Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutarties D. S. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas D. S. buvo surašytas už tai, kad jis 2014 m. birželio 20 d., 8.15 val. Kaune, Chemijos g. 4B-303, policijos pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas administracinis teisės pažeidimas, būdamas transporto priemonės valdytoju, nenurodė visų LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnyje nurodytų duomenų (gimimo datos ir gyvenamosios vietos) apie asmenį, kuris 2014 m. balandžio 22 d., 8.44 val. naudojosi jo valdomu automobiliu „Mercedes Benz C240“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas padarė administracinį teisės pažeidimą, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 32.1 punkto reikalavimus, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20.2 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

D. S. apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Įrodymai – faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai (ATPK 256 straipsnio 1 dalis).

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas paliko galioti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto 2014 m. liepos 18 d. nutarimą, kuriuo D. S. nubaustas pagal ATPK 133¹ straipsnio 1 dalį.

ATPK 133¹ straipsnio 1 dalis nustato atsakomybę transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą ir užtraukia baudą fiziniam asmeniui nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų trisdešimt vieno euro ir įmonės, įstaigos, organizacijos ar jos filialo vadovui – nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų.

Šios normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymu (toliau – SEAKĮ) nustatytos taisyklės pažeidimas.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad policijos pareigūnui, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui, savivaldybės vykdomajai institucijai arba jos įgaliotam pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone, o juridinio asmens vadovas ar jo filialo vadovas –privalo nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas (ar jo filialo vadovas), nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) arba juridinio asmens vadovui (ar jo filialo vadovui) atsakomybė už pareigų neatlikimą netaikoma, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią. Taip pat KET 32.1 punkte nustatyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę, rūpinasi ja ir privalo, policijos pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas teisės pažeidimas, nurodyti jam duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga kyla tais atvejais, kai: pirma, transporto priemonės savininko (valdytojo) prašoma nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi jo transporto priemone; antra, toks policijos pareigūno reikalavimas duodamas teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu; trečia, transporto priemonės savininkui (valdytojui) nėra objektyvių kliūčių prašomus duomenis pateikti, t. y. jis nebuvo praradęs transporto priemonės prieš savo valią (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas byloje Nr. N63-523/2010).

Kaip ir visiškai pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, D. S. byloje užfiksuoto pažeidimo padarymo metu buvo transporto priemonės „Mercedes-Benz C240“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas, šios aplinkybės neneigia ir pats apeliantas, tačiau skunde nurodo, jog nėra jokių įrodymų, kad jam buvo pateiktas reikalavimas nurodyti kas 2014-04-22, 8.44 val., vairavo jo valdomą transporto priemonę. Šis apelianto argumentas laikytinas nepagrįstu, kadangi byloje pakanka duomenų, patvirtinančių tokio reikalavimo pateikimą. Liudytojas R. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad paprastai pareigūnai asmens paklausia, ar jis vairavo, ir jeigu ne jis, tuomet prašo nurodyti asmenį vairavusį automobilį. Teismui nekyla jokių abejonių, kad šiuo atveju taip ir buvo padaryta, kadangi 2014 m. birželio 20 d. rašytiniame paaiškinime D. S. nurodė, kad automobilį „Mercedes-Benz C240“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo D. J., kuris gyvena Tadžikistane, tačiau nežino jo gimimo datos ir tikslios gyvenamosios vietos. Darytina išvada, kad D. S., leisdamas kitam asmeniui vairuoti savo transporto priemonę, kurios valdytoju jis buvo, neišsiaiškinęs pagrindinių asmens anketinių duomenų, elgėsi aplaidžiai ir nerūpestingai. Įstatymas nenumato kokia forma turi būti pateikiamas policijos pareigūno reikalavimas nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės valdytojo transporto priemone, todėl laikytina, kad žodinis pareigūno paklausimas (prašymas pateikti duomenis) yra pakankamas konstatuoti, jog D. S. toks reikalavimas buvo pateiktas. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti liudytojo R. S. paaiškinimais, kadangi byloje nėra nustatytas jo suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis melagingai apkalbėti D. S. nebūto administracinio teisės pažeidimo padarymu. Pažymėtina ir tai, jog transporto priemonės savininkui (valdytojui) atsakomybė už pareigų neatlikimą netaikoma, jei jis prarado transporto priemonę prieš savo valią, tačiau nagrinėjamu atveju duomenų, kad D. S. būtų praradęs transporto priemonę prieš savo valią, nėra.

Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad atmestini skundą padavusio įgalioto asmens teiginiai, jog policijos pareigūnai nenustatė konkretaus pažeidimo ir nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo, nes kvalifikuoti ATPK 133¹ str. 1 d. pažeidimo padarymo faktą nėra svarbu, ar pažeidėjui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ar nebuvo, jis buvo nubaustas ar ne, transporto priemonės savininkas (valdytojas) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 133¹ str. 1 d. ne už transporto priemone, kurios savininkas (valdytojas) jis buvo, padarytą administracinį teisės pažeidimą, o už tai, kad nevykdė savo pareigos pateikti reikalaujamus duomenis apie tam tikru metu, tam tikroje vietoje, transporto priemonę vairavusį asmenį. Asmuo turi pareigą žinoti, kas ir kada naudojasi jam priklausančiu automobiliu (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N261 -834/2012). Transporto priemonės valdytojui pakanka žinoti, kad yra tiriamas administracinis teisės pažeidimas, tačiau įstatymas neįpareigoja tyrimą vykdančios institucijos pateikti šiam asmeniui visą informaciją apie tiriamą teisės pažeidimą. Be to, iš pateiktos vaizdo medžiagos matyti, kad automobiliu „Mercedes Benz C240“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, todėl teismui nekyla jokių abejonių, kad policijos pareigūnas prašė pateikti transporto priemonę naudojusio ar valdžiusio asmens duomenis būtent šio administracinio teisės pažeidimo išsiaiškinimo tikslu.

Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės savininko (valdytojo) D. S. policijos pareigūnas žodžiu pareikalavo nurodyti duomenis apie asmenį, kuris 2014 m. balandžio 22 d., 8.44 val. naudojosi jo valdoma transporto priemone – automobiliu „Mercedes Benz C240“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šis policijos pareigūno reikalavimas buvo duotas teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, o transporto priemonės savininkui (valdytojui) D. S. nebuvo objektyvių kliūčių prašomus duomenis pateikti, t. y. jis nebuvo praradęs transporto priemonės prieš savo valią, todėl jam kilo teisinė pareiga vykdyti policijos pareigūno reikalavimą ir nurodyti, kas minimu metu naudojosi minėta transporto priemone.

Apeliantas nurodo, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą prie jos nebuvo prijungta administracinio teisės pažeidimo medžiaga Nr. 07-15-9361735 ar jos nuorašas, todėl buvo pažeista jo teisė į gynybą ir teisė susipažinti su nagrinėjamos bylos medžiaga. Tačiau aukštesniojo teismo nuomone šis apelianto argumentas yra taip pat nepagrįstas, kadangi nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai, reikalaudami nurodyti kas konkrečiu metu vairavo transporto priemonės valdytojui priklausančią transporto priemonę, neprivalo šio asmens supažindinti su bylos medžiaga apie tiriamą administracinį teisės pažeidimą, išskyrus atvejį, kuomet paaiškėja, kad tuo metu transporto priemonę vairavo ir šį pažeidimą padarė būtent transporto priemonės valdytojas.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti skunde nurodytais argumentais ir motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartį nepakeistą ir D. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.