Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, el. p. (duomenys neskelbtini) (sutinka gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022 m. rugpjūčio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 20 parų areštu, Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2022 m. gruodžio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. gegužės 22 d. nutartimi 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto, bausmę atlikęs 2023 m. gruodžio 22 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta pripažinta nusikalstamos veikos aplinkybės

A. P. 2024 m. kovo 13 d., apie 20 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) esančiame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia koja spyrė vieną kartą mamai S. P. į galvos sritį, taip nukentėjusiajai S. P. sukėlė fizinį skausmą.

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. P. pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad kiek atsimena, mama gavo pašalpą ir ji norėjo išgerti. Jos draugas išvyko darbuotis, o paskui jis sugrįžo namo. Su mamos draugu nelabai gerai sutaria, nes matė kaip jis savotiškai mamą išnaudoja. Padaugino alkoholinių gėrimų, juos pradėjo maišyti. Jie išėjo dar į parduotuvę ar alkoholinių gėrimų nusipirkti. Parsinešė maisto ir alkoholinių gėrimų. Tuo tarpu mamos draugas jam kažką pasakė, o jis tada buvo labai stipriai neblaivus. Ir mama, ir jos draugas buvo neblaivūs. Kai kaltinamasis stojosi užduoti, tuo metu užlindo mama. Jis norėjo užduoti mamos draugui, tačiau nukentėjo mama. Kai jis uždavė, dar pasikivirčijo. Pats iškvietė policiją ir pasišalino iš įvykio vietos. Mama pasakė, kad jai kaltinamasis sudavė į galvą, tačiau šio momento labai gerai nepamena, nes buvo labai neblaivus. Lyg ir spyrė į pilvą, bet galėjo būti, kad kliuvo ir į galvą. Ikiteisminio tyrimo metu davė tikslesnius parodymus, todėl prašo jais vadovautis. Su mama išgėrė 3 ar 4 „bambalius“ alaus. Kai jie išėjo, dar jis išgėrė visą ar nevisą pusę litro spalvotos degtinės butelį. Dabar beveik mėnesį laiko dirba be jokių išeiginių ir alkoholio nevartoja, nėra poreikio. Nusiperka valgyti, dirba, sugyvena kaip (duomenys neskelbtini) . Paskutiniu metu su mama bendravo prieš tris savaites per Facebook platformą. Ji šiuo metu yra (duomenys neskelbtini). Ji rašė, kad tyrėjai atsiuntė atsisakymą dalyvauti teisme, kad priekaištų neturi dėl to.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad jis gyveno kartu su mama S. P. (duomenys neskelbtini). Minėtas namas priklauso (duomenys neskelbtini) , kuri leido jo mamai gyventi. Kažkur apie mėnesį laiko mama turi naują sugyventinį V., kurio pavardės nežino. Jie visi kartu gerdavo namuose labai dažnai, galima sakyti kiekvieną dieną. Atsimena, kad užvakar taip pat buvo neblaivus ir jis dėl kažko susikivirčijo su V.. Visi buvo stipriai neblaivūs. Ar jis mušėsi su V., jis to negali pasakyti, neatsimena ir vienu metu mama stojo tarp jų į tarpą ir jis tada jai spyrė su koja, pataikė į galvą. Nuo spyrio mama nuvirto ant žemės. Po to jis iš ten išėjo. Žino, kad skambino bendruoju pagalbos telefonu, tačiau ką ten kalbėjo, jis neatsimena. Jis iš tikro nelabai atsimena kaip viskas vyko ir tiksliai nupasakoti negali. Labai gailisi, kad mamai sukėlė fizinį skausmą ir pažada daugiau taip nebesielgti. Kol vyks ikiteisminis tyrimas, gyvens pas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 93-95).

Kadangi kaltinamasis A. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu, kaltinamasis ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Iš 2024 m. kovo 13 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog S. P. parodė, kad 2024 m. kovo 13d. apie 20 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), sūnus A. P. iš dešinės kojos vieną kartą spyrė į galvą, po smūgio pajuto skausmą galvos srityje ir prarado sąmonę. Pradedamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-09817-24, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau – BK )140 straipsnio 2 dalį (1 t., b. l. 1-10).

Iš 2024 m. kovo 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedo foto lentelių (b. l. 20-23) matyti, jog užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo virtuvė. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta (1 t., b. l. 17-19).

Iš 2024 m. kovo 13 d. S. P. apžiūros protokolo ir fotonuotraukų (b. l. 33-35) matyti, kad S. P. galvos srityje dešinėje pusėje ties smilkiniu matomas paraudimas, guzas (1 t., b. l. 30-32).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji S. P. parodė, kad ji su V. K. yra sugyventiniai pusantro mėnesio. Ji gyvena pas jį, t. y. (duomenys neskelbtini) yra jam davusi namą, kuriame ir gyvena. Visą tą laiką A. gyveno su jais, gyveno kaip šeima. Prieš tai A. jokių priekaištų V. neturėjo, sutarė gerai ir jokių konfliktų nebuvo. Kartu kartais išgerdavo, tačiau kaip ir minėjo, jie tarpusavyje nesipyko. 2024 m. kovo 13 d., A. buvo neblaivus pasilikęs namuose miegoti, o ji su V. ėjo į parduotuvę apsipirkti. Kai grįžo, A. išėjo iš kambario ir pradėjo kabinėtis prie V. iš pradžių žodžiais, šaukė kad V. ją išnaudoja, kad prievartauja ir panašiai ir sakė, kad iškvies policiją, skambino kažkam, sakė, kad yra reikalinga policija, dar ji jam sakė ką jis daro, ar durnas. Tada A. kaltindamas V. jos išnaudojimu, puolė prie V. , norėjo, kaip suprato, suduoti smūgius V., tada ji puolė į tarpą tarp V. ir A., kad jie nesimuštų ir tada A. jai spyrė koja į galvą, pataikė į dešinį smilkinį. Nuo jo spyrio ji nuvirto ant žemės ir kas vyko toliau, nelabai atsimena, trumpai buvo atjungta. V. sakė, kad viskas tuo ir pasibaigė, A. išėjo iš namų. Kai atvažiavo policija, ji viską papasakojo ir parašė pareiškimą. Tą vakarą ir ji ir V. buvo neblaivūs, o iš visų jų girčiausias buvo A.. Ji su V. nesipyksta, su juo sutaria gerai, jis jai niekada nieko blogo nėra padaręs, niekuo negrasino. Kas tą vakarą užėjo A., ji nežino, bet jis, kai prigeria, yra agresyvus, tai yra ne pirmas kartas, kada jis smurtauja prieš ją ir jau už tai yra sėdėjęs kalėjime. Tą vakarą, bent jau kiek ji matė, V. A. smūgių nesudavė, taip pat ir V. A. nesudavė, tik ji gavo vieną spyrį koja iš A. į galvą. Jai nuo spyrio skaudėjo galvą visą tą vakarą, kitą dieną skausmas aprimo. Į medikus nesikreipė ir nesikreips, pas med. ekspertą nevyks. A. jokių pretenzijų nebeturi, civilinio ieškinio byloje nereiškia, nori, tik kad jis jai leistų ramiai gyventi (1 t., b. l. 46-49).

Iš 2024 m. kovo 22 d. GMPT Klaipėdos filialo pateiktos Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijos matyti, kad 2024 m. kovo 13 d. jie vyko adresu (duomenys neskelbtini) „kita“ nurodyta: „Policija įvykio vietoje, kvietėjas iš įvykio vietos pasišalinęs, nukentėjusiųjų asmenų nėra. Pagalbos niekam nereikia.” (1 t., b. l. 58).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. K. parodė, kad 2024 m. kovo 13 d. apie 19 val. 30 min. adresu (duomenys neskelbtini) grįžę namo su savo sugyventine, nuėjo į miegamąjį. Po kurio laiko išgirdo kaip S. sūnus A. P. išėjo iš savo kambario į virtuvę ir pradėjo kelti konfliktą. A. priekaištavo, kad jis išnaudoja jo mamą, prievartauja, muša. A. P. puolė muštis, bet sugyventinė atsistojo tarp jų, A. P. trenkė savo mamai iš dešinės kojos į galvą, ji po smūgio nukrito ant žemės šalia lovos, nesiorientavo aplinkoje, jis ją pakėlė ir pasodino ant lovos. Po konflikto A. P. pasišalino ir išėjo nežinomą kryptimi Su S. yra sugyventiniai pusantro mėnesio, visą tą laiką gyvena kartu. Visą tą laiką gyveno kartu, jokių konfliktų nebūdavo, kartais išgerdavo. Tą dieną, t. y. 2024 m. kovo 13 d., taip pat jie gėrė visi trys kartu, buvo visi apsvaigę nuo alkoholio. Atsimena, kad jie su S. išėjo į parduotuvę, kai grįžo, A. išėjo iš savo kambario ir pradėjo nei iš šio, nei iš to, jam priekaištauti, kad jis išnaudoja jo mamą, pradėjo šnekėti nesąmones, tuo pat metu kažkam skambino, šaukė ant jo ir ėjo link jo, kaip suprato, jis norėjo pulti ir tuo metu S. stojo tarp jų į tarpą, ir tada A. spyrė S. vieną kartą į galvą, kliuvo jai į dešinę veido pusę, gal labiau į smilkinį. Nuo spyrio S. nuvirto ant žemės, jis puolė prie S., A. tuo metu išbėgo iš namų. Jis tada, kai A. spyrė S., norėjo jam trenkti, tiek buvo susinervinęs, bet dar S. jam pasakė, kad jam netrenktų, geriau trenktų į sieną, tai tada trenkė kumščiu į sieną, kad išlieti savo pyktį. Tą vakarą nei A. jam, nei jis A. smūgių nesudavė, nuo jo nenukentėjo, tą vakarą smurtą patyrė tik S.. S. sakė, kad jai skauda galvą, jis pilnai tiki, kad jai turėjo labai skaudėti, nes jam pasirodė, kad ji buvo atsijungusi nuo smūgio. Dėl ko A. tą vakarą pablūdo, kas jam užėjo, jis tikrai nežino, nes iki tol jie visi sutarė gerai. Jis nuo A. nenukentėjo, todėl jam jokių pretenzijų neturi. (1 t., b. l. 66-68, 69-72).

2024 m. balandžio 12 d. nukentėjusioji S. P. pateikė prašymą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kadangi jos sūnus yra geras, rūpestingas, dirbantis. Mano, jog paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo jos yra pakankama priemonė paveikti sūnų. Prašo leisti sūnui dirbti (1 t., b. l. 165).

III. Teismo argumentai ir išvados

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visumą. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai).

Iš byloje įrodymais pripažintų duomenų matyti, kad kaltinamajame akte nurodytos ir kaltinamajam inkriminuojamos faktinės aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos teisingai. Fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui aplinkybės nustatytos remiantis teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis, taip pat ir kaltinamojo parodymais.

Kaltinamasis smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją S. P. pripažino ir parodė, kad įvykio metu ir jis, ir jo motina bei sugyventinis buvo neblaivūs. Kilus konfliktui tarp jo ir motinos sugyventinio kaltinamasis ketino spirti V. K., tačiau į tarpą puolė motina ir smūgis teko būtent jai. Tokius kaltinamojo parodymus iš esmės patvirtino ir nukentėjusioji, ikiteisminio tyrimo metu nurodydama, kad sūnus jai spyrė koja į galvą, pataikė į dešinį smilkinį, kuomet ji puolė į tarpą tarp V. ir A., kad jie nesimuštų. Be kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų, aplinkybes, kad A. P. smurtavo prieš motiną S. P., patvirtina ir kaip liudytojo apklausto V. K. parodymai. V. K. parodė, kad A. priekaištavo, kad jis išnaudoja jo mamą, prievartauja, muša. Pasak V. K., A. P. puolė muštis, bet sugyventinė atsistojo tarp jų, A. P. trenkė savo mamai iš dešinės kojos į galvą, ji po smūgio nukrito ant žemės šalia lovos, nesiorientavo aplinkoje, jis ją pakėlė ir pasodino ant lovos. Tokie kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojo parodymai iš esmės atitinka ir kitą byloje surinktą rašytinę medžiagą.

Ikiteisminio tyrimo metu S. P. parodė, kad nuo spyrio jai skaudėjo galvą visą tą vakarą, kitą dieną skausmas aprimo. Iš 2024 m. kovo 13 d. S. P. apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti, kad S. P. galvos srityje dešinėje pusėje ties smilkiniu matomas paraudimas, guzas Teismo vertinimu, kaltinamojo atliktų smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiąją pobūdis sudaro pagrindą išvadai, kad S. P. juto fizinį skausmą. Pažymėtina, kad bylos duomenimis nustatyta, jog A. P. smurtavo prieš savo šeimos narį – motiną Kaltinamasis neneigia konflikto metu buv3s neblaivus – teigė, jog ne tik gėrė daug, tačiau ir maišė gėrimus. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio nurodė, jog konfliktas nebūtų įvykęs, jei jis būtų buvęs blaivus.

Taip pat pažymėtina, kad vien faktinių veikos aplinkybių nepakanka tam, kad kvalifikuoti kaltinamojo veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Būtina nustatyti ir būtinąjį šio nusikaltimo subjektyviosios pusė požymį – kaltę, kuri pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi, apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir iš kaltininko elgesio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-118-746/2016, 2K-151-628/2018, 2K-153-511/2020 ir kt.). Sprendžiant dėl A. P. kaltės turinio vertintina faktinė įvykio situacija, t. y. A. P. koja spyręs motinai galvos sritį, suvokė, kad veikdamas savo jėga prieš nukentėjusiąją gali sukelti jai fizinį skausmą ir tokių padarinių norėjo. Kitaip tariant, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad neabejotinai įrodyta, jog A. P. 2024 m. kovo 13 d., apie 20 val. 30 min., (duomenys neskelbtini)esančiame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia koja spyrė vieną kartą mamai S. P. į galvos sritį, taip nukentėjusiajai S. P. sukėlė fizinį skausmą.

IV. Dėl bausmės

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Baudžiamojo kodekso 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi vykdyti realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą teisingumą. Tai reiškia, kad teisingumas turi būti vykdomas kiekvienoje konkrečioje byloje pagal joje konkrečiai nustatytas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Taigi, kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni.

Baudžiamasis įstatymas numato, jog už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti nubaustas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Kadangi kaltinamasis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo kaltu prisipažino ir ikiteisminio tyrimo, ir teisminio nagrinėjimo metu, taip pat nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismas pripažįsta egzistuojant jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Atsakomybę sunkina tai, kad A. P. nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikų padarymui bei veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Kaltinamasis A. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika baigta. Kaltinamasis anksčiau teistas septynis kartus, visus už tyčines nusikalstamas veikas, tame tarpe už smurtines veikas prieš asmenis, paskutinį kartą 2022 m. gruodžio 2 d. už analogišką veiką (smurtas artimoje aplinkoje), bausmę atlikęs 2023 m. gruodžio 22 d., teistumas neišnykęs, nebaustas administracine tvarka, apie psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitas duomenų nėra. Kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis ne kartą teistas už panašaus pobūdžio veikas, kas akivaizdžiai rodo, jog A. P. elgesys yra ne atsitiktinė klaida, o sistemingas ir sąmoningas jo elgesys, ir kad kaltinamasis akivaizdžiai nerodo noro elgtis pagal pripažintas visuomenės elgesio normas, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti paskyrus tik griežčiausią bausmę – laisvės atėmimo bausmę.

Įvertinus nusikaltimo aplinkybes, jo sukeltas pasekmes, kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, taip pat atsižvelgus į nukentėjusiosios poziciją, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas A. P. už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir A. P. skirtina galutinė bausmė – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BPK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas A. P. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2024 m. kovo 14 d. 20 val. iki 2024 m. kovo 15 d. 11 val. 01 min., t. y. viena para. ją prilyginant 1 laisvės atėmimo dienai.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Nagrinėjamu atveju A. P. yra nuteisiamas aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme už vieno nesunkaus nusikaltimo padarymą. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo manyti, jog A. P. skiriamos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tokia išvada bus grindžiama toliau nurodomais motyvais.

Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016).

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad A. P. nedarys naujų nusikaltimų, nes baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog kaltinamasis jau yra teistas septynis kartus, ne kartą teistas už panašaus pobūdžio veikas, praeityje jam buvo skirtos ir laisvės atėmimo bausmės,, taip pat buvo ir atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau šio teismo pasitikėjimo A. P. nepateisino ir bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas. Taigi tiek skirtos švelnesnės bausmės, tiek paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas A. P. nepadarė teigiamos įtakos, nesuformavo nuostatos gyventi dorai ir gerbti įstatymus. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu teigė, jog jis šiuo metu nedaro nusikalstamų veikų, nes dirba (duomenys neskelbtini), su kuriuo gerai sutaria, tačiau teismo vertinimu, ši aplinkybė – darbo santykiai – neturi esminės reikšmės kaltinamojo elgesiui, kadangi nusikalstamą veiką, už kurią jis teisiamas šioje byloje, A. P. padarė dirbdamas (duomenys neskelbtini) . Baudžiamosios bylos duomenys taip pat patvirtina, kad A. P. nusikalstamą veiką, už kurios padarymą yra nuteisiamas šioje byloje, padarė turėdamas neišnykusį teistumą, o tai, atsižvelgiant į anksčiau minėtą kasacinio teismo išaiškinimą, vertintina kaip išvados dėl to, kad kaltinamasis daugiau nedarys naujų nusikaltimų negalimumą.

Apibendrinant tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad išimtinių aplinkybių, susijusių su kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti A. P. teisinę padėtį ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą, šioje byloje nėra.

V. Dėl civilinio ieškinio

Civilinis ieškinys nepareikštas.

VI. Dėl proceso išlaidų

Proceso išlaidų nėra.

VII. Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam A. P. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. P. paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. P. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. kovo 14 d. 20 val. iki 2024 m. kovo 15 d. 11 val. 01 min., t. y. vieną parą, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam A. P. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. P. sulaikymo pagal šį nuosprendį dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.