Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui K. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo bei išlaikymo vaikams priteisimo ir turto padalijimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kaišiadorių rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

4. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalies dėl santuokos nutraukimo pagrindų, neturtinės žalos priteisimo ir turto padalinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

5. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

6. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė gimimo įrašą. Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė antstolio pažymą, nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, teismo nutartį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog naujai pateikti duomenys yra reikšmingi teisingam klausimų, kylančių apeliacinio proceso metu, išsprendimui, atsakovas jų negalėjo gauti pirmosios instancijos teisme, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl proceso dalyvių teisės į operatyvų procesą nebus pažeistos. Darytina išvada, kad yra pagrindas pasinaudoti CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi ir prijungti naujus įrodymus.

Dėl santuokos nutraukimo pagrindų ir neturtinės žalos atlyginimo

7. Tarp šalių kilo ginčas dėl santuokos nutraukimo pagrindų, t.y. dėl kurio iš sutuoktinių kaltės nutrūko santuoka.

8. Pirmosios instancijos teismas santuoką nutraukė tik dėl atsakovo kaltės, nurodydamas, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie ieškovės neištikimybę, todėl nėra pagrindo nutraukti santuokos dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

9. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad sprendimas priimtas netinkamai vertinant faktines aplinkybes. Ieškovė buvo neištikima, tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai.

10. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

11. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė buvo neištikima sutuoktiniui ir tai buvo viena iš santuokos nutrūkimo priežasčių. Atsakovės neištikimybę patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1450-946/2018 (b.l. 23-34) nustatyta, kad atsakovo nusikalstama veika padaryta 2018 m. kovo 11 d. Iš nuosprendyje nurodytų atsakovo paaiškinimų matyti, kad jis fizinį smurtą panaudojo, nes sužinojo, kad jo sutuoktinė neištikima. Nuosprendyje taip pat užfiksuoti V. K. parodymai, kad ji tą dieną parėjusi namo nerado sutuoktinio, jam skambino, vėliau dar kartą skambino. Ieškovė teismo posėdžio, vykusio 2018 m. spalio 3 d. (garso įrašo 12 min. 10 s – 12 min. 23 s) paaiškino, kad ji laukiasi, vaikas ne atsakovo. Į bylą pateiktas gimimo įrašas patvirtina, kad 2018 m. spalio 26 d. ieškovei gimė sūnus (b.l. 132).

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks ieškovės elgesys rodo, kad 2018 m. kovo 11 d. faktinė jos ir atsakovo santuoka dar nebuvo nutrūkusi, ji, kaip sutuoktinė, rūpinosi, kur yra jos vyras, skambino jam. Tai paneigia ieškovės argumentus, kad ji su sutuoktiniu jau du metus santuokoje negyvena. Ta aplinkybė, kad ieškovei 2018 m. spalio 26 d. gimė sūnus, leidžia spręsti, jog 2018 m. kovo 11 d. ji jau laukėsi. Atsižvelgiant į tai, kad pati ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikas yra ne atsakovo, darytina išvada, kad ieškovė, šalims gyvenant santuokoje, nesant nutrūkusiems santuokiniams ryšiams, buvo neištikima atsakovui. Tai yra pagrindas pripažinti ieškovę kalta dėl santuokos nutrūkimo ir santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

13. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad LR CK 3.70 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinės žalos atlyginimo reikalauti sutuoktinis neturi teisės, jei santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, daro išvadą, kad 1500 Eur neturtinė žala iš atsakovo priteista nepagrįstai.

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo

14. Atsakovo apeliacinis skundas dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalinimo grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių lygių dalių principo.

15. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nukrypti nuo šio principo galima tik šio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). CK 3.123 straipsnyje išvardytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017, 51 punktas; kt.). CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje. Tuo atveju, kai yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, paprastai sutuoktiniams nustatomos atitinkamai 2/3 ir 1/3 dalys nuosavybės teisės į sutuoktinių turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; kt.).

16. Pirmosios instancijos teismas, nukrypdamas nuo sutuoktinių lygių dalių principo, pažymėjo, kad buto gyvenamasis plotas sudaro tik 21,32 kv.m., su ieškove nustatyta dviejų nepilnamečių vaikų, kurių skirtinga lytis, gyvenamoji vieta, atsakovo kaltė dėl santuokos nutrūkimo pasireiškė smurto prieš sutuoktinę ir dukrą naudojimu, atsakovas nemoka išlaikymo ir būsto paskolos.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu sprendimas dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalinimo yra pagrįstas ir teisėtas.

18. Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsniu nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinusi bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas ginčo santykių kvalifikavimui ir teisingam bylos išsprendimui. Todėl, remdamasis apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis, numatytomis CPK 328 straipsnyje, ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk prieš Nyderlandus), ir atmesdama apeliacinį skundą, teisėjų kolegija gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

19. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad šalių santykiai yra konfliktiški, atsakovas yra vartojęs smurtą tiek prieš sutuoktinę, tiek prieš dukterį. Atsakovas bute negyvena. Atsakovas išlaikymo vaikams bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neteikė. Nukrypimas nuo sutuoktinių lygių dalių principo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra būtinas siekiant apsaugoti ieškovės ir vaikų interesus, užtikrinant jiems būstą, suteikiant didesnes turtines garantijas.

20. Ta aplinkybė, kad atsakovas kažkuria dalimi prisidėjo prie komunalinių mokesčių sumokėjimo ar paskolos sumokėjimo, nereiškia, kad atsakovas lygiomis dalimis išlaiko būstą ir vykdo prievoles, todėl yra pagrindas daryti prielaidą, jog to atsakovas nedarys ir ateityje. Todėl ieškovė, siekdama, kad nesusidarytų įsiskolinimai už komunalinius mokesčius ir siekdama tinkamo prievolės vykdymo, turėtų dengti atsakovo dalį tik tikėdamasi šią dalį iš atsakovo atgauti. Tuo tarpu, padalijus butą nelygiomis dalimis, ieškovės nuosavybės teise valdoma turto dalis bus didesnė, taigi, ji galės tikėtis mažesne kompensacija iš atsakovo įgyti jo turto dalį ar, atsakovu neišlaikant turto, patirs mažesnius nuostolius.

21. Teisėjų kolegija kartu pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl santuokos nutraukimo pagrindų ir neturtinės žalos priteisimo pakeitimas niekaip neįtakoja turto dalių paskirstymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

22. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė byloje reiškė septynis reikalavimus – nutraukti santuoką, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, nustatyti bendravimo tvarką, priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą, padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisti neturtinę žalą ir išspręsti prievolių padalijimo klausimą. Du ieškovės reikalavimai, t.y. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir dėl pavardžių, tenkinti pilnai, reikalavimas dėl santuokos nutraukimo tenkintas 50 proc., reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestas, reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintas 83 procentais, reikalavimas dėl turto padalijimo tenkintas 66 procentais, reikalavimas dėl prievolių padalijimo tenkintas 40 procentų. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog ieškovės patenkinti reikalavimai sudaro 63 proc., o atmesti - 37 proc. (100+100+50+0+83+66+40=439:700=0,7x100=63 proc.).

23. Šioje byloje mokėtinas 412 Eur žyminis mokestis (100 Eur – už reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, 267 Eur dėl turto pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe ir 45 Eur už reikalavimą priteisti neturtinę žalą), nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista iki sprendimo priėmimo šioje byloje. Be to, ieškovė atleista nuo 130 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Ieškovės reikalavimus tenkinus 63 proc. iš ieškovės valstybei priteistina 152,44 Eur žyminio mokesčio, iš atsakovo valstybei priteistina 259,56 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str. 2 d.). Be to, iš atsakovo priteistina žyminio mokesčio dalis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo nuo kurios mokėjimo ieškovė buvo atleista - 108 Eur (150 x 2 x 12 x 3 proc.). Byloje yra 11,14 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl iš atsakovo priteistina 7,02 Eur valstybei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Likusi procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma – 4,14 Eur priteistina iš ieškovės valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 2d., 92, 96 str.).

24. Atsakovas už apeliacinio skundo padavimą sumokėjo 175,55 Eur žyminį mokestį. Atsakovo apeliacinis skundas patenkintas 66 proc. (2 iš trijų reikalavimų), todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 115,86 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl santuokos nutraukimo pagrindų, neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų.

Nutraukti ieškovės V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo K. K., (asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 374,58 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt keturių eurų 58 ct) bylinėjimosi išlaidas (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Priteisti valstybei iš ieškovės V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 156,58 Eur (vieno šimto penkiasdešimt šešių eurų 58 ct) bylinėjimosi išlaidas (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovės V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 115,86 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų 86 ct) bylinėjimosi išlaidas atsakovui K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.