Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, J. S., O. Č., N. Z., J. V., R. Z. – G., A. G., P. G., B. G., E. M., I. L., E. L., A. P., N. G., S. G., D. K. P., išvadas teikiančios institucijos Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Vilniaus energija“ pareiškė ieškinį atsakovams B. S. ir A. S., kuriuo prašė priteisti iš jų 2 132,20 Lt skolą už patiektą laikotarpiu nuo 2011-10-01 iki 2012-04-30 šilumos energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini), 24,34 Lt materialiąsias palūkanas, 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė B. S. 2014-06-04 mirė, todėl teismo 2014-10-23 nutartimi A. S. buvo pripažintas jos procesinių teisių perėmėju.Atsakovas A. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2011 m. birželį atjungė nuo centrinio šildymo sistemos, o atsakovas įsigijo butą 2011 m. rugpjūtį. Ieškovas neturi teisės reikalauti sumokėti už neperduotą prekę ar paslaugą. Ieškovė savo reikalavimą grindžia vadovaudamasis poįstatyminio teisės akto Ūkio ministro patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių nuostatomis, nors reikia vadovautis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, pagal kurias paprastajam remontui bute atlikti nereikėjo projekto bei leidimo. Faktiškai ieškovo tiektą šilumos energiją gavo ne atsakovas, o kiti daugiabučio namo bendraturčiai, kurie nepatyrė jokios žalos dėl atsakovo atsijungimo nuo centralizuotos sistemos. Su atsakovu nebuvo sudaryta šilumos energijos tiekimo ir vartojimo sutartis, o jei laikyti, kad buvo, tai ji nutraukta nuo centralizuoto šildymo sistemos atjungimo. Ieškovė taikė sutartyje nenumatytas ir individualiai neaptartas sąlygas, neaptartą šilumos paskirstymo metodą Nr. 5 bei naudojo metrologiškai nepatikrintą skaitiklį. Tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, J. S., O. Č., N. Z., J. V., R. Z. – G., A. G., P. G., B. G., E. M., I. L., E. L., A. P., N. G., S. G., D. K. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad jie nėra skolingi ieškovei už pateiktą šilumos energiją, ginčą ir tarpusavio prievoles ieškovė ir atsakovas turi spręsti tarpusavyje. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išvadoje nurodė, jog tuo atveju, jei būtų nustatyta, jog atsakovas nuo centralizuotai tiekiamos daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos atsijungė neteisėtai, atsakovas turėtų pareigą sumokėti už šilumos energiją pagal šilumos paskirstymo Metodą Nr. 4. Jei būtų nustatyta, jog atsakovas nuo centralizuotai tiekiamos daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos atsijungė teisėtai, tai jis turėtų sumokėti tik už bendrųjų patalpų šildymą pagal Metodą Nr. 5. Jei būtų nustatyta, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra daugiau atsijungusių nuo centrinės šildymo sistemos, tai turėtų būti taikomi abu Metodai – Nr. 4 ir Nr. 5. Valstybinė energetikos inspekcija išvadoje nurodė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo prietaisai laikytini atjungtais neteisėtai, o šilumos vartojimo santykiai – nepasibaigusiais, kol nebus pasirašyti Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 123 punkte nurodyti dokumentai. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba išvadoje nurodė, jog šilumos vartotojai turi teisę nutraukti šilumos energijos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį ir savo nuožiūra pasirinkti kitą šildymo būdą, jei tai nepažeis kitų asmenų teisių ir nepadarys žalos kitų butų gyventojams, bus visiškai sumokėję už suvartotą energiją bei keičiant šildymo būdą laikysis teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-05-27 sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovo A. S. 624,58 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (624,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-06-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 21,37 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Vilniaus energija“ naudai; priteisė iš atsakovo 80,18 Eur pašto išlaidas valstybės naudai. Teismas pažymėjo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-12-01 nutartimi byla buvo sustabdyta iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-4169-258/2014. Lietuvos apeliacinis teismas 2016-03-23 nutartimi byloje Nr. 2A-128-178/2016 ieškovų A. S. ir N. Z. apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2015-04-27 sprendimo netenkino ir minėtą teismą sprendimą paliko nepakeistą. Teismo nuomone, šiam ginčui turi prejudicinę reikšmę aplinkybės, nustatytos civilinėje byloje Nr. 2-4169-258/2014 įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2015-04-27 sprendimu. Toje byloje buvo atmesti ieškovų A. S. ir N. Z. (trečiojo asmens šioje byloje) reikalavimai: 1) pripažinti ieškovų butų centralizuoto šildymo sutartį nutraukta nuo 2011 m. birželio, kai buvo pakeistas ieškovų butų šildymo būdas bei nutrauktas centralizuotas šilumos tiekimas; 2) įpareigoti UAB „Vilniaus energija“ perskaičiuoti mokėjimus už šilumą karšto vandens temperatūros palaikymui nuo 2011 m. birželio iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo; 3) įpareigoti UAB „Vilniaus energija“ atlikti ieškovų namui pateiktos centralizuotos šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą nuo 2011 m. birželio iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo pagal tinkamiausią šilumos paskirstymo metodą; 4) įpareigoti komisiją išnagrinėti išankstine tvarka ieškinio dalį dėl šilumos tiekėjos įpareigojimo atlikti šilumos energijos perskirstymo paskaičiavimą už laikotarpį nuo 2011 m. birželio iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, kurią komisija atsisakė nagrinėti; 5) įpareigoti inspekciją išnagrinėti išankstine tvarka ieškinio dalį dėl 1, 2, 3, 4 ir 5 reikalavimų, kuriuos inspekcija atsisakė nagrinėti. Civilinėje byloje Nr. 2-4169-258/2014, kaip ir šioje, ieškovai A. S. ir N. Z. teigė, kad jų atlikti atsijungimo nuo centralizuoto šildymo darbai yra paprastas remontas, kuriam nereikėjo nei projekto, nei statybos leidimo, nei pripažinimo tinkamu naudoti akto. Jų teigimu, atsijungimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, o ne specialūs, šilumos tiekimo santykius reglamentuojantys teisės aktai. Nurodė, jog jų butai ir bendro naudojimo patalpos nėra šildomos centralizuotai, o UAB „Vilniaus energija“ namo patalpose suvartotą šilumą skirstė pažeisdama teisės aktų reikalavimus. Lietuvos apeliacinis teismas 2016-03-23 nutartyje, pasisakydamas dėl atliktų statybos darbų teisėtumo bei centralizuoto šildymo sutarties pripažinimo nutraukta, sutiko su Vilniaus apygardos teismo išvadomis, kad atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos darbai buvo atlikti nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Lietuvos apeliacinis teismas 2016-03-23 nutartyje vertino aplinkybę, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) (2012-09-21 Nr. 1-187 redakcija) nuostatos, reglamentavusios šildymo būdo keitimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-10-31 sprendimu Nr. I858-13/2014 buvo pripažintos prieštaraujančiomis konstituciniam teisinės valstybės principui, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas laikėsi pozicijos, jog nurodytos Taisyklių nuostatos netaikytinos tik nuo 2014-10-31 – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-10-31 sprendimo įsiteisėjimo dienos. Lietuvos apeliacinis teismas atmetė argumentus, kad šildymo būdo keitimas yra tik statybos darbai, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, nes A. S. ir N. Z. atsijungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos darbus atliko iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-10-31 sprendimo įsiteisėjimo, kuomet galiojo atitinkamos Taisyklių nuostatos. Vilniaus apygardos teismas 2015-04-27 sprendime pripažino, kad nustačius neteisėto atsijungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos faktą nėra pagrindo įpareigoti UAB „Vilniaus energija“ perskaičiuoti mokėjimus už šilumos energiją.Lietuvos apeliacinis teismas 2016-03-23 nutartyje nurodė, kad A. S. ir N. Z., reikalaudami įpareigoti taikyti tinkamiausią metodą, patys tiksliai negalėjo nurodyti, koks būtent metodas jų pačių požiūriu yra tinkamiausias. Teismo nuomone, daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų bendraturčiams nepasirinkus suderinto su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija šilumos paskirstymo metodo, ieškovas taikė pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantį metodą, o siekiant kito metodo taikymo, atsakovas A. S. galėjo imtis veiksmų dėl bendraturčių atitinkamo nutarimo priėmimo.Civilinėje byloje Nr. 2-4169-258/2014 buvo pasisakyta dėl A. S. ir N. Z. argumentų mokesčių už šilumą karšto vandens temperatūros palaikymui teisėtumo klausimu nurodant, kad visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir paskirstoma pagal įstatymą. Kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu, proporcingai savo daliai, taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti (CK 4.76 straipsnis). Ši pareiga tenka ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendros šildymo sistemos.Šioje byloje atsakovo prašymu buvo atlikta techninė ekspertizė, pagal kurios 2014-06-03 išvadas atsakovui laikotarpiu nuo 2011-10-01 iki 2012-04-30 priskirta 498 kwh centralizuotai tiekiamos šilumos energijos. 2014-09-16 ekspertui papildžius išvadą, nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2011-10-01 iki 2012-04-30 atsakovas suvartojo 0 kwh centralizuotos šilumos energijos. Teismas atsižvelgė į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuomonę, jog eksperto išvada ginčui neturi jokios reikšmės, nes vadovaujantis šiuo metu galiojančiu reglamentavimu išvadoje apskaičiuotas ir nurodytas koeficientas negali būti taikomas atgaline tvarka (šilumai, suvartotai name perskirstyti), apskaičiuotas koeficientas yra teorinio pobūdžio ir neatspindi faktinės situacijos. Ekspertas rėmėsi 2014 m. sausio „Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Energijos audito“ rezultatais. Lietuvos apeliacinio teismo 2016-03-23 nutartyje dėl minėto audito pasisakyta, jog jame be pagrindo auditorius aiškino teisės aktus, kas priklauso teismo kompetencijai. Teismas pritarė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuomonei, kad audite nurodyti koeficientai gali būti taikomi ateityje pastato bendraturčiams priėmus sprendimą dėl kito metodo (pvz. Nr. 10) taikymo. Į eksperto skaičiavimus nebuvo įtraukti šildymo sistemos šilumos nuostoliai, kurie paprastai priskiriami bendrojo naudojimo patalpų daliai tenkančiam šilumos kiekiui, todėl eksperto apskaičiavimai yra netikslūs. Teismui padarius išvadą, kad atsakovas ieškovo nurodytos skolos sudarymo laikotarpiu buvo neteisėtai atsijungęs nuo centralizuotos šildymo sistemos, teismas pripažino, jog vadovautis eksperto išvadomis apie atsakovo butui tekusį skolos susidarymo laikotarpiu centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kiekį, nėra pagrindo. Jeigu remtis eksperto išvadomis, tai reikėtų pripažinti, kad atsakovas nuo centrinės šildymo sistemos atsijungė teisėtai, tačiau tokia išvada negalima. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas akcentavo, jog atsakovo interesai turi būti ginami kaip vartotojo, dėl ko ieškovas negali reikalauti sumokėti už energiją, kurios atsakovas negavo. Tačiau ir vartotojas turi elgtis teisėtai. Atsakovui atjungimą atlikus be suderinimų, kiti bendraturčiai nėra atsakingi už galimų šilumos energijos nuostolių name paskirstymą ir apmokėjimą. Kadangi daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), šilumos tiekimo – vartojimo įrenginiai prijungti prie centralizuotų šilumos energijos tinklų, teismas pripažino, kad, kol nustatyta tvarka nebuvo atjungimo nuo centralizuotų šilumos sistemos, šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis tarp šalių buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas. Dėl nurodyto atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovui 623,23 Eur skolą už šilumos energiją ieškovo nurodytu laikotarpiu.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Atsakovas A. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmos instancijos teismo 2016-05-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, neteisėtai ir nepagrįstai vadovaudamasis negaliojančiomis teisės akto nuostatomis (Taisyklių 104-112, 114, 115, 117-124 punktais), sprendė, kad 2011 m. birželį ginčo buto įrenginių atjungimas nuo centralizuoto šilumos tiekimo yra neteisėtas, o šilumos tiekimo santykiai nebuvo nutrūkę.Jei vartotojas galimai nesilaikė teisės aktų, reglamentuojančių šildymo būdo keitimą, šilumos tiekėjas turi teisę reikalauti atlyginti žalą, tačiau šioje byloje ieškovė nereikalauja atlyginti jokios žalos, taip pat nėra pateikusi jokių įrodymų, kad patyrė žalą ir (arba) atsakovas faktiškai gavo šilumos energiją.Atsakovui mokestis už šilumą karšto vandens temperatūrai palaikyti taikytas kaip buto ir kitų patalpų savininkui, kuris privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti. Kaip matyti iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimo, ginčo name yra įrengta netipinė karšto vandens tiekimo sistema, o komisija yra patvirtinusi vidutinius energijos sąnaudų normatyvus tipinėms sistemoms. Tad teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bendro naudojimo objektus ir prievoles juos išlaikyti. Ieškovė neturėjo teisės atsakovui skaičiuoti ir karšto vandens temperatūros palaikymo (cirkuliacijos) mokesčio, kuris mokamas už šilumos kiekį, tenkantį karšto vandens temperatūros palaikymui, o ne patalpų šildymui. Butuose, kuriuose nėra karšto vandens vartotojų, gyventojams negali būti taikomas cirkuliacijos mokestis, nes jie negali būti verčiami mokėti už paslaugą, kurios jie negauna.Ieškovas skolos dydžiui pagrįsti yra pateikęs priskaitymų ir mokėjimų sąrašą bei mokėjimo pranešimų kopijas, tačiau tokie įrodymų nėra pakankami, nes ieškovas nėra pateikęs šilumos energijos paskirstymo skaičiavimų, kurie pagrįstų išrašytas sąskaitas. Be to, teismas turi įvertinti ir pasisakyti dėl atsakovo name nesutvarkytos šilumos ir karšto vandens apskaitos, nes į byla nėra net pateikti metrologinių patikrų pažymėjimai už ginčo laikotarpį. Ieškovė neįrodė, kad faktiškai perdavė atsakovui centralizuotos energijos kiekį, už kurį reikalavo apmokėjimo.Teismas nepagrįstai nusprendė, kad byloje paskirta ekspertizė neturi jokios įrodomosios reikšmės, privalėjo tai motyvuoti, tačiau to nepadarė. Ekspertizėje teigiama, kad atsakovas negavo šilumos energijos buto šildymui ginčo laikotarpiu, kas nėra paneigta jokiais įrodymais. Teismas nepasisakė dėl ekspertizės turinio ir skaičiavimų, taip pat nemotyvavo, kodėl nesutiko su eksperto skaičiavimais, kodėl nepaskyrė kitos ekspertizės.Teismas nepagrįstai priteisė 7,05 Eur metines materialiąsias palūkanas už ginčo laikotarpį, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.360 straipsnio 5 dalies nuostatą.Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija rašte dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą nurodė, jog komisija teismui yra pateikusi išvadas bei atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra naujai paaiškėjusių aplinkybių ir įrodymų, pažymi, kad palaiko pateiktas išvadas bei prašo teismo spręsti bylą savo nuožiūra.Atsakovė UAB „Vilniaus energija“, tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, J. S., O. Č., N. Z., J. V., R. Z. – G., A. G., P. G., B. G., E. M., I. L., E. L., A. P., N. G., S. G., D. K. P., išvadas teikiančios institucijos Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Atsakovas 2017-03-08 teismui pateikė rašytinius paaiškinimus ir prašymus dėl Vilniaus miesto aplinkės teismo 2016-05-27 sprendimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas savo procesinę poziciją išsamiai išdėstė apeliaciniame skunde, pagrindo priimti atsakovo rašytinius paaiškinimus bei prašymus nenustatė, todėl atsisako juos priimti bei plačiau dėl jų nepasisako.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Vilniaus energija“ tiekia šilumos energiją pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovui A. S. nuosavybės teise priklauso (anksčiau priklausė kartu su sutuoktine B. S.) 66,51 kv. m. bendro ploto 4-tas butas. Atsakovas 2011-10-19 pateikė ieškovei prašymą, kad ši siųstų sąskaitas tik už bendro naudojimo patalpų (laiptinių) šildymą, nes atsakovo bute nėra prie centralizuotos šilumos sistemos prijungtų radiatorių ir gyvatuko. 2011-10-25 ieškovės atstovai patikrino šildymo prietaisus bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir nustatė, jog bute panaikinta karšto vandens sistema, vonios pašildytuvas, vidaus šildymo sistema (radiatoriai), nors VĮ „Registrų centras“ duomenimis buto šildymo būdas – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Ieškovė nesutiko su atsakovo prašymu teikti sąskaitas tik už bendro naudojimo patalpų šildymą, nes atsakovas neatsijungė nuo centrinio šildymo teisėtu būdu. Antstolio 2012-02-22 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), visuose kambariuose, virtuvėje yra įrengti radiatoriai, kurie yra šilti, vonios patalpoje įrengtas elektrinis šildymo vamzdis. Aplinkybei, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra atjungtas nuo centrinės šildymo sistemos patvirtinti atsakovas pateikė buto patalpų remonto projektą.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Atsakovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2011 m. birželį įvykdytas ginčo buto įrenginių atjungimas nuo centralizuotos šildymo sistemos buvo neteisėtas, o šilumos tiekimo santykiai ginčo laikotarpiu nebuvo nutrūkę. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais atsakovo argumentais nesutinka. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiam ginčui prejudicinę reikšmę turi aplinkybės, nustatytos civilinėje byloje Nr. 2-4169-258/2014 įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2015-04-27 sprendimu, kuris yra paliktas galioti Lietuvos apeliacinis teismo 2016-03-23 nutartimi, priimta byloje Nr. 2A-128-178/2016. Lietuvos apeliacinis teismas 2016-03-23 nutartyje sutiko su Vilniaus apygardos teismo išvadomis, kad atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos darbai buvo atlikti nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų, o šilumos tiekimo santykiai ginčo laikotarpiu nebuvo nutrūkę. Lietuvos apeliacinis teismas 2016-03-23 nutartyje vertino aplinkybę, kad Taisyklių nuostatos, reglamentavusios šildymo būdo keitimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-10-31 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I858-13/2014, buvo pripažintos prieštaraujančiomis konstituciniam teisinės valstybės principui, tačiau laikėsi pozicijos, jog nurodytos Taisyklių nuostatos netaikytinos tik nuo 2014-10-31, t. y. nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-10-31 sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šiame kontekste pažymėtina, jog CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog toks sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje. Įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė reikšmė galioja taip pat ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 182 straipsnio 2 dalies norma reiškia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, kad teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas dėl prejudicinių faktų: 1) faktas turi būti nustatytas teismo; 2) teismo sprendimas ar nutartis, kuriomis buvo nuspręsta dėl bylos esmės, turi būti įsiteisėję; 3) teismo sprendimas ar nutartis turėjo būti priimti kitoje, negu nagrinėjama, byloje; 4) prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims; 5) pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2009; 2009-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2009; 2015-07-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2015; 2015-12-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-671-248/2015, kt.).Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau pateiktu teisiniu reguliavimu bei kasacinio teismo praktika, pagrįstai sprendė, jog aplinkybės, kad ginčo buto įrenginių atjungimas nuo centralizuotos šildymo sistemos buvo netesėtas bei ginčo laikotarpiu ieškovę ir atsakovą siejo šilumos teikimo teisiniai santykiai, nustatytos civilinėje byloje Nr. 2-4169-258/2014 įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2015-04-27 sprendimu, yra prejudiciniai faktai šioje byloje. Apeliacinis teismas pažymi, kad nors atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo galutine išvada dėl atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos (ne)teisėtumo bei šilumos teisinių santykių tarp šalių egzistavimo, tačiau neginčija nagrinėjamų civilinėje byloje Nr. 2-4169-258/2014 nustatytų aplinkybių prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 118 straipsnis reglamentuoja norminio administracinio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu teisines pasekmes. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog norminis administracinis aktas (ar jo dalis) paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl to norminio administracinio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu, o 2 dalyje, jog – administracinis teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir įvertinęs neigiamų teisinių pasekmių tikimybę, savo sprendimu gali nustatyti, kad pripažintas neteisėtu norminis administracinis aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos. Tuo tarpu Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2014-10-31 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I858-13/2014, nuspręsta pripažinti, kad Taisyklių 104-112, 114, 115, 117-124 punktai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, tačiau šis sprendimas neapima įpareigojimo nurodytų Taisyklių nuostatų netaikyti nuo jų priėmimo dienos. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas atsakovo argumentus dėl ginčo buto atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos (ne)teisėtumo bei šilumos teisinių santykių tarp šalių (ne)susiklostymo atmeta.Atsakovas teigia, jog reikalaujama priteisti suma apskaičiuota netinkamai bei nepagrįsta nei teisiškai, nei į bylą pateiktais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais atsakovo argumentais nesutinka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovės reikalaujamą skolą. Civilinėje byloje Nr. 2-4169-258/2014 Vilniaus apygardos teismo 2015-04-27 sprendimu buvo atmesti reikalavimai: 1) įpareigoti atsakovę UAB „Vilniaus energija“ perskaičiuoti mokėjimus už šilumą karšto vandens temperatūros palaikymui nuo 2011 m. birželio iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo; 2) įpareigoti atsakovę UAB „Vilniaus energija“ atlikti ieškovų namui pateiktos centralizuotos šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą nuo 2011 m. birželio iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo pagal tinkamiausią šilumos paskirstymo metodą (šilumos auditą). Kaip minėta, nurodytas sprendimas yra įsiteisėjęs, peržiūrėtas apeliacine tvarka bei paliktas galioti Lietuvos apeliacinis teismo 2016-03-23 nutartimi, priimta byloje Nr. 2A-128-178/2016, t. y. nurodytoje byloje konstatuota, kad nėra pagrindo perskaičiuoti A. S. ir N. Z. nurodytų mokėjimų, kas apima ir ieškovės reikalaujamą priteisti skolą šioje byloje. Pastaroji aplinkybė yra prejudicinis faktas nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas paaiškina, jog nurodytas prejudicinis faktas implikuoja, kad ieškovės reikalaujamos priteisti skolos teisėtumo ir pagrįstumo klausimas yra jau išnagrinėtas bei įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatavus pagrindo perskaičiuoti mokėjimus nebuvimą, eliminuotas pagrindas daryti išvadai dėl reikalaujamos priteisti skolos netinkamo apskaičiavimo ir/ar neteisėtumo. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas atsakovo argumentus, susijusius su netinkamu skolos apskaičiavimu bei nepagrįstumu, atmeta.Anot atsakovo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo byloje atlikta ekspertize bei tokio savo sprendimo nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir susijusiais atsakovo argumentais nesutinka. CPK 218 straipsnyje nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas pateikė aiškius ir išsamius nesivadovavimo byloje atlikta ekspertize motyvus. Pagrindinis pirmosios instancijos teismo motyvas, paaiškinantis, kodėl pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas negalėjo būti pagrįstas ekspertizės išvados duomenimis – byloje konstatuotos aplinkybės, kad nuo centralizuotos šildymo sistemos atsijungta neteisėtai, implikacijos, t. y. jei teismas spręstų, kad skolos priteisimo klausimas turi būti sprendžiamas, remiantis ekspertizės duomenimis, tai sąlygotų, jog teismo priimtas procesinis sprendimas paneigtų nurodytą konstatuotą atsijungimo neteisėtumo faktą, o, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, tokia išvada yra negalima. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog be pastarojo pagrindinio motyvo yra pateikti ir papildomi, kuriems apeliacinės instancijos teismas pritaria. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas atsakovo argumentus dėl atsisakymo remtis ekspertize pagrįstumo bei jo motyvavimo atmeta.Atsakovas ginčija materialinių palūkanų pritesimą, teigdamas, jog yra pažeidžiama CK 6.360 straipsnio 5 dalis. Apeliacinės instancijos teismas šį atsakovo argumentą atmeta, pabrėždamas, jog netekusios galios teisės normos pažeidimas yra negalimas iš esmės (CK 6.360 straipsnis neteko galios 2013-12-19) bei tai nesudaro pagrindo konstatuoti materialinių palūkanų nagrinėjamoje byloje priteisimo nepagrįstumą. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsakovo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.