Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-12-12 · Civilinė byla Nr. e2S-1980-619/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-12-12Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2019-12-12Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-12
Bylos Nr.
e2S-1980-619/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-17918-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrutė Kalinauskienė
Pareiškėjas
A. C.
Kategorijos
  • 3.3.2.2Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Civilinė byla Nr. e2S-1980-619/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17918-2019-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.2.; 3.5.1.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. gruodžio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas A. C. padavė skundą dėl antstolio D. K. veiksmų, prašydamas panaikinti jo 2019 m. spalio 25 d. patvarkymus dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir išieškojimo, išieškotų lėšų paskirstymo, taip pat panaikinti 2019 m. spalio 25 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą ir 2019 m. spalio 25 d. patvarkymą, kuriuo panaikintas realizuoto turto areštas.

2. Paduotame skunde pareiškėjas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti bet kokius išieškojimo ir vykdymo veiksmus (pardavimo, perdavimo, iškraustymo) pagal hipoteka įkeistą turtą iki bus baigtas šio skundo ir ginčo bylos nagrinėjimas ir vykdomąją bylą, taip pat pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones (sustabdyti turto perdavimą, sugadinimą, pakeitimą, pardavimą) hipoteka įkeistam turtui (žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi atmetė pareiškėjo A. C. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Šalies argumentai

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pateiktu skundu dėl antstolio veiksmų pareiškėjas, be kita ko, skundžia antstolio priimtus patvarkymus dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir išieškojimo. Pažymėjo, jog pagal CPK 611 straipsnio 2 dalį skundo dėl vykdymo išlaidų padavimas sustabdo jų išmokėjimą. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra jokio pagrindo išvadai, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų bus pažeisti pareiškėjo interesai.

5. Paduotu skundu pareiškėjas taip pat prašo panaikinti 2019 m. spalio 25 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą, nors toks aktas nėra skundžiamas CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Pareiškėjas taip pat skundžia antstolio 2019 m. spalio 25 d. patvarkymą, kuriuo, vadovaujantis CPK 639 straipsnio nuostata, panaikintas realizuoto turto areštas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės turi būti susiję su skundo reikalavimais, tačiau kaip matyti iš pareiškėjo prašymo turinio, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti bet kokius išieškojimo ir vykdymo veiksmus – pareiškėjas iš esmės sieja su netinkamu įkeisto ir varžytinėse realizuoto turto įkainojimu, nors turto įkainojimo klausimas nebuvo sprendžiamas šiuo pareiškėjo skundu skundžiamais antstolio patvarkymais (priimtais 2019 m. spalio 25 d.). Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismas, konstatavo, kad pareiškėjo pateiktas prašymas neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymui privalomų sąlygų, o išvados, kad galimai pareiškėjui palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, padaryti nėra objektyvaus pagrindo, todėl pareiškėjo prašymą atmetė (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. C. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartį ir patenkinti pareiškėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

7. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų. Pažymėjo, jog nors pirmosios instancijos teismo minimas CPK 611 str. reglamentuoja, jog skundo dėl vykdymo išlaidų padavimas sustabdo jų išmokėjimą, tačiau antstolis šių reikalavimų nesilaiko ir nesustabdė vykdymo išlaidų išmokėjimo.

8. Teismas nepagrįstai nustatė, kad paduotu skundu pareiškėjas taip pat prašo panaikinti 2019 m. spalio 25 d. turto pardavimo iš varžytinių aktą, nors toks aktas nėra skundžiamas CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka. Apeliantas pažymi, jog LR CPK 510 straipsnis reglamentuoja antstolio veiksmų apskundimą, ir kadangi šioje normoje nėra nustatyta, kurie antstolio veiksmai gali būti skundžiami, o kurie neskundžiami, todėl LR CPK 510 straipsnis turi būti taikomas sistemiškai su LR CPK 5 straipsniu. Priešingai nei skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės buvo tiesiogiai susijusios su skundo reikalavimais. Nors kaip nurodo pirmosios instancijos teismas, turto įkainojimo klausimas ir nebuvo sprendžiamas šiuo pareiškėjo skundu skundžiamais antstolio patvarkymais, tačiau kitose bylose iš esmės buvo nagrinėjamos tik turto vertintojo tinkamumas vertinti turtą, o ne jo netinkamas įkainavimas, ir nebuvo nagrinėjamos pareiškėjo pateiktos kitos turto vertės aplinkybės (argumentai ir įrodymai), nebuvo nagrinėjami pareiškėjo pateikti antstolio veiklos teisėtumo pažeidimai ir civilinio proceso teisės normų ir nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos (išieškojimo vykdymo normų) nesilaikymai. Taip pat nebuvo nagrinėjamos pareiškėjo pateiktos naujos esminės aplinkybės (argumentai ir įrodymai) apie antstolio panaudotą apgaulę ir nutylėjimą, kurios parodė, kad antstolis netinkamai ir neteisėtai organizavo įkeisto turto priverstinio realizavimo procedūrą. Apelianto vertinimu, teismas turėjo detaliai pasisakyti dėl visų (ir kitų) pareiškėjo skunde pateiktų naujų argumentų (jų visumos), kurie nors iš esmės ir buvo skundo nagrinėjimo dalykas, tačiau negalėjo būti teismo ignoruoti. Kadangi pirmosios instancijos teismas išsprendė (nenagrinėjo) ne visus byloje pareikštus pareiškėjo reikalavimus (prašymus ir argumentus), tai sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą, numatytą LR CPK 329 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas turi tinkamą pagrindą pirmos instancijos teismo nutartį panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

10. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo (skolininko) prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam pateikus skundą dėl antstolio veiksmų.

11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių (CPK 145 str. 1 d. 10 p.). CPK 510 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, kai teikia skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Laikinosios apsaugos priemonės taikymą – vykdymo veiksmų sustabdymą – numato ir CPK 510 straipsnio 8 dalis, nustatanti, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių specifika – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – lemia, kad jos turėtų būti taikomos tik išimtiniais atvejais, esant pakankamai preliminarių duomenų apie asmens, prašančio jas taikyti, galimą teisių bei teisėtų interesų pažeidimą.

13. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, visų pirma turi nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas. Tam būtina preliminariai (prima facie) įvertinti ieškiniu (pareiškimu) pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar pareikšti reikalavimai galėtų būti pripažinti tikėtinai pagrįstais. Preliminarus ieškovo (pareiškėjo) pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Jei preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad pareiškėjui palankus procesinis sprendimas negalėtų būti priimtas, kartu tampa aišku, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas.

14. Preliminarus pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Taigi, pradinėje proceso stadijoje ieškinio (ne)pagrįstumas vertintinas tik tikėtinumo aspektu. Pagal teismų praktiką pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo pripažįstamos (ir) tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016 ir kt.). Šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017, 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1062-178/2018).

15. Nagrinėjamu atveju Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, kurio reikalavimų užtikrinimui pareiškėjas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jau yra išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-40472-433/2019, kuria skundas dėl antstolio veiksmų atmestas. Atsižvelgiant į šios nutarties 15 punkte nurodytą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, darytina išvada, jog pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų atmetimas šiuo konkrečiu atveju sudaro savarankišką pagrindą netenkinti pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas neįrodė, kad nesustabdžius vykdymo veiksmų, teismo nutarties (sprendimo) įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo atskirajame skunde nurodomos aplinkybės ir pateikiami argumentai didžiąja dalimi yra nukreipti į antstolio veiksmų neteisėtumo įrodinėjimą, aplinkybių, kurios lėmė vykdomųjų bylų atsiradimą nurodymą, kas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Šioje byloje yra sprendžiamas klausimas tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki kol bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų, todėl nurodyti pareiškėjo argumentai įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui neturi.

17. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

18. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Andrutė Kalinauskienė