Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. P. (toliau – pareiškėjo) skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 10 d. nutarimo Nr. SAVAD-19-ANR­_N-3445-2019 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 19101677425 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. SAVAD-19-ANR­_N-3445-2019 D. P. nubaustas 520 Eur dydžio bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis Kauno miesto savivaldybės vykdomosios institucijos įgaliotam pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas administracinis nusižengimas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri valdo transporto priemonę BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vadovu, nenurodė duomenų apie asmenį (vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemonę, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris 2018 m. balandžio 16 d. 21 val. 00 min., ties pastatu adresu (duomenys neskelbtini), automobilį BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatė ir laikė kelio ženklo Nr. 541 su papildoma lentele Nr. 840 zonoje, nesumokėjus vietinės rinkliavos už tolesnį transporto priemonės stovėjimą. Taip pažeisdamas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. T-208 patvirtintų „Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis transporto priemonėms statyti nuostatų“ 13 punktą, už kurio pažeidimą atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 418 straipsnyje. Tokia veika pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalį.

Institucijos atstovė prašė skundą atmesti, kadangi nutarimas teisėtas ir pagrįstas. Automobilis priklauso juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl paklausimas buvo siunčiamas įmonės buveinės adresu ir elektroniniu įmonės paštu, pašto siunta įteikta, o tai, kad nepasiekė vadovo, yra vidaus darbo tvarkos taisyklių reikalas. Įgaliojimas dėl atsakingo asmens yra apsimestinio pobūdžio, siekiant išvengti didelės baudos, nes D. P. jau yra baustas Kelių policijos už duomenų nepateikimą ir yra įvykdęs administracinį nurodymą. Be to, skundas prieštaringas – viena vertus, teigiama, kad neįteikta asmeniškai, kita vertus, teigiama, jog atsakingas kitas asmuo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pakartotinai padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje. ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą.

Institucijos nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas šiais pagrindiniais argumentais: tuo, jog D. P. nebuvo tinkamai įteiktas pranešimas dėl informacijos pateikimo, be to, jo vadovaujamoje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra paskirtas už tokios informacijos pareigūnams pateikimą atsakingas asmuo, kuris ir turėtų būti šiuo atveju traukiamas atsakomybėn.

Vertinant ginčijamo nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, būtina analizuoti, ar institucija, tirdama įvykį ir su juo susijusias aplinkybes, ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad būtų nustatytos įvykio aplinkybės, ar administracinio nusižengimo byloje surinkti visi duomenys, galintys turėti reikšmės įvykio vertinimui ir administracinėn atsakomybėn trauktino asmens nustatymui bei jo veiksmų kvalifikavimui.

Teismas, išanalizavęs skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, jog skundo argumentai dėl netinkamo atsakomybėn patraukto subjekto ir netinkamo dokumentų įteikimo yra nepagrįsti, tačiau skundžiamas 2019 m. liepos 10 d. nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas remiantis administracinio nusižengimo protokolu, kuris turi esminių trūkumų. Institucija nesiėmė visų įmanomų priemonių nustatyti galimai padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuris neatitinka įstatymo reikalavimų ir tai užkirto asmeniui galimybę tinkamai pasinaudoti teise į gynybą ir sudaro esminę kliūtį, užkertančią galimybę teismui išsamiai išnagrinėti pareiškėjo skundą ir priimti teisingą sprendimą.

ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu paštu. Registruotas laiškas siunčiamas į asmens oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą arba kitą žinomą asmens gyvenamąją vietą, arba jo darbovietę, arba mokymo įstaigą, arba Užimtumo tarnybą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), jeigu asmuo yra registruotas bedarbiu, išskyrus atvejus, kai šaukimai įteikiami administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims atvykus į instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, arba į teismą. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai visais atvejais įteikiami asmeniškai, o kai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą. Šie asmenys privalo kuo greičiau perduoti šaukimą ar kitą procesinį dokumentą adresatui. Procesinio dokumento įteikimo diena laikoma jo įteikimo adresatui, kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių ar darbovietėje, mokymo įstaigoje arba Užimtumo tarnyboje už korespondencijos priėmimą atsakingam asmeniui diena. Atsisakymas priimti procesinį dokumentą arba pasirašyti dėl jo gavimo prilygsta procesinio dokumento įteikimui. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu tik tais atvejais, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti.

Taigi, ANK 573 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokiu būdu siunčiami procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims, jeigu jie nėra nurodę, jog pageidauja, kad procesiniai dokumentai jiems būtų įteikti elektroninių ryšių priemonėmis (ANK 573 straipsnio 4 dalis).

ANK 611 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone.

Kaip matyti iš minėto straipsnio, apie padarytą nusižengimą pranešama būtent juridinio asmens vadovui, o informaciją gali pateikti arba pats vadovas arba jo įgaliotas asmuo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pranešimą „Dėl informacijos apie asmenį vairavusį automobilį“ institucija, kaip ir numatyta ANK 611 straipsnio 2 dalyje, siuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui registruotu paštu juridinių asmenų registre nurodytu oficialiu įmonės adresu (duomenys neskelbtini), ir vadovaujantis UAB „Lietuvos paštas“ įteikimo pranešimu, registruota pašto siunta buvo įteikta 2018 m. rugsėjo 26 d. A. E. P., kuris šioje įmonėje realiai dirba ir užima vadovaujančias pareigas – yra gamybos vadovas. Be to, teismo posėdžio metu pats A. E. P. paaiškino, kad galėjo tokią pašto siuntą priimti. Pažymėtina ir tai, jog analogiška informacija buvo išsiųsta ir oficialiu įmonės elektroniniu paštu. Esant šioms aplinkybėms, skundo argumentai dėl netinkamo pranešimo įteikimo pareiškėjui bei netinkamo nusižengimo subjekto atmetami.

Pažymėtina, kad pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją yra numatyta tam, kad būtų nustatytas nusižengimą padaręs asmuo, kurį už jo padarytą neteisėtą veiką būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn. Vadovaujantis teismų praktika, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje formuluotė suponuoja transporto priemonės savininko pareigą žinoti, koks asmuo tam tikru metu naudojosi automobiliu, ir, pareikalavus policijos pareigūnui, apie tai jam pranešti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis byloje Nr. N-444-2191/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis byloje Nr. 2AT-38-2013).

ANK 431 straipsnio 1 dalis nustato, kad transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. O šio straipsnio 2 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo keturių šimtų keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Taigi ANK 431 straipsnio 1 dalyje esančios normos dispozicijos yra blanketinės, tai yra nukreipiančios į kitus teisės aktus. Taikant administracinę atsakomybę už ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą būtina išsiaiškinti, ar buvo pažeistos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytos pareigos.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.

Pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį asmuo traukiamas atsakomybėn ne už atskirus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o už pareigos suteikti informaciją nevykdymą, todėl atsakomybei pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį kilti yra reikšmingas pareigūnų pareikštas reikalavimas pateikti informacija, jo pateikimo data ir jo turinys, o ne atskirų tokiame pranešime nurodytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų skaičius.

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio skundo, 2018 m. rugsėjo 19 d. pranešimo turinio, siųsto registruotu paštu, 2018 m. rugpjūčio 2 d. elektroninio laiško turinio, o taip pat iš pareiškėjo paaiškinimų matyti, jog tuo pačiu Institucijos 2018 m. rugsėjo 19 d. pranešimu buvo pranešta apie galimai keturis skirtingu laiku ir skirtingose vietose padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus su pareiškėjo vadovaujamai įstaigai priklausančiomis transporto priemonėmis. Be to, byloje pareiškėjo atstovas pateikė prašymą sujungti Kauno apylinkės teisme Kauno rūmuose nagrinėjamas administracinio nusižengimo bylas Nr. II-380-923/2019, II-378-1049/2019, II-381-240/2019, II-379-1108/2019, kuriose D. P. skundžia 2019 m liepos 10 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus priimtus nutarimus dar keturiose administracinio nusižengimo bylose. Iš administracinių nusižengimų bylų Nr. II-379-1108/2019, II-381-240/2019, II-378-1049/2019 medžiagų matyti, kad D. P. nubaustas atskirais 2019 m. liepos 10 d. nutarimais už tai, kad nepateikė informacijos apie asmenis, kurie naudojosi jo vadovaujamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiomis transporto priemonėmis ir galimai padarė administracinius nusižengimus. Visi šie nutarimai priimti ir protokolai surašyti remiantis tuo pačiu vienu 2018 m. rugsėjo 19 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus pranešimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui (duomenys neskelbtini), „Dėl informacijos apie asmenį vairavusį automobilį“. Darytina išvada, kad būtent šiuo vienu pranešimu pareiškėjui buvo pranešta apie galimai keturis skirtingu laiku ir skirtingose vietose padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus su jo vadovaujamai įstaigai priklausančiomis transporto priemonėmis. Nuo šio pranešimo gavimo dienos turėtų būti pradėtas skaičiuoti terminas, per kurį prašoma informacija turėjo būti pateikta, t. y. turėjo būti įvykdyta pareiškėjo pareiga pagal ANK 611 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju pareiškėjo pareiga buvo suformuluota viename pranešime ir apėmė visus keturis atvejus, kuomet galimai buvo padaryti administraciniai nusižengimai, naudojantis įmonei priklausančiais automobiliais, todėl ir šios pareigos nevykdymas – nesuteikimas informacijos apie pranešime nurodytus atvejus, nepriklausomai nuo jų skaičiaus, vertintinas ne kaip keli atskirti pareigos pranešti apie automobilį naudojusį asmenį, pažeidimai, o kaip vienas šios pareigos pažeidimas, ir turėtų būti kvalifikuojamas kaip vienas ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas. Todėl darytina išvada, kad šiuo atveju surašant keturis administracinius nusižengimo protokolus, nepagrįstai buvo išskaidyta 2018 m. rugsėjo 19 d. institucijos pranešime suformuota vieninga pareiga pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalį, taip nepagrįstai pasunkinant pareiškėjo teisinę padėtį.

Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog ANK 431 straipsnio 2 dalies nusižengimo sudėtį kvalifikuoja pakartotinumo požymis, tačiau jokių duomenų, kodėl šis nusižengimas vertinamas kaip pakartotinis, kokios aplinkybės sudaro pakartotinumą, nei administracinio nusižengimo protokole nei 2019 m. liepos 10 d. nutarime nenurodyta.

Taip pat teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad byloje yra duomenys, jog D. P. 2019 m. kovo 7 d. yra baustas administracine tvarka už ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų padarymą. Šioje byloje matyti, jog registruotu paštu anksčiau minėtas institucijos pranešimas apie įmonės automobiliais padarytus nusižengimus, kuris svarbus nustatant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnyje, sudėtį – veiką/neveikimą, laiką, vietą, išsiųstas ir įteiktas 2018 m. rugsėjo 26 d. (pagal UAB „Lietuvos paštas“ įteikimo parnešimą (b. l. 10)). Tokiu atveju būtent nuo įteikimo dienos ir turėtų būti skaičiuojamas 3 dienų terminas pateikti informaciją, o jam pasibaigus, laikoma, kad asmuo nepateikė informacijos ir ta diena turėtų būti laikoma nusižengimo padarymo diena, tačiau dėl neaiškių priežasčių administracinio nusižengimo protokolas surašytas daugiau nei po pusės metų – 2019 m. gegužės 27 d., kuomet D. P. jau buvo nubaustas už ANK 431 straipsnio 1 dalį, ir dėl neaiškių priežasčių protokolo surašymo diena – 2019 m. gegužės 27 d., nurodyta kaip nusižengimo padarymo data, nors yra pagrindas manyti, kad paties nusižengimo data yra žymiai ankstesnė. Nusižengimo padarymo laikas yra vienas iš būtinųjų nusižengimo sudėties požymių, kurį būtina išsiaiškinti, nes nuo jo šiuo atveju taip pat priklauso ir pakartotinumo požymio inkriminavimas arba neinkriminavimas. Pareiškėjo padėtis negali būti pasunkinta dėl institucijos neveiklumo.

ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, yra nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, turi būti nurodoma ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad aptariami duomenys – tiksliai ir teisingai nurodyti administracinio nusižengimo padarymo laiką, esmę ir pažeistus teisės aktus, nustatančius atsakomybę, – yra labai svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės tiek teisingai nustatyti administracinę atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, tiek taikyti ANK 39 straipsnio nuostatas, užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnio 2 dalies 3–5 punktuose ir kituose ANK straipsniuose numatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (įgyvendinimą).

Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) bylos baigtis, jis taip pat turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, administracinio nusižengimo protokolas, šioje byloje surašytas 2019 m. gegužės 27 d., negali būti pripažįstamas kaip atitinkantis ANK 609 straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus.

Nepagrįstai išskaidžius vieningą pareigą, sudarančią nusižengimo sudėtį, tokiu būdu tinkamai nesuformulavus nusižengimo esmės, nenurodžius inkriminuoto nusižengimo sudėtį sudarančių būtinųjų požymių – laiko, pakartotinumo, nebuvo aiškiai apibrėžtos kaltinimo ribos ir tai sutrukdė pareiškėjui efektyviai pasinaudoti teise į gynybą, todėl ir priimtas 2019 m. liepos 10 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-19-ANR-N-3445-2019 negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

Šių administracinio nusižengimo protokolo trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant skundą apylinkės teisme, todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 10 d. nutarimas Nr. SAVAD-19-ANR­_N-3445-2019 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 19101677425 naikintinas ir administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, teismas

nutaria:

D. P. skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto savivaldybės administracijos 2019 m. liepos 10 d. nutarimą Nr. SAVAD-19-ANR­_N-3445-2019 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 19101677425 panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Kauno miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.