Telšių apylinkės teismo sprendimas

Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠACivilinė byla Nr. 2-40-875/2015m.Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01538-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.6.; 35.5.; 44.5.1.; 63.3.; 116.5.1.

2015 m. sausio 23 d.

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, iškeltą pagal UAB „Minibank“ ieškinį dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų, žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės R. N.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, bet atsakovės atsiliepimas per vadovaujantis CPK 142 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą teisme negautas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad yra CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas priimti sprendimą už akių. Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

1. Teismo nustatytos aplinkybės. Formaliai ištyrus ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir 2009-11-30 sudarytos Sutarties bendrąsias ir specialiąsias sąlygas (6-12, 27 b.l.), nustatyta, kad ieškovas pagal nurodytą Sutartį 2009-11-30 mokėjimo nurodymu Nr. 5875 (29 b.l.) suteikė atsakovei 400,00 Lt kreditą vartojimo reikmėms, o atsakovė turėjo grąžinti suteiktą kreditą suėjus dvidešimt penkių dienų terminui ir sumokėti 81,00 Lt bendrą vartojimo kredito kainą (mokėjimo palūkanas). Atsakovė 2009-12-31, 2010-02-01 ir 2010-03-02 sumokėjo kredito pratęsimo įmokas atitinkamai 112,00 Lt, 125,00 Lt ir 105,72 Lt (30-32 b.l.) ir tokiu būdu pratęsė kredito grąžinimo terminą iki 2010-03-27 (27 b.l.). Kaip nurodoma ieškinyje, po pratęsimų suėjus kredito grąžinimo terminui, atsakovė kredito negrąžino ir kredito mokesčio nesumokėjo, todėl ieškovas pagal Sutarties 9.1 punktą taikydamas 1,3% delspinigius už kiekvieną dieną per 180 dienų nuo 2010-03-27 priskaičiavo iš viso 1125,54 Lt delspinigių (481,00 Lt X 0,013 X 180 d.), bet prašo priteisti keturis kart mažesnius 281,39 Lt delspinigius.

2. Dėl bendros vartojimo kredito gavėjo mokamos sumos. Ieškovą, kaip kredito davėją, ir atsakovę, kaip kredito gavėją, sieją iš vartojimo kredito sutarties kylantys teisiniai santykiai, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalyje. Vartojimo kreditas atsakovei suteiktas paskolos forma. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymas vartojimo kredito sutarties sudarymo ir vykdymo metu dar nebuvo priimtas. CK 6.881 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kreditavimo santykiams paskolą reglamentuojančios CK normos taikomos tiek, kiek neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir specialioms kreditavimą reglamentuojančioms teisės normoms. Todėl pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalį kredito gavėjas privalo grąžinti gautą kreditą (bendrą vartojimo kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsakovė negrąžino kredito Sutartyje nustatyta tvarka, nebemokėjo kredito pratęsimo įmokų (bendros vartojimo kredito kainos) ir tuo pažeidė Sutarties 2.3.1, 4.2 ir 6.1 punktų reikalavimus, todėl yra tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 400,00 Lt bendrą vartojimo kredito sumą ir 81,00 Lt bendrą vartojimo kredito kainą (mokėjimo palūkanas).

3. Dėl delspinigių. Reikalaujamos priteisti pagrindinės skolos dydis yra 481,00 Lt. Be šios sumos, ieškovas prašo priteisti 281,39 Lt delspinigius. Iš pridedamų bendrųjų Sutarties sąlygų 9.1 punkto matyti, kad šia Sutartimi yra nustatyti 1,3% (vieno procento) dydžio delspinigiai, kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami už nesumokėtą sumą. Kadangi ieškovas reikalauja keturis kartus mažesnių delspinigių, tai reiškia, kad faktiškai ieškovas taiko 0,325% dydžio delspinigius, kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojamus už nesumokėtą sumą, o metinis delspinigių dydis yra 118,625% (365 d. X 0,325 proc./d.).

Delspinigiai yra netesybų rūšis. Netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa: jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę, bet jos yra ir sutartinės civilinės atsakomybės forma, atliekanti kompensuojamąją funkciją, kai sutartis neįvykdoma ar vykdoma netinkamai. CK 6.258 straipsnio 2 dalyje kaip sutartinės civilinės atsakomybės forma yra aiškiai įtvirtintos įskaitinės netesybos. CK 6.71 - 6.75 straipsniuose, reglamentuojančiuose netesybas, baudinės netesybos nenumatytos. Taigi netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Nepaisant to, nustatant netesybas šalių susitarimu, visuomet egzistuoja grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir piktnaudžiaudama skolininko sunkia materialine padėtimi, nepatyrimu, silpnavališkumu ar kitomis skolininką verčiančiomis neapgalvotai elgtis aplinkybėmis nustatyti neprotingai dideles netesybas. Todėl sutarties sąlyga dėl netesybų, kaip ir bet kokia kita sutarties sąlygą, vertintina sąžiningumo, teisingumo ir protingumo požiūriu. Susitarimų dėl netesybų dydžio vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet taip pat ir su viešo intereso gynimu, nes nekontroliuojamo dydžio netesybos, užuot atlikusios kompensacinę funkciją, gali peraugti į lupikavimą, pažeidžiantį viešą interesą. Tai, kad CK įtvirtintos būtent įskaitinės netesybos, kaip ir tai, kad CK draudžia baudines netesybas, ne vieną kartą nutartyse yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-721/2002, Nr. 3K-3-866/2002, Nr. 3K-3-218/2003, Nr. 3K-3-1070/2003, Nr. 3K-3-316/2005, Nr. 3K-3-394/2005, Nr. 3K-3-405/2006 ir kt.).

Minėtose nutartyse Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad ne tik 0,325 procento už kiekvieną uždelstą dieną dydžio delspinigiai, kokių reikalauja ieškovas, bet net už juos gerokai mažesni 0,2 procento už kiekvieną uždelstą dieną dydžio delspinigiai visais atvejais laikytini neprotingai dideliais. Antai CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas, o Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje net verslininkam nustatyta palūkanų norma, lygi vieno mėnesio VILIBOR palūkanų normai, padidintai tik 7 procentiniais punktais. Sutarties 9.1 nustatytas delspinigių dydis net ir po to, kai ieškovas savanoriškai sumažino jį keturis kartus, vis dar viršija CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytą delspinigių dydį beveik dvidešimt keturis kartus.

Pažymėtina, jog nuo 2011-04-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05% pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos. Nors šis įstatymas šalims sudarant Sutartį dar negaliojo, tačiau teismas laiko, kad jame nurodyta maksimali delspinigių riba gali būti taikoma kaip orientacinė, vertinant šioje ir kitose iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose vartojimo kredito sutartyse nustatytus netesybų dydžius. Taigi turint omenyje ir taip aukštas sutartines palūkanas, tradiciškai taikomas „greitųjų“ kreditų atveju, bei didelę metinę kredito normą, įvertinant tai, kad klientas yra vartotojas, sudaręs ieškovo parengtą standartinę sutartį prisijungimo būdu ir neturėdamas galimybių derėtis dėl jos bendrųjų sąlygų, atsižvelgiant į minėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse taikytus delspinigių dydžius, reikalaujami delspinigiai net ir po sumažinimo, kurį savanoriškai pritaikė ieškovas, yra akivaizdžiai lupikiški ir neprotingo dydžio, prieštaraujantys CK įtvirtintai įskaitinių netesybų sampratai, o reikalavimas priteisti tokio dydžio delspinigius – aiškiai nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta valstybės priedermė reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, o šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkte preziumuojama, kad neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą vykdymą nustatančios vartojimo sutarčių sąlygos yra nesąžiningos. Be to, pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį ir 6.258 straipsnio 3 dalį teismas ex officio gali mažinti tiek įskaitines, tiek šalių susitarimu nustatytas išimtines netesybas, jei jos yra aiškiai per didelės. Dėl šių priežasčių ieškovo argumentai apie Sutartyje esą numatytas išimtines netesybas nepagrindžia reikalaujamų priteisti delspinigių dydžio.

Remiantis tuo, kas aukščiau pasakyta, įvertinant pradinę paskolos sumą (400,00 Lt) ir tą aplinkybę, kad atsakovė kaip kredito pratęsimo mokesčius yra sumokėjusi ieškovui 342,72 Lt, atsižvelgiant į tai, kad kreditorius nevertino kliento mokumo ir tuo prisiėmė dalį kredito negrąžinimo rizikos, bei vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovui priteistinų delspinigių dydis mažintinas dar šešis kartus, vietoje reikalautų 281,39 Lt priteisiant 46,90 Lt delspinigių.

4. Dėl procesinių palūkanų. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistinos ieškovo reikalaujamos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyto penkių procentų dydžio metinės palūkanos už negrąžintą kreditą, nesumokėtas palūkanas ir priteistus delspinigius.

5. Dėl teisinės pagalbos išlaidų. Priteisti 605,00 Lt procesinių dokumentų paruošimo teismui išlaidas kreditorius taip pat reikalauja iš dalies nepagrįstai. Kaip matyti iš kreditoriaus pateiktų dokumentų, nurodyta suma buvo sumokėta UAB „Ekonomistas“ vien tik už procesinių dokumentų (ieškinio projekto) parengimą.

Pagal analogiją taikant CPK 98 straipsnio 2 dalį, išlaidos, susijusios su teisine pagalba, turi būti priteisiamos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir teisininko darbo ir laiko sąnaudas, bet ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. 2004-03-26 Lietuvos advokatų tarybos nutarimu ir 2004-04-02 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.2 punkte numatyta, kad už ieškinį gali būti priteisiama ne didesnė kaip trijų minimalių mėnesio algų dydžio suma. Minimali mėnesio alga nuo 2013-01-01 yra 1000,00 Lt (Žin. 2012, Nr. 152-7772). Todėl jokiu atveju už ieškinio paruošimą neturėtų būti priteisiama daugiau kaip 3000,00 Lt. Tačiau tai, kad reikalaujama ne maksimalios sumos, nereiškia, kad už kiekvieną ieškinį galima reikalauti ženklios dalies nurodytos sumos. Net ir gerokai mažesnė suma teismo gali būti pripažinta akivaizdžiai nepagrįsta, jei neatitiks Rekomendacijų 2 punkte pateikiamų kriterijų, kuriais teismas turi vadovautis nustatydamas konkrečią priteistiną sumą.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, iki šiol Lietuvos teismuose jau yra pareikšta mažiausiai 400 vienarūšių UAB „Minibank“ ieškinių. Teismas pažymi, kad UAB „Minibank“ teikiami vienarūšiai ieškiniai kyla iš kasdieninės kreditoriaus veiklos ir iš esmės yra šabloniniai, todėl reikalaujama 605,00 Lt išlaidų kompensacija yra aiškiai per didelė, lyginant ją su reikalavimo suma ir ypač su suteikto kredito suma. Kadangi priteistina suma, įskaitant negrąžintą kreditą mokėjimo palūkanas ir delspinigius yra smulki (507,9 Lt), o juridinis reikalavimo pagrindas visiškai nesudėtingas (paskola, vartojimo kreditas), atliktas techninis darbas minimalus, nes procesinio dokumento priedų nuorašai, kaip ir priklauso, patvirtinti paties kreditoriaus, žyminis mokestis taip pat sumokėtas paties kreditoriaus, tai reikalavimas priteisti 20,17% (605,00 Lt X 100%/3000,00 Lt) maksimaliai galimos sumos už teisinę pagalbą paruošiant ieškinio projektą, teismo vertinimu, yra aiškiai nepagrįstas. Nurodyto dydžio kreditoriaus reikalaujamos išlaidos visiškai neatitinka CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytų būtinumo ir pagrįstumo kriterijų. Tokiu būdu teismo ginama kreditoriaus procesinė teisė prieštarautų jos paskirčiai, geriems verslo papročiams ir visuomenės moralės principams, pagal kuriuos pelnymasis iš skolininko nemokumo yra tradiciškai smerkiamas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio faktinis ir teisinis pagrindas nėra sudėtingas, ieškinio reikalavimai kyla iš kasdieninės ieškovo veiklos ir todėl ieškinys yra šabloniškas, analogiški ieškiniai daug kartų reikšti kituose teismuose kitiems atsakovams, ieškinio suma yra smulki, sprendžiami teisiniai klausimai nėra nauji nei ieškovui, nei ieškinio projektą parengusiai įmonei, be to, šabloninio ieškinio parengimas nereikalauja specialių žinių, ieškovui už ieškinio projekto parengimą priteistina 300,00 Lt, kaip analogiškoje situacijoje ir priteisė Šiaulių apygardos teismas 2014-12-15 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-981-357/2014.

6. Dėl žyminio mokesčio. Nepaisant to, kad ieškinys tenkinamas iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteistinas visas minimalaus dydžio paprastasis žyminis mokestis, kurį, atsižvelgiant į nedidelę ieškinio sumą, ieškovas turėjo sumokėti pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 82 straipsniu, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 93 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo ieškovui priteistina 50,00 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2014-10-31 mokėjimo nurodymu Nr. 3268 (5 b.l.). Papildomai 22,00 Lt žyminio mokesčio ieškovas sumokėjo be teisinio pagrindo. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad smulkiausia įstatymo struktūrinė dalis yra straipsnis. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr.XI-1480 38 straipsniu buvo pakeistas, papildytas ir iš naujo išdėstytas CPK 80 straipsnis, o ne kuri nors atskira jo dalis ar punktas. Indeksacija neturėjo būti taikoma, nes ketvirčio vartojimo kainų indeksas nuo 2011-10-01, kai įsigaliojo CPK 80 straipsnio naują redakciją nustatęs 2011-06-21 įstatymas Nr. XI-1480, iki žyminio mokesčio mokėjimo neviršijo 110. Todėl ši permoka nepriteisiama, o ieškovas pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktą gali kreiptis į teismą dėl jos grąžinimo.

7. Dėl valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismo patirtos pašto išlaidos nesiekia 10,00 Lt, todėl pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011-11-07 įsakymą Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Valstybės Žinios, 2011, Nr.134-6373) valstybei nepriteistinos (1 b.l.).

Visos litais nurodytos sumos pagal Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 ir 7 straipsnių nuostatas priteisiamos eurais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 26 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 115,85 € (vieno šimto penkiolikos eurų 85 ct) skolą, 23,46 € (dvidešimt trijų eurų 46 ct) mokėjimo palūkanas, 13,58 € (trylikos eurų 58 ct) delspinigius, 5% (penkių procentų) metines palūkanas už priteistą 152,89 € (vieno šimto penkiasdešimt dviejų eurų 89 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014-11-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 14,48 € (keturiolikos eurų 48 ct) žyminį mokestį ir 86,89 € (aštuoniasdešimt šešių eurų 89 ct) išlaidas už ieškinio parengimą ieškovui UAB „Minibank“, juridinio asmens kodas 301850677, J. Janonio g. 17, LT-92238 Klaipėda, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos banke, banko kodas 72300.

Atmesti ieškinį dalyje dėl nepriteistų dalspinigių ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti atsakovei, dėl kurios yra priimtas sprendimas už akių, kad atsakovė negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Akmenės rajono apylinkės teismui kartu su šiuo sprendimu siunčiamame pranešime nurodyto turinio prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Išaiškinti ieškovui, kad jis turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo apskųsti jį Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.