- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-07
- Bylos Nr.
- II-378-1049/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01568-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Pažeidėjas
- D. P.
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui – D. P., jo įgaliotajam atstovui – skundą, dėl institucijos ne teismo tvarka priimto nutarimo pateikusiam advokatui G. G.,
institucijos, priėmusios nutarimą ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos įgaliotajai atstovei – Viešosios tvarkos skyriaus Administracinės teisenos poskyrio vyriausiajai specialistei A. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – D. P. įgaliotojo atstovo, advokato G. G. skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės B. A. 2019 m. liepos 10 d. nutarimo Nr. SAVAD-19-ANR_N-3448-2019, administracinio nusižengimo byloje
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė A. P. 2019 m. gegužės 28 d., surašė administracinio nusižengimo protokolą D. P., gim. (duomenys neskelbtini)m., už tai, kad jis Kauno miesto savivaldybės vykdomosios institucijos įgaliotam pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas administracinis nusižengimas, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „(duomenys neskelbtini)”, kuri valdo transporto priemonę „Audi“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vadovu, nenurodė duomenų apie asmenį (vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemonę, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris 2018 m. gegužės 15 d., 11.11 val., ties pastatu adresu Šv. Gertrūdos g. 39, Kaune, šį automobilį pastatė ir laikė kelio ženklo Nr. 541, su papildoma lentele Nr. 840, zonoje, nesumokėjus vietinės rinkliavos už transporto priemonės stovėjimą. Taip pažeisdamas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. T-208 patvirtintų „Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatų“ 12 punktą, užkurio pažeidimą atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 418 straipsnyje. Tokia veika pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalį, taip padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 431 straipsnio 2 dalyje.
2. Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės B. A. 2019 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. SAVAD-19-ANR_N-3448-2019, administracinio nusižengimo byloje D. P. už nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 2 dalyje padarymą paskirta 520,00 (penkių šimtų dvidešimties) eurų bauda.
II. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, proceso dalyvių paaiškinimai
3. Skundą padavęs asmuo – D. P. įgaliotasis atstovas, advokatas G. G., prašo panaikinti D. P. atžvilgiu priimtą Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiosios specialistės B. A. 2019 m. liepos 10 d. nutarimą Nr. SAVAD-19-ANR_N-3448-2019, administracinio nusižengimo byloje, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Šalies argumentai
3.1. Skunde pareiškėjas nurodo, jog su administracinio nusižengimo protokole D. P. nurodyta veika ir Kauno miesto savivaldybės administracijos tarnautojos priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje jį pripažinus padarius administracinį nusižengimą nesutinka.
3.2. Motyvuoja, kad ANK 431 straipsnis yra blanketinė teisės norma, numatanti atsakomybę už Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pažeidimus. D. P. skundžiamu nutarimu nubaustas už Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalies pažeidimą, kurioje įtvirtintos tam tikros pareigos transporto priemonės savininkui (valdytojui).
3.3. Nurodoma, kad D. P. susipažinęs su administracinių nusižengimų bylų medžiaga nustatė, kad buvo pateikti pranešimai: 2018 m. rugsėjo 28 d. buvo siųstas pranešimas dėl duomenų pateikimo, įteiktas gamybos vadovui A. P.; 2018 m. gruodžio 11 d. pranešimas dėl duomenų apie „BMW 520D“ vairavusius asmenis įteiktas R. P. - toks asmuo įmonėje niekada nedirbo ir jo sąsaja su įmone nėra žinoma; 2018 m. rugsėjo 2 d. pranešimas dėl duomenų pateikimo taip pat buvo pateiktas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi keliolika asmenų.
3.4. Šios aplinkybės rodo, kad pranešimas dėl duomenų pateikimo niekada nebuvo įteiktas asmeniškai D. P.. o siunčiamas bendru įmonės adresu ar elektroniniu paštu ir įteikiamas su įmone nesusijusiems asmenims arba darbuotojams, kurie šių dokumentų neperdavė vadovui ir neinformavo apie tai. Atitinkamai. D. P. nepateikė nurodytų duomenų ne sąmoningai, o neturėdamas informacijos apie tokią pareigą.
3.5. Atkreipiamas dėmesys, kad ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už pakartotinį pažeidimą, o baudos dydis nustatytas nuo 460 iki 600 eurų. Atsižvelgiant į sankcijos dydi, pareigūnai nagrinėjantys administracinio nusižengimo bylas, turėtų dėti protingas pastangas, kad įmonės vadovas ar kitas atsakingas asmuo būtų tinkamai informuotas apie pareigą pateikti įmonės automobilius vairavusių asmenų duomenis. D. P. pažymi, kad nors Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui buvo žinomas jo gyvenamosios vietos adresas, kas matyti iš D. P. atžvilgiu surašytų administracinių protokolų, pranešimai dėl duomenų pateikimo niekada nebuvo išsiųsti jam asmeniškai, o siunčiami įmonės adresu ar bendru elektroniniu paštu, ko pasėkoje nebuvo įteikti vadovui. Atsižvelgiant į tai, kad pranešimas pateikti duomenis nebuvo tinkamai įteiktas D. P., buvo nepagrįstai nustatyta, kad jis neįvykdė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalies reikalavimo ir buvo nepagrįstai nubaustas pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį.
3.6. Kadangi D. P. dėl užimtumo dažnai nebūna įmonės administracinėse patalpose, neretai išvyksta į komandiruotes, jo galimybės įvykdyti kai kurias kasdienines direktoriaus funkcijas yra ribotos. Kadangi D. P. praeityje jau buvo nubaustas pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, ir siekiant išvengti tokių atvejų ateityje, 2018 m. sausio 2 d. įmonės administratorė R. R. buvo įgaliota pateikti duomenis Viešosios tvarkos skyriui apie įmonės automobilius vairavusius ir KET pažeidusius įmonės darbuotojus.
3.7. Šiame kontekste pažymima, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad duomenis pareigūnui turi pateikti juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo. Atitinkamai, tame pačiame straipsnyje nurodyta, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas straipsnis numato arba įmonės vadovo, arba atsakingo asmens atsakomybę, aktualu yra tai, kad nuo 2018 m. sausio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingu asmeniu dėl duomenų pateikimo pareigūnui buvo įmonės administratorė R. R., todėl ji neįvykdžiusi savo pareigos pateikti duomenis, turėtų būti traukiama atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnį.
3.8. Patikslintame skunde pažymima, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorė R. R. 2019 m liepos pabaigoje pateikė prašymą Kauno miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriui pateikti duomenis apie asmenis vairavusius transporto priemones, kuriomis buvo padaryti ANK 417 straipsnyje, 418 straipsnyje numatyti pažeidimai, tame tarpe, dėl šiame skunde nurodyto pažeidimo padaryto automobiliu „Audi A6“.
Motyvuojamoji dalis
3.8. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ginčo santykį reguliuojančias įstatymo normas, jas aiškinančią teismų praktiką bei bendruosius teisės principus, patikslintu skundu prašoma panaikinti 2019 m. liepos 10 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-19-ANR_N-3448-2019, ir šioje byloje administracinio nusižengimo teiseną D. P. atžvilgiu nutraukti.
4. Atsiliepimu į pareiškėjo – D. P. įgaliotojo atstovo, advokato G. G. patikslintą skundą, Kauno miesto savivaldybės administracija prašo skundo netenkinti ir palikti galioti 2019 m. liepos 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-19-ANR_N-3448-2019.
4.8. Pareiškėjas patikslintame skunde teigia, jog pranešimas dėl duomenų pateikimo turėjo būti jam įteiktas asmeniškai, tačiau tuo pačiu nurodo, jog 2018 m. sausio 2 d. įmonės administratorė R. R. buvo įgaliotas asmuo pateikti duomenis Viešosios tvarkos skyriui apie įmonės automobilius vairavusius asmenis, kadangi D. P. dažnai nebūna įmonės administracinėse patalpose ir yra išvykęs i komandiruotes, todėl tik ji turėtų būti traukiama administracinėn atsakomybėn. Atsižvelgiant i tokius pareiškėjo teiginius, kyla pagrista abejonė, ar pareiškėjas kaip įmonės vadovas supranta juridinio asmens teisinį statusą, įmonės vadovui tenkančias teises, pareigas bei atsakomybę ir yra gebantis eiti vadovo pareigas, kadangi minėti teiginiai yra absoliučiai prieštaraujantys vienas kitam. Akivaizdu, jog prisidengdamas įgaliojimu, kuris nebūtinai buvo surašytas 2018 m. sausio 2 d., pareiškėjas siekia išvengti administracinės atsakomybės pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį, nes Administracinių nusižengimų registre 2019 m. sausio 10 d. D. P. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, jog Kelių policijos valdybai D. P. nenurodė, jog atsakomybė dėl nepateiktų duomenų tenka ne jam, o R. R., kuri pagal 2018 m. sausio 2 d. įgaliojimą yra atsakingas asmuo dėl duomenų pateikimo pareigūnui, todėl pagrįstai darytina išvada, jog skunde nurodytas teiginys apie įgaliotą asmenį yra apsimestinis, siekiant išvengti ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatytos didelės baudos: D. P. paskirta 520 eurų bauda.
4.9. Pažymėtina, jog Pareiškėjas ir toliau sąmoningai klaidina teismą, patikslinto skundo 10 punkte nurodydamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorė R. R. 2019 metų liepos pabaigoje pateikė Kauno miesto savivaldybes administracijos Viešosios tvarkos skyriui duomenis apie asmenis vairavusius transporto priemones, kuriomis buvo padaryti ANK 417, 418 straipsniuose nurodyti pažeidimai, tame tarpe, dėl šiame skunde nurodyto pažeidimo padaryto automobiliu „Audi A6“. Tai yra klaidinanti informacija, nes 2019 m. liepos 11 d. Viešosios tvarkos skyriaus specialistei A. P. paskambinęs D. P. domėjosi apie jam 2019 m. liepos 10 d. paskirtas baudas. Telefoninio pokalbio metu D. P. buvo informuotas, kad Viešosios tvarkos skyriuje yra dar daugiau užfiksuotų nusižengimų, kurie padaryti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiais automobiliais ir jis kaip įmonės vadovas privalo pateikti informaciją apie asmenį, nusižengimų padarymo metu, t. y. nagrinėjamu atveju 2018 m. gegužės 11 d., bei kitų (2018 m. rugpjūčio 28 d., 2018 m. lapkričio 27 d., 2018 m. gruodžio 10 d.) naudojosi įmonei priklausančiais automobiliais. D. P. nurodė užklausimą atsiųsti i jo elektroninį paštą (duomenys neskelbtini).
4.10. Telefoninio pokalbio metu D. P. nenurodė, kad dėl duomenų teikimo yra atsakinga UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorė R. R., o paprašė šią informaciją atsiųsti asmeniškai jam, nors patikslintame skunde teigiama, kad už duomenų pateikimą atsakinga R. R..
4.11. Pažymėtina ir tai, kad informacija dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonėmis 2018 m. rugpjūčio 28 d., 2018 m. lapkričio 27 d., 2018 m. gruodžio 10 d. padarytų nusižengimų buvo gauta 2019 m. liepos 15 d. iš D. P. asmeninio elektroninio pašto, kas paneigia skunde nurodytą aplinkybę, kad informaciją pateikė administratorė R. R..
4.12. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai kad jo siųstame atsakyme buvo pateikti duomenys dėl kitų administracinių nusižengimų, dėl kurių D. P. nebuvo taikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį. Atsiliepimu institucija nurodo informuojanti kad nei D. P., nei R. R. nepateikė asmens duomenų, kuris 2018 m. gegužės 15 d., 11.11 val. pastatė ir laikė automobilį „AUDI“ valst Nr. (duomenys neskelbtini) Šv. Gertrūdos g. 39, Kaune, nesumokėjus vietinės rinkliavos mokesčio.
4.13. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, institucija kritiškai vertina aukščiau nurodytus pareiškėjo skundo argumentus. Pareiškėjas yra juridinio asmens vadovas ir jo viena iš funkcijų yra tinkamai administruoti įmonės materialų turtą, todėl skunde nurodyti teiginiai neatitinka bet kokios normaliai veikiančios ir savo turtą administruojančios įmonės veiklos modelio,
4.14. Taip pat pažymima, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga kyla tais atvejais, kai: pirma, transporto priemonės savininko (valdytojo) prašoma nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi jo transporto priemone; antra, toks reikalavimas duodamas teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, trečia, transporto priemonės savininkui (valdytojui) nėra objektyvių kliūčių prašomus duomenis pateikti, t. y. jis nebuvo praradęs transporto priemonės prieš savo valią. Asmuo, kaip bendrovės vadovas, pagal bendrovės veiklos pobūdį dažnai perduodamas automobilį naudotis kitiems asmeninis, turi pareigą savo vadovaujamos bendrovės veiklą vykdyti taip, kad padarytą teisės pažeidimą tiriantiems pareigūnams turėtų galimybę operatyviai pateikti reikiamą informaciją apie bendrovės automobiliu besinaudojančius asmenis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-2105/2010).
4.15. Akcentuojama, kad vienintelė Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis yra kai transporto priemonės savininkui (valdytojui) negali kilti teisinė pareiga vykdyti vykdomosios institucijos teisėto reikalavimo, duodamo teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, ir nurodyti, kas konkrečiai nurodytu metu naudojosi transporto priemone, yra numatyta įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje, t. y. kai teisėtas transporto priemonės savininkas (valdytojas) prarado transporto priemonę prieš savo valią, o šiuo atveju su skundu nėra pateikta įrodymų bei informacijos, jog ginčo automobilis buvo prarastas prieš D. P. valią ir todėl tokios informacijos įmonės vadovas negalėjo pateikti.
4.16. Pareiškėjas patikslintame skunde bando suponuoti nuomonę, jog jam nebuvo siunčiami atskiri paklausimai dėl kiekvieno padaryto nusižengimo atskirai, todėl Savivaldybės administracijos veiksmai yra neteisėti. Pažymėtina, jog Kauno miesto savivaldybės administracija nesiuntė atskirų paklausimų ir tai darė absoliučiai pagrįstai, remdamasi aiškinamuoju raštu (2010 m. kovo 10 d. XIP-1839) dėl Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto ir ANK 415, 589, 611 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, kuriame įstatymo leidėjas aiškiai įvardijo ANK 611 straipsnio pakeitimais siektinus rezultatus - užtikrinti greitą, mažai darbo sąnaudų ir materialinių išteklių reikalaujantį administraciniu nusižengimų bylų nagrinėjimą, siekiant užkirsti vairuotojų padariusių nusižengimus atsakomybės neišvengiamumą. Atsižvelgiant į tai, dėl atskirų nusižengimų nebuvo siunčiami keturi raštai, keturios pašto siuntos, o kaip tik siekiant įstatymo leidėjo numatytų tikslų - D. P. dėl keturių nusižengimų buvo rašomi elektroniniai laiškai, skambinama juridinių asmenų registre nurodytu įmonės kontaktiniu telefonu, o galiausiai raštu kreiptasi dėl keturių administracinių nusižengimų registruotu laišku, kuris buvo tinkamai įteiktas. Pažymėtina tai, kad D. P. buvo tinkamai informuotas ir žinojo apie visus keturis rašte išvardintus nusižengimus bei savo pareigą pateikti reikalaujamus duomenis atskleidžiant administracinius nusižengimus, tačiau iki šios dienos jis to nepadarė.
Žemesnės instancijos teismas
4.15. Tai pat Savivaldybės administracijos įgalioti specialistai atsižvelgė į administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-325-954/2018 suformuotą teisminę praktiką. Šioje byloje Kauno apylinkės teismas pasisakė dėl ANK 431 straipsnio taikymo, kai vienu užklausimu vadovas buvo informuotas apie pareigą pranešti apie 2 atskirus pažeidimus padariusius asmenis. Teismas vadovavosi ANK 38 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kad kai vienas asmuo padaro du ar daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai. ANK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, taip pat kai asmuo padarė du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų,
kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobilių teisės pažeidimų fiksavimo sistemų, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankcija, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Minėtoje byloje teismas išaiškino, kad pareiškėjas padarė du atskirus administracinius nusižengimus, už du nepranešimus apie vairavusį asmenį. Administraciniai nusižengimai nebuvo padaryti vienu metu, ar priešingai nei teigė pareiškėjo atstovas, nebuvo gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų. Pareiškėjo padaryti administraciniai nusižengimai buvo padaryti dėl atskirų nepranešimų už atskirus nusižengimus, jų bendrinti ANK 38 straipsnio 2 dalimi nėra jokio teisinio pagrindo.
4.16. Nagrinėjamu atveju, vietinės rinkliavos ir KET pažeidimai buvo užfiksuoti ne vienu metu, o atskirai. Viešosios tvarkos skyriaus elektroniniu paštu siunčiamame laiške, registruotu laišku siunčiamame rašte buvo išvardintos atskirai kiekvieno nusižengimo datos, laikai, nusižengimo padarymo vietos, transporto priemonės, nusižengimo padarymo esmės dėl kurių D. P. turėjo pateikti asmenų duomenis, kurie nusižengimų padarymo metu naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiomis transporto priemonėmis.
4.17. Pažymima, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 23 d. nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. ATP-936-579/2015 pasisakė, kad transporto priemonės valdytojui pakanka tik žinoti, kad yra tiriamas administracinis teisės pažeidimas, o įstatymas nenumato kokia forma turi būti pateikiamas pareigūno reikalavimas, nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės valdytojo transporto priemonę, todėl laikytina, kad net ir žodinis pareigūno paklausimas yra pakankamas konstatuoti, jog toks pareikalavimas buvo pateiktas. Todėl laikytina. kad D. P. informuotas telefonu, elektroniniu laišku bei raštu apie keturis atskirus pažeidimus, žinojo apie juos ir turėjo juos atskleisti pateikdamas reikalaujamą informaciją, o administracinė atsakomybė pagal ANK 431 straipsni kyla už kiekvieną neatskleistą nusižengimą atskirai. Atkreiptinas dėmesys į tai kad D. P. iki dabar nepateikė reikalaujamų duomenų, tokio veiksmo pasekmė keturi nusižengimai liko neatskleisti, vairuotojai padarę vietinės rinkliavos ir Kelių eismo taisyklių pažeidimus liko nenubausti ir išvengė administracinės atsakomybė.
4.18. Institucija nurodo, kad iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad nutarimas buvo priimtas teisėtai ir pagrįstai, o administracinio nusižengimo teiseną atlikusio ir nutarimą ne teismo tvarka priėmusio pareigūno išvados galėtų būti paneigtos duomenimis, parodančiais išvadų nepagrįstumą byloje surinktiems duomenims ar jų prieštaringumą, tačiau tokių duomenų byloje nėra, o Pareiškėjas jų taip pat nepateikė. Įrodymų vertinimo ir nuobaudos skyrimo klausimai yra išskirtinė tam įgalioto bylą nagrinėjančio pareigūno ir teismo teisė.
4.19. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ir vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismo prašoma D. P. skundo netenkinti ir palikti galioti 2019 m. liepos 10 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-19-ANR_N-3448-2019.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – D. P. parodė, kad jo vadovaujama įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui nepateikė duomenų apie asmenį, kuris vairavo įmonei priklausantį automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Už tai jam, kaip įmonės vadovui, Kauno miesto savivaldybės administracija skyr4 neadekvačias baudas, tai yra iš viso penkias baudas po 520 eurų, kurių bendra suma siekia 2600 eurų. Jam, jaunam (22 metų) verslininkui, tokia baudų suma yra labai didelė, be to, pateikus duomenis apie asmenį, už tokį nusižengimą baudų suma būtų 60 eurų. Jis dirba ne tik Lietuvoje, daug keliauja, todėl yra paskirti atskiri asmenys, kurie privalo teikti informaciją apie įmonės darbuotojus visiems viešosios tvarkos skyriams. Reikalaujama informacija savivaldybei buvo pateikta, tik per vėlai, o jam buvo paskirta nuobauda. Jis prašė panaikinti nuobaudas, sutinka pateikti duomenis apie asmenį, kuris nurodytu laiku vairavo įmonės automobilį, sutinka sumokėti nuobaudą už padarytą tokį nusižengimą. 2018 m. sausio 2 d. įsakymu duomenis visoms įstaigoms ir organizacijoms pateikti buvo įpareigota R. R.. Ar įmonėje priimti įsakymai yra registruojami, jis nežino, už tai atsako sekretorė, jis tik pasirašo įsakymus. Jeigu įstatymai numato, kad priimti įsakymai turi būti registruojami, suteikiant jiems numerį, taip ir yra daroma. Jis jau 2019 m. kovo 7 d. buvo nubaustas bauda už duomenų nepateikimą pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, tačiau tada bauda dar nebuvo tokia didelė, todėl sumokėjo ją. Tuo metu R. R. jau buvo atsakinga už duomenų pateikimą institucijoms. Apie tai, kad iš jo reikalaujama pateikti duomenis institucijai, jis nebuvo informuotas. Paštu siųstas reikalavimas pateikti duomenis buvo įteiktas jo tėvui A. P., kuris jo vadovaujamojoje įmonėje yra gamybos vadovas. Taip išeina, kad tėtis tokios informacijos jam neperdavė. 2019 m. kovo 7 d. nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį pareigūnui jis neminėjo, kad už duomenų pateikimą jau nuo 2018 m. sausio mėnesio yra paskirtas atsakingas asmuo, tai yra R. R.. Kodėl to nepaminėjo ankstesnėse bylose, negali pasakyti, nemanė, kad tai yra svarbu. Tiesiog sumokėjo paskirtą baudą. Negali pasakyti, kaip atsitiko, kad reikalavimas pateikti duomenis apie vairavusį asmenį nepakliuvo R. R.. Įmonė turi elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) , tai yra bendras įmonės paštas, į kurį pakliuvę laiškai yra išskirstomi. Iki teismo gauto institucijos laiško jis nematė. Prieigą prie šio pašto turi 8 žmonės, taip pat ir jis pats. Kiekvienas turi savo darbą. Jis pats nešvaisto laiko ir pastoviai nežiūri ateinančio pašto, tai nėra jo darbas, jo darbas yra uždirbti pinigus, mokėti algas žmonėms. Su viešosios tvarkos skyriaus specialistu A. V. telefonu jis nekalbėjo. Mano, kad jis kalbėjo su kitu žmogumi, kuris neatsakingas už informacijos pateikimą. Mano, kad nusižengimo subjektas yra ne jis, o R. R.. Pačių nusižengimų padarymo neginčija, tik nesutinka su baudos dydžiu. Įmonės mobiliu telefonu ofise daug kas naudojasi, praktiškai visi, jis guli ofise. R. R. pasirašytas raštas su informacija apie tai, kas vairavo automobilį, Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui buvo pateiktas tą pačią dieną kaip ir skundas viename voke. Prašo panaikinti Institucijos nutarimą. Jis yra jaunas, turi dvi paskolas, be to, nubaudimas administracine tvarka kenks jo reputacijai, jei jis vėliau norėtų gauti kokios nors institucijos paslaugų. Mano, kad Institucija įdėjo per mažai pastangų, norėdama išsiaiškinti, kas vairavo automobilį, galėjo paskambinti dar kartą kitu – ne bendruoju telefonu.
6. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – D. P. įgaliotasis atstovas advokatas G. G. savo patikslintą skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad 2018 rugsėjo 19 d. pareiškėjas nereagavo į raštą dėl informacijos pateikimo ir informacijos apie tai, kas vairavo įmonės automobilį, nepateikė. Institucijos atstovė nurodė, kad pareiškėjui buvo skambinta, siųstas paklausimas elektroniniu paštu, tačiau administracinė teisena dėl nesureagavimo į skambutį telefonu yra negalima. Oficialiame Institucijos rašte nurodyta pažeidimo data – 2018 m. kovo, balandžio, gegužės mėn., pažeidimo vieta – Kaunas, o kaip pažeidimo esmė nurodyti keturi administraciniai nusižengimai, padaryti įmonės darbuotojų, taip pat ir pažeidimas, dėl kurio institucija siekia patraukti atsakomybėn D. P.. Mano, kad institucijos nutarimas turi būti panaikintas ir administracinio nusižengimo byla D. P. atžvilgiu nutraukta. Jei teismas būtų kitos nuomonės, pareiškėjui turėtų būti skirta mažesnė nuobauda. Pareiškėjas yra jaunas, turintis mažai vadovavimo patirties. Pareiškėjas jau yra baustas už analogiško pažeidimo padarymą, tačiau jis padarytas vėliau, todėl negalima laikyti, kad nusižengimas padarytas pakartotinai. Prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir pareiškėjui skirti mažesnę nuobaudą, nei numatytą ANK 341 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Skiriant nuobaudą atsižvelgtina ir į tai, kad bendrovės direktoriaus įsakymu buvo paskirtas kitas asmuo, atsakingas už informacijos institucijoms teikimą, galima sakyti, šis asmuo ir padarė administracinį nusižengimą. Pagal saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalį, informaciją institucijoms turi pateikti ne tik įmonės vadovas, bet ir kitas atsakingas atstovas. Šiuo atveju buvo paskirtas atsakingas už informacijos teikimą asmuo, todėl už nusižengimo padarymą atsako kitas asmuo. Prašo teismo panaikinti nutarimą, kuriuo D. P. paskirta administracinė nuobauda arba skirti mažesnę baudą nei numatyta sankcijoje.
7. Institucijos ne teismo tvarka priėmusios skundžiamą nutarimą – Kauno miesto savivaldybės administracijos įgaliotoji atstovė – Viešosios tvarkos skyriaus Administracinės teisenos poskyrio vyriausioji specialistė A. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad asmuo, sumokėdamas paskirtą administracinę nuobaudą, paskirtą pagal ANK 431 straipsnį, pripažįsta padaręs nusižengimą, nes sumokėjo administracinį nurodymą. Įsakymas, kad atsakomybė už informacijos pateikimą kyla R. R., yra apsimestinio pobūdžio. Mano, kad nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai. Pareiškėjo kaltę patvirtina elektroninių susirašinėjimų duomenys, duomenys apie administracinius nusižengimus. Mano, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 2 dalyje, padarymą, atsakomybė kyla pareiškėjui D. P.. Baudos dydžio klausimą palieka spręsti teismui.
III. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
8. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – D. P. įgaliotojo atstovo, advokato G. G. patikslintas skundas tenkintinas iš dalies.
9. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą pagal skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
10. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
11. Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukimo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Kauno apygardos teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-217-498/2016).
12. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis).
13. ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už pakartotinį Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą.
14. Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinio nusižengimo protokolas D. P. surašytas dėl to, kad jis Kauno miesto savivaldybės vykdomosios institucijos įgaliotam pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas administracinis nusižengimas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)”, kuri valdo transporto priemonę „Audi“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vadovu, nenurodė duomenų apie asmenį (vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemonę, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris 2018 m. gegužės 15 d., 11.11 val., ties pastatu adresu Šv. Gertrūdos g. 39, Kaune, šį automobilį pastatė ir laikė kelio ženklo Nr. 541, su papildoma lentele Nr. 840, zonoje, nesumokėjus vietinės rinkliavos už transporto priemonės stovėjimą. Taip pažeisdamas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. T-208 patvirtintų „Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatų“ 12 punktą, už kurio pažeidimą atsakomybė numatyta ANK 418 straipsnyje. Tokia veika pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalį, taip padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 2 dalyje.
15. Byloje yra pakankamai duomenų D. P. kaltei dėl ANK 431 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo pagrįsti, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnio dalį, be to, Institucija surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuris neatitinka įstatymo reikalavimų ir tai sudarė esminę kliūtį, priimti teisingą sprendimą, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo byla grąžintina Kauno miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriui.
16. Skundą padavęs asmuo – D. P. įgaliotasis atstovas, advokatas G. G. iš esmės neginčija administracinių nusižengimų, numatytų ANK 418 straipsnyje padarymo fakto, tačiau nurodo, jog nuo 2018 m. sausio 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingu asmeniu dėl duomenų pateikimo pareigūnui buvo įmonės administratorė R. R., todėl ji neįvykdžiusi savo pareigos pateikti duomenis, turėtų būti traukiama atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnį.
17. Tokie D. P. įgaliotojo atstovo, advokato G. G. argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi iš esmės paneigti byloje surinktais įrodymais.
18. Skundą padavęs asmuo – D. P. įgaliotasis atstovas, advokatas G. G., nurodo, kad D. P. atžvilgiu surašytų administracinių protokolų, pranešimai dėl duomenų pateikimo niekada nebuvo išsiųsti jam asmeniškai, o siunčiami įmonės adresu ar bendru elektroniniu paštu, ko pasėkoje nebuvo įteikti vadovui. Be to, 2018 m. sausio 2 d. įsakymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingu asmeniu dėl duomenų pateikimo pareigūnui buvo paskirta įmonės administratorė R. R.. D. P. dėl užimtumo dažnai nebūna įmonės administracinėse patalpose, neretai išvyksta į komandiruotes, jo galimybės įvykdyti kai kurias kasdienines direktoriaus funkcijas yra ribotos.
19. Teismų praktikoje nurodyta, kad asmuo, kaip bendrovės vadovas, pagal bendrovės veiklos pobūdį dažnai perduodamas automobilį naudotis kitiems asmenims, turi pareigą savo vadovaujamos bendrovės veiklą vykdyti taip, kad padarytą teisės pažeidimą tiriantiems pareigūnams turėtų galimybę operatyviai pateikti reikiamą informaciją apie bendrovės automobiliu besinaudojančius asmenis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N444-105/2010).
20. ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu paštu. Registruotas laiškas siunčiamas į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą arba kitą žinomą asmens gyvenamąją vietą, arba jo darbovietę, arba mokymo įstaigą, arba Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), jeigu asmuo yra registruotas bedarbiu, išskyrus atvejus, kai šaukimai įteikiami administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims atvykus į instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, arba į teismą. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai visais atvejais įteikiami asmeniškai, o kai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą. Šie asmenys privalo kuo greičiau perduoti šaukimą ar kitą procesinį dokumentą adresatui. Procesinio dokumento įteikimo diena laikoma jo įteikimo adresatui, kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių ar darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje už korespondencijos priėmimą atsakingam asmeniui diena. Atsisakymas priimti procesinį dokumentą arba pasirašyti dėl jo gavimo prilygsta procesinio dokumento įteikimui. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu tik tais atvejais, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti.
21. Taigi, ANK 573 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokiu būdu siunčiami procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims, jeigu jie nėra nurodę, jog pageidauja, kad procesiniai dokumentai jiems būtų įteikti elektroninių ryšių priemonėmis (ANK 573 straipsnio 4 dalis).
22. ANK 611 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone.
23. Kaip matyti iš minėto straipsnio, apie padarytą nusižengimą pranešama būtent juridinio asmens vadovui, o informaciją gali pateikti arba pats vadovas arba jo įgaliotas asmuo.
24. Šiame kontekste pažymėtina, kad pranešimą „Dėl informacijos apie asmenį vairavusį automobilį“ (nusižengimo b. l. 9) institucija, kaip ir numatyta ANK 611 straipsnio 2 dalyje, siuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui registruotu paštu juridinių asmenų registre nurodytu oficialiu įmonės adresu (duomenys neskelbtini)., ir vadovaujantis UAB „Lietuvos paštas“ įteikimo pranešimu, registruota pašto siunta buvo įteikta 2018 m. rugsėjo 26 d. A. E. P. (nusižengimo b. l. 9). Pažymėtina ir tai, jog analogiška informacija buvo išsiųsta ir viešai skelbiamu įmonės elektroninio pašto adresu. Kaip nustatyta, Automobilio „Audi A6“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra juridinis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl akivaizdu, jog informacija, apie padarytą nusižengimą ir apie pareigą, pranešti apie padarytą nusižengimą buvo tinkamai siunčiama įmonės buveinės adresu bei viešai skelbiamu įmonės elektroninio pašto adresu, be to, kaip nurodė institucijos atstovė, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu dėl atitinkamos informacijos pateikimo buvo bendrauta ir telefonu. Kaip teisingai nurodoma atsiliepime į patikslintą skundą, dėl įmonės vidaus tvarkos ir darbo drausmės organizavimo Kauno miesto savivaldybės administracija nėra ir negali būti atsakinga, todėl skundo argumentai dėl netinkamo pranešimo reikalavimo pareiškėjui bei jo subjektiškumo atmestini.
25. Atkreiptinas dėmesys, kad nutarimą ne teismo tvarka priėmusi institucija nurodė, kad nors 2019 m. sausio 10 d. D. P. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, tačiau byloje A. P. nenurodė Kelių policijos valdybai apie jokį įgaliotą asmenį, kai tuo tarpu šioje byloje pateiktas 2018 m. sausio 2 d. įsakymas, kas taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo skunde nurodomų teiginių.
26. Pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją yra numatyta tam, kad būtų nustatytas nusižengimą padaręs asmuo, kurį už jo padarytą neteisėtą veiką būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn. Vadovaujantis teismų praktika, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje formuluotė suponuoja transporto priemonės savininko pareigą žinoti, koks asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus policijos pareigūnui, apie tai jam pranešti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis byloje Nr. N-444-2191/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis byloje Nr. 2AT-38-2013).
27. Nors institucija, ne teismo tvarka priėmusi skundžiamą nutarimą atsiliepime nurodė, kad surašydami vieną reikalavimą dėl kelių administracinių nusižengimų Savivaldybės administracijos įgalioti specialistai atsižvelgė į administracinio nusižengimo byloje Nr. II-325-954/2018 suformuotą teisminę praktiką, kur Kauno apylinkės teismas pasisakė dėl ANK 431 straipsnio taikymo, kai vienu užklausimu vadovas buvo informuotas apie pareigą pranešti apie du atskirus pažeidimus padariusius asmenis, be to nurodė Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-936-579/2015, kur teismas pasisakė, kad transporto priemonės valdytojui pakanka tik žinoti, kad yra tiriamas administracinis teisės pažeidimas, o įstatymas nenumato kokia forma turi būti pateikiamas pareigūno reikalavimas, nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės valdytojo transporto priemonę, todėl laikytina. kad D. P. informuotas telefonu, elektroniniu laišku bei raštu apie keturis atskirus pažeidimus, žinojo apie juos ir turėjo juos atskleisti pateikdamas reikalaujamą informaciją, o administracinė atsakomybė pagal ANK 431 straipsni kyla už kiekvieną neatskleistą nusižengimą atskirai. Taip pat nurodė, kad šiuo atveju Kauno miesto savivaldybės administracija nesiuntė atskirų paklausimų ir tai darė remdamasi aiškinamuoju raštu (2010 m. kovo 10 d. XIP-1839) dėl Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto ir ANK 415, 589, 611 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, kuriame įstatymo leidėjas įvardijo ANK 611 straipsnio pakeitimais siektinus rezultatus - užtikrinti greitą, mažai darbo sąnaudų ir materialinių išteklių reikalaujantį administraciniu nusižengimų bylų nagrinėjimą, siekiant užkirsti vairuotojų padariusių nusižengimus atsakomybės neišvengiamumą. Tokie argumentai laikytini nepagrįstais, o susiklosčiusios aplinkybės nurodomose bylose nėra analogiškos šioje byloje nagrinėjamai.
28. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pirmosios instancijos, o taip pat apeliacinės instancijos teismai yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sprendimų – precedentų tik tos pačios kategorijos analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tas aplinkybes, kuriose buvo sukurtas precedentas.
29. ANK 431 straipsnio 1 dalis nustato, kad transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. O šio straipsnio 2 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo keturių šimtų keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Taigi ANK 431 straipsnio 1 dalyje esančios normos dispozicijos yra blanketinės, tai yra nukreipiančios į kitus teisės aktus. Taikant administracinę atsakomybę už ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą būtina išsiaiškinti, ar buvo pažeistos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytos pareigos.
Žemesnės instancijos teismas
30. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.
31. Šių teisės normų analizės kontekste darytina išvada, kad ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo esmę, turinį sudaro pareigos, įtvirtintos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje, o taip pat ir ANK 611 straipsnyje, nevykdymas, o ne atskiri Kelių eismo taisyklių pažeidimai, kurie galimai buvo padaryti naudojant transporto priemonę, apie kurios naudotojus įstaigos vadovas nesuteikė informacijos.
32. Pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį asmuo traukiamas atsakomybėn ne už atskirus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o už pareigos suteikti informaciją nevykdymą, todėl atsakomybei pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį kilti yra reikšmingas institucijos pareikštas reikalavimas pateikti informaciją, jo pateikimo data ir jo turinys, o ne atskirų tokiame pranešime nurodytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų skaičius. Pati institucija pasirinko 2018 m. rugsėjo 19 d. pranešimo formą ir būdą (nusižengimo b. l. 9), kuomet tame pačiame rašte nurodė visus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susijusius galimus administracinius nusižengimus, o ne teikė reikalavimus pagal kiekvieną iš užfiksuotų galimų nusižengimų atskirai. Dėl to Kauno miesto savivaldybės administracija 2019 m. liepos 10 d. priėmė atskirus nutarimus, dėl kurių D. P. įgaliotasis atstovas pateikė skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautų administracinių nusižengimų bylų Nr. II-377-1109/2019, Nr. II-379-1108/2019, Nr. II-380-923/2019, bei Nr. II-381-240/2019, medžiagų matyti, kad D. P. nubaustas atskirais 2019 m. liepos 10 d. nutarimais už tai, kad nepateikė informacijos apie asmenis, kurie naudojosi jo vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiomis transporto priemonėmis ir galimai padarė administracinius nusižengimus. Visi šie nutarimai priimti ir protokolai surašyti remiantis tuo pačiu vienu 2018 m. rugsėjo 19 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus pranešimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui „Dėl informacijos apie asmenį vairavusį automobilį“. Taigi, šiuo vieninteliu pranešimu D. P. buvo pranešta apie kelis skirtingu laiku ir skirtingose vietose galimai padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus su jo vadovaujamai įstaigai priklausančiomis transporto priemonėmis. Pažymėtina ir tai, kad būtent nuo šio pranešimo gavimo dienos turėtų būti pradėtas skaičiuoti terminas, per kurį prašoma informacija turėjo būti pateikta, t. y. turėjo būti įvykdyta pareiškėjo pareiga pagal ANK 611 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju pareiškėjo pareiga buvo suformuluota viename pranešime ir apėmė visus atvejus, kuomet galimai buvo padaryti administraciniai nusižengimai, naudojantis įmonei priklausančiais automobiliais, todėl ir šios pareigos nevykdymas – nesuteikimas informacijos apie pranešime nurodytus atvejus, nepriklausomai nuo jų skaičiaus, vertintinas ne kaip keli atskiri pareigos pranešti apie automobilį naudojusį asmenį, pažeidimai, o kaip vienas pažeidimas, ir turėtų būti kvalifikuojamas kaip vienas ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas. Šiuo atveju surašant kelis administracinių nusižengimų protokolus, nepagrįstai buvo išskaidyta pačios institucijos 2018 m. rugsėjo 19 d. pranešime apibrėžta pareiga pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalį, ir tai turi esminės reikšmės šioje byloje sprendžiant klausimą dėl skundžiamo nutarimo teisėtumo.
33. ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, yra nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, turi būti nurodoma ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad aptariami duomenys – tiksliai ir teisingai nurodyti administracinio nusižengimo padarymo laiką, esmę ir pažeistus teisės aktus, nustatančius atsakomybę, – yra labai svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės tiek teisingai nustatyti administracinę atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, tiek taikyti ANK 39 straipsnio nuostatas, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnio 2 dalies 3–5 punktuose ir kituose ANK straipsniuose numatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (įgyvendinimą).
34. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad aptariamos pareigos nevykdymas, t. y. nepateikimas informacijos apie galimus KET pažeidimus, nepriklausomai nuo jų skaičiaus, vertinamas ne kaip keli atskiri pareigos pranešti apie asmenį, kuris galimai padarė teisės pažeidimus, nevykdymo atvejai, o kaip vienas tokios pareigos pažeidimo epizodas, kuris kvalifikuojamas kaip vienas, ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatytas, administracinis nusižengimas. Papildomai pažymėtina ir tai, jog teismų praktikoje yra nustatyta, kad asmeniui gali būti surašyti atskiri administracinio nusižengimo protokolai pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, tik tais atvejais, kuomet minėtas asmuo nepateikia duomenų dėl kiekvieno KET pažeidimo, pagal atskirus, už kiekvieną iš minėtų pažeidimų, pareigūno surašytus ir išsiųstus pranešimus dėl duomenų pateikimo (žr. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 31 d. nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-77-581/2019, Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-432-593/2019). Taigi, aptartos teismų praktikos kontekste darytina išvada, kad Institucijos pareigūnei vienu pranešimu D. P. prašant suteikti informaciją, apie jo vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiais automobiliais galimai padarytus KET pažeidimus, jo nubaudimas keliais atskirais nutarimais buvo visiškai nepagrįstas ir neteisingas.
35. Be to, pažymėtina ir tai, jog skundžiamame nutarime D. P. ANK 431 straipsnio 2 dalies nusižengimo sudėtį kvalifikuoja pakartotinumo požymis, tačiau jokių duomenų, kodėl šis nusižengimas vertinamas kaip pakartotinis, kokios aplinkybės sudaro pakartotinumą, nei administracinio nusižengimo protokole nei skundžiamame nutarime nenurodyta, tokių duomenų negauta ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pagal skundą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.
36. Byloje yra duomenys, jog D. P. 2019 m. kovo 7 d. yra du kartus baustas administracine tvarka už ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų padarymą (nusižengimo b. l. 7). Gi šioje byloje matyti, jog registruotu paštu anksčiau minėtas institucijos pranešimas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobiliais galimai padarytus nusižengimus, kuris svarbus nustatant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnyje, sudėtį, tai yra veiką arba neveikimą, laiką, vietą, išsiųstas ir įteiktas 2018 m. rugsėjo 26 d. (pagal UAB „Lietuvos paštas“ įteikimo parnešimą (nusižengimo b. l. 10)). Tokiu būdu būtent nuo įteikimo dienos ir turėtų būti skaičiuojamas 3 dienų terminas pateikti informaciją, o jam pasibaigus, laikoma, kad asmuo nepateikė informacijos ir ta diena turėtų būti laikoma nusižengimo padarymo diena, tačiau administracinio nusižengimo protokolas surašytas tik 2019 m. gegužės 27 d., kuomet D. P. jau buvo nubaustas už ANK 431 straipsnio 1 dalį. Nors nusižengimo ir protokolo surašymo diena protokole nurodyta kaip 2019 m. gegužės 27 d., yra pagrindas manyti, kad paties nusižengimo data yra žymiai ankstesnė ir susijusi su 2018 m. rugsėjo 19 d. rašto įteikimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui. Nusižengimo padarymo laikas yra vienas iš būtinųjų nusižengimo sudėties požymių, kurį būtina išsiaiškinti, nes nuo jo šiuo atveju taip pat priklauso ir pakartotinumo požymio inkriminavimas arba neinkriminavimas, todėl bylą gražinus institucijai būtina spręsti klausimą ne tik dėl nusižengimo apimties, tačiau ir dėl tinkamo jo kvalifikavimo, taigi, ir atitinkamo nuobaudos dydžio nustatymo.
37. ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, yra nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, turi būti nurodoma ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad aptariami duomenys – tiksliai ir teisingai nurodyti administracinio nusižengimo padarymo laiką, esmę ir pažeistus teisės aktus, nustatančius atsakomybę, – yra labai svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės tiek teisingai nustatyti administracinę atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, tiek taikyti ANK 39 straipsnio nuostatas, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnio 2 dalies 3–5 punktuose ir kituose ANK straipsniuose numatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (įgyvendinimą).
38. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) bylos baigtis, jis taip pat turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017).
39. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus darytina išvada, kad administracinio nusižengimo protokolas šioje byloje surašytas negali būti laikomas atitinkančiu ANK 609 straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus ir šiuos trūkumus galima ištaisyti tik institucijai atlikus papildomą aplinkybių įvertinimą.
40. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek kaip visumą, konstatuoja, jog skundžiamas Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės B. A. 2019 m. liepos 10 d. nutarimo Nr. SAVAD-19-ANR_N-3448-2019, administracinio nusižengimo byloje, priimtas nenustačius visų būtinų ir reikšmingų aplinkybių, tinkamai nesuformulavus nusižengimo esmės, nenurodžius inkriminuoto nusižengimo sudėtį sudarančių būtinųjų požymių – laiko, padarius nepagrįstas išvadas dėl kvalifikuojančio požymio, tai yra nusižengimo pakartotinumo, todėl yra naikintinas, tačiau nesant pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, D. P. įgaliotojo atstovo, advokato G. G. skundas tenkinamas iš dalies, o byla gražintina institucijai atlikti tyrimą.
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
D. P. įgaliotojo atstovo, advokato G. G. skundą tenkinti iš dalies.
Kauno miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės B. A. 2019 m. liepos 10 d. nutarimą Nr. SAVAD-19-ANR_N-3448-2019, administracinio nusižengimo byloje, panaikinti ir gražinti bylą institucijai tyrimui atlikti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.