumokėjo kredito pratęsimo įmokas 32,44 Eur, 36,20 Eur, 30,62 Eur ir taip pratęsė kredito grąžinimo terminą iki 2010-03-27 dienos. Po pratęsimų suėjus kredito grąžinimo terminui, atsakovė kredito negrąžino ir kredito mokesčio nesumokėjo. Atsakovei nustatytu terminu neįvykdžius savo įsipareigojimų, ieškovė taikydama Sutarties 9.1 punktą, paskaičiavo 1,3% delspinigių už kiekvieną dieną t.y. 180 dienų ir priskaičiavo iš viso 325,98 Eur delspinigių. Ieškinyje nurodytus delspinigius ieškovė sumažino iki 81,50 Eur.
Dėl netesybų mažinimo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai. Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju atsakovė negali jų ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė ex officio mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas neturi leisti būtent vienai sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų. Įstatyme nėra nustatyti kriterijai, kokiais atvejais netesybos yra aiškiai per didelės, todėl kiekvienu atveju šiuos kriterijus nustato teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 straipsnio ir 6.258 straipsnio nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad vartotojų teisių gynimo bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1137/2002; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje tarp ieškovės UAB „Minibank“ ir atsakovės R. N. susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai. Šių santykių specifika lemią tai, kad teismas turi būti aktyvus bylos nagrinėjime, kadangi šalys yra nelygiavertėje padėtyje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamos bylos atveju nėra taikomas galiojantis Vartojimo kredito įstatymas, kadangi jo 49 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo nuostatos netaikomos vartojimo kredito sutartims, sudarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino Vartojimo kredito įstatyme nustatytą netesybų dydį palyginamuoju aspektu ir pagrįstai pažymėjo, kad jis žymiai skiriasi nuo šiuo metu galiojančio teisinio reglamentavimo, todėl pirmosios instancijos teismas ieškovės prašomas netesybas mažino nuo 81,50 Eur iki 13,58 Eur.
Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovei kredito grąžinimo terminas, po jo pratęsimo, suėjo 2010-03-27 d. Ieškovė UAB „Minibank“ į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2014-11-03. Iš faktinės situacijos matyti, kad 4 metus ieškovė nesiėmė veiksmų skolai išieškoti. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovės prašoma didelė delspinigių suma susidarė ir dėl pačios ieškovės delsimo kreiptis į teismą. Įvertinus visas faktines bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino ieškovės prašomus delspinigius kaip per didelius, ieškovė tokio delspinigių dydžio nepagrindžia patirtais nuostoliais. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiškai klausimas sprendžiamas ir aktualiausioje teismų praktikoje (Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-291-513/2015). Pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-981-357/2014, kuria remiasi ieškovė, faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, ieškovės nurodytoje byloje teismas konstatavo, kad prašomos palūkanos neviršija Vartojimo kredito įstatymo 21 str. numatyto maksimalaus dydžio, o šioje nagrinėjamoje byloje ginčas kyla ne dėl palūkanų, bet dėl netesybų (delspinigių), kurių reikalavimui taikomas trumpesnis senaties terminas ir šioje byloje ieškovės prašomi delspinigiai ženkliai viršija orientacinį šiuo metu galiojantį Vartojimo kredito įstatyme nustatytą netesybų dydį. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo spręsti, kad ieškovės nuostolius iš dalies kompensavo ir sumokėtas kredito pratęsimo mokestis 342,72 Lt / 99,26 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų mažinimo
Ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas, nurodydama, kad teismas nepagrįstai nepriteisė visų bylinėjimosi išlaidų: 20,85 Eur žyminio mokesčio ir 175,22 Eur išlaidų už teisines paslaugas.
Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo priteisti mažesnį (14,48 Eur) žyminį mokestį nei buvo sumokėjęs ieškovas, todėl ši skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų yra patikslinama. Nagrinėjamoje byloje turėjo būti sumokėtas minimalus 20,85 Eur žyminis mokestis (kadangi ieškinys paduotas iki euro įvedimo, žyminiam mokesčiui ieškinio padavimo metu netaikytos numatytos apvalinimo taisyklės), kuris visas priteisiamas iš atsakovės ieškovės naudai.
Pažymėtina, kad 2004-03-26 Lietuvos advokatų tarybos nutarimu ir 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2 punkte numatyta, kad už ieškinį gali būti priteisiama ne didesnė kaip trijų minimalių mėnesio algų dydžio suma. Pažymėtina, kad maksimalūs dydžiai priteisiami tik tais atvejais, kai tokių išlaidų reikalauja sudėtingi nagrinėjamos bylos klausimai, reikalaujantys didesnės kvalifikacijos. Ieškovė turėjo teisę pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino reikalaujamų bylinėjimosi išlaidų dydį už teisines paslaugas, kadangi ieškinyje išdėstyta ginčo problematika nėra nauja, dėl tokio pobūdžio bylų yra suformuota plati kasacinio teismo praktika. Paruošdama ieškinį, apeliantė privalėjo įvertinti ir tą aplinkybę, kad jis gali būti tenkinamas tik iš dalies, susitardama dėl teisinių paslaugų kainų, turėjo galimybę susitarti dėl apmokestinimo, atitinkančio proporcingumo kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į patenkintų reikalavimų proporcingumą, atsisakymą nuo dalies ieškinio, pagrįstai sumažino ieškovės patirtas teisinės pagalbos išlaidas iki 86,89 Eur.
Vadovaujantis CPK 88, 92 straipsniais, iš šalių proporcingai jų atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai priteisiamos valstybei su procesinių dokumentų siuntimu susijusios išlaidos. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovės UAB „Minibank“ apeliacinis skundas tenkinamas tik dalyje dėl žyminio mokesčio priteisimo, o ieškovė sumokėjo 15 Eur už apeliacinį skundą, ieškovei priteisiama 5 Eur sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Teismas, išnagrinėjęs bylą konstatuoja, kad ieškovės apeliacinio skundo motyvai sudaro pagrindą iš dalies pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 23 d. sprendimą už akių iš esmės palikti nepakeistą. Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį dėl žyminio mokesčio ir priteisti ieškovei UAB „Minibank“ (į. k. 301850677) iš atsakovės R. N. (duomenys neskelbtini) 20,85 Eur žyminio mokesčio.
Likusioje dalyje sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei UAB „Minibank“ iš atsakovės R. N. 5 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.