- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-02
- Bylos Nr.
- T-733-537/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-2-00020-1994-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Krušinys
- Nuteistasis
- R. B.
- Kategorijos
- 2.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. B. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimu Nr. RV-20-6966 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta nuteistajam R. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą atsižvelgdama į tai, nuteistasis bausmės atlikimo metu nebaustas administracine tvarka, skatintas 28 kartus, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose. Šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis Marijampolės kalėjime specializuotoje atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, kurioje nuteistieji intensyviai rengiami paleidimui iš bausmės atlikimo vietos (iki 2023-01-01 Pusiaukelės namai). Išėjęs į laisvę, asmuo turės gyvenamąją vietą. Bausmės atlikimo metu Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime dalyvavo aukštojo mokslo studijų programoje, kur studijavo Pedagogikos ir psichologijos fakultete, turėdamas tikslą įgyti bakalauro laipsnį ir socialinio pedagogo kvalifikaciją, tačiau būdamas ketvirtame kurse studijas nutraukė dėl sveikatos problemų. B. L. tardymo izoliatoriuje-kalėjime, nuteistasis nuo 2006-09-14 dirbo (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, nuo 2007-09-10 iki 2014-10-31 dirbo (duomenys neskelbtini) darbininku skalbykloje. T. L. tardymo izoliatoriuje-kalėjime, tiek Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuteistajam buvo leista užsiimti individualia kūrybine veikla - kurti mokomąsias kompiuterines švedų kalbos programas ir naudotis asmeniniu kompiuteriu iki 8 valandų per dieną. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje taip pat neatsisakė dirbti jam administracijos siūlomo darbo, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo pensinį amžių, sveikatos būklę darbinė veikla buvo ribota. Dėl šių priežasčių nuteistasis buvo įdarbintas 0,25 etato valytoju Ūkio aptarnavimo brigadoje. Nuo 2022-06-08 dirbo pagal individualią veiklą (duomenys neskelbtini). Nepaisant teisės pažeidėjo senyvo amžiaus stebima, kad asmuo suvokia darbą kaip privalumą, žino teigiamą darbo naudą, darbinės veiklos nevengia, yra motyvuotas stiprinti ir palaikyti darbinius įgūdžius. Perkeltas į Marijampolės kalėjimą specializuotą atviro tipo bausmės atlikimo vietą, kurioje nuteistieji intensyviai rengiami paleidimui iš bausmės atlikimo vietos nuo 2023-01-07 įsidarbino (duomenys neskelbtini). Nuo 2023-02-27 įsidarbino (duomenys neskelbtini). Šioje įmonėje dirba iki šiol. Laisvės atėmimo metu R. B. nevengė savęs realizuoti per darbinį užimtumą ir visuomet buvo motyvuotas savo darbinius įgūdžius stiprinti. Teismo nuosprendžiu priteistas civilinis ieškinys yra pilnai padengtas. Pokalbio metu R. B. tikino, kad šiai dienai neturi jokių skolų, paskolų ar kitų jo finansinei padėčiai reikšmingų finansinių įsipareigojimų. Asmuo nėra socialiai atsiskyręs, palaiko artimus ryšius su seserimi bei dviem sūnėnais. Turi nemažai bičiulių, su kuriais palaiko ryšius, nuteistojo pažįstamų asmenų ratas platus. Galima teigti, kad tvirti, palaikantys santykiai su artimaisiais ir nuteistojo pastangos juos išlaikyti yra vienas iš veiksnių, motyvuojančių jį bausmės atlikimo metu ir toliau koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.
Atsiliepimas
Nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo Komisijos nutarimo netvirtinti ir nuteistojo atžvilgiu netaikyti lygtinio paleidimo. Nurodo, kad R. B. teistas penkis kartus, buvo skirtos pataisos, laisvės atėmimo bausmės, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistajam nepadarė, jis ir toliau nusikalto. Nuteistas ir dėl itin sunkios nusikalstamos veikos, kuri sukėlė negrįžtamus padarinius – žmogaus mirtį. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškią, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. R. B. šiuo metu atlikęs tik kiek daugiau nei pusę jam paskirtos bausmės, neatlikta dar pakankamai didelė jam paskirtos bausmės dalis – 3 metai 11 mėnesių ir 7 dienos (paskirta bausmė – 8 metai laisvės atėmimo) tai neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, kad jau įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Nors nuteistasis šiuo metu dirba, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo amžių, turimą menką darbinę patirtį, lygtinio paleidimo atveju, nesugebėjus įsitvirtinti oficialioje darbinėje veikloje, gaunant pakankamai pajamų savęs išlaikymui, tai gali būti vienas iš veiksnių, kuris padidintų pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Aptartos aplinkybės neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad nuteistasis jau turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, kad jis laisvėje laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Komisijos nutarimas netvirtinamas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).
Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad 1995-03-07 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 straipsnio 8 punktą išimtine mirties bausme sušaudant, pagal BK 234 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu septyneriems metams. Šios bausmės subendrintos su 1994-09-13 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu neatlikta bausme ir asmeniui paskirta galutinė bausmė – išimtinė mirties bausmė sušaudant.
1995-08-10 Lietuvos apeliacinis teismas nuosprendžiu pakeitė 1995-03-07 Šiaulių apygardos teismo nuosprendį ir R. B. paskirtą bausmę pagal BK 105 straipsnio 8 punktą pakeitė į laisvės atėmimą iki gyvos galvos, o pagal BK 234 straipsnio 2 dalį – paskyrė laisvės atėmimo bausmę 7 metams su turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 42 straipsniu, paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu ir R. B. paskyrė galutinę laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos su turto konfiskavimu. Bausmę paskyrė atlikti kalėjime.
2003-11-04 Šiaulių apygardos teismo nutartimi R. B. padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikuotos iš 1961 m. BK 105 straipsnio 8 punkto į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, iš 1961 m. BK 234 straipsnio 2 dalies į 2000 m. BK 253 straipsnio 2 dalį, paliekant tą pačią 1995-08-10 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę.
2019-08-14 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi pakeista R. B. 1995-08-10 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu (perkvalifikuotu 2003-11-04 Šiaulių apygardos teismo nutartimi) paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nustatant 8 metų laisvės atėmimo bausmės terminą, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia – 2019-08-14, bausmės pabaiga – 2027-08-14. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 3 metai 11 mėnesių 7 dienos.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus nuteistojo asmens byloje esančią medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teismui nekyla. Asmuo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, ne kartą skatintas, laisvėje turės gyvenamąją vietą. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.
Analizuojamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis bei už smurtinio pobūdžio nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – nužudymo, padarymą. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama. Tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už minėtų nusikaltimų padarymą, rodo nuteistojo didesnį pavojingumą ir tuo pačiu suponuoją pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktu tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi.
Kaip minėta, asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistieji laikysis įstatymų, nenusikals, ir gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistajam nuo 2017-04-13 iki 2019-10-20 buvo nustatoma vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuo 2022-03-07 nustatoma žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.
Šiame kontekste pažymima, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti neabejotiną išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.
Nors pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatoma žema pakartotinio nusikalstamumo rizika, tačiau svarbu paminėti, kad išlieka trys nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys. Minėti kriminogeniniai veiksniai nuteistajam nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, t. y. įvertinus ne tik praeityje buvusias aplinkybes, bet ir aplinkybes, susijusias su nuteistojo pataisos procesu jam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis su teisėsauga susidūrė būdamas 26 metų amžiaus. Anksčiau teistas 4 kartus, buvo skirtos laisvės atėmimo, pataisos dabų bausmės. Nusikaltimus, už kuriuos šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, įvykdė neatlikęs bausmės pagal ankstesnį nuosprendį. Legali darbinė patirtis iki bausmės atlikimo buvo menka. Būdamas nestruktūruotoje aplinkoje vedė netinkamą gyvenimo būdą, nesuprasdamas, kad netinkamas elgesio modelio pasirinkimas gali turėti įtakos jo tolimesniam gyvenimui. Nuteistasis yra taikęs netinkamas problemų sprendimo strategijas, ne visada apgalvodavo savo veiksmų pasekmes. Visa tai, kas nurodyta, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto taikymo efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.
Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals, todėl atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti 2023 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimą Nr. RV-20-6966 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam R. B..
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.