Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-04-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1450-946/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-04-24
Bylos Nr.
1-1450-946/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11567-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Kaltinamasis
K. K.
Nukentėjusysis
V. K.
Advokatai
Aleksandras Kuznecovas
Kategorijos
  • 1.1.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.2.19.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-1450-946/2018Teisminio proceso Nr.1-01-1-11567-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2; 1.2.19.3.; 1.2.4.8; 2.3.6.4.5.; 2.10.2.7. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m.balandžio 24 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis,sekretoriaujant Ingai Čurlauskaitei, dalyvaujantprokurorei Alimai Petruškevičienei,kaltinamajam K. K.,kaltinamojo gynėjui advokatui Aleksandrui Kuznecovui,nukentėjusiajai V. K.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas vieną kartą: Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį - 38 MGL (1431,08 eurų) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 66 str. ir 65 str. 1 d. 2 p. a pp., laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme, pakeistas į 4 MGL dydžio baudą ir įskaitytas į paskirtą bausmę, paskiriant 34 MGL (1280,44 eurų) baudą, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2018 m. kovo 11 d. apie 20.00 val., gyvenamojo buto, adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje, žodinio konflikto metu, tyčia panaudojo fizinį smurtą sutuoktinės V. K. atžvilgiu, t. y., vieną kartą kumščiu sudavė jai į pilvo sritį ir ranka sugriebęs jos kaklą stipriai suspaudė, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis K. K. apklausiamas teisme visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, ir apklausiamas parodė, kad iki įvykio buvo prieš savaitę grįžęs iš Vokietijos ir išgėrė alkoholio su draugu. Po to, kai grįžo namo, susipyko su sutuoktine, nes gerdamas sužinojo, kad žmona, kol jo nebuvo palaikė ryšius su kitais vyrais. Taip išėjo, kad konflikto metu ją sugriebė ir papurtė. Kur buvo sugriebęs, nepamena. Viskas įvyko namuose, koridoriuje. Žmona jį bandė nuraminti žodžiais, prašė baigti, o judviejų dukra iškvietė policiją. Tai buvo ne pirmas kartas, kai smurtavo prieš sutuoktinę. Pirmas kartas baigėsi susitaikymu. Vėliau buvo teistas dar ir dėl smurto prieš dukrą. Supranta, kad negerai padarė, viskas išėjo taip dėl alkoholio. Dabar jau nebegeria, nes užsikodavo metams. Kai negeria, viskas gerai, yra geras žmogus.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė baudžiamojoje byloje yra visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusioji V. K. parodė, kad įvykio dieną parėjusi namo nerado vyro ir jam paskambino. Kalbant telefonu iš K. K. balso suprato, kad jis išgėręs. Dar kartą paskambinus vėliau jis buvo dar girtesnis ir sakė, kad tuoj pareis. Dar jos klausė, kur ji pati yra. Apie 8 val. jis parėjo visas girtas ir piktas. Kai ji ėjo į virtuvę, tai jis jai trenkė į pilvą. Prieš tai šaukė ant jos ir įžeidinėjo. Tai buvo koridoriuje. Kai jis sudavė smūgį į pilvą, prašė jo baigti. Jai nuėjus į kambarį, kur buvo jų mažasis sūnus, ir atsisėdus ant lovos krašto, jis nuo stalo pagriebė puodelį ir trenkė jį į sieną. Vaikas pradėjo verkti, o jis sėdėjo ir ją koliojo. Kai pabandė jį nuraminti, tai jis paėmė ją už žasto ir patraukė link savęs. Prašė jo, kad paleistų. Tuo metu dukra buvo kitame kambaryje ir iškvietė policiją.

Valstybinės teismo medicinos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G816/2018(02) nurodyta, kad V. K., gim. (duomenys neskelbtini) kūno paviršiuose, lūpose sužalojimų nėra (b. l. 25).

Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio D. S. 2018-03-11 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad 2018-03-11 apie 20.10 val. gavus pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini), rastas neblaivus K. K., gim. (duomenys neskelbtini) Nukentėjusioji V. K., gim. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog grįžęs namo neblaivus sutuoktinis praeidamas koridoriumi kumščiu trenkė jai į pilvą ir paėmęs už kaklo rankomis ją pastūmė, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą. Nuo medikų pagalbos nukentėjusioji atsisakė. Bendruoju pagalbos telefonu paskambino sutuoktinių dukra K. K., gim. (duomenys neskelbtini) Ant nukentėjusiosios kūno vizualiai jokių sužalojimų nesimatė (b. l. 26-27).

2018-03-11 20.49 val. alkoholio kiekio matuokliu K. K. nustatytas 2,25 promilių girtumas (b. l. 55)

Ištyrus ir įvertinus šiuos byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis, kilusio žodinio konflikto su sutuoktine V. K. metu, tyčia smurtavo jos atžvilgiu ir sugriebęs ranka jai už kaklo bei sudavęs kumščiu smūgį į pilvą sukėlė jai fizinį skausmą.

Nors kaltinamasis dėl neblaivumo, išsamiai prisiminti visų aplinkybių negalėjo, jo duoti parodymai iš esmės atitinka kaltinime nurodytas ir nukentėjusiosios parodymais patvirtintas, policijos pareigūnų iš karto po įvykio tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas faktines aplinkybes. Todėl tam tikri netikslumai jo parodymuose ar neprisimintos kai kurios detalės kaltinimo esmės ir teismo išvadų dėl jo kaltės padarius nusikaltimą, kurio padarymu buvo kaltinamas, nekeičia.

Nukentėjusioji V. K. tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu išsamiai ir nuosekliai papasakojo visą įvykio eigą, nurodė, kad kaltinamasis K. K. po to, kai sugriebė jai ranka už kaklo, sudavė dar vieną smūgį ir į pilvą. Nors sužalojimai nebuvo padaryti, tačiau buvo sukeltas skausmas. Ji apie tai papasakojo ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams.

Šias nukentėjusiosios nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtina ir teisme ištirti ikiteisminio tyrimo metu surinkti kiti įrodymai. Policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą užfiksavo analogiškus nukentėjusiosios parodymus. Apžiūrėjus ją sužalojimai nebuvo fiksuojami, tačiau užfiksuoti nukentėjusiosios paaiškinimai apie jos atžvilgiu panaudotą fizinį smurtą artimoje aplinkoje.

Kadangi tiriamo įvykio metu sužalojimai nukentėjusiajai nebuvo konstatuoti, tai vertinant, ar buvo jai sukeltas fizinis skausmas, svarbu yra įvertinti mechaninio poveikio jai stiprumą.

Todėl teismas vertindamas, ar nukentėjusiajai V. K. buvo sukeltas fizinis skausmas šio įvykio metu, remiasi nukentėjusiosios parodymais, pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir procesinių veiksmų atlikimo protokole bei tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nustatymo policijos pareigūnų užfiksuotomis aplinkybėmis iš karto po įvykio apie mechaninio poveikio – nukentėjusiosios atžvilgiu panaudoto fizinio smurto pobūdį, stiprumą bei intensyvumą. Kaip nustatyta, kaltinamasis sugriebė nukentėjusiajai ranka už kaklo bei kumščiu smogė jai vieną kartą į pilvą. Įvertinus nurodyto mechaninio poveikio lokalizaciją, smūgių skaičių, paties smūgio bei sugriebimo stiprumą, teismo vertinimu, net ir nepadarius susiklosčiusioje situacijoje objektyviai matomų sužalojimų nukentėjusiajai, ji patyrė fizinį skausmą. Teismo nuomone, tai buvo pakankamai skausmingi veiksmai, nors ir truko neilgai. Teismas pažymi ir tai, kad vertinant įrodymus šiuo atveju pati savaime mechaninio poveikio nukentėjusiajai trukmė esminės reikšmės neturi, nes sprendžiant, ar nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas BK 140 str. prasme, teisiškai reikšmingos yra aplinkybės ne apie fizinio poveikio trukmę, o apie tokio poveikio pobūdį (mušimas ar kitoks smurtavimas) ir juo sukeltas pasekmes (fizinį skausmą). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad kaltinamasis nukentėjusiosios atžvilgiu smurtavo, o naudoto smurto pobūdis (sugriebimas už kaklo, smūgis į pilvą), nepriklausomai nuo to, kiek jis truko, vienareikšmiškai rodo, kad jo metu nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas.

Tai, kad K. K. veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad prieš nukentėjusiąją smurtavo nesant faktiškai jokios dingsties, pats būdamas neblaivus prikibo prie nukentėjusiosios ir tuo išprovokavo konfliktą, smurtavo pakankamai intensyviai, o smurto pobūdis rodo, kad smurtas buvo naudojamas tikslingai (sugriebta buvo ne bet kur, o už kaklo), turint tikslą sukelti fizinį skausmą ar net sužaloti. Nors, kaip jau minėta, sužalojimų nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai nebuvo padaryta, jai kilo kitos pasekmės, nes buvo sukeltas fizinis skausmas. Pats veikos pobūdis ir ypatingai įžūlus kaltinamojo elgesys veikos padarymo metu rodo, kad jis suprato pavojingą savo veikos pobūdį, dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sutuoktiniai, jie yra šeimos nariai BK 248 str. 2 d. prasme. Todėl kaltinamojo veika dėl V. K. fizinio skausmo sukėlimo kvalifikuota teisingai pagal BK 140 str. 2 d.

Kadangi ištirti įrodymai patvirtina, kad būdamas neblaivus kaltinamasis yra konfliktiškas, tai yra pagrindas pripažinti, kad ir nagrinėjamu atveju jo apsvaigimas nuo alkoholio (neblaivumas), kurį patvirtina atlikto neblaivumo patikros rezultatai, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje Ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą K. K. pripažinti kaltu padarius BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė laikytina ta, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui

Skiriant kaltinamajam bausmę už jo padarytą nusikaltimą (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

K. K. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, šį nusikaltimus padarė būdamas anksčiau teistas už analogišką nusikaltimą, neatlikęs paskirtos bausmės – nesumokėjęs baudos, teistumui neišnykus, dėl ko darytina išvada, kad K. K. yra linkęs artimoje aplinkoje nusikalsti asmuo. Todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tam, kad bausmės tikslai būtų pasiekti, K. K. pakanka skirti nesusijusią su laisvės atėmimu bausmę, tačiau griežtesnę savo rūšimi nei anksčiau paskirtoji bauda, kurios kaltinamasis nevykdo iki dabar. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė su griežtais įpareigojimais bei draudimais bus pakankama tam, kad K. K. būtų paveiktas taip, kad ateityje nenusikalstų, o laikytųsi įstatymų.

Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta po vieną K. K. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, į tai, kad jis yra dirbantis.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas. Bausmės dydis nustatytinas ne didesnis nei nurodytos bausmės dydžio vidurkis.

Kadangi K. K. naują nusikaltimą padarė būdamas neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, tai šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė privalo būti subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir visiškai neatlikta bausme pagal BK 64 str. įtvirtintas bausmių bendrinimo taisykles visiško sudėjimo būdu. Ankstesniu nuosprendžiu K. K. paskirtos baudos dydis eurais paliktinas toks, koks buvo apskaičiuotas ankstesnio nuosprendžio priėmimo metu, pagal tuo metu galiojusį bazinį bausmių dydį.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 1 d., 3 d., 5 d., 6 d., 307 str. 1 d., 4 d., 6 d., 7 d., 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

K. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 metams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti K. K. laisvės apribojimo bausmę 8 mėnesiams, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 2 d., paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. nuosprendžiu paskirta ir iki dabar visiškai neatlikta bausme 34 MGL (1280,44 eurų) bauda, tai yra prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės pridėti visą neatliktą bausmę pagal ankstesnį nuosprendį ir skirti K. K. galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, ir 34 MGL (1280,44 eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 66 str., į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikotarpį nuo 2018 m. kovo 11 d. iki 2018 m. kovo 13 d., kai K. K. buvo sulaikytas, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 3 d., 6 d., 72¹ str., 72² str., paskirti K. K. baudžiamojo poveikio priemones:

Draudimą prisiartinti prie nukentėjusiosios V. K., uždraudžiant K. K. bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja, lankytis vietoje, kurioje gyvena nukentėjusioji, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą – nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško laisvės apribojimo bausmės įvykdymo;Dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 5 mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

K. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti į kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. K. bei nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei nustatytu atstumu, įpareigojant jį nebendrauti, neieškoti ir nepalaikyti ryšių su nukentėjusiąja V. K., nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje ir nesiartinti prie jos arčiau nei 50 m. atstumu. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, šią kardomąją priemonę panaikinti.

Įspėti K. K., jog už kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo bei nesiartinti prie jos arčiau nei nustatyta atstumu nesilaikymą jam iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo pradžios gali būti paskirta kita (griežtesnė) kardomoji priemonė.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis