Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą duodančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kaišiadorių rajono savivaldybėje atstovei L. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui K. K., dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo bei išlaikymo vaikams priteisimo ir turto padalijimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kaišiadorių rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir jos argumentai

II. Atsakovo argumentai

II. Išvadą duodančios institucijos ir trečiųjų asmenų argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas iš dalies.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Kaišiadorių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalims santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. K. (b. l. 11) ir (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. K. (b. l. 12). Šalys kartu negyvena, neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo daugiau nei pusę metų.

IV. Dėl santuokos nutraukimo.

7. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys santuoką sudarė 2013 m. rugpjūčio 3 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 1177 (b. l. 9).

8. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.60 str. nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Pagal CK 3.60 str. 2 d. normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Lietuvos Respublikos CK 3.26 str., 3.27 str., 3.28 str. numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-254/2010).

9. Ieškovė pagrindinį santuokos iširimo motyvą nurodė: atsakovo smurtavimą prieš ją ir jų dukrą, atsakovo alkoholio vartojimą. Tai, kad prieš ieškovę buvo naudojamas smurtas patvirtina 2018 m. balandžio 24 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendis, kuriame nurodyta, jog 2018 m. kovo 11 d. apie 20.00 val., gyvenamojo buto, adresu (duomenys neskelbtini), koridoriuje, žodinio konflikto metu, atsakovas tyčia panaudojo fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu, t. y. vieną kartą kumščiu sudavė jai į pilvo sritį ir ranka sugriebęs jos kaklą stipriai suspaudė, tokiu būdu sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 23-24). Taip pat, 2018 m. vasario 7 d. nuosprendžiu atsakovas buvo nuteistas pagal LR BK 140 str. 3 d., dėl to, jog panaudojo smurtą prieš savo mažametę dukrą.. CK 3.61 str. įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės nurodytas aplinkybes dėl jo kaltės dėl šeimos iširimo (Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 185 str.). Atsakovas nurodė, kad ieškovė buvo neištikima, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų apie atsakovo elgesį, darytina išvada, kad atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas numatytas CK 3.27 str., dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas, be to atsakovas buvo teistas dėl smurtavimo šeimoje, todėl preziumuotina, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.27 str. 1 d., 3.60 str. 3 d.).

V. Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

VI. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

11. Teismas, išnagrinėjęs bylą nustatė, kad šalys turi nepilnamečių vaikų - 10 metų dukrą K. K., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11) ir 5 metų sūnų D. K., gim. (duomenys neskelbtini), todėl nutraukus santuoką spręstinas klausimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

12. Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks vaiko interesus. Be bendrų vaiko interesų (turėti tinkamas sąlygas vystymuisi, mokymuisi, bendrauti su savo artimais giminaičiais ir kt.) yra ir individualūs konkretaus vaiko interesai, kurie priklauso nuo vaiko charakterio savybių, pomėgių, talentų ir kitų individualių savybių. Todėl teismas turi išsiaiškinti individualius vaiko interesus ir į juos atsižvelgti priimdamas sprendimą. Teismas sprendimu turi nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaiko nuolatinis gyvenimas labiau atitiks jo interesus, išsiaiškinant kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, įgyvendinimą, kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t.y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras. Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.196 straipsnis).

14. Teismas susipažinęs su byloje pateiktais rašytiniais įrodymais bei posėdžio metu išklausęs šalių paaiškinimus, taip pat atsižvelgiant į tai, jog atsakovas buvo teistas pagal LR BK 140 str. 3 d. dėl fizinio skausmo sukėlimo K. K. daro išvadą, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su motina ieškove V. K., kuri turi galimybę tinkamai pasirūpinti nepilnamečių vaikų vystymusi, auklėjimu ir būtinaisiais jos poreikiais. Teismas, priimdamas šį sprendimą įvertino aplinką, kurioje vaikai gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu ir daro išvadą, kad ji atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Šią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į realias galimybes nepilnamečiams vaikams pilnavertiškai vystytis ir turėti tinkamą aplinką.

15. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad teismo sprendimas dėl vaikų gyvenamosios vietos neįgyja res judicata (prejudicinės) galios. Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena kartu su vaikais, ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai, įgyja papildomų pareigų, iš kurių svarbiausia, o neretai – sunkiausia – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena. Dėl to teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, pasikeitus aplinkybėms, bet kuri šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo).

VI. Dėl bendravimo tvarkos.

16. Nors ieškovė ieškinyje nurodė, kad nors atsakovui teismo sprendimu yra apribota teisė lankytis ieškovės namuose ir su ja bendrauti, tačiau dėl vaikų interesų ieškovė sutinka, kad atsakovas bendrautų su vaikais, informavęs ieškovę SMS žinute prieš 3 darbo dienas ir suderinęs su ieškove vietą, kur jis bus su nepilnamečiais vaikais. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad dėl bendravimo tvarkos šalys susitars pačios, todėl darytina išvada, jog pateiktai ieškovės bendravimo tvarkai atsakovas neprieštarauja. Atsižvelgiant į tai, jog ginčo dėl bendravimo tvarkos nėra, todėl nustatytina, kad atsakovas su vaiku bendrauja sekančia tvarka: K. K. bendrauja su K. K. dukros gyvenamojoje vietoje, tik dukrai sutikus bendrauti, dalyvaujant ieškovei, V. K.. Apie norimo susitikimo datą ir laiką atsakovas turi pranešti ieškovei V. K. ne vėliau kaip prieš tris dienas; K. K. bendrauja su D. K. sūnaus gyvenamojoje vietoje, tik sūnui sutikus bendrauti, dalyvaujant ieškovei, V. K.. Apie norimo susitikimo datą ir laiką atsakovas turi pranešti ieškovei V. K. ne vėliau kaip prieš tris dienas.

VII. Dėl išlaikymo priteisimo.

17. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ji detalizuota Civilinio kodekso trečiosios knygos normose – 3.155, 3.192, 3.194, 3.201 straipsniuose, reglamentuojančiuose atitinkamai tėvų valdžios turinį, tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, išlaikymo priteisimą, išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą ir kt.

18. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, sudaryti sąlygas jiems visapusiškai ir harmoningai vystytis. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis).

19. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai Paprastai vaiko poreikiai nesiskiria priklausomai nuo to, kurioje vietovėje, valstybėje vaikas gyvena, tačiau gali skirtis tų poreikių tenkinimo sąlygos. CK 192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

20. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškove, priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams - K. K. ir D. K. iš atsakovo K. K.. Ieškovė teismo prašė priteisti sūnaus išlaikymui po 180 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Pateikė vaikų poreikių paskaičiavimą, iš kurio matyti, kad vaikų poreikiams tenkinti reikalinga skirti 590 Eur per mėnesį. Byloje nustatyta, kad ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna apie 600 Eur darbo už mokestį. Jai kartu su atsakovu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame šiuo metu ieškovė gyvena kartu su nepilnamečiais vaikais. Ieškovė taip pat nurodė, kad jai jos gaunamo atlyginimo nepakanka jos ir vaikų poreikiams, sumokėti už butui teikiamas paslaugas patenkinti, todėl ją finansiškai remia mama.

21. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog išlaikymui gali skirti po 110 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį mokamų periodinių išmokų. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog dirba už minimalią mėnesinę algą ir atskaičius mokesčius gauna 360 Eur. Teismui patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenis nustatyta, jog šiuo metu atsakovas nedirba, tačiau teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog Elektrėnuose dirba vairuotoju – praktikantu, gauna minimalų atlyginimą. Nors ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų 590 Eur lėšas, skiriamas vaikų poreikiams tenkinti, tačiau teismas išanalizavęs pateiktą vaiko poreikių lentelę, pripažįsta pagrįstais ieškovės nurodytus nepilnamečio sūnaus poreikius. Byloje nustatyta, kad šalių sūnui šiuo metu yra 5 metai, dukrai 10 metų. Tokio amžiaus vaikų poreikiai nėra minimalūs, jiems svarbus ne tik visavertis maitinimas, vitaminai ir pan., bet ir socialinė veikla, bendravimas su bendraamžiais, todėl būtina pagal tėvų galimybes skirti lėšų ir neformaliam ugdymui bei pramogoms. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, jog dėl vaikų sveikatos jie turėtų specialiųjų poreikių.

22. Orientaciniu priteistino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi laikytina, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Šiuo metu minimali mėnesinė alga (MMA) yra 400 Eur. Pažymėtina tai, kad nustatant vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008). CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

23. Nustatant kiekvieno iš tėvų skirtino išlaikymo dalį, reikia įvertinti tėvų materialinę padėtį. Kaip pati ieškovė nurodė, ji šiuo metu yra nėštumo ir gimdymo atostogose, tačiau iki tol ji dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos pajamos įskaitant gaunamą paramą už vaikų išlaikymą per mėnesį siekė apie 600 Eur (b. l. 4). Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog šiuo metu yra apmokomas dirbti picų išvežiotoju ir jo darbo užmokestis yra apie 500 Eur. Teismui priteisus didesnę dalį bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe įgyto nekilnojamojo turto, jo vertė didesnė nei atsakovo, todėl darytina išvada, jog ieškovės turtinė padėtis yra geresnė. Spręsti, kad kurios nors šalies sveikatos būklė leidžia jai teikti mažesnį išlaikymą, nėra pagrindo. Jei ateityje šalių sveikatos būklė pablogėtų, šalys turėtų galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo.

24. Sprendžiant išlaikymo dydžio priteisimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius, šalių turtinę padėtį, vadovaujantis proporcingumo principu, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistina išlaikymo suma nepilnamečiams vaikams – po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės (CK 3.198 straipsnis). Priėmus teismo sprendimą, Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos.

VIII. Dėl santuokinio turto padalijimo.

25. Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas ir turto padalijimo klausimas (CPK 385 str.).

26. Byloje nustatyta, kad šalys santuokos metu įgijo nekilnojamąjį turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 36,55 kv.m., 8890 Eur vertės, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškiniu prašo, šį turtą po santuokos nutraukimo pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe. Atsakovas nesutiko su šiuo ieškinio reikalavimu. Jokių kitų dalintinų kilnojamųjų ar nekilnojamųjų daiktų šalys nenurodė.

27. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Tokie atvejai numatyti CK 3.123 straipsnyje. Lietuvos A. T., formuodamas vienodą CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra nurodęs, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų. Tačiau teismas, pripažindamas nurodytus kriterijus svarbiais ir nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba dėl aplinkybių visumos būtų pagrįsta teisingumo protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjui nurodžius CK 3.123 straipsnyje iš esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius realų poreikį nukrypti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-220/2007; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. O. A. J., bylos Nr. 3K-3-577/2009; kt.). Nelygios sutuoktiniams tenkančios turto dalys gali būti nustatytos ir konstatavus CK 3.123straipsnio 2-4 dalyse nustatytus pagrindus.

28. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, kai šalys turi du nepilnamečius vaikus, kurių išlaikymui iš atsakovo priteista pakankamai didelė atsižvelgiant į atsakovo gaunamas pajamas suma (po 150 Eur iš kiekvieno), o dalijamas sutuoktinių bendras turtas yra vienintelė šalių turima gyvenamoji patalpa, pripažintina, kad nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, pripažįstant visą nekilnojamąjį turtą ieškovės asmenine nuosavybe akivaizdžiai neatitiktų įstatymo tikslų bei šiuo klausimu susiformavusios teismų praktikos. Juo labiau, kad ieškovė nesiūlė ir neprašė už jai tenkančią didesnę turto dalį atsakovui priteisti kompensaciją. Tokio nukrypimo pagrindu negali būti pripažinta ir kita ieškovės nurodoma aplinkybė – jog buto gyvenamasis plotas sudaro vos 21,32 kv. m.

28. Tačiau teismas pažymi, jog atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog su ieškove gyventi lieka du skirtingų lyčių nepilnamečiai vaikai, atsakovas jiems išlaikymo neteikia, taip pat nemoka įmokų už paskolą paimtą iš „Kaišiadorių kredito unijos“ būsto įsigijimui. Pažymėtina, jog nors civiliniame kodekse nėra tiesiogiai įtvirtina, kad į sutuoktinio kaltę turi būti atsižvelgiama padalijant turtą, tačiau šiuo atveju atsakovo kaltė pasireiškė vartojant smurtą prieš šeimos narius. Atsakovas buvo nuteistas dėl smurto panaudojimo tiek ieškovės, tiek jų nepilnametės dukters atžvilgiu, todėl dalijant turtą atsižvelgiama ir į šias aplinkybes.

30. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad, taikant LR CK 3.123 str. 1 d. normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus ar dėl kitų priežasčių. Vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. R. L., byla Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje R. D. v. A. D., byla Nr. 3K-3-479/2009). Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, jog šiuo metu įmokų už paskolą butui įsigyti nemoka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje kaip vienas iš kriterijų, dėl kurių galimas nukrypimas nuo turto lygių dalių principo, pripažįstamas vieno iš sutuoktinių didesnis indėlis į bendrą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011). Todėl paminėtos aplinkybės sudaro teisinį pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti ieškovei 2/3 dalis buto, o atsakovui – 1/3 dalį.

IX. Dėl įsipareigojimų kreditoriams.

31. Ieškovė ieškiniu reiškė reikalavimą pripažinti kreditorinius įsipareigojimus kreditoriams: „Kaišiadorių kredito unijai“, UAB „General Financing“ (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)) ir UAB „IPF Digital Lietuva“, po santuokos nutraukimo pripažinti ieškovės asmeninėmis prievolėmis. Kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui UAB „General Financing“ (sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)) po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine atsakovo prievole. Kreditorinį įsipareigojimą I. K. pagal 2018-01-22 paprastąjį vekselį 5561,00 Eur sumai palikti atsakovo asmenine prievole. Kreditorinį įsipareigojimą I. K. pagal 2018-01-22 paprastąjį vekselį 5561,00 Eur sumai palikti asmenine ieškovės prievole.

33. Teismas nurodo, kad asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias šie paprastai įgyja veikdami šeimos interesais, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (LR CK 3.109 str. 1–3 dalys). Kasacinio teismo plenarinės sesijos išaiškinta, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, taikomos tiek bendrosios (LR CK 6.6 str.), tiek specialiosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos (LR CK 3.109 str. 2 ir 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kadangi įsipareigojimai UAB „General Financing“, UAB „IPF Digital Lietuva“ ir Kaišiadorių kredito unijai kilo santuokos metu, aiškiai išreikšto kreditorių sutikimo dėl prievolės pobūdžio pakeitimo nėra, todėl po santuokos nutraukimo už šių prievolių vykdymą laikytini atsakingais abu sutuoktiniai.

34. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog pagal paprastąjį vekselį 2018-01-22 atsakovas įsipareigojo iki 2020 m. sausio 31 d. sumokėti I. K. 5561 Eur. Taip pat, pagal paprastąjį vekselį 2018-01-22 ieškovė įsipareigojo iki 2020 m. sausio 31 d. sumokėti I. K. 5561 Eur. Trečiasis asmuo I. K., patvirtino, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė vykdo savo įsipareigojimus, sutiko su ieškinyje nurodyta prievolių padalijimo tvarka. Atsakovas neginčijo savo prievolės I. K. ir ginčo dėl šių prievolių pripažinimo kiekvienos iš šalių asmeninėmis prievolėmis nėra. Todėl minėtos prievolės pripažįstamos kiekvienos iš šalių asmeninėmis prievolėmis.

X. Dėl neturtinės žalos priteisimo.

35. CK 3.70 straipsnio 2 dalis įtvirtina sutuoktinio teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą. Minėtoje teisės normoje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti. Pagal teismų praktikos ir doktrinos bendrą poziciją, fiziniam asmeniui neturtinė žala visuomet padaroma nenaudingu poveikiu – fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, sukeliančiais kančių ir išgyvenimų, dėl ko toks poveikis asmeniui destruktyvus, nepriimtinas ir bet kurio protingo žmogaus požiūriu neturi būti daromas, kompensacija už kurio sąlygotus neturtinius praradimus vertinama kaip simbolinis reliatyvus restitutio in integrum, kai piniginėmis lėšomis siekiama nukentėjusįjį nuraminti ir kiek įmanoma teisingiau jam atlyginti, tačiau piniginė kompensacija jokiu būdu nereiškia asmens patirtų išgyvenimų kainos. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, saistomas CK 6.250 straipsnio 2 dalies, kuri jos dydį sieja su neturtinės žalos pasekmėmis, žalą padariusio asmens kalte, jo turtine padėtimi, padarytos turtinės žalos dydžiu bei kitomis reikšmingomis bylai aplinkybėmis, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.250 straipsnis turi būti taikomas kartu su CK 3.70 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis Nr. 3K-3-140/2007).

36. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1 500,00 Eur neturtinę žalą. Byloje nustatyta, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t.y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgęs į santuokos iširimo priežastis, teismas sprendžia, jog ieškovė neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl netinkamo atsakovo elgesio, t.y. smurtavimo, prieš ieškovę ir jos nepilnametę dukrą. Atsižvelgiant į tai yra pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti 1 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Tokia suma neprieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems bendriesiems teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams ir yra adekvati kompensacija ieškovės patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams.

XI. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

37. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė byloje reiškė septynis reikalavimus – nutraukti santuoką, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, nustatyti bendravimo tvarką, priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą, padalinti santuokoje įgytą turtą, priteisti neturtinę žalą ir išspręsti prievolių padalijimo klausimą. Keturi ieškovės reikalavimai tenkinti pilnai, reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintas 83 procentais, reikalavimas dėl turto padalijimo tenkintas 66 procentais, reikalavimas dėl prievolių padalijimo tenkintas 40 procentų. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog ieškovės patenkinti reikalavimai sudaro 70 proc., o atmesti - 30 proc. (100+100+100+83+66+40=489:700=0,7x100=70 proc.).

38. Šioje byloje mokėtinas 542 Eur žyminis mokestis (100 Eur – už reikalavimą nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, 130 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 267 Eur dėl turto pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe ir 45 Eur už reikalavimą priteisti neturtinę žalą), nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista iki sprendimo priėmimo šioje byloje. Ieškovės reikalavimus tenkinus 70 procentų iš ieškovės valstybei priteistina 162,60 Eur žyminio mokesčio, iš atsakovo valstybei priteistina 379,40 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str. 2 d.). Byloje yra 11,14 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, todėl iš atsakovo priteistina 7,80 Eur valstybei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Likusi procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma – 3,34 Eur priteistina iš ieškovės valstybei. (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 2d., 92, 96 str.).

39. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5660.

40. Ieškovė nepateikė jokių duomenų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos jos patenkintų reikalavimų daliai nepriteistinos.

Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), atsakovą K. K. pripažįstant kaltu dėl santuokos iširimo.

Po santuokos nutraukimo ieškovei V. K. palikti santuokinę pavardę – K., o atsakovui K. K. – prigimtinę pavardę K..

Nustatyti nepilnamečių šalių vaikų K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina (ieškove) V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš atsakovo K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. gegužės 4 d. (ieškinio pateikimo dienos) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą uzufrukto teise skirti tvarkyti įstatyminę D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovę ieškovę V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš atsakovo K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) išlaikymą nepilnametei dukrai K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. gegužės 4 d. (ieškinio pateikimo dienos) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymą uzufrukto teise skirti tvarkyti įstatyminę D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovę ieškovę V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Panaikinti 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones- laikinojo išlaikymo priteisimą iš atsakovo K. K. nepilnamečiams vaikams Sūnui D. K. ir dukrai K. K. išlaikyti.

Nustatyti sekančią atsakovo K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) bendravimo su nepilnamete dukterimi K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką: K. K. bendrauja su K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros gyvenamojoje vietoje, tik dukrai sutikus bendrauti, dalyvaujant ieškovei, V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)). Apie norimo susitikimo datą ir laiką atsakovas turi pranešti ieškovei V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ne vėliau kaip prieš tris dienas.

Nustatyti sekančią atsakovo K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką: K. K. bendrauja su D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus gyvenamojoje vietoje, tik sūnui sutikus bendrauti, dalyvaujant ieškovei, V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)). Apie norimo susitikimo datą ir laiką atsakovas turi pranešti ieškovei V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ne vėliau kaip prieš tris dienas.

Pripažinti ieškovės V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) asmenine nuosavybe 2/3 buto (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

Pripažinti atsakovo K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) asmenine nuosavybe 1/3 buto (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).

Pripažinti kreditorinius įsipareigojimus kreditoriams: Kaišiadorių kredito unijai, į. k. 112046049, UAB „General Financing“, į. k. 300515252 ir UAB „IPF Digital Lietuva“, į. k. 300622891, solidariomis ieškovės V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) prievolėmis.

Pripažinti ieškovės V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) kreditorinį įsipareigojimą I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal 2018-01-22 paprastąjį vekselį 5561 Eur (penkių tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimt vieno euro) sumai, jos asmenine prievole.

Pripažinti atsakovo K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) kreditorinį įsipareigojimą I. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal 2018-01-22 paprastąjį vekselį 5561 Eur (penkių tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimt vieno euro) sumai, jo asmenine prievole.

Priteisti iš atsakovo K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovei V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti valstybei iš atsakovo K. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 387,20 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų 20 ct) bylinėjimosi išlaidas (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Priteisti valstybei iš ieškovės V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 165,94 Eur (vieno šimto šešiasdešimt penkių eurų 94 ct) bylinėjimosi išlaidas (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iš atsakovo K. K. vykdomas skubiai.

Teismo sprendimo patvirtiną kopiją ne vėliau nei sekančią darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Kaišiadorių miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti ir valstybės įmonei Registrų centrui turto padalijimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.